„Agromaisto forumas 2022“ apie krizes, jų sprendimo būdus, galimybes ir maisto užtikrinimą visiems

Lapkričio mėnesį Vilniuje įvyko tradicinė didžiausia tarptautinė Baltijos šalyse žemės ūkio ir maisto sektoriaus konferencija – „Agromaisto forumas 2022“. Šių metų forumo, jungiančio mokslo, verslo, politikos, socialinių partnerių lyderius, tema – „Taika maistui“ (ang. „Peace for Food“). Beveik du šimtai kviestinių svečių, ne mažiau nei 2 300 unikalių žiūrovų internetu, aktualios ir ateitį brėžiančios temos, didelė tarpsektorinė įtrauka ir gausus būrys užsienio svečių. Taip atrodė Vilniuje vykusi konferencija, kuri per vieną dieną pasiūlė net 1 000 minučių įtraukių pranešimų bei diskusijų.

„Agromaisto forumas“ vyksta jau daugiau nei penkerius metus, o pats jį aktyviai stebiu pastaruosius trejus. Jei praėjusiais metais norėdamas apibūdinti forumą vienu sakiniu būčiau sakęs, jog tvarus agromaisto sektorius yra visos visuomenės strateginis tikslas, o jį įgyvendinti įmanoma tik nusibrėžus aiškią ilgalaikę kryptį ir suvokiant skirtingų sektorių bendradarbiavimo neišvengiamybę. Šįmet galima teigti, kad skirtingi sektoriai puikiai supranta ir atranda bendradarbiavimo galimybes, o netoleruotini Rusijos karo veiksmai Ukrainoje privertė pasaulį į maisto klausimą žiūrėti kaip į nacionalinio saugumo svarbos prioritetą.

Šių metu „Agromaisto forume“ didelis dėmesys buvo skiriamas nepateisinamo karo Ukrainoje poveikiui maisto tiekimo sistemoms ir būdams kurti sveikesnes, teisingesnes, tvaresnes ir atsparesnes maisto sistemas, kurios užtikrintų įperkamo kokybiško maisto prieinamumą kiekvienam. Taip pat diskutuota apie galimybes vystyti bei diegti technologijas, kurti startuolius, kurie galėtų prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo. Be to, kalbėta apie naujus pažangius ūkininkavimo būdus bei vartotojų lūkesčius ir jų reikšmę maisto sistemoje. Galiausiai, „Agromaisto forumo“ metu įvyko pirmasis Europoje Europos skaitmeninių inovacijų centrų (ESIC), orientuotų į agromaisto sektorių, susitikimas. Jo metu centrai sutarė dėl unikalaus geriausių ESIC bendradarbiavimo modelio, kuris išplės šių maisto sistemos veikėjų, galinčių turėti didžiausią įtaką skaitmeninėje transformacijoje, veiklos kryptį nuo nacionalinio iki tarptautinio lygmens.

Apibendrindama forumą renginio organizatorė „AgriFood Lithuania“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad šių metų forume dažniausiai girdimos frazės buvo karas, klimato kaita, energetika, maisto tiekimo grandinės ir krizė. Anot K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, visos šios minimos krizės daro tiesioginę įtaką agromaisto sektoriui ir visų jų akivaizdoje yra būtinas maisto sistemos atsparumo didinimas. Tam, anot ekspertės, reikalinga sektoriaus transformacija ir inovacijų diegimas. Be to, privalu skirti daugiau dėmesio jaunimo ir moterų įtraukimui ir suprasti, kad norimo rezultato galima pasiekti tik kartu. Kaip forumo uždarymo metu teigė „AgriFood Lithuania“ direktorė, būtina taikyti inovatyvų požiūrį ir siekti diegti pažangius sprendimus tiek mažuose, tiek dideliuose ūkiuose.

„Parama inovacijoms ir pokyčiams, neatsilikimas nuo tendencijų, atsparumo didinimas ir siekis kurti tinklų tinklus turi būti visų bendradarbiavimo rezultatas. Labai tikiuosi, kad kitų metų lapkritį susirinkus Vilniuje būsime ramūs dėl taikos maistui ir galėsime kalbėti apie veiksmus, kurių kontrolė ir įgyvendinimas priklausys tik nuo mūsų pačių pastangų“, – teigė „Agromaisto forumo“ organizatorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Seimo Pirmininkė: Žemės ūkis svarbus Lietuvos BVP

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen „Agromaisto forume“ Vilniaus rotušėje daug dėmesio skyrė Rusijos veiksniui, žemės ūkio ir maisto sektoriaus indėliui į Lietuvos ekonomiką bei atsirandančioms galimybėms, kurias būtina išnaudoti, jei norima kokybinio šuolio.

Anot Lietuvos parlamento vadovės, Rusija labai aiškiai ir ne mažiau skaudžiai parodė, ką reiškia nuolaidžiavimas demokratiniams principams, virš jų iškėlus pragmatinius sumetimus, ir kokie pavojai slypi, kai po merkantilizmo kilimu sušluojamos vertybinės nuostatos. Kaip teigė Seimo Pirmininkė, dalis Europos šalių ilgą laiką gyveno galima sakyti neleistinai patogiai ar net tingiai. Suprasdamos, bet ignoruodamos grėsmes, kurias kelia priklausomybė nuo autoritarinių režimų malonės, įvairiausiais pjūviais. Tarp kurių ir žemės ūkio sektorius,  o per tai ir visai maisto pramonei gyvybiškai svarbios trąšos. Tiek tiesiogiai, tiek per energetikos išteklius, reikalingus gamybai.

„Šiemet Rusija ginklu pavertė ir maistą. Mus apgaubusios grėsmės suteikia ir unikalių galimybių, kurios, jomis sumaniai pasinaudojus, gali lemti Lietuvos kokybinį šuolį. Taip, šiandieninė realybė neretai verčia dažniau galvoti apie išgyvenimą, o ne perspektyvas. Nors augančios sąnaudos privertė ūkininkus susiimti už galvų, tačiau tai paskatino dar didesnį domėjimąsi technologijomis, leidžiančiomis ūkininkauti tiek tausojant dirvožemį, tiek mažinant kaštus. Ir visa tai būtų neįmanoma be išmaniųjų technologijų. Žemės ūkyje bei maisto pramonėje išmanumas tai nebe ateitis, o kasdienybė, be kurios neįmanoma efektyvi veikla, užtikrinanti konkurencingumą, taigi, ir perspektyvas. Išmanumas yra vienareikšmiai vienintelis Lietuvos kelias, galintis mus pastatyti greta šalių, kurios savo gerove bei pragyvenimo lygiu lyderiauja, nes sumaniai naudojasi turimais resursais“, – „Agromaisto forume 2022“ teigė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Kaip vėliau pridūrė Lietuvos parlamento vadovė, žvelgiant į 2022 metų BVP dinamiką, mes matome, kad gerus BVP augimo rezultatus Lietuvoje trečią ketvirtį užtikrino geri žemės ūkio ir .... IT sektoriaus rodikliai. Todėl dabar privalu (visų pirma politikams) ir toliau kurti sąlygas, kurios nestabdytų technologinio proveržio, o jį skatintų. Taip dar po kelerių metų galėtume sakyti, jog Lietuvos BVP augimą užtikrina ne vien atskirai dirbantys žemės ūkio, maisto pramonės ir IT sektoriai, o jų efektyvi sinergija.

 

Žemės ūkio ministras: Maistas – nacionalinio saugumo klausimas

„Agromaisto forume 2022“ kalbėjęs Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad anksčiau gal kiek nerimtai skambėjusi šių metų forumo tema „Taika maistui“ šiemet tapo ypač aktuali ir rimta visam pasauliui.

„Pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis buvo nusitaikyta į grūdų saugyklas ir maistą perdirbančias įmones. Niekas negalėjo patikėti, kad gali būti uždaryti Juodosios jūros uostai. Tai iškėlė grūdų kainas visoje Europoje ir pasaulyje. Neatsitiktinai ir mes keliame šį klausimą, norėdami įtraukti maistą į strateginio saugumo sąrašą. Be to, maisto švaistymo problema tampa ne tuščiais žodžiais, o konkrečiu socialiniu aspektu“, – stebintiems forumą žiūrovams dėstė Žemės ūkio ministras.

Anot ministro K. Navicko, Lietuvai būnant priklausomai nuo energijos išteklių, trąšų kainų, žemdirbiams būtina diegti išmanias technologijas, kurios tausotų gamtą ir padėtų taupyti ūkininkų finansinius resursus. Kaip teigė ministras, dabar siūloma inovacijų pasiūla tą išties leidžia daryti. Be to, jis siūlė dažniau diegti biotechnologijas, nes tokiu būdu būtų išsaugomas derlius ir dirvožemio derlingumas, o tai prisidėtų prie saugaus maisto politikos.

