Tinklalaidė: „Žalioji energetika ir agromaisto sektorius: galimybės ir iššūkiai“
Penktojoje „AgriFood Lithuania DIH“ tinklalaidėje kalbėjomės apie žaliąją energetiką ir agromaisto sektorių. Pokalbyje buvo diskutuojama apie tai, kiek stipri ši jungtis yra dabar ir kokios tokios sinergijos perspektyvos netolimoje ateityje. Be to, aptarta, kokios potencialios galimybės šiuo metu nėra išnaudotos ir kokie kylantys iššūkiai labiausiai neramina.
Pokalbį, kurį moderavo žurnalistas Edvardas Žičkus ir „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, diskutavo „East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas ir Lietuvos miškų ir agrarinių mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas.
https://www.youtube.com/watch?v=fGSrGq7KrxI
Vilniaus kolegija tapo pagrindine HACK AgriFood’22 Iššūkių laboratorijos partnere
Šiais metais nuotolinė HACK AgriFood Iššūkių laboratorija vyks gegužės 4–5 dienomis. Dalyviai kviečiami registruotis individualiai. Vėliau visi užsiregistravusieji bus suskirstyti į komandas atsižvelgiant į jų turimus gebėjimus ir kompetencijas. Iššūkių laboratorijos metu naujai suburtoms inovatorių grupėms bus pasiūlyti net 8 skirtingi iššūkiai, kurie apims ne tik technologinius, bet ir socialinius, edukacinius, komunikacinius bei marketinginius iššūkius, todėl dalyvauti yra kviečiami pačių įvairiausių žinių turintys iniciatyvūs inovatoriai.
„Vienas iš Vilniaus kolegijos strateginių tikslų yra stiprinti į socialinę atsakomybę ir inovacijas orientuotą strateginę partnerystę sprendžiant šaliai ir regionui aktualias problemas. Skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH” yra vienas iš strateginių partnerių, su kuriuo jau esame nuveikę svarbių darbų ir turime prasmingų planų ateičiai. Ypač svarbu yra tai, kad partnerystė, prasidėjusi Agrotechnologijų fakultete, perauga į tarpinstitucinį bendradarbiavimą, nes mūsų bendros veiklos yra tarpdisciplininio pobūdžio ir sudaro galimybes į jas įtraukti visos kolegijos bendruomenę. Kartu organizuojama HACK AgriFood’22 Iššūkių laboratorija yra puikus mūsų bendradarbiavimo pavyzdys“, – pasakojo Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslui ir partnerystei dr. Nijolė Zinkevičienė.
„AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė džiaugiasi bendradarbiavimu su Vilniaus kolegija ir tikisi, kad šis hakatonas skirtingų studijų krypčių studentams atskleis, koks įdomus, patrauklus ir perspektyvus yra žemės ūkio ir maisto sektorius. Anot žinomos agromaisto sektoriaus ekspertės, galbūt būtent šis hakatonas paskatins jaunus žmones ateityje rinktis darbą būtent agromaisto sektoriuje arba bent atkreips jų dėmesį į sektoriaus tvarumo, trumpųjų maisto tiekimo grandinių, ekologiškumo ir maisto atsekamumo svarbą kiekvienam žmogui.
Suformuotos komandos turės spręsti vieną iš šių iššūkių: Tvaresnė akvakultūra, Trumpoji maisto tiekimo grandinė, Tvarios maisto pakuotės, Šalutinių maisto gamybos produktų panauda, Žemės ūkis – patrauklus sektorius visuomenės akyse, Alternatyvių baltymų skatinimas, Netechnologiniai robotikos iššūkiai bei IT sprendimai žemės ūkio ir maisto sektoriui.
Renginio organizatoriai – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ – per pastaruosius metus surengė tokius tarptautinius hakatonus kaip HACK Digital Sea’21, HACK AgriFood Iššūkių laboratorija’21, HACK AgriFood’20 bei HACK AgriFood’19.
