Startuolio pavadinimas
Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Mauris semper nunc ut dolor pretium malesuada. Proin at magna vel risus mollis porta nec vitae est. Nulla facilisi. Pellentesque iaculis sodales vehicula. Vivamus sagittis, felis non pretium condimentum, est enim vehicula mauris, vel pellentesque lacus quam ut lacus. Nulla id malesuada urna. Sed ac massa sit amet ipsum viverra ullamcorper at vel risus. Class aptent taciti sociosqu ad litora torquent per conubia nostra, per inceptos himenaeos.
Kosmetikai skirti indeliai iš vaško – mažeikiškės įgyvendinama idėja
Lietuvoje antrus metus įgyvendinama moterų lyderystės skatinimo žemės ūkio ir maisto sektoriuose programa EWA. Joje dalyvauja moterys, turinčios verslo idėjų arba ne vėliau nei prieš dvejus metus pradėjusios vystyti startuolius, galinčius teigiamai paveikti maisto sistemą, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ar prisidėti prie tvaresnio ir efektyvesnio mūsų planetos resursų naudojimo. Drauge su tėčiu bityną puoselėjanti mažeikiškė Rasa Nabažaitė – viena iš šios programos dalyvių. Ji įgyvendina originalią, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje negirdėtą idėją – iš bičių vaško gaminti tvarias pakuotes kosmetikai.
Neringa ŠVELNIENĖ
Mažeikiškė – viena iš dešimties dalyvių
Europoje moterys verslininkės sudaro tik trečdalį savarankiškai dirbančių asmenų. O maisto ir žemės ūkio sektoriuje šis rodiklis dar mažesnis. Viena to priežasčių: žemės ūkis, o kartu ir maisto pramonė nuo seno buvo nelengvos veiklos sritys. Gal dėl to jas dažniau ir renkasi vyrai. Siekiant, kad situacija keistųsi, ir įgyvendinama minėta moterų lyderystės programa.Šiemet joje dalyvauti panoro 30 moterų iš įvairių Lietuvos regionų, o atrinkta buvo 10. Atranką vykdžiusios komisijos nuomone, pasirinktos tos pretendentės, kurių idėjos, svajonės, susijusios su veikla žemės ūkio ir maisto sektoriuose, pasižymėjo didžiausiu potencialu. Programos metu bus organizuojami mokymai, su projekto dalyvėmis individualiai dirbs patirties turintys mentoriai. Lapkričio mėnesį moterys pademonstruos, kokį progresą pasiekė, o nugalėtojos išsidalins 18 tūkst. eurų.
Studijas baigė užsienyje
Nabažaitė, drauge su tėčiu Alvydu puoselėjanti bityną „Užpelkių medus“, apie dalyvavimą projekte, apie medų, savo idėją gaminti tvarius indelius kosmetikai, sutiko papasakoti ir „Santarvei“. Baigdama Gabijos gimnaziją, Rasa žinojo, kad norės studijuoti, bet ne iš karto. Todėl nutarė pasiimti laisvus metus. Užsienyje laisvi nuo mokslų metai apibūdinami terminu – gap year. Metus ji gyveno Londone. O po metų išvyko į Škotiją, kur Europos Sąjungos piliečiams studijos yra nemokamos. Škotijoje mažeikiškė sėkmingai baigė biomedicinos bakalauro studijas ir tuomet išvyko stažuotis į Braziliją. Po metų sugrįžo į Škotiją studijuoti magistrantūroje. Panoro mokytis ko nors, kas būtų susiję su maistu.
„Pasirinkau gastronomijos studijas. Jos unikalios, nes tik dviejuose Europos universitetuose yra tokia studijų programa. Mokėmės visko apie maistą, bet tik ne kaip jį gaminti. Mokėmės apie maisto kultūrą, ekonomiką, komunikaciją, ką žmonės valgo, kaip valgo, kokią įtaką tai turi aplinkai, kaip sukuriamos ekonominės, logistinės sistemos. Realiai gastronomo profesijos lyg ir nėra. Bet studijuodama žinių ir įgūdžių įgijau daug ir įvairių“, – apie profesiją, kurios atstovai dažniausiai patys sau susikuria veiklų, pasakojo „Santarvės“ pašnekovė.
Norisi daryti kitaip, nei visi
Po studijų mažeikiškė vėl išvyko į Braziliją, o 2020-aisiais atvyko į Mažeikius, į brolio vestuves. Atvyko ir pasiliko. Grįžusi į Mažeikius, Rasa metus dirbo ledų gamykloje. Iš pradžių kokybės, paskui produktų vystymo skyriuje, bet padėdavo ir tėčiui bityne. „Darbas nuo devintos iki penktos valandos buvo ne man, tad išėjau iš gamyklos. Ir nuo to laiko su tėčiu stipriau plėtojame „Užpelkių medaus“ veiklą. Be to, iš vaško pradėjau daryti įvairias dėžutes. Kalbant apie vaško panaudojimą, dažnas žmogus pirmiausia įsivaizduoja vaškines žvakes. O man norisi daryti kažką kitokio. Todėl pradėjau eksperimentuoti, pavyko išgauti įvairias formas“, – kalbėjo bitininke ir gastronome prisistatanti R. Nabažaitė.