Žemės ūkio ministro mintims pritarė EBPO Prekybos ir žemės ūkio direktorato direktorė Marion Jansen. Anot vienintelės forumo viešnios, dalyvavusios nuotoliniu būdu, dėl karo išprovokuotos grūdų blokados Juodojoje jūroje kviečių kainos pavasarį paaugo apie 60 proc. Tai įrodo, kad ryšys tarp maisto ir taikos yra be galo aktualus, nes maisto trūkumas skatina neramumus šalyse, kur to maisto trūksta“, – akcentavo EBPO  Prekybos ir žemės direktorato direktorė.

 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė: „FoodTech keičia pasaulį ir mes pasiruošę jam padėti“

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė juokaudama teigė, kad vienintelis stabilus dalykas šiandien Europoje yra tai, kad viskas nuolatos keičiasi, todėl visi turėtų būti su tuo susitaikę ir pasiruošę nuolatos keistis. Anot jos, maisto technologijos yra svarbi biotechnologijų dalis ir Vyriausybė yra pasiruošusi šiam sektoriui padėti tiek, kiek tik galės.

„Kada mes reflektuojame apie agromaisto sektoriaus ateitį, naujovės, inovacijos, skaitmenizacija yra neatsiejama to dalis. Maisto technologijos, kurios yra biotechnologijų dalis, turi ateitį Lietuvoje. Tam didžiulį dėmesį skiria ir Izraelis bei JAV, tai naujas puslapis, kurį verčiame ir Lietuvoje. Mes, Vyriausybė, esame pasiruošę Jums padėti, kiek galėsime. Turime galvoti ne tik apie išgyvenimą, bet ir apie naujus sprendimus, produktus, skaitmenizaciją ir moksliniai tyrimai bei inovacijos tą gali pasiūlyti“ – forume agromaisto sektoriaus bendruomenei teigė Ekonomikos ir inovacijų ministrė.

 

Inovacijos – raktas į sėkmę

Didžiausios ir įtakingiausios Europos maisto inovacijų iniciatyvos generalinis direktorius Dr. Andy Zynga iškėlė klausimą, ką mes kaip visuomenė, verslas ir mokslas turėtume daryti šios daugiasluoksnės krizės žemės ūkio ir maisto sektoriuje metu. Pagrindinis atsakymas yra aiškus – inovacijos, inovacijos ir dar kartą inovacijos.

„Turime skubiai padidinti tvarumą, tačiau taip pat privalome sukurti atsparumą tam, kad galėtume reaguoti į daugelį rimtų iššūkių, su kuriais susiduriame dabar. Mes turime investuoti į pagrindines inovacijas ir sprendimus, kurie paskatintų perėjimą prie neutralumo klimatui. Tačiau taip pat turime suprasti, kad maisto sistemos tvarumo ir atsparumo didinimas nėra tai, ką mes galime padaryti vieni. Visos pusės turi bendradarbiauti ir veikti kartu bei suprasti, kokį poveikį kiekvienas priimtas sprendimas daro kitiems veikėjams. Kiekvienas iš mūsų yra svarbi maisto sistemos dalis“, – žinutę susirinkusiems pasiuntė „EIT Food“ vadovas Dr. Andy Zynga.

Taip pat pagrindinis forumo pranešėjas atkreipė dėmesį į tai, kad vos 11 proc. ūkininkų Europoje yra iki 40 m. amžiaus, todėl jaunų žmonių pritraukimas ūkininkauti yra didžiulis iššūkis, kuris turės būti įveiktas. Be to, „EIT Food“ vadovas pabrėžė lyčių nelygybės klausimą sektoriuje.

„Pradinėse pozicijose agromaisto sektoriuje moterys sudaro 60 proc. dirbančiųjų, tačiau vadovaujančio rango pozicijose priklausomai nuo maisto tiekimo grandies dalies šis skaičius siekia tarp 9 ir 25 proc. Tai rodo, jog moterų įtraukimas į verslo kūrimą šiame sektoriuje yra per mažas ir tai turės keistis. Puikus to skatinimo pavyzdys yra „EIT Food“ EWA programa Lietuvoje, kurią koordinuoja „AgriFood Lithuania“. Tai suteikia įkvėpimo, nes mes matome, kaip programos dalyvės pasibaigus programai toliau vysto savo verslo idėjas. Praėjusių metų programos alumni pavyzdžiai tą įrodo“ – apie būtinybę labiau įtraukti moteris į verslo kūrimą pasakojo „EIT Food“ vadovas Dr. Andy Zynga.

 

Prieš bendrus priešus turime kovoti drauge

Neįprastos formos pranešimas forume nuskambėjo iš agromaisto verslo angelo ir inovacijų dirbtuvių „ART21“ savininko Augusto Alešiūno. Kostiumą iškeitęs į neformalią aprangą A. Alešiūnas pristatė daugiausiai diskusijų sukėlusį pranešimą. Replikuodamas į šiandien vykstančius karinius konfliktus, verslininkas pabrėžė kiekvieno veikėjo svarbą ir daug dėmesio skyrė pokyčiams, įvykusiems pasaulyje per pastaruosius metus.

„Šiandien krizes ar net karo eigą sprendžia nebetik valstybės – į jas reaguoja ir daugybė kitų veikėjų, kurie tampa šių įvykių dalimi. Jie stengiasi prieš bendrą priešą apginti bendras išsivysčiusios visuomenes vertybes nepaisant savo išsilavinimo patirties ar įsitikinimo. O kas yra bendri agromaisto sektoriaus priešai?“ – tokį klausimą pranešimo metu iškėlė verslo angelas.

Anot A. Alešiūno, tai užterštumas, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės ir maisto kainos. Kaip pranešimo „Bendruomenė, kuriai priklausome. Gyvenimas be protokolų“ metu teigė verslo angelas: „Laikas visiems mažiems tinklams susivienyti ir sukurti didelį bendrą tinklą, bendrą „kariuomenę“, pamiršti protokolus, nusirengti švarkus, pasiraitoti rankoves ir pradėti bendrai iš tiesų, o ne formaliai kovoti su šiais agromaisto sektoriaus bendrais priešais“, – susirinkusius „Agromaisto forumo“ dalyvius įkvėpti bandė Augustas Alešiūnas.

 

„Agromaisto forumo“ metu įvyko Biomaisto ir EU4BCC diskusijų sesija

„Agromaisto forumo“ metu įvyko ir speciali sesija „ES ir Rytų partnerystės bendradarbiavimas biomaisto sektoriuje: galimybės ir iššūkiai“. Šių diskusijų iniciatoriai buvo Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurie vykdo „EUROCHAMBERS“ projektą ,,EU4Business: Connecting Companies”.

Šios sesijos metu buvo diskutuojama apie naujų investicijų pritraukimą, darbo vietų kūrimą, eksporto\importo, maisto ir ūkio pramonės sektorius, taip pat siekius padidinti Rytų partnerystės ekologiškų produktų sektoriaus konkurencingumą, ES ir EAP bendradarbiavimo didinimo galimybes, Rusijos pradėjo karo poveikį EU4BCC BioMaisto konsorciumo iniciatyvoms ir šio projekto metu pasiektus rezultatus.

Kaip pasakojo pranešimą pristačiusi Carmen Fernandez, net 95 proc. įmonių, veikiančių biomaisto sektoriuje Rytų Partnerystės šalyse, yra priskiriamos MVĮ kategorijai. Tokios įmonės yra pagrindinė šių šalių varomoji ekonominė jėga, todėl yra būtina užtikrinti lygias konkurencingumo sąlygas tokiose valstybėse.

Anot EK pareigūnės K. Dyja, ateityje yra būtina vykdyti daugiafunkcinę permainų politika, kuri apimtų kelis sektorius ir nebūtų fokusuota tik į vieno iš jų vystymą. Pasak jos, naujasis Bendrosios žemės ūkio politikos planas susideda iš trijų pagrindinių žodžių – sąžiningesnis, žalesnis ir socialiai tvarus.

 

Forumo organizatoriai

Daugiau informacijos apie įvykusias diskusijas galėsite rasti „AgriFood Lithuania“ internetiniame puslapyje bei „Facebook“, „LinkedIn“ ir „YouTube“ paskyrose.

Šių metų forumą kartu su „AgriFood Lithuania“ organizavo „Business at OECD“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, „EUROCHAMBERS“, „EIT Food“, „Smart Agri Hubs“. Renginio partneriais buvo – „Vadasiga“, „Akvilė“, „Žemės ūkio rūmai“, „Paulig Pro“, „Bijola“, „Lašai“, „Vilnius Go“, Žemės ūkio rūmai.  