Apie EIT FOOD
„EIT FOOD“ – pirmaujanti maisto inovacijų iniciatyva Europos Sąjungoje, siekianti tvaresnės, sveikesnės ir patikimesnės maisto sistemos visame žemyne. Tai prestižiškiausia tokio tipo organizacija ES, o jos tinklas jungia centrus visame kontinente. Daugiau sužinoti apie „EIT FOOD“ organizaciją galite apsilankę jų internetiniame puslapyje.
Ar aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio ir maisto sektoriuje kūrimas (ne)įmanomas?
Tekstą parengė „Žinių radijas“
Žemės ūkio ir maisto sektorius užima išskirtinę vietą Lietuvos ir visos ES ekonomikoje. Be to, kad generuoja didelę tiek mūsų šalies, tiek visos ES bendrojo vidaus produkto dalį ir užtikrina viso žemyno apsirūpinimą maistu, žemės ūkio ir maisto sektorius yra ir vienas iš didžiausių darbdavių. Kaip galima kurti aukštą pridėtinę vertę agromaisto sektoriuje? Ar gali net ir nedidelis proveržis šiame sektoriuje turėti ryškią ekonominę naudą valstybei?
„Nuo žaliavos iki produkto“
Kai viešojoje erdvėje yra kalbama apie pridėtinę vertę, žmonės dažniausiai įsivaizduoja brangius produktus ir paslaugas. Žemės ūkio ir maisto sektoriaus produktai nekainuoja tūkstančių eurų už vienetą, todėl natūraliai kyla klausimas, kas yra laikoma aukštos pridėtinės vertės produktu šiame sektoriuje.
„Sukurti vertę tai reiškia parduoti visą grandinę nuo žaliavos iki produkto, tai ir yra ta pridėtinė vertė. Ir uždirbama yra daugiau, ir vertės šaliai lieka daugiau, kai yra parduodamas galutinis produktas – ar vidaus rinkoje, ar užsienyje“, – paaiškino „LitMEA“ direktorius ir Lietuvos klasterių tinklo prezidentas Giedrius Bagušinskas.
Jis teigė, kad visos šalys tai supranta ir stengiasi išlaikyti šią grandinę. Užsiaugindamos žaliavas ir perdirbdamos produktus šalies viduje, valstybės sukuria darbo vietas maisto pramonėje. Anot G. Bagušinsko, būtent taip žemės ūkio ir maisto sektoriuje yra kuriama pridėtinė vertė.
Mokslo, valstybės ir verslo sinergija
Pridėtinei vertei kurti reikalingi kompetentingi ir kvalifikuoti darbuotojai. Žemės ūkio ir maisto sektoriuje tokių darbuotojų vis dar trūksta. „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė atskleidė, kad šiai problemai spręsti Europos Komisija sukūrė Įgūdžių paktą:
„Įgūdžių paktas yra verslo, valdžios institucijų ir mokslo įsipareigojimas ateinančiu laikotarpiu padėti perkvalifikuoti žmones, kelti jų kvalifikaciją ir ugdyti naujus, kompetentingus darbuotojus. Pagal tai bus kuriamos programos, steigiamos papildomos finansinės priemonės“.
Žemės ūkio sektoriuje vykstantys pokyčiai, tokie kaip skaitmenizacija ir žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas, taip pat reikalauja kvalifikuotų darbuotojų.
„Technologijos tapo labai modernios, reikalinga kvalifikacija, reikalingas išsilavinęs žmogus, kuris galėtų tas technologijas valdyti. Tai ne primityvūs traktoriai, kokie buvo prieš 30 metų. Turbūt tą požiūrį reikia keisti, įsivaizdavimus tam tikrus keisti. Žmonių ruošimas, motyvavimas yra ilgalaikis darbas“, – to nepamiršti ragino G. Bagušinskas.