Į gaminius iš vaško pažvelgė kitu kampu
Vėliau Rasa sužinojo apie programą „Ewa“ ir nutarė užpildyti paraišką. Kandidatės buvo kviečiamos sugalvoti ir pristatyti inovatyvias, su žemės ūkiu ir maistu susijusias idėjas. Mažeikiškė ilgai mąstė, kokios idėjos įgyvendinimo galėtų imtis, jei būtų pakviesta dalyvauti šioje programoje. Ilgainiui atėjo mintis apie indelius iš vaško bei jų pritaikymą kosmetikai pilstyti. Suvenyrų – įvairių žvakių, figūrėlių liejimas iš vaško, atrodytų, nėra nieko naujo. Tačiau į šį dalyką Rasa pažvelgė kitu kampu – indelių iš vaško, skirtų kosmetikai, nei Lietuvoje, nei užsienyje niekas negamina. Apie savo idėją ji papasakojo keliems pažįstamiems, gaminantiems natūralią kosmetiką, ir iš jų sulaukė palaikymo bei pritarimo. Nedidelių natūralios kosmetikos gamyba užsiimančių įmonių atstovai tikina, kad surasti iš natūralių, tvarių medžiagų pagamintų indelių, pakuočių kosmetikai, nėra paprasta. O galiausiai tai atsiremia į pinigus – šie daiktai brangūs.
Plastiko išradėjai turėjo kilnų tikslą
Rasa pasakojo, kad ruošdamasi EWA programos atidarymo renginiui, kur reikėjo pristatyti savo sumanymą programos koordinatoriams bei kitoms dalyvėms, ji domėjosi ir plastiko, kurio šiandien sunaudojama ir į aplinką išmetama milžiniški kiekiai, istorija. Įdomu tai, kad plastikas buvo sukurtas turint kilnų tikslą – išgelbėti gamtą. XIX a. pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose labai išpopuliarėjo biliardas. Tačiau biliardo kamuoliukai buvo daromi iš dramblio kaulo. Mokslininkai rimtai pažiūrėjo į problemą: negalima išžudyti visų dramblių, kad kažkas galėtų žaisti biliardą ir sukūrė alternatyvą – plastiką, iš kurio netrukus buvo pradėti gaminti kamuoliukai. Apie 1950 m. rinkoje atsirado ir pirmoji kosmetikos priemonė supilta į plastikinę talpą – išsukamas rutulinis dezodorantas. Nepraėjus nė šimtmečiui, skaičiuojama, kad per metus vien kosmetikos pramonė pagamina 150 milijardų plastikinių pakuočių. Kitaip tariant, plastikas buvo sukurtas siekiant išgelbėti gyvūnus, o dabar yra priešingai – dėl į aplinką išmetamo milžiniško plastiko kiekio gyvūnai kenčia, žūsta.
Kosmetikos srityje alternatyvų mažai
Rasa pastebi: kalbant apie maistą, šiuo metu vartotojai, jei tik nori, gali rasti alternatyvų. Pavyzdžiui, yra parduotuvėlių, į kurias, atėjus apsipirkti, galima atsinešti daugkartinius maišelius, dėžutes, stiklainius, o pardavėjai į juos sudeda ar supila kliento įsigytus maisto produktus. (Kai pamąstai, ne taip seniai buvo, kad pieno pirkti su savo stiklainiais rankose skubėdavome į kiemą, kur jo atveždavo kaimo žmonės. Arba siųsdamos anūkus į parduotuvę močiutės įduodavo drobines terbeles…). Deja, kosmetikos industrijoje plastikinių pakuočių pakaitalų beveik nėra. Ir gamintojų, ir vartotojų sąmonėje įsitvirtino tai, kad plastikiniai indeliai pasižymi tinkamomis savybėmis – yra patvarūs, pigūs. Jei kokį muilą ar kietąjį šampūną galima supakuoti ir į dėžutes, pagamintas iš perdirbto popieriaus, kremą ar kitą skystą kosmetiką taip dozuoti kur kas sudėtingiau.
Bando sutvirtinti vašką
Mažeikiškė supranta, kad jos idėja – vaškiniai indeliai kosmetikai – nebus paprasta. O gali ir išvis nepavykti. Bet vis tiek savo idėja programos „Ewa“ dalyvė tiki ir, kaip sakoma, per bangas iriasi pirmyn – atlieka bandymus, dalyvauja programos organizatorių rengiamuose mokymuose, konsultuojasi su jai priskirtu mentoriumi, ieško atsakymų į įvairius iškylančius klausimus. Vaškas turi itin daug pliusų – tai atsinaujinanti, natūrali, tvari, nepraleidžianti vandens antibakterinė, maloniai kvepianti, greitai gamtoje suyranti medžiaga. „Jei kosmetikos gamintojas nedidelį kiekį kosmetikos vaško indeliuose atiduoda tiesiogiai savo klientui, tai viskas lyg ir tiktų. Bet jei į vaškinius indelius supilstytą kosmetiką reikėtų kur nors gabenti, visko gali nutikti. Dabar darbuojuosi ties medžiagiškumu – noriu vašką, kaip medžiagą, sutvirtinti, pakelti jo lydymosi temperatūrą, bet siekiu, kad jis išliktų natūralus, suyrantis. Bandau vašką maišyti su medžio pjuvenomis, kanapių lukštais, gintaro dulkėmis“, – kasdienę veiklą apibūdino pašnekovė ir pridūrė, kad jai labai praverčia turimos gastronomijos, biomedicinos žinios.