SUAVE

APIE PROJEKTĄ:

SUAVE atnaujina agromaisto sektorių tvarioms miesto maisto sistemoms. Įsitraukę veikėjai apima penkis patyrusius agromaisto ir skaitmeninius klasterius, kurių tikslas – per tinklaveiką, inovacijų rėmimą ir MVĮ naujovių diegimą bei mokymus skatinti naujoves miesto ūkininkavimo sistemose. 30 mėnesių truksiantis projektas remia MVĮ įvairiose jų veiklos stadijose - nuo naujų miesto žemės ūkio idėjų iki naujų paslaugų ir produktų patekimo į rinką. Šiai Europos šalių MVĮ paramai bus skirta daugiau nei 75 % projekto biudžeto.

Greta tiesioginės paramos MVĮ, SUAVE pritraukia papildomą regioninį, nacionalinį ir Europos finansavimą. SUAVE partneriai plečia SUAVE poveikio zoną ir plėtoja verslą tarptautiniu lygiu, daugiausia dėmesio skirdami Šiaurės Amerikai. Viso projekto metu MVĮ Europoje ir už jos ribų bus remiamos kuriant tvarią ir skaitmeninę ateitį.

AGRIFOOD LITHUANIA VAIDMUO SUAVE PROJEKTE:

Vykdydami SUAVE misiją, AgriFood Lithuania supažindina projekto suinteresuotąsias šalis su tarptautinėmis ir tarpsektorinėmis iniciatyvomis bei teikia visapusišką paramą žemės ūkio inovacijų moksliniams tyrimams, plėtrai ir  diegimui. Už pramonei skiriamą dėmesį AgriFood Lithuania buvo įvertinti ES Jungtinio tyrimų centro. Tai įrodo  AgriFood Lithuania gebėjimą bendradarbiauti su partneriais tiek iš ES, tiek už ES ribų bei padėti MVĮ skaitmeninimo ir internacionalizacijos procesuose. Be to, AgriFood Lithuania prisideda prie bendrų SUAVE projekto veiklų.

Būdami vienu iš penkių SUAVE projekte dalyvaujančių klasterių, AgriFood Lithuania siekia stiprinti ES pramonės ekosistemų atsparumą. To siekiama kuriant vertės grandinės jungtis ES bendrojoje rinkoje, kuri yra pagrindas ateities tinklų kūrimui bei inovacijų plėtojimui.

Projekto metu AgriFood Lithuania:

  • Atlieka Lietuvos ekosistemos (klasterių, veikėjų, vertės grandinių) vertinimą bei identifikuoja pagrindinius skaitmeninimo ir naujų technologijų, skirtų ekologiškesnei ir skaitmeniškesnei ekonomikai, diegimo proceso veikėjus. Siekdami formuoti Europos miesto ūkininkavimo ekosistemas ir vertės grandines, turime nustatyti sistemos silpnybes, galimus iššūkius ir nepatenkintus poreikius;
  • Kuria tinklus atsparumo stiprinimui tam, kad per vertės grandinių tarpusavio ryšius būtų pagerintas Europos miesto ūkininkavimo ekosistemos tvarumas;
  • Bendradarbiauja su kitomis Europos klasterių organizacijomis miesto ūkininkavimo vertės grandinėse ir įvairiose pramonės ekosistemose.
  • Užsiima MVĮ veiklos tęstinumo ir atsparumo miesto ūkininkavimo ekosistemoje planavimo veiklomis.

PROJEKTO PARTNERIAI:

  1. Vegepolys Valley – Prancūzija
  2. Cluster de la Maquinaria i dels Medis de Producció Agrícola de Catalunya (FEMAC) – Ispanija, Katalonija
  3. Innoskart – Vengrija
  4. Fundacja UNIMOS – Lenkija


Agromaisto forume politikos ir verslo lyderiai ieškos sprendimų apsirūpinimui kokybišku maistu

Daugiau nei 2 000 žiūrovų iš visos Europos kasmet sutraukiantis didžiausias tarptautinis „Agromaisto forumas“ Baltijos šalyse sugrįžta lapkričio 15 dieną. Šiemet kartu su „AgriFood Lithuania“ forumą tema „Taika maistui“ (angl. Peace for Food) organizuoja „Business at OECD“, Lietuvos Pramoninkų konfederacija, „EuroChambers“, „EIT Food“ bei „Smart Agri Hubs“. Kaip ir kiekvienais metais forumą, vyksiantį dvejomis kalbomis, kviečiami nemokamai stebėti visi norintys. Tam yra būtina registracija.

 

Dėmesys pasaulinei žemės ūkio ir maisto sektoriaus krizei

Dabartinę situaciją pasaulyje būtų galima apibrėžti kaip kompleksišką krizę, darančią didžiulę įtaką maisto paklausai ir pasiūlai. Klimato kaita, pandemija ir nepateisinama Rusijos karinė agresija gerokai perkrovė maisto sistemas ir sukėlė vieną baisiausių maisto krizių istorijoje. Agresoriaus invazija į taikią Ukrainą smarkiai sutrikdė pasaulines maisto rinkas ir sukėlė neigiamų pasekmių pasauliniam grūdų tiekimui trumpuoju laikotarpiu. Ilguoju laikotarpiu gamintojams stiprų neigiamą poveikį turės gamtinių dujų ir trąšų rinkų bei žemės ūkio technologijų gamybos ir sklaidos sutrikimai. Todėl yra būtini sprendimai pasauliniu lygiu ir tam jau yra dėti pirmieji žingsniai EBPO žemės ūkio ministrų susitikimo metu. Kaip teigia forumo organizatoriai, pasibaigus forumui EBPO šalių vyriausybėms bus pateiktos papildomos rekomendacijos, galinčios padėti spręsti dabartinius maisto sistemos iššūkius. Į šias rekomendacijas turėtų būti atsižvelgta ir aukšto lygio agromaisto temai skirtame susitikime Stambule, kuris bus surengtas 2023 m.

„Pasaulį ištikusios agromaisto sektoriaus krizės klausimas yra ypač aktualus Baltijos šalyse, kur kiekvienos Baltijos valstybės ekonomikoje žemės ūkio ir maisto produktų sektorius sudaro svarbią BVP dalį (Lietuvoje daugiau nei 7 proc.), Ukraina yra svarbi šių šalių maisto sektoriaus įmonių importo partnerė, o bendras valstybių infliacijos lygis yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Agromaisto sektoriuje veikiančių įmonių stagnacija turėtų rimtą neigiamą poveikį kitų sektorių augimui ir nedarbo lygiui (ypač regionuose). Todėl šis forumas sukviečia nacionalines ir tarptautines suinteresuotas puses diskusijai, leisiančiai parengti veiksmų planą (apimantį bendrus svarbiausių sektoriaus veikėjų įsipareigojimus), kuris užtikrintų įperkamo kokybiško maisto prieinamumą kiekvienam, nepažeidžiant tvarumo įsipareigojimų. Šie įsipareigojimai bus pagrįsti sveikesnėmis, teisingesnėmis, tvaresnėmis ir atsparesnėmis maisto sistemomis“ – teigė forumo organizatorė „AgriFood Lithuania“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

 

Forume – platus spektras temų ir tarpsektorinių lyderių

„Šis forumas yra puiki platforma skirtingiems žemės ūkio, maisto ir kitų susijusių sektorių atstovams bei politiniams lyderiams kalbėtis ir, svarbiausia, išgirsti vieniems kitus. O tai yra regionų stiprinimo ir agromaisto sektoriaus raktas į sėkmę. Taip pat ir gyventojų aprūpinimas kokybišku, prieinamu maistu, kartu randant pažangių būdų tvarumo tikslams siekti, aukštą pridėtinę vertę kuriančių technologinių įmonių plėtrai Lietuvoje skatinti. Tai ypač aktualu dabar, kada pasaulio maisto tiekimo grandinės, dar nespėjusios atsigauti po pandemijos, dėl karo Ukrainoje išgyvena dar didesnį sukrėtimą ir verčia pasaulį mąstyti apie maistą kaip nacionalinio saugumo klausimą“, – teigė „Agromaisto forume“ dalyvausianti Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Tarp Agromaisto forumo temų pasaulio aprūpinimas kokybišku maistu, inovacijų didinimas bei skaitmenizacija, anglies ūkininkavimas ir to perspektyvos, maisto mados bei vartotojų lūkesčiai, tvari agromaisto sistema, Europos skaitmeninių inovacijų centrai, atsparumo didinimas agromaisto sektoriuje (energija, klimatas, įgūdžiai) bei biomaistas.