Reikalingas aiškus planas
Bagušinsko teigimu, žemės ūkio ir maisto sektoriaus potencialą lemia trys sudedamieji – pakankamas vietinės žaliavos kiekis, pakankama rinka ir pakankamas kvalifikuotų darbuotojų skaičius. Lietuvos klasterių tinklo prezidentas siūlo skatinti gamybą ir kryptingai dirbti, kad šalyje atsirastų naujų gamyklų. Jis pabrėžė, kad Lietuvai reikia ir investicijų iš užsienio:
„Agromaisto sektorius paliktas vietinių verslininkų sprendimams. Mes jau gerą dešimtį metų matome tuos pačius rinkos žaidėjus, kurie auga, plečiasi iš savų resursų. Bet pas mus nekuria gamyklų kiti investuotojai, plėtotojai,, nes niekas tuo neužsiima kryptingai. Tai reiškia, kad mes nepritraukiame investuotojų iš užsienio, kurie matytų čia potencialą. Nėra kryptingo darbo“.
Šermukšnytė-Alešiūnienė pridūrė, kad Lietuvos žemės ūkio politikai trūksta nuoseklumo, nes su kiekviena nauja valdžia yra keičiama sektoriaus plėtros kryptis. Jos teigimu, Lietuvai reikia konkretaus plano – kaip turi atrodyti agromaisto sektorius, kokių tikslų turėtų būti siekiama, link kur turėtų būti einama.
„Vienas iš tų tokių didžiųjų tikslų yra numatytas – Europos mastu pakilti į aukštesnę vietą, sukurti žymiai daugiau pridėtinės vertės. Tikėkimės, kad tai bus ne tik popierinis tikslas, bet bus aiškiai sudėlioti žingsniai, kaip mes tą pasieksime. Nes mes galime palikti tai tik verslui ir paskui vėl stebėtis, kad kažkur ne ten nuėjome“, – sakė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė.
„Kai turime 1–2 metų planus, labai banguojame. Viso to išvengtume, jei turėtume dešimties metų planą. Tada jo laikytumėmės ir valdžių pasikeitimai nereikštų radikalių plano pasikeitimų, o tam tikro susitarimo tęstinumą. Išlaikytume vieną kryptį ir nesiblaškytume“, – pridūrė G. Bagušinskas.
Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.
https://www.youtube.com/watch?v=u8H-cF6bxMk
Tekstą parengė „Žinių radijas“
„City to Sea” hakatonas jau balandį
Hakatonas, subursiantis studentus, verslininkus, mokslininkus, ekspertus ir visus kitus inovatyvių idėjų turinčius žmones, norinčius kurti Baltijos jūros tvarumą ir uostamiesčių gyvenimo kokybę gerinančius sprendimus, įvyks jau balandžio 22–24 dienomis. Organizatoriai kviečia registruotis tiek individualiai, tiek komandomis ir nepraleisti galimybės laimėti 9 000 eurų prizinį fondą ir toliau plėtoti savo idėjas kartu su pagrindiniais pramonės žaidėjais.
Registracija į „City to Sea“ hakatoną, skatinantį inovatyvių ir tvarių sprendimų kūrimą, kurie galėtų inicijuoti pokyčius akvakultūros ir mobilumo sektoriuose, vyks iki balandžio 15 d.
Hakatoną kartu su Latvijos investicijų ir plėtros agentūra organizuoja Rygos technikos universitetas ir inovacijų judėjimas „VEFRESH“ iš Latvijos. Prie renginio sėkmės prisideda skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“, „EIT Food” ir „EIT Urban“.
Aktualumas ir iššūkiai
Baltijos jūros regione prie vienos iš labiausiai užterštų ir tankiausiai laivyboje naudojamų jūrų pasaulyje gyvena daugiau nei 85 milijonai žmonių. Šio hakatono metu bus siekiama kurti novatoriškus sprendimus, kurie skatintų tvarią ekosistemą ir derėtų su svarbiausiomis draugiškomis gamtai iniciatyvomis tokiomis kaip Europos Žaliasis kursas ir Naujasis Europos Bauhausas (angl. “New European Bauhaus”).