„FlexiGroBots“ sėkmingai kuria novatorišką platformą, padedančią ūkininkams
Oficialai bagėsi pirmasis „FlexiGroBots“ projekto, koordinuojamo Ispanijos „Atos Group“ tyrimų ir inovacijų centro, kuriame dalyvauja ir „AgriFood Lithuania DIH“, etapas, atnešęs daug žadančių rezultatų. Šiame etape daugiausia dėmesio buvo skiriama naujos atviro dirbtinio intelekto (DI) platformos, skirtos kurti nevienalytes kelių robotų sistemas, kūrimui bei išvadų rengimo ir duomenų paslaugoms, validuojamoms trijuose realiuose didelės ekonominės vertės pilotiniuose projektuose: vynuogių (Ispanija), rapsų (Suomija) ir mėlynių (Serbija ir Lietuva). Žymint pirmojo projekto etapo pabaigą galima pasidžiaugti, jog jau buvo atlikti keli sėkmingi mėlynių ir vynuogių laukų bandymai, kuriuose buvo naudojami antžeminiai robotai ir dronai, o Šiaurės Europos lokacijos, kuriose bus atliekami rapsų testavimai, jau yra paruoštos pirmiesiems lauko bandymams. Visi trys bandomieji projektai antrąją projekto vasarą pažymės daugiau intensyvesniu duomenų rinkimu ir validavimu.
Siekiant sukurti sprendimus, kurių pramonei iš tikrųjų reikia, pradėta bendradarbiauti su ūkininkais, robotų operatoriais ir konsorciumo partneriais. Be to, tam, kad būtų galima sudaryti funkcinių ir nefunkcinių reikalavimų sąrašą ir nustatyti tinkamą atskaitos architektūrą, reikiama informacija buvo renkama naudojant klausimynus. Siekiant užtikrinti perkeliamumo, sąveikavimo ir standartizavimo galimybes, šie reikalavimai buvo parengti taip, kad atitiktų Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ir kitus etinius, teisinius bei socioekonominius principus. Be to, tam, kad būtų užtikrinta galimybė keistis duomenimis ir tokiu būdu skirtingoms situacijoms bei robotizuotoms platformoms pritaikyti mastelį - tai yra viena iš pagrindinių projekto užduočių, - buvo sukurta FlexiGroBots platforma.
Platformą sudaro keli skirtingi komponentai:
- Dirbtinio intelekto platforma. „Kubernetes“ pagrindu sukurta infrastruktūra apima keletą virtualių mašinų ir grafinį procesorių, skirtą modelio mokymui paspartinti.
- Bendrosios duomenų įgalinimo priemonės ir paslaugos. Kuriama Minimal Viable Data erdvė, apimanti Tarptautinės duomenų erdvių asociacijos (International Data Spaces Association - IDSA) ir atvirojo kodo kūrimo blokus. Tarptautinės duomenų erdvių asociacijos jungtys sukurs sąsajas tarp sudėtingos sistemos komponentų.
- Geoerdvinės įgalinimo priemonės ir paslaugos. Geoerdvinėms įgalinimo priemonėms ir paslaugoms Ispanijos bandomojoje versijoje buvo įdiegtas atvirų duomenų kubo pavyzdys. Šiuo metu jau įregistruotas Sentinel-2 Žemės stebėjimo produktų apibrėžimas bei pradėtas bepiločių orlaivių gautų duomenų indeksavimas, apimantis atvirų duomenų kubo naršyklės pavyzdį, reikalingą duomenų vizualizavimui.
- Bendrosios taikomųjų programų paslaugos. Kelioms paslaugoms tokioms kaip SLAM, veiksmų atpažinimas, žmonių aptikimas ir kt. jau galimi pirmieji prototipai. Netrukus bus įdiegtas duomenų anonimiškumas. Duomenų rinkiniai rengiami ir anotuojami tam, kad bendradarbiaujant su pilotiniais projektais būtų galima tiksliai suderinti jau egzistuojančius modelius arba sukurti naujus. Kenkėjų, tokių kaip kekeras (botrytis) ar piktžolės, aptikimas yra dar viena svarbi paslauga.
- Užduočių valdymo centras. Šiuo metu užduočių valdymo centrui kuriama simuliacinė aplinka su nauju QGroundControl plėtiniu, leidžiančiu integruoti MQTT komunikacijos kanalus tarp robotų, daiktų interneto (IoT) platformų ir MCC.
Tam, kad būtų galima standartizuotai ir skaidriai raportuoti FlexiGroBots projekto sukurto dirbtinio intelekto modelio ir duomenų rinkinio išvestis, buvo sukurtas modelių kortelių ir duomenų lapų šablonas. Be to, pradėtos diskusijos su AI4Europe platformomis tam, kad į AI4Europe dirbtinio intelekto turto įkėlimo šabloną būtų įtraukti skaidresni ataskaitų teikimo standartai, kuriuos galėtų naudoti ne tik FlexiGroBots, bet ir kiti projektai.