„Agromaisto forume“ pagrindinį pranešimą pristatysiantis didžiausios pasaulyje agromaisto sektoriaus bendruomenės „EIT Food“ generalinis direktorius Dr. Andy Zynga apibūdindamas šiandieninę situaciją žemės ūkio ir maisto sektoriuje teigė: „Maisto sistema susiduria su daugybe iššūkių, tačiau tuo pat metu mums tai suteikia puikias galimybes kurti realius pokyčius, kurie paliestų visuomenę. Klimato kaitos, Rusijos pradėto karo Ukrainoje, Covid-19 pandemijos, maisto praradimo problemos visoje tiekimo grandinėje lėmė maisto sistemos krizę. Be to, susiduriama su dideliais iššūkiais pritraukiant daugiau jaunų žmonių dirbti šiame sektoriuje ir stiprinant visuomenės pasitikėjimą maisto sistema. Tam, kad rastume sprendimus šiems iššūkiams, mums reikia dirbti kartu. Todėl yra būtina skatinti inovacijas, nes tai, tikiu, leis mums sukurti sveiką ir tvarią maisto sistemą visuomenei ir planetai".

 

Agromaisto forumas pasiūlys dar neišnaudotą atsako priemonę

Europos Komisija šiais metais oficialiai patvirtino 136 skaitmeninių inovacijų centrus, kuriems suteiktas Europos skaitmeninių inovacijų centro vardas. Lietuvoje tokio įvertinimo yra sulaukę trys konsorciumai, o įvairiose Europos šalyse net 35 iš jų specializuojasi žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje. Kaip teigia „Agromaisto forumo“ organizatoriai, ši diskusijų platforma kaip papildomą atsaką į pasaulinę daugiasluoksnę žemės ūkio maisto produktų krizę pasiūlys papildomą ir dar nepanaudotą veiksmingą priemonę – ESIC suvienijimą bendram tikslui.

Tai bus pirmas kartas, kada šie didžiausi kompetencijų centrai Europoje susirinks į vieną vietą tartis dėl tarptautinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo ir bendro įsipareigojimo dirbti drauge kuriant strateginį aljansą bei sieks apsibrėžti bendrą prioritetų kelrodį.

Anot idėjos iniciatorių, šis aljansas sukurs unikalų bendradarbiavimo modelį ir bendrą ESIC ekosistemą, pasižyminčią bendradarbiavimu, technologijų mainais ir investicijomis. Tai leis rinkai pasiūlyti stipriausius įmanomas sprendimus bei išplės veikėjų, galinčių turėti didžiausią įtaką skaitmeninėje transformacijoje, veiklos kryptį nuo nacionalinio iki tarptautinio lygmens.

Registracija nemokamai stebėti forumą vykdoma internetu. 


Lietuvoje pirmąkart vyks Eurokomisarės globojamas tarptautinis vizijų kūrimo regionams hakatonas

Pirmąkart Europoje spalio 21–23 dienomis vyks tarptautinis nuotolinis hakatonas, skirtas kurti idėjas, vizijas ir koncepcijas, kurios padėtų spręsti regionų mažėjimo, infrastruktūros, neišnaudoto ekonominio augimo, švietimo, aplinkosaugos ir socialinius iššūkius bei skatintų verslui palankios ekosistemos kūrimą. Dalyvių tikslas – pasirinktą regioną paversti startuolių traukos centru ir geriausia vieta pasaulyje gyventi, dirbti, svajoti ir kurti. Geriausiai pasirodžiusios komandos išsidalys 8 000 eurų prizinį fondą bei pristatys savo idėjas Europos Komisijos organizuojamame forume „Startup Village Forum 2022” bei didžiausiame Baltijos šalyse žemės ūkio ir maisto forume „Agromaisto forumas 2022”. Pagrindiniai renginio organizatoriai „AgriFood Lithuania DIH” registracijų laukia iki spalio 20 d. 

„Esu įsitikinusi, kad „HACK Startup Village” hakatonas yra svarbus įtraukiant jaunimą į novatoriškų idėjų paieškas, siekiant užtikrinti, kad ateinanti naujoji inovacijų banga pasiektų visus Europos kampelius. Dalyvių sukurtos idėjos neabejotinai padės įgyvendinti Europos Komisijos „Startup Village“iniciatyvą, kuri yra ilgalaikės kaimo vietovių vizijos dalis ir atsispindi Naujoje Europos inovacijų darbotvarkėje“, – teigė oficiali hakatono globėja Eurokomisarė, atsakinga už Inovacijas, mokslinius tyrimus, švietimą, jaunimą ir kultūrą, Mariya Gabriel.

Hakatone – galimybė rinktis vieną iš dviejų krypčių

Dalyviai, padedami patyrusių tarptautinių mentorių, turės galimybę pasirinkti vieną iš dviejų krypčių – vizijos kūrimo pasirinktam Europos regionui arba realių agromaisto sektoriaus iššūkių sprendimų paiešką. Kaip teigė „AgriFood Lithuania DIH” direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, į šį hakatoną įsitraukė daugiau nei 22 partneriai, iš kurių yra net 6 tarptautiniai klasteriai, vienijantys daugiau kaip kelis šimtus skirtingų verslų. Anot organizatorės, partneriai dalyviams pateikė apie 20 skirtingų iššūkių, su kuriais susiduria jų agromaisto sektoriaus įmonės, ir yra pasirengę nupirkti ar kartu su dalyvių komandą vystyti bei komercializuoti jų pasiūlytą sprendimą.


Eurokomisarė Mariya Gabriel: AgriFood Lithuania hakatono globėja tapau todėl, kad tokie renginiai gali padėti mums papasakoti kitokią, teigiamą Europos regionų istoriją

Šių metų spalio 21–23 dienomis pirmąkart Europos Sąjungoje vyks tarptautinis hakatonas „HACK Startup Village”, skirtas kurti idėjas, vizijas ir koncepcijas, kurios padėtų spręsti regionų mažėjimo, infrastruktūros, neišnaudoto ekonominio augimo, švietimo, aplinkosaugos ir socialinius iššūkius bei skatintų verslui palankios ekosistemos kūrimą. Hakatono dalyvių tikslas – pasirinktą regioną paversti startuolių traukos centru ir geriausia vieta pasaulyje gyventi, dirbti, svajoti ir kurti. Geriausiai pasirodžiusios komandos turės galimybę pristatys savo idėjas Europos Komisijos organizuojamame forume „Startup Village Forum 2022”.

„AgriFood Lithuania” organizuojamo hakatono metu komandos turės galimybę pasirinkti spręsti ir vieną iš daugiau nei 15 agromaisto sektoriaus iššūkių, kuriuos pateikė verslo atstovai iš skirtingų Europos valstybių. Be to, renginio organizatoriai informuoja, jog komandos ir individualūs dalyviai vis dar gali registruotis iki penktadienio vakaro ir pretenduoti į 8 000 eurų siekiantį prizinį fondą.

Hakatono atidarymo metu vyks net trys aukšto lygio apvaliojo stalo diskusijos, kuriose dalyvaus Europos Komisarė Mariya Gabriel, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, švietimo, mokslo  ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Europos parlamento narys Juozas Olekas, „EIT Food” generalinis direktorius Andy Zynga,  aukšto rango Europos Komisijos pareigūnai bei įvairių universitetų atstovai. Stebėti atidarymo diskusijas gali kiekvienas norintis.

Pirmąkart per dešimt metų

Šis hakatonas yra išskirtinis ne tik savo koncepcija, bet ir tuo, kad jo oficialia globėja tapo Eurokomisarė, atsakinga už inovacijas, mokslinius tyrimus, švietimą, jaunimą ir kultūrą, Mariya Gabriel. Tai pirmas kartas po daugiau nei  dešimties metų pertraukos, kada renginio Lietuvoje oficialiu globėju tapo Eurokomisaras ne iš Lietuvos. Apie  „Startuolių regiono“ koncepciją, patarimus hakatono dalyviams ir siekį paskatinti inovacijų kūrimą kaimo vietovėse išsamus interviu su „HACK Startup Village” globėja Eurokomisare Mariya Gabriel.

 

Lietuvoje „Startuolių regiono“ (angl. Startup Village) terminas yra gana naujas. Mūsų visuomenė apie tai sužinojo tik tada, kai apie šią koncepciją kalbėti pradėjo skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania". Ar galėtumėte paaiškinti, apie ką yra ši iniciatyva, kodėl ji buvo sukurta ir kokie yra jos pagrindiniai tikslai?

„Startuolių regionas“ yra vieta – arba mažų vietų tinklas, – išnaudojantis inovacijas ir verslumą kaip priemones išlaisvinti egzistuojantį plėtros potencialą ir palaikyti kaimo vietovių gerovę. Jis grindžiamas tvirtu įsitikinimu, kad naujovės ir verslumas, o ypač jaunos įmonės, turinčios ambicijų diegti inovacijas ir augti, gali atlikti pagrindinį vaidmenį atgaivinant kaimo vietoves ir bendruomenes.