Hakatone komandos rinksis iš tokių iššūkių kaip akvakultūra ir mėlynosios biotechnologijos, ateities mobilumas, laivyba ir žalieji uostai, energetika ir viešasis transportas, taršos mažinimas bei kt. Tikimasi, kad aktyvesnė ir tvaresnė akvakultūra skatintų ekonomikos augimą, prisidėtų prie maisto sistemos tiekimo grandinių bei aplinkosaugos ir uostų skaitmeninimo. Daugiau apie iššūkius ir renginį www.citytosea.eu.
Iššūkius hakatonui pasiūlė Rygos miesto savivaldybė, Rygos Laisvasis uostas, Latvijos jūros akademija, „LMT“, Klaipėdos uostas, „BIOR“, „AgriFood Lithuania DIH” ir Latvijos vandens ekologijos institutas.
Apie EIT FOOD
„EIT FOOD“ – pirmaujanti maisto inovacijų iniciatyva Europos Sąjungoje, siekianti tvaresnės, sveikesnės ir patikimesnės maisto sistemos visame žemyne. Tai prestižiškiausia tokio tipo organizacija ES, o jos tinklas jungia centrus visame kontinente. Daugiau sužinoti apie „EIT FOOD“ organizaciją galite apsilankę jų internetiniame puslapyje.
Finansuojamos galimybės agromaisto sektoriuje jaunimui ir inovatoriams
Studijuoji universitete ir norėtum atlikti praktiką Paryžiuje, Berlyne, Prahoje, Barselonoje, Lisabonoje ar kitame Europos mieste mieste? Tau neįdomios praktikos, tačiau turi idėją, kurią nori pradėti vystyti ar ištestuoti realiomis sąlygomis bet kur Senajame žemyne? Trūksta idėjų, bet turi gebėjimų, reikalingų startuoliams ir nori prisijungtų prie įkūrėjų? Tiek įvairiausių galimybių, atitinkančių kiekvieno norus, šiandien siūlo „EIT Food“ ir kviečia visus norinčius registruotis!
„EIT Food“ centro Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH” direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė tikisi, jog šiomis galimybės šiemet pasinaudos būrys lietuvių, norinčių pasisemti žinių, įgyti patirties ar išbandyti savo siūlomas idėjas. Visus norinčius arba svarstančius dalyvauti vienoje ar net keliose iš šių programų ji aktyviai kviečia susisiekti su „AgriFood Lithuania DIH“ komanda.
RIS Stipendija
Ši 3–6 mėnesių trukmės stažuotė skirta įvairių sričių magistro studentams ir absolventams, doktorantams bei neseniai doktorantūros studijas pabaigusiems jauniesiems mokslininkams, norintiems įgyti profesionalių žinių bei atrasti darbo galimybes agromaisto sektoriuje. Praktikos metu dalyviai ugdo kritinio ir kūrybinio mąstymo kompetencijas, sprendžia realias įmonių problemas, gauna nuolatinę ekspertų paramą, praplečia tarptautinių pažinčių ratą. Stažuotės metu yra mokama iki 1 800 eurų dydžio stipendija. Praktiką visoje Europoje galėsi atlikti bet kokio dydžio įmonėje –tiek pradedančiame startuolyje, tiek žinomoje korporacijoje. Registracija vykdoma iki balandžio 10 d.
„EIT Jumpstarter“.
Ši programa skirta ankstyvosios stadijos inovatoriams, norintiems išbandyti savo idėjos koncepciją, patobulinti verslo planą bei pristatyti kuriamą produktą potencialiems investuotojams iš viso pasaulio. Programoje gali dalyvauti studentai, mokslininkai, tyrėjai ar verslininkai. Svarbiausia, kad siūlomas sprendimas būtų skirtas žemės ūkio ir maisto sektoriui. Geriausios idėjos turės galimybę laimėti iki 10 000 eurų. Be to, visi dalyviai sulauks aukščiausio lygio ekspertų paramos bei tobulins savo žinias apie verslo modelius, organizacijos valdymo dizainą, savęs pateikimą ir išmoks pasirengti profesionalų įmonės kelrodį bei įėjimo į rinką strategiją. Registracija vykdoma iki balandžio 10 d.