Po to, kai 2021 m. gruodį buvo išleista pirmoji FlexiGroBots platformos versija, paskutiniais mėnesiais projekto partneriai buvo sutelkę dėmesį į naujų skirtingų komponentų funkcijų kūrimą. Beveik visi gauti rezultatai gali būti stebimi projekto GitHub saugykloje.
Šiame projekte AgriFood Lithuania DIH yra trečiosios bandomosios programos (Robotika didelės vertės žemės ūkio kultūrų auginimui) partneris ir pagalbininkas Lietuvoje. Be to, prisidedame prie programos vertinimo, suinteresuotųjų šalių ir potencialių klientų informavimo bei pilotinio projekto rezultatų panaudojimo projektui pasibaigus. Galiausiai, vadovaujame projekto FLEXIGROBOTS sklaidai ir eksploatacijai, esame atsakingi už partnerių pastangų koordinavimą ir vadovaujame technologijų perdavimo bei demonstracinių priemonių diegimo užduočiai.
__________________
Daugiau informacijos: https://flexigrobots-h2020.eu/
Sekite FlexiGroBots socialiniuose tinkluose Twitter ir LinkedIn. Taip pat užsiprenumeruokite kas pusmetį pasirodantį naujienlaiškį ir sekite projekto eigą bei pasiektus rezultatus.
Apie FlexiGroBots:
„FlexiGroBots“ – lankstūs robotai, skirti pažangiam tiksliojo žemės ūkio operacijų automatizavimui, – yra ES finansuojamas projektas pagal Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų programą H2020 su dotacijos sutartimi Nr.101017111. „FlexiGroBots“ tikslas – padaryti robotų sistemas ekonomiškai efektyvias tiksliojo žemės ūkio operacijoms sukuriant platformą, įgalinančią sistemų lankstumą per universalumą, bendradarbiavimą, galimybę keisti mastelį ir autonomiją. Be to, tai padėtų užtikrinti duomenų ekonomiką, palengvinančią dirbtinio intelekto valdomų robotų galimybių plėtrą.
Norėdami gauti daugiau informacijos apie projektą, susisiekite su „FlexiGroBots“ projekto koordinatoriumi Francisco Javier Nieto De-Santos, „Atos“: francisco.nieto@atos.net. Klausimais, susijusiais su žiniasklaida / komunikacija, kreipkitės į „FlexiGroBots“ komunikacijos vadovą Teodorą Knežić, BioSense institutas: teodora.knezic@biosense.rs
Galimybė startuoliams nemokamai prisistatyti viename didžiausių renginių Europoje
Skaitmeninis inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ tapo tarptautinės konferencijos „Startup Ole“ Salamankoje (Ispanija) oficialiu partneriu. Šis rugsėjo 5–7 dienomis jau aštuntąjį kartą vyksiantis renginys yra laikomas vienu didžiausių renginių Tech-startups ekosistemoje Europoje. Jame dalyvaus 40 tūkstančių žiūrovų iš 120 valstybių, 1500 startuolių, daugiau nei 1 200 pranešėjų bei 300 korporacijų ir investuotojų, kurių investicijų portfelis viršija 100 milijardų.
„Būdami šio renginio partneriais turime galimybę pakviesti startuolius iš Lietuvos dalyvauti ir prisistatyti nemokamai bei išvengti didesnio nei 300 eurų mokesčio. Kviečiame nepraleisti progos užmegzti naujų verslo pažinčių ir pristatyti savo siūlomą produktą ar paslaugą labai plačiam auditorijos ratui“, – sakė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Dalyvaujantys startuoliai galės pasinaudoti šiomis galimybėmis:
- Nemokamas dalyvavimas renginyje kaip startuoliui (vertė 300 Eur + pvm);
- Kvietimas dalyvauti dviese;
- Privatūs susitikimai su investuotojas ar potencialiais partneriais;
- Stendas renginio metu;
- Tinklaveikos renginiai;
- Galimybė dalyvauti pitch'ų varžybose;
- Kvietimas dalyvauti kokteilių vakarėlyje;
- Papildomi tinklaveikos įrankiai;
- Daugiau informacijos: https://startupole.eu/startups/.
*Atvykimo ir gyvenimo išlaidos nėra kompensuojamos.
Norintys pasinaudoti šia galimybe kviečiami rašyti el. paštu edita@agrifood.lt
„AgriFood Lithuania“ direktorė paskirta Pasaulinio verslų organizacijų tinklo prie EBPO Maisto ir žemės ūkio komiteto vicepirmininke
Verslo ir pramonės patariamasis komitetas (BIAC), veikiantis prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), paskyrė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorę ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Agromaisto ir bioekonomikos komiteto pirmininkę Kristiną Šermukšnytę-Alešiūnienę BIAC Maisto ir žemės ūkio komiteto vicepirmininke. Tai pirmasis kartas, kada Lietuvos atstovas yra paskiriamas būti vienu iš šios organizacijos komitetų vicepirmininku.