„Startuolių regiono“ iniciatyva yra ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos dalis. 2021 metais Europos Komisija nustatė ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją, kurioje nurodytos kelios konkrečios veiksmų sritys, padėsiančios siekti stipresnių, susietų, atsparių ir klestinčių kaimo vietovių ir bendruomenių iki 2040 m. „Startuolių regiono“ tikslai šiame kontekste yra paskatinti startuolių kūrimąsi ir inovacijas Europos kaimo vietovėse bei sukurti diskusijų ir žinių erdvę regionų problemoms spręsti.

Be to, „Startuolių regiono“ iniciatyva yra svarbus Naujosios Europos inovacijų darbotvarkės elementas, padėsiantis užtikrinti, kad regioninės inovacijų ekosistemos atsižvelgtų į kaimo vietoves.

Kokiomis priemonėmis Europos Komisija ketina skatinti praktinį šios idėjos įgyvendinimą?

Yra įvairių ES strategijų ir iniciatyvų, kurios gali prisidėti prie „Startuolių regiono" idėjos praktinio įgyvendinimo skatinimo. Paminėsiu tik keletą iš jų tam, kad susidarytumėte bendrą įspūdį apie egzistuojančią paramą šiai iniciatyvai.

Visų pirma, „Startuolių regiono" plėtrai visose ES šalyse ir regionuose gali būti naudojamos sanglaudos ir kaimo plėtros politikos. Sanglaudos politikos programose numatomos įvairios priemonės privačioms ir viešosioms investicijoms, susijusioms su „Startuolių regionu", skaitmenine infrastruktūra ir paslaugomis, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, inkubatorių ir bendro darbo erdvių kūrimu, įgūdžių ugdymu ir kt.

Antra, paramos priemonės numatytos ir „Europos horizonto“ (angl. Horizon Europe) programoje, už kurią esu atsakinga kaip už mokslinius tyrimus ir inovacijas atsakinga EK narė. „Europos horizonte“ yra dvi darbo programos, kuriomis „Startuolių regiono" iniciatyva bus remiama 2023 m. ir 2024 m. Tai programos „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“ ir „Europos inovacijų ekosistemos“.

Galiausiai, „Startuolių regioną" remia kasmetinis „Startuolių regiono" forumas (angl. Startup Village Forum), pirmą kartą organizuotas 2021 m. Tai yra keitimosi žiniomis ir bendradarbiavimo vieta, kur įvairios institucijos ir kitos suinteresuotosios šalys gali susitikti, diskutuoti ir apsibrėžti veiksmus, skirtus skatinti startuolių kuriamas inovacijas kaimo vietovėse.

Negana to, „Startuolių regiono" forumas skatina ir viešųjų bei privačių organizacijų įsipareigojimą remti „Startuolių regiono" iniciatyvą teikiant tiek finansinę, tiek ir kiek kitokią paramą, pavyzdžiui, bendradarbiavimo erdves, IT infrastruktūrą, patirtį, mentorystę ar mokymus. Jau dabar daugėja privačių ir viešųjų subjektų, kurie aktyviai remia „Startuolių regiono" iniciatyvą.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais, jūsų nuomone, šiuo metu susiduriate? Kaip manote, kokie iššūkiai laukia „Startuolių regiono" idėjos ateityje ją įgyvendinant skirtinguose Europos regionuose?

Mes žinome, kaip remti startuolių kūrimąsi miestuose, tačiau siekti tokio paties tikslo ir kaimo vietovėse yra gana nauja. Vis dėlto, mes manome, kad tai yra teisinga. Reikia ne tik atgaivinti kaimo vietoves, bet ir visoje ES mobilizuoti kaimo vietovių inovacijų potencialą augimui ir gerovei.

Viena iš kliūčių, kurias turime įveikti, yra įsitikinimas, kad kaimo vietovės negali būti inovatyvios. Tą patį įsitikinimą galima įvardinti ir kitaip – inovacijos yra kažkas, kas vyksta tik miestuose ir didmiesčiuose. Reikia daug ką įtikinti ir tai galima padaryti, pavyzdžiui, dalintis sėkmės istorijomis.

Vis dėlto, sėkmingam „Startuolių regiono" koncepcijos įgyvendinimui labai svarbi teisinga politika ir programos. Naujojoje Europos inovacijų darbotvarkėje, kurią Europos Komisija priėmė praėjusių metų liepą, yra išskirtas konkretus pavyzdinis veiksmas, skatinantis inovacijų ekosistemas skleisti inovacijų sanglaudą visoje Europoje. Šiame veiksme aiškiai apibrėžiama, jog „Startuolių regiono" iniciatyva prisidės prie šio tikslo.

Šis pavyzdinis projektas sukurs susietus regioninius inovacijų slėnius visoje ES. Šiame procese pirmiausiai įtraukiami būtų tie regionai, kurių inovacijų efektyvumas prastesnis. Tam, kad tai įvyktų, teiksime paramą bent vieno mažiau inovatyvaus ir kito, naujoviškesnio, regiono bendradarbiavimui. Skyrėme 100 mln. EUR finansavimą iš „Europos horizonto" ir 70 mln. EUR iš Tarpregioninių inovacijų investicijų (angl. Interregional Innovation Investments) priemonės iš Europos regioninės plėtros fondo (angl. European Regional Development Fund).

Nors „Startuolių regiono" sąvoka Lietuvoje yra nauja, „Išmanaus regiono“ (angl. Smart Village) idėja mūsų šalyje jau gerai žinoma. Ar šios iniciatyvos yra viena kitą papildančios ar konkuruojančios?

„Išmanaus regiono“ ir „Startuolių regiono" idėjos yra glaudžiai susijusios ir turi tokį patį tikslą kaimo vietoves paversti patraukliomis vietomis gyventi ir dirbti. Dėl šios priežasties abi idėjos gali viena kitą papildyti ir viena kitai padėti.

„Išmanieji regionai“ yra pagrįsti skaitmeninių įrankių naudojimu. Šios idėjos tikslas yra pagerinti kaimo bendruomenių ekonominės, socialinės ir aplinkos sąlygos. Šiame procese ypač svarbios skaitmeninės technologijos.

„Startuolių regionai" yra pagrįsti verslumu ir inovacijomis. Ši koncepcija pagrįsta įsitikinimu, kad naujos idėjos ir įmonės, ypač tos, kurias įkūrė jauni žmonės, turintys rimtų planų plėstis ir augti, gali atgaivinti kaimo vietoves ir jose gyvenančias bendruomenes.

Šios dvi sąvokos nekonkuruoja. Tarp jų yra daug sinergijų. Galite nesunkiai įsivaizduoti situaciją, kai „Išmanaus regiono“  strategija skatina startuolio kūrimą kaimo vietovėje. Arba atvirkščiai, kai įmonės, sukurtos kaip „Startuolių regiono"  dalis, padeda regione įdiegti kokius nors skaitmeninius įrankius. Man tai yra dvi pagrindinės tos pačios dėlionės detalės.

Europoje pirmą kartą vyks „Startuolių regiono" idėjai skirtas hakatonas. Tapote šio skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania“ organizuojamo hakatono globėja. Kas jus paskatino palaikyti šią idėją? Kokių rezultatų tikitės iš šio hakatono? Ar realu, kad hakatono dalyvių sukurtas idėjas vėliau galėtų įgyvendinti Europos Komisija?

Kaimo vietovės dažnai yra vaizduojamos kaip vietos, kuriose nėra naujovių, arba, geriausiu atveju, kaip vietos, kuriose bet kokios inovacijos susiduria su daugybe kliūčių. Tokie renginiai kaip šis hakatonas, skirtas „Startuolių regiono" temai, gali padėti mums papasakoti kitokią, teigiamą istoriją. Šis hakatonas gali pateikti konkrečių pavyzdžių, kaip kaimo vietovėse galima skatinti ir puoselėti inovacijas. Tai yra priežastys, dėl kurios šį hakatoną palaikau.

Tikiuosi, kad hakatono dalyviai įvertins regionų galimybes ir ieškos originalių idėjų bei sprendimų. Leiskite pateikti keletą pavyzdžių, kai, mano nuomone, kaimo vietovės gali būti tikrai inovatyvios. Pagalvokite apie inovacijas, kurios galėtų pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą ūkininkaujant. Pagalvokite apie biologines pramonės šakas arba kultūros paveldo potencialą. Pažvelkite į moterų verslumo ir „sidabrinės ekonomikos“ – tai ekonominės veiklos, skirtos 50 metų ir vyresnių žmonių poreikiams tenkinti – potencialą. Ir, žinoma, nepamirškite skaitmeninių technologijų teikiamų galimybių.