„Team up“.
Ši programa skirta visiems jauniesiems inovatoriams, norintiems sukurti ir rinkai pasiūlyti sprendimus, kurie galėtų padaryti reikšmingą poveikį agromaisto sektoriui. Pagrindinis programos tikslas – padėti startuoliams atrasti bendrasteigėjus, padėsiančius siūlomai idėjai komercializuotis rinkoje. Programos dalyviai sulauks pasaulinio lygio mokymų sesijų, tarptautinių ekspertų palaikymo ir patarimų, turės plačias tinklaveikos galimybes. Atrinkti startuoliai pirmuosius tris programos mėnesius gaus užtikrintą 2 000 eurų stipendiją ir turės galimybę pretenduoti į tolimesnę finansinę paramą. Registracija vykdoma iki balandžio 14 d.
„Test Farms“.
Ši programa skirta visiems jauniesiems inovatoriams, kurie norėtų išmėginti savo kuriamą sprendimą realiomis sąlygomis – tikrame ūkyje! Atrinkti startuoliai turės galimybę ne tik validuoti technologiją praktikoje, bet ir sulauks iki 3 000 eurų paramos iš organizatorių. Registracija vykdoma iki balandžio 29 d.
Apie EIT FOOD
„EIT FOOD“ – pirmaujanti maisto inovacijų iniciatyva Europos Sąjungoje, siekianti tvaresnės, sveikesnės ir patikimesnės maisto sistemos visame žemyne. Tai prestižiškiausia tokio tipo organizacija ES, o jos tinklas jungia centrus visame kontinente. Daugiau sužinoti apie „EIT FOOD“ organizaciją galite apsilankę jų internetiniame puslapyje.
Tinklalaidė: „Agromaisto ir gėrimų sektorius kaip strateginio proveržio kryptis“
Ketvirtojoje „AgriFood Lithuania DIH“ tinklalaidėje kalbėjomės apie agromaisto ir gėrimų sektorių kaip strateginio proveržio kryptį. Kodėl tai puikus sektorius jaunimui siekti karjeros? Koks agromaisto ir gėrimų sektoriaus ekonominis potencialas valstybei ekonomikai? Ar gali šis sektorius kurti aukštos pridėtinės vertės produktus?
Apie tai diskutavo verslo ir mokslo atstovai „Vikonda grupė“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Pokalbį moderavo – žurnalistas Edvardas Žičkus ir „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Kur krypsta investuotojų akys agromaisto sektoriuje?
Tekstą parengė „Žinių radijas“
Žemės ūkio ir maisto rinka jau kelerius metus yra viso pasaulio privačių investuotojų dėmesio centre. 2020-aisias į šį sektorių buvo investuota daugiau nei per visą dešimtmetį prieš tai, o 2021 m. investicijos tik dar labiau augo. Į kurią pusę pasikeitusi geopolitinė situacija dėl karo Ukrainoje pakreips investuotojus?
Augantis potencialas
Nors žemės ūkis šiuo metu yra mažiausiai skaitmenizuotas ir vienas konservatyvesnių sektorių, jis turi didžiausią potencialą inovacijoms ir investicijoms. „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad, remiantis naujai atliktu Europos inovacijų ir technologijų instituto tyrimu, yra aiškiai matomos penkios pagrindinės kryptys, kurios turės didžiausią potencialą agromaisto sektoriuje 2022 m. metais.