BIAC narės vienija EBPO šalių narių didžiausias verslo organizacijos, tarp kurių yra LPK. Verslo ir pramonės patariamasis komitetas atlieka svarbų vaidmenį, atstovaudamas skirtingiems sektoriams ir prisidėdamas konkrečiomis įžvalgomis ir siūlymais. BIAC Maisto ir žemės ūkio komitetas siekia didinti šio sektoriaus atsparumą ir prisideda ekspertinėmis žiniomis, sprendžiant jo problematiką – maisto tiekimo grandinių užtikrinimą, gamtos išteklių valdymą ir kt.
„Dėl karo Ukrainoje iškilo grėsmė pagrindinių grūdinių kultūrų tiekimui, pasaulis vis garsiau kalba apie maisto krizę, nes tiekimo grandinės yra pažeistos, ženkliai išaugę žaliavų, perdirbimo ir transportavimo kaštai. Daugelis sprendimų priėmėjų tik dabar pamatė, kokią reikšmę ekonomikai, valstybės ir žmonių gerbūviui turi maisto pramonė ir žemės ūkis. Dabar, kai aprūpinimo maistu klausimai sprendžiami jau globaliu mastu, labai svarbu, kad turėsime savo ekspertą BIAC Maisto ir žemės ūkio komitete. Mums tai galimybė keistis naujausia informacija, o taip pat stiprinti LPK pozicijas, formuojant agromaisto ir maisto pramonės sektorių politiką. Juolab, kad šių sektorių laukia dideli iššūkiai, jeigu kalbame apie perėjimą prie bioekonomikos ir pačią maisto pramonės transformaciją “, – teigė LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
K. Šermukšnytė-Alešiūnienė, kuri šią savaitę pateko į Europos inovacijų ir technologijų instituto paskelbto 27 perspektyviausių Europos verslininkų ir novatorių nominantų sąrašą ir varžysis Moterų lyderystės kategorijoje (angl. EIT Women Leadership Award), pažymėjo, jog tai bus puiki galimybė efektyviai išnaudoti iki šiol sukauptą profesinę patirtį.
„Suteiktas pasitikėjimas ir atsakomybė bus puiki proga išnaudoti per mano ilgesnę nei 13 metų profesinio darbo patirtį sukauptas kompetencijas. Visų pirma, vystant inovatyvius ir skaitmeninius žemės ūkio ir maisto sektoriaus produktus ir technologijas bei atliekant tarptautinės ekspertės darbą agromaisto sektoriaus skaitmeninimo, MTEP ir inovacijų ekosistemos kūrimo ir vystymo temomis. Neabejoju, kad turima patirtis dirbant kartu su verslo ir mokslo bendruomene bei Lietuvos ir Europos politikos kūrėjais leis prisidėti prie EBPO Verslo Maisto ir žemės ūkio komiteto įtakos stiprinimo formuojant pažangiausių pasaulio vyriausybių agromaisto sektoriaus politiką. Tikiuosi aktyviai prisidėti ruošiant komiteto pozicijas šiuo metu aktualiausiomis sektoriui temomis tokiomis kaip maisto vertės grandinių stiprinimas, pasaulio gyventojų aprūpinimas sveiku ir kokybišku maistu, tvarios aplinkos kūrimas ir klimato kaitos valdymas“, – sakė naujoji EBPO Verslo Maisto ir žemės ūkio komiteto vicepirmininkė ir LPK Agromaisto ir bioekonomikos komiteto pirmininkė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
„AgriFood Lithuania” direktorė tarp kandidatų į 2022 m. Europos inovacijų ir technologijų instituto apdovanojimus
Tarp pačių perspektyviausių verslininkų ir novatorių Europoje – „AgriFood Lithuania DIH” direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Ji pateko į Europos inovacijų ir technologijų instituto paskelbto 27 nominantų iš 15 valstybių sąrašą ir varžysis Moterų lyderystės kategorijoje (angl. EIT Women Leadership Award).
„Moterys vis dar sudaro mažumą mitais apipintame ir labai vyriškame žemės ūkio ir maisto sektoriuje. Vis dėlto, vykstanti agromaisto sektoriaus transformacija keičia nusistovėjusias normas ir prie to stipriai prisideda Europos technologijų instituto maisto bendruomenės iniciatyva „EIT Food“, kuri mane vienintelę iš šios bendruomenės nominavo tapti metų EIT moterimi. Šios prestižiškiausios Europos iniciatyvos agromaisto sektoriuje sprendimas yra didelis įvertinimas visai Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus ekosistemai, jos inovatyvumui, potencialui ir mūsų šalies sektoriaus veikėjų rodomai lyderystei siekiant tvarumo ir pažangos tikslų. „AgriFood Lithuania DIH” vykdomos veiklos ir iniciatyvos būtų beprasmės, jei jų teikiamomis galimybėmis nenorėtų naudotis Lietuvos ūkininkės ir ūkininkai bei kiti sektoriaus veikėjai. Šiandien Lietuvoje vykdoma „EIT Food“ EWA programa yra puikus pavyzdys, kad moterys Lietuvoje drąsiai imasi lyderystės ir kuria inovatyvias technologijas, tampančias neatsiejama agromaisto sektoriaus kokybinio šuolio priežastimi ir šiuos mūsų pasiekimus mato visa Europa”, – teigė pirmoji moteris Lietuvos istorijoje nominuota tapti EIT metų moterimi K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Sveikindama paskelbtus nominantus Europos Komisijos narė atsakinga už Inovacijas, tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą Mariya Gabriel sakė, kad paskelbti šių metų kandidatai yra EIT organizacijos įdedamo darbo ir svarbos Europos inovacijų ekosistemai pavyzdžiai, kurie reikšmingai prisideda prie inovacijų sklaidos Europoje.