Šio hakatono metu sukurtos idėjos gali daryti įtaką sprendimų priėmėjų veiksmams ne tik ES, bet ir nacionaliniu, regioniniu bei vietos lygmenimis. Hakatone atrasti inovatyvūs sprendimai tikrai gali būti naudingos ES politikai ir programoms. Tai padės mums spręsti problemas, su kuriomis susiduria regionai, ir skatins šias vietoves pasinaudoti egzistuojančiomis galimybėmis ir prisidėti prie Europos ateities.

Viena labai konkreti galimybė pasidalinti šio hakatono rezultatais yra kitas „Startuolių regiono" forumas.

Šiame pokalbyje jau užsiminėme apie „Startuolių regiono“ forumą, kuris turėtų įvykti kitų metų pradžioje. Tokie dideli renginiai tik patvirtina, jog pasirinkta tema visuomenei yra labai svarbi. Kokio susidomėjimo sulaukė praėjusių metų forumas? Ko tikitės iš būsimo forumo? Kokią pagrindinę žinutę ketinate perduoti visuomenei?

2021 m. lapkritį pirmą kartą įvykęs „Startuolių regiono“ forumas buvo labai sėkmingas. Turėjome daugybę dalyvių ir didžiuli visapusišką palaikymą. Renginio metu buvo galima susipažinti su įvairiais kaimo inovacijų ekosistemų aspektais ir sužinoti daugiau apie iššūkius bei galimybes kuriant ir plėtojant startuolius kaimo vietovėse. Gaila, tačiau dėl COVID-19 situacijos, renginį teko organizuoti internetu. Todėl labai laukiu kito forumo, planuojamo 2023 m. vasario 28 d.

Po pirmojo forumo aktyviai tęsėme „Startuolių regiono“ diskusijas 2022 m. Pavyzdžiui, šių metų balandžio mėnesį man buvo malonu susipažinti su  grupe startuolių regionų. Man buvo labai naudinga juos išgirsti. Šių metų rugsėjį Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų dienose vyko Jungtinio startuolių regionų tyrimų centro surengta sesija „Startuolių regionas: nepaliekant nieko nuošalyje".

 

Kaip matote, diskusijos tęsiasi nuo pirmojo forumo pradžios. Todėl visi labai laukiame šį savaitgalį vyksiančio hakatono ir vasario mėnesio renginio. Tai bus proga regionų novatoriams burtis, diskutuoti, dalytis refleksijomis, patirtimi ir pagaliau kartu kurti „Startuolių regiono“ sąvoką. Forume dalyvaus valdžios, verslo, mokslinių tyrimų ir pilietinės visuomenės atstovai. Šioje vietoje galima papildyti atsakymą į vieną iš jūsų ankstesnių klausimų. Forume mes, pavyzdžiui, aptarsime, kaip „Startuolių regiono" forumas gali susieti su kitomis iniciatyvomis, organizacijomis ir bendruomenėmis tokiomis kaip „Išmanieji regionai“.

Noriu nuoširdžiai pakviesti Lietuvos organizacijas, įmones, verslininkus ir viešojo administravimo institucijas prisijungti prie „Startuolių regiono" forumo.

Paskutiniu klausimu norėčiau atkreipti dėmesį į hakatono dalyvius. Ką jiems patartumėte? Į ką paskatintumėte atkreipti dėmesį kuriant „Startuolių regiono“ ateities viziją? Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant tokias idėjas?

Noriu pabrėžti, kad „Startuolių regiono“ iniciatyvos atveju pačios inovacijos nėra pabaiga. Galutinis šios idėjos tikslas – kaimo vietovių plėtra paverčiant jas patraukliomis novatoriams, kurie kurtų gerovę ir darbo vietas.

Be to, pagrindinė 2021 m. „Startuolių regiono" forumo žinutė buvo ta, jog nėra vienos „stebuklingos kulkos“. Inovacijų regionuose iššūkius galima spręsti įžvelgiant iš pačių įvairiausių perspektyvų.

Ir galiausiai, pasilinksminkite ir būkite kūrybingi.


Lietuvė pirmą kartą išrinkta Europos metų klasterio koordinatore

Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, Lietuvos klasterių tinklo „KlasterLT“ ir „AgriFood Lithuania“ direktorė metinėje Europos klasterių konferencijoje Prahoje išrinkta „Europos metų klasterio koordinatore 2022“ (angl. European Cluster Manager of the Year). Šį apdovanojimą skiria ir nugalėtojus išrenka Europos Komisija drauge su visos Europos klasterius vienijančia organizacija (ang. European Cluster Collaboration Platform). 

Europoje yra daugiau nei 1 000 klasterių (Lietuvoje jų yra apie 50), juose veikiančiose įmonėse dirba net 25 proc. visų ES darbuotojų, o į juos susibūrę 70 proc. MVĮ mūsų žemyne. Net 8 iš 10 klasterių prisideda prie spartesnės verslo skaitmenizacijos, o 60 proc. visų klasterių inovatyvia veikla skatina sėkmingą žaliosios transformacijos įgyvendinimą. Iki šiol nežinojusiems, kas yra klasteris, galima trumpai apibendrinti, kad tai - įmonių ir mokslo ar studijų institucijų bei kitų subjektų partnerystė, kurios nariai veikdami kartu siekia padidinti sukuriamą pridėtinę vertę.

Įveikti Europos verslo pasaulyje žinomi vardai

Europos Komisija, įvertinusi rekordinį pretendentų į Europos metų klasterių koordinatorius skaičių, išskyrė tris stipriausius klasterių vadovus Europoje. Lemiamas balsas buvo patikėtas Europos klasterių bendruomenės nariams, kurie išrinko nugalėtoją. Be Lietuvos klasterių tinklo „KlasterLT“ ir „AgriFood Lithuania“ klasterio direktorės K. Šermukšnytės-Alešiūnienės komisija tarp trijų finalininkų taip pat išrinko Europos geležinkelių klasterių asociacijos viceprezidentę italę Veronicą Eleną Bocci ir Katalonijos vandens partnerystės klasterio vadovą ispaną Xavierą Amoresą Bravo.

Lietuvos klasteriai nori didesnio dialogo su valdžia

„Galime pasidžiaugti, kad matomas spartus efektyviai veikiančių klasterių, kurie svariai prisideda prie Lietuvos BVP augimo, inovacijų bei skaitmenizacijos sprendimų diegimo, skaičiaus Lietuvoje augimas. Klasterių indėlis matomas ir kitose mūsų visuomenei be galo svarbiose srityse tokiose kaip darbo vietų kūrimas, verslo tinklų stiprinimas bei prioritetinių valstybės sumaniosios specializacijos tikslų įgyvendinimas. Jų vaidmuo tapo ypač svarbus regionų ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Džiugu, kad šie pasiekimai yra matomi visoje Europoje. Vis dėlto, nepaisant visų šių aplinkybių, Lietuvoje klasteriai vis dar nesulaukia pakankamo politikos formuotojų dėmesio. Mums trūksta aiškaus valstybės apsisprendimo, kokius klasterius mes norime matyti, kaip turėtume juos vertinti ir kur galėtume efektyviausiai išnaudoti jų potencialą pokyčiams kurti. Tam mums reikėtų aktyvesnio politikos kūrėjų įsitraukimo ir bendradarbiavimo su klasterių bendruomene. Tai mums visiems kartu leistų sukurti vieningą Lietuvos klasterių kelrodį“, – teigė metų Europos klasterio koordinatore pripažinta K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.


Lietuvos agromaisto sektoriaus balsas Europoje bus girdimas dar garsiau

Maistas – nacionalinio saugumo klausimas. Tai – tezė, vis garsiau skambanti iš politinių lyderių JAV ar Europoje lūpų, tačiau ši akivaizdi tiesa jau seniai nebėra tik politikų retorikoje girdimas teiginys. Apie to priežastis, turinį ir galimą poveikį vis garsiau kalbama ne tik viešajame diskurse, bet ir privačiuose galutinių vartotojų pokalbiuose. To priežastis – aiški ir nereikalaujanti plataus dėstymo. Dabar gyvename labai didelėje realioje rizikoje jau šiandien neišmaitinti dalies pasaulio gyventojų. Ne 2050-aisiais, apie ką diskutavome prieš daugiau nei metus, bet šiandien.