Tam pritardami apdovanojimų organizatoriai teigia, kad šiame konkurse yra įvertinami perspektyviausi EIT ekosistemos verslininkai ir novatoriai iš visos Europos: nuo studentų iki verslininkų, nuo laboratorijos iki rinkos ir nuo idėjos iki sprendimo. Anot EIT Valdybos pirmininko Gioia Ghezzi, EIT apdovanojimai išryškina novatorius, kurie yra EIT bendruomenės širdis ir primena apie EIT ekosistemos stiprybę ir vienybę.
Rugsėjo mėnesio pabaigoje įvyks viešasis vertinimo etapas, po kurio 12 geriausių kandidatų pateks į finalinį apdovanojimų renginį spalio mėnesį!
Tvarų agromaisto sektorų Lietuvoje norinčios kurti moterys pradėjo varžybas dėl 18 000 eurų
Europoje moterys verslininkės sudaro tik trečdalį savarankiškai dirbančių asmenų, o žemės ūkio ir maisto sektoriuje šis skaičius yra netgi mažesnis. Pernelyg didelis moterų kuklumas imtis verslo kūrimo įkvėpė „EIT Food“ inicijuoti penkių mėnesių tarptautinę programą EWA, skirtą paskatinti moterų verslo lyderystę agromaisto sektoriuje.
„Šiemet sulaukėme daugiau nei 30 įvairiausių idėjų verslo pradžiai, kurias pateikė moterys iš pačių įvairiausių Lietuvos kampelių. Komisija atrinkto dešimt didžiausią potencialą turinčių verslo svajonių. Atrinktų idėjų autorėms visos programos metu bus organizuojami mokymai, su jomis individualiai dirbs patyrę mentoriai. Projekto pabaigoje dalyvės pristatys savo pasiektą progresą, o nugalėtojos išsidalins 18 000 Eur. prizinį fondą“, – iškilmingo EWA programos atidarymo renginio metu pasakojo konkurso globėja ir organizatorė Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Nori kurti gamtai draugišką verslą
Programos atidarymo renginio metu nuskambėjusių verslo idėjų pagrindinis tikslas – teigiamai paveikti maisto sistemą, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, sumažinti maisto atliekų kiekį, paskatinti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir kurti maisto produktus, kurie darytų neutralų ar net teigiamą poveikį klimatui. Kaip teigė dauguma programą pradedančių dalyvių, jos čia tam, kad įgyvendintų savo svajones ir prisidėtų prie sveiko bei kokybiško maisto plėtros Lietuvoje.
„Ši programa yra neeilinė galimybė paskatinti moteris mėginti įgyvendinti savo svajones, įkvėpti joms pasitikėjimo savimi ir padėti verslo kūrimo pradžioje. Džiugu matyti, kokios įdomios, inovatyvios, šių dienų žemės ūkio ir maisto sektoriaus tendencijas bei vartotojų lūkesčius atitinkančios idėjos buvo pristatytos šiandien. Jei bent dalis jų po programos bus įgyvendintos, galėsime džiaugtis prisidėję prie agromaisto sektoriaus plėtros Lietuvoje“, – išgirdusi projekto dalyvių pristatytas idėjas teigė EWA programos idėjos Lietuvoje rėmėjo „Baltic Amadeus“ verslo vystymo vadovė ir programos mentorė Vaiva Kubilaitė.
Programos dalyvės iš įvairių Lietuvos vietovių
Pirmąjį etapą įveikė ir pusės metų verslo kūrimo kelionę pradėjo Austėja Keraitytė, Irmantė Jurelytė-Kovaliova, Daiva Bičkauskė, Eglė Valuckaitė-Stašauskienė, Šarūnė Vaitiekūnė, Dovilė Ilevičienė, Rasa Nabažaitė, Paulina Gruodienė, Vilija Vedlūgienė ir Aistė Balčiūnaitienė.
Joms padės patyrę mentoriai Artūras Jakubavičius, Mantas Vilys, Gytis Junevičius, Ignas Šlapkauskas, Eglė Vaičiukynaitė, Vaiva Kubilaitė, Zita Petkevičienė, Inga Juozapvičienė, Sergejus Borodinas ir Edita Bagdonaitė. Visi mentoriai yra iš verslo, mokslo ar viešojo sektoriaus.