Europa vis stipriau suvokia du dalykus. Visų pirma, turime patys užsiauginti reikiamą maisto produkcijos kiekį. Antra, Senasis žemynas jaučia moralinę atsakomybę užtikrinti, kad skurdžiausiose pasaulio vietose nekiltų badas. Įvertinus šį kontekstą, pridėjus vis dar sutrūkinėjusias tiekimo grandines ir prisiminus Žaliojo kurso tikslus visam agromaisto sektoriui ir sprendimų priėmėjams tenka spręsti nemenką galvosūkį, kaip tai suderinti? Ar tai apskritai įmanoma? Kokia tikimybė, kad Lietuvos agromaisto verslo bei ūkininkų nuomonė bus išgirsta?

 

Tarptautinė pozicija, kurios dar neturėjome

Aišku viena – Lietuvos agromaisto sektoriaus veikėjai galingesnio įrankio, padėsiančio siekti užsibrėžtų tikslų, nei turimas šiandien dar niekados neturėjo. Vasaros viduryje Lietuvos pramonininkų konfederacijos deleguota „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė buvo paskirta į Pasaulinio verslų organizacijų tinklo veikiančio  prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)  - BIAC Maisto ir žemės ūkio komiteto vicepirmininkės pareigas. Tokios pareigos šioje organizacijoje iki šiol nebuvo patikėtos nei vienam lietuviui.

Lietuvos verslui atsiveria galimybės lengviau inicijuoti BIAC  rengiamas rekomendacijas ar transliuojamas pozicijas pažangiausių pasaulio valstybių vyriausybėms. Taip pat tai suteikia šansą turėti svaresnį indėlį komitete priimamų galutinių sprendimų vardikliui bei padeda aktyviai tiesiogiai įsitraukti į tokius G20 Vyriausybes vienijančius projektus kaip „Peace for Food“ ar EBPO žemės ūkių ministrų suvažiavimą, kuris įvyks lapkričio mėnesį Paryžiuje. Kaip teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, ši mūsų šalies atstovei patikėta įtakinga pareigybė leis stiprinti Lietuvos verslo pozicijas formuojant agromaisto ir maisto pramonės sektorių politiką pasaulyje.

Galimybė įgyti komercinį pranašumą

Manoma, kad pasibaigus dvejonėms dėl Žaliojo kurso tikslų koreliacijos su siekiu užsiauginti maksimaliai daug produktų, šalys laimėtojos bus tos, kurios nenusigręš nuo skatmeninimo ir kitų inovatyvių sprendimų kūrimo bei diegimo ir investuos į finansų/efektyvumo/aplinkosaugos svarstyklių balanso paieškas. Tokią netolimos ateities projekciją pateikė neseniai minimo komiteto vicepirmininkės pareigas pradėjusi eiti Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, kuri šįmet taip pat yra nominuota net dviem tarptautiniams apdovanojimams: „Metų Europos klasterio vadovės“ ir „Metų EIT moterimi“.

Iš tiesų, aktyvus Lietuvos veikėjų įsitraukimas į tarptautines organizacijas generuoja įvairiapusišką naudą visai šalies ekosistemai. Jei veikla BIAC leidžia prisidėti prie tarptautinės politikos kūrimo, tai, pavyzdžiui, veikimas Europos inovacijų technologijos instituto maisto sistemos bendruomenėje („EIT Food“) suteikia galimybę pasiūlyti daugybę vertę kuriančių programų startuoliams, studentams, ūkininkams, mokslininkams ar netgi valstybės tarnautojams bei politikams.

„Aktyvus dalyvavimas tokiose platformose leidžia pasiūlyti sustiprinti žinias visiems sektoriaus veikėjams. Pavyzdžiui, verslą vystantiems inovatoriams suteikiama patraukli tinklaveikos arena, pasiūloma aukščiausio lygio mentorystė bei finansinė parama įgyvendinti savo idėjas. Valstybės tarnautojams suteikiamos galimybės gilintis į sumaniąsias specializacijas, keistis gerosiomis praktikomis ar betarpiškai ieškoti bendrų sprendimų su kolegomis“, – pasakojo vieno aktyviausių „EIT Food“ centrų Europos šalyse vadovė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė

Agromaisto sektoriaus socialinis potencialas

Nors dažnai auganti įtaka matuojama pozicijomis ir ekonomine galia, tačiau ar kas pagalvoja, kad vis didesnes galimybes paveikti žemės ūkio ir maisto politikos formavimą įgauna veikėjai, sukaupę minkštosios galios kreditų? Tokios galios pavyzdžiais būtų galima laikyti aktyvumą ir įdirbį Europos Komisijai prioritetinėse kryptyse tokiose kaip moterų lyderystės stiprinimas agromaisto sektoriuje, palankios ekosistemos startuoliams kūrimas bei skatinimas kaimo vietovėse ir pan.

Lietuva tam jau dabar turi susikūrusi pakankamai tvirtus pamatus. „AgriFood Lithuania“ vykdo pavyzdinę moterų lyderystės skatinimo agromaisto sektoriuje programą, o rudenį šio centro organizuojamo hakatono „HACK Startup Village“ oficialia globėja yra Eurokomisarė, atsakinga už Inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą Maryia Gabriel. Į pastarąjį faktą žiūrėti tik kaip į simboliką nevertėtų, kadangi paskutinįkart ne lietuvis Eurokomisaras renginio mūsų šalyje globėju buvo tapęs beveik prieš dešimt metų.

Lietuvos verslo įdirbis stiprinant savo balso girdimumą Europos agromaisto sektoriaus politikos formavime įgauna vis didesnį svorį. Todėl beveik neabejotina, kad netrukus galėsime džiaugtis sukaupę didžiausią žemės ūkio ir maisto sektoriaus veikėjų kada nors turėtų poveikio priemonių europinės politikos formavimui arsenalą.


„AgriFood Lithuania DIH“ tapo Baltijos šalių tvarumo inovacijų apdovanojimų partneriais

Siekiant įvertinti svarbiausius verslo pasiekimus plėtojant tvarumą bei pabrėžti reikšmingą inovacijų vaidmenį, Baltijos šalių įmonės kviečiamos teikti paraiškas tvarumo inovacijų apdovanojimuiBaltic Sustainability Awards gauti. Nuo šiandien įmonės, organizacijos, startuoliai ir individualūs ekspertai kviečiami teikti paraiškas kategorijose „Poveikis aplinkai“, „Žaliosios inovacijos“ ir „Pokyčių šaukliai“. Nugalėtojai bus paskelbti „Baltic Sustainability Awards“ apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyks lapkričio 30 dieną „Splendid Palace“ kino teatre, Rygoje.

 

„Baltic Sustainability Awards“ – tai Baltijos šalių įmonėms, organizacijoms, startuoliams ir ekspertams skiriami apdovanojimai, kurių tikslas akcentuoti inovacijų tvarumo srityje svarbą ir įkvėpti kitus naujiems šios srities pasiekimams. Baltijos tvarumo apdovanojimus organizuoja inovacijų valdymo bendrovė „Helve“ kartu su mažmeninės prekybos tinklu „Rimi Baltic“. Šiemet renginys vyks jau antrąjį kartą. 2021 metais buvo gauta daugiau nei 300 paraiškų ir apdovanoti 8 nugalėtojai iš visų Baltijos šalių. Pernai tarp finalistų buvo galima matyti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Enefit“, viešojo transporto programėlės „Trafi“, ekologiškų produktų gamintojų „Auga group“, Vilniaus miesto savivaldybės projektus. Pastarasis pelnė „Poveikio aplinkai“ kategorijos apdovanojimą. Jis įteiktas už tai, kad bendradarbiaujant su universitetais, įmonėmis ir įstaigomis, savivaldybė sukūrė atvirą platformą, kuri leidžia dalytis ir plėtoti inovatyvias idėjas, skatina tvarų energijos vartojimą Vilniuje.

Apibūdindama Baltijos šalių tvarumo inovacijų apdovanojimus, „Helve“ verslo plėtros vadovė Anna Marija Ķiesnere sako, kad „apdovanojimų tikslas – pabrėžti tvarumo inovacijų teikiamas galimybes, kurios ilgainiui taps neatsiejama verslo dalimi. „Baltic Sustainability Awards“ apdovanojimų bei diskusijų forumų metu norime įvertinti pasiekimus ir šviesti apie pramonės naujienas. Tačiau ne mažiau svarbu ir sukurti bendruomenę, kuri vienytų inovatorius, verslininkus ir asmenis, ieškančius sprendimų ateities pasauliui“.

„Siekdami toliau plėtoti Baltijos tvarumo apdovanojimus, šiemet ypatingą dėmesį skirsime socialinės ir įmonių atsakomybės aspektams, kurie kartu su aplinkosauginiais aspektais sudaro tvaraus verslo sėkmės formulę. Kviečiame įmones, organizacijas ir pavienius asmenis teikti paraiškas, kuriose – tiek žaliųjų inovacijų, tiek socialinio verslumo istorijos. Taip drauge įkvėpsime kitus sekti pokyčių lyderių pavyzdžiu", – sako Liudvika Aleliūnas, „Rimi" socialinės atsakomybės ekspertas.

Paraiškas „Baltic Sustainability Awards“ apdovanojimams galima teikti internetu iki spalio 14 d. Kategorijoje „Poveikis aplinkai“ bus vertinama įmonių ir organizacijų veikla siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir savivaldybės kviečiamos teikti paraiškas atsinaujinančios energijos, pakartotinio išteklių naudojimo, mobilumo, tvarios tiekimo grandinės bei socialinio verslumo srityse. „Žaliųjų inovacijų“ kategorija skirta įmonių ir startuolių, kurie įdiegė naujoves žaliųjų technologijų ir tvarumo srityse, projektams akcentuoti. 2021 metų apdovanojimų finalininkų pasiūlyti sprendimai apėmė naujas mėsos auginimo laboratorijoje technologijas, tvarią investicijų platformą, neperdirbamų atliekų perdirbimą bei ekologinio mados industrijos pėdsako mažinimą. Apdovanojimų metu skiriamas dėmesys ir individualių specialistų pastangoms propaguojant tvarų gyvenimo būdą – tam skirta „Pokyčių šauklių“ kategorija. Ryškiausius tvarumo inovacijų šauklius padės išrinkti visuomenė, o kategorijų „Poveikis aplinkai“ ir „Žaliosios inovacijos“ laimėtojus Baltijos šalyse išrinks tarptautinė ekspertų komisija.

Siekiama, kad paraiškų vertinimas būtų sąžiningas, aiškus, pagrįstas duomenimis bei pritaikytas būtent „Baltic Sustainability Awards”. Todėl prie iniciatyvos prisijungė strateginis metodologijos partneris – pirmaujanti verslo konsultacijų bendrovė „EY Baltic“.

„Tvarumas yra ne tik iššūkis – tai galimybė įmonėms sumažinti pereinamojo laikotarpio riziką ir tapti naujos tvarumo ekonomikos lyderėmis. Mes, „EY“, tikime, kad tvarumas yra „nauja norma“, kuri keičia įmonių vadovų mąstymą ir siūlo inovatyvius sprendimus geresniam darbo pasauliui“, – motyvaciją įmonėms rinktis tvarios plėtros kelią komentuoja Jānis Kauliņš, „EY“ partneris Baltijos šalyse, klimato kaitos ir tvarumo paslaugų vadovas.

Baltijos šalių tvarumo apdovanojimus organizuoja inovacijų valdymo bendrovė „Helve“ kartu su „Rimi Baltic“. Renginį remia strateginės metodikos partneris „EY“ ir partneriai: skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“, draudimo bendrovė „IF“, el. parašu paremtų sprendimų teikėjas „Dokobit“ bei medienos drožlių padėklų gamintojai „Baltic Block“. Informaciniai partneriai: reklamos agentūra „Clear Channel“ ir naujienų portalas „Delfi“. Sužinoti daugiau ir teikti paraiškas „Rimi Baltic Sustainability Awards“ galima iki spalio 14 d. interneto svetainėje www.balticsustainabilityawards.eu. „Baltic Sustainability Awards“ apdovanojimų ceremonija vyks gyvai „Splendid Palace“, Rygoje, ir internetu lapkričio 30 d.

 


AgriFood Lithuania DIH direktorei – garbingas VDU įvertinimas

„AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė sulaukė garbingo vieno svarbiausių Baltijos valstybėse universiteto įvertinimo. Vytauto Didžiojo universitetas, stipriausias žemės ūkio pakraipą turintis universitetas Lietuvoje, atsižvelgęs į Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės aktyvią visuomeninę veiklą ir universiteto vardo garsinamą, nusprendė jai įteikti Lietuvos universiteto įkūrimo šimtmečiui skirtą proginį medalį. Medalis „AgriFood Lithuania DIH“ direktorei iš universiteto rektoriaus prof. Dr. Juozo Augučio rankų buvo įteiktas iškilmingo Senato posėdžio metu.

„Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, drįstu sakyti, yra viena aktyviausių agromaisto sektoriaus moterų lyderių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tai įrodo ir jos nominavimas šiais metais tapti Europos inovacijų ir technologijų instituto metų moterimi bei Europos metų klasterio vadove. Kristina jau daugelį metų savo veikla prisideda prie didesnės žemės ūkio ir maisto sektoriaus pažangos ir verslo bei universiteto bendradarbiavimo skatinimo kuriant naujausias technologijas. Mus ypač džiugina jos dėmesys moterų lyderystės temai, taip pat pastangos prisidėti prie studentų kompetencijų kėlimo ir jų pritraukimo mokytis agromaisto mokslus“, - „AgriFood Lithuania DIH“ direktorei įteikęs Lietuvos universiteto įkūrimo šimtmečio minėjimui skirtą proginį medalį teigė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. dr. Juozas Augutis.

Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė buvo įvertinta už didžiulį dėmesį ir pastangas skatinant moterų lyderystę agromaisto sektoriuje, pažangių technologijų diegimą žemės ūkio ir maisto sektoriuje bei  palankesnių sąlygų ūkininkams ir verslams kūrimą. Be to, Kristina daug dėmesio skiria ūkininkų, specialistų ir studentų edukacijai ir tarpsektoriniam bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimui.


Lietuvos atstovė pirmąkart nominuota tapti metų Europos klasterio vadove

Europos Komisija kartu su Europos klasterių bendradarbiavimo platforma (ECCP) paskelbė tris komisijos atrinktus pretendentus tapti geriausiu 2022 m. klasterio vadovu Europoje. Pirmąkart istorijoje tarp trijų finalininkų buvo išrinkta atstovė iš Baltijos šalių. Ja tapo lietuvė, Lietuvos klasterių tinklo ir „AgriFood Lithuania“ klasterio vadovė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Kartu su Lietuvos atstove tarp finalininkų pateko vadovai iš Italijos bei Ispanijos.

Vertinimo komisijai atrinkus tris stipriausius pretendentus į garbingiausią Europos klasterių bendruomenės apdovanojimą šiais metais lemiamas balsas yra atiduodamas visuomenei. Kiekvienas europietis gali išreikšti savo palaikymą pasirinktam kandidatui iki šio ketvirtadienio. Kviečiame palaikyti Lietuvos atstovę Kristiną Šermukšnytę-Alešiūnienę.

Įvertinimas už reikšmingus pasiekimus

Kaip teigia Europos Komisija, klasteriai atlieką pagrindinį vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir konkurencingumą Europoje bei stipriai prisideda prie įvairaus dydžio įmonių transformacijos, augimo, tarptautinio bendradarbiavimo didinimo ir inovacijų kūrimo bei diegimo. Šiuo metu Europos klasterių bendradarbiavmo platformoje yra užregistruota daugiau nei 1000 aktyvių klasterių, veikiančiu tarptautiniu mastu.

„Šis įvertinimas yra kelerių metų aktyvaus darbo rezultatas. Per šį laikotarpį buvo sustiprintas Lietuvos klasterių tinklas, vis daugiau mūsų verslo ekosistemos veikėjų suprato klasterių reikšmę ir kuriamą vertę įmonių augimui, šalies konkurencingumo didinimui, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui bei eksporto plėtrai. Tapome žymiai labiau matomi tarptautiniu mastu. Vilniuje įvyko didelis Europos klasterių bendruomenės renginys, į kurį atvyko daugybė Europos Komisijos atstovų ir verslo bendruomenių lyderių iš visos Europos Sąjungos“, – teigė Europos metų klasterio vadovo apdovanojimui nominuota Lietuvos klasterių tinklo ir „AgriFood Lithuania“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Tai buvo spartaus augimo metai ir K. Šermukšnytės-Alešiūnienės vadovaujamam „AgriFood Lithuania“, kuris tapo dar ryškiau matomu sektoriniu klasteriu Europoje, bendruomenės išskiriamu dėl ypatingo patikimumo ir aukšto lygio kompetencijos centro.  Be to, šis lietuviškas klasteris tapo net trijų kaskadinio finansavimo principais paremtų Europinių klasterių projektų partneriu. Šių projektų išskirtinumas yra tai, kad jų metu „AgriFood Lithuania“ veiks ne tik kaip vertę kuriantis ir sektoriaus veikėjus vienijantis kompetencijų centras, bet kaip ir finansavimą skirstanti bei potencialiai didžiausią vertę kursiančias įmonių ieškanti įstaiga.

Kam 2022 m. atiteks geriausio Europos klasterio vadovo apdovanojimas bus paskelbta metinės Europos klasterių konferencijos metu rugsėjo 26 d. Prahoje.