Oficialu: „AgriFood Lithuania“ tapo Europos skaitmeninių inovacijų centro Lietuvoje steigėja
Prieš dvejus metus „AgriFood Lithuania DIH“ kartu su tarpsektoriniais partneriais įkūrė daugiausiai kompetencijos agromaisto, pramonės ir energetikos sektoriuose Lietuvoje vienijantį konsorciumą „EDIH Lithuania.lt“. Šią savaitę Europos Komisija oficialiai patvirtino, jog įvertinus 283 Europos vyriausybių nominuotus pretendentus „EDIH Lithuania.lt“ atrinko tarp 136 centrų, kuriems suteiktas Europos skaitmeninių inovacijų centro vardas. Lietuvoje tokio įvertinimo sulaukė trys konsorciumai.
„Tai puiki žinia Lietuvos agromaisto sektoriui bei visiems žemės ūkio ir maisto sektoriaus eksosistemos veikėjams bei didelis įvertinimas „AgriFood Lithuania DIH“. Dabar mūsų laukia labai kryptinga ir į maksimalų rezultatą orientuota veikla, kurios metu bus stengiamasi kuo efektyviau paskatinti ir įgyvendinti skaitmeninę transformaciją agromaisto, pramonės ir energetikos sektoriuose. Galima išskirti tokias pagalbos priemones kaip bandymai prieš investuojant, žinių ir įgūdžių didinimas bei perdavimas, mokymai, partnerių paieška, Lietuvos verslo integracija į tarptautines eksperimentinės plėtros ir inovacijų vertės grandines, parama ieškant investicijų ir daugelį kitų priemonių. Planuojama, kad ESIC paslaugomis pasinaudos daugiau kaip 5000 ūkio subjektų, o tai paskatins 500 mln. apimties investicijų pritraukimą į skaitmeninių inovacijų kūrimą bei diegimą ir prisidės didinat darbo našumą ne mažiau kaip 20 proc.“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
„EDIH Lithuania.lt“ Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Komisijai buvo nominuotas po ekspertų komisijos išvadų, kurios šį konsorciumą pripažino geriausiu ir labiausiai atitinkančiu Lietuvos interesus teikti skaitmeninės transformacijos paslaugas Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono verslo subjektams. Konsorciumą sudaro „AgriFood Lithuania DIH“, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos inovacijų centras, „ART21“, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, Lietuvos energetikos institutas ir Smart Energy DIH.
Paskelbta mentorių atranka į „EWA“ projektą
Paskelbta mentorių atranka į skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ Lietuvoje vykdomą pirmaujančios maisto inovacijų iniciatyvos Europos Sąjungoje „EIT FOOD“ programą „EWA“. Šio projekto tikslas – paskatinti moterų įsitraukimą į verslo kūrimą bei atskleisti jų potencialą būti ateitį keičiančių sprendimų inovatorėmis. Programoje dalyvauti bus atrinktos dešimt perspektyviausių idėjų pasiūliusių pradedančiųjų verslininkių.
Kodėl verta būti mentoriumi?
Atrinkti programos mentoriai turės galimybę užmegzti pažintį su gabiausiomis agromaisto sektoriaus inovatorėmis Lietuvoje, aktyviai pasinaudoti „EIT FOOD“ bendruomenės galimybėmis ir dalyvauti įvairiuose renginiuose, seminaruose bei išnaudoti plačią tarptautinių sektoriaus veikėjų kontaktų bazę. Taip pat moterų mokytojai bus pakviesti aktyviai bendrauti ir keistis patirtimi su kitais šios programos mentoriais iš aštuonių Europos valstybių.
„Galimybė būti mentoriumi yra ne tik pagalba kitiems, bet ir puiki galimybė augti kaip profesionalui, išgirsti naujų idėjų iš verslą tik pradedančių asmenų bei praplėsti savo kontaktų ratą būsimais verslo lyderiais, dalyvauti plačioje tarptautinėje tinklaveikoje. Buvimas mentoriumi leidžia jausti sektoriaus pulsą ir nenutolti nuo ten, nuo kur kiekvienas šiandien jau patyręs profesionalas pradėjo“, – patirtimi dalijosi šios programos Lietuvoje globėja „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Kokių mentorių ieškoma?
Ieškomi patyrę profesionalai, norintys prisidėti prie sėkmingo aktyvesnio moterų verslininkių įtraukimo į agromaisto sektorių. Tikimasi, kad būsimieji moterų patarėjai galėtų pasidalinti verslo kūrimo ir vystymo patirtimi, suteikti žinių apie efektyvų išteklių valdymą, investicijų prisitraukimą, prekinio ženklo kūrimą bei bendravimą su verslo partneriais ar kitais suinteresuotais asmenimis. Labai svarbi savybė, kurios iš mentorių tikisi projekto organizatoriai, yra nuoširdus rūpestis ir noras padėti augti bei išvengti potencialių klaidų dar tik pirmuosius žingsnius šioje srityje žengiančioms verslininkėms.
Mentorių registracijų laukiame el. paštu edita@agrifood.lt iki birželio 24 d.
Startuoliai ir tradicinis verslas – abipusė nauda
Tekstą parengė „Žinių radijas“
Kokiais atvejais tradicinis verslas investuoja į startuolius? Kokią to naudą mato sau? Kodėl startuoliai yra būtinas bet kokio evoliucionuojančio sektoriaus elementas?
Startuolių galėtų būti daugiau
Nors agromaisto sektoriuje netrūksta įvairiausių renginių ir mokymų, skirtų jauniems verslams ir startuoliams, „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė neslėpė, kad startuolių šioje industrijoje galėtų būti daugiau.
Jos teigimu, startuolių sukuriama pridėtinė vertė yra ne tik naujų technologijų diegimas tiesiogiai į rinką, bet ir mažinamos tam tikrų technologijų kainos.
„Startuolių sprendimai mums leidžia pasiūlyti žymiai pigesnius sprendimus, kurie galbūt anksčiau kainavo labai brangiai“, – atskleidė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Verslo požiūris į startuolius
„Vikonda grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis teigė, kad tradiciniam verslui yra labai svarbu ieškoti kontaktų su naujais verslais:
„Jeigu nori pažvelgti į savo industrijos ateitį ar prisidėti prie tos ateities kūrimo, kontaktai su mažais, greitais, smalsiais verslais yra abipusiai naudingi“.
Snarskis atskleidė, kad tradicinis verslas, tarp jų ir „Vikonda grupė“, startuolius, į kuriuos potencialiai bus investuojama, atsirenka pagal strateginį atitikimą (angl. strategic fit).
„Mūsų grupės strateginės veiklos kryptys yra žemės ūkis, žemės ūkio veikla, maistas ir maisto pramonė. Tai mes norime ir žvelgti būtent ta kryptimi, – sakė jis. – Mes šitą verslo dalį geriausiai suprantame ir galime ne tik prisidėti finansiškai, bet ir patarimais, galime suteikti platformą išsibandymui.“
Pranašumas ir daromos klaidos
Snarskis, paklaustas, kokį pranašumą įgyja startuoliai, kuriais patiki verslas, atsakė, kad jaunas verslas tokiu atveju nusiperka laiko ir padidina savo sėkmės tikimybę.
„Nes tie resursai, ne tik finansiniai, bet ir kompetenciniai, yra didesni ir sutelkia daugiau pastangų, kurių jie negalėtų turėti vykdydami veiklą vieni“, – sakė jis.
Tačiau pasitaiko ir klaidų, kurių sunku išvengti pradėjus naują verslą. M. Snarskio teigimu, tradicinis verslas, kuris investuoja į startuolius, veikia tarsi tam tikras saugiklis.
„Neretai pradedančio verslo pagrindine veikla tampa pinigų pritraukimas. Jeigu mes pamatome, kad startuolis ne patį verslą vysto ir siekia numatytų rezultatų, bet labiau užsiima naujų lėšų pritraukimu, mes sakome „stop“, – pasakojo „Vikonda grupės“ generalinis direktorius.
Kaip teigė M. Snarskis, startuoliai dažnai pervertina savo potencialą:
„Dabar visi pradedantys iš karto jau nebekalba apie lyderystę Lietuvos rinkoje, jie iš karto nori dominuoti pasaulinėje rinkoje. Čia tas toks jaunatviškas ir gražus dalykas, tuo pačiu turintis savų iššūkių ir rizikos elementų“.
Patrauklus sektorius
Snarskiui yra labai svarbu, kad žmonės pradėtų suprasti, jog startuoliai žemės ūkio ir maisto sektoriuje yra „ne mažiau įdomūs, ne mažiau seksualūs“ nei jaunas verslas technologijų srityje.
Jo teigimu, Šiaurės Europos šalyse jau dirbama su naujais projektais, susijusiais su maistu ir agroverslu.
„Pas mus Lietuvoje dar to nėra. Mums atrodo, kad tai yra ūkio ir ūkininko darbas, – sakė jis. – Bet aš manau, kad agromaisto sektoriuje, kur yra atliepiamas bazinis žmogaus poreikis, yra labai daug vietos saviraiškai ir fantazijai.“
Snarskis pabrėžė, kad būtent šiame sektoriuje reikėtų kelti savo kompetencijas ir ieškoti galimybių, nes „čia tarp idėjos ir rezultato gali praeiti gerokai mažiau laiko, negu tuose techniniuose versluose“.
Pasak jo, gali reikėti ir mažiau investicijų.
Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad mokslininkai pabrėžia, jog ateitis priklauso pasikeitusiai maisto sistemai. Todėl ir agromaisto sektorius turi keistis, jaunėti.
„Tai yra mitas, kad agromaisto sektorius konservatyvus, labai tradicinė pramonė, nieko čia inovatyvaus jau ir nesugalvosi. Tai yra visiškai klaidingas požiūris“, – sakė ji. – Jau kituose regionuose galime pastebėti tą besikeičiantį požiūrį, ko mes ir tikimės.“
Šermukšnytė-Alešiūnienė ragino į agromaisto ir žemės ūkio sektorių nebijoti ateiti ir kitose sferose dirbančius žmones:
„Tu nebūtinai turi būti agronomas ar žemės ūkio inžinierius. Tu gali ateiti visiškai iš kito sektoriaus su visiškai kitu požiūriu. Dar neretai būna ir geriau, kai tu nežinai, kaip iš tikrųjų turėtų būti“.
Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.