„Tai bus technologijos ir inovacijos, susijusios su klimato kaitos pasekmių mažinimu, taip pat viskas, kas susiję su regeneraciniu žemės ūkiu, tada alternatyvūs baltymai, jaunų žmonių, talentų įtraukimas į agromaisto sektorių, ir, žinoma, pačios tvarios pakuotės kokybės užtikrinimas“, – išvardino K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
(Ne)pasikeitę prioritetai
Pasaulinė pandemija ir karas Ukrainoje paskatino tiek Lietuvą, tiek Europą pakeisti savo prioritetus. Apsirūpinimas maistu tapo nacionalinio saugumo klausimu, o kaina – vienu iš pagrindinių prioritetų.
„Jeigu per COVID-19 pandemiją mes visi kalbėjome apie sveikatingumą, dekarbonizaciją, klimato kaitos tikslus, tai dabar didžiausias prioritetas yra kaina. Nepaslaptis, kad šių metų didžiausias iššūkis yra infliacija“, – teigė „Covalis Capital“ vyriausiasis ekonomistas Paulius Kunčinas.
Visa Europa susirūpino maisto tiekimo saugumu, todėl valstybinė intervencija tapo neišvengiama. P. Kunčino teigimu, valstybės pradėjo siūlyti subsidijas, sureagavo net Europos Komisija, kuri keičia žaidimo taisykles. Ekonomistas tikisi, kad greitu metu pamatysime teigiamas reformas žemės ūkio srityje.
Tačiau, kaip teigė P. Kunčinas, kapitalas vis dar susijęs su žaliojo kurso tikslais:
„Strateginis tikslas nepasikeitė. Europos Centrinis Bankas suteiks labai daug naujų kreditinių linijų, kurios bus dalinamos bankams. Ir bankai taip pat skirs prioritetines skolas žemės ūkio bendrovėms ir maisto pramonės dalyviams, kurie toliau laikysis strateginių tikslų“.
Investuotojų susidomėjimas nemažėja
Koronaviruso krizė ir karas Ukrainoje sutrikdė tiekimo grandines ir trąšų rinką. Tačiau visa Europa imasi veiksmų – ieškoma bendrų sprendimų, valstybės pasiryžusios remti ir skatinti žemės ūkio sektorių. K. Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, Europos Komisija išskyrė sritis, kurioms bus skiriamas ypatingas dėmesys ir į kurias bus nukreiptos visos pagrindinės pastangos. Tai apima maisto švaistymo ir maisto trūkumo mažinimą, sveikos, tvarios maisto sistemos ir akvakultūros skatinimą, dėmesį trumposioms maisto grandinėms, taip pat vietinio maisto tiekimo mokykloms ir maisto kainų prieinamumo didinimą.
Pasak ekonomisto P. Kunčino, šios strateginės kryptys įtikina investuotojus ir didina jų susidomėjimą žemės ūkio ir maisto sektoriumi. Jis teigė, kad anksčiau investuotojai žvalgėsi į tarptautines rinkas, į Aziją ir Artimuosius Rytus, tačiau dabar visi nori grįžti atgal į Europą. Taip yra todėl, kad šiuo metu tiek Europos Centrinis Bankas, tiek Europos Komisija remia žaliąjį kursą ir reformas žemės ūkyje, suteikia fiskalinę paramą. Tai daro naujuosius projektus patrauklesniais.
Tačiau augančios kainos ir prognozuojama infliacija gali trukdyti pritraukti investuotojus.
„Bloga naujiena yra ta, kad infliacija visada skatina intervenciją, valstybės įsikišimą, galiausiai yra netgi svarstoma, kad bus įvesta kainų kontrolė, kad bus nustatytos lubos būtinom prekėm. Kas yra labai blogas signalas rinkai, visada. Iš kitos, gerosios, pusės, yra skatinama konkurencija, mažinami barjerai būtent tam, kad atsirastų daugiau žaidėjų. Yra kovojama prieš bet kokį monopolį, taip pat skatinamas mažųjų bendrovių augimas“, – paaiškino ekonomistas P. Kunčinas.
Patarimai Lietuvos startuoliams
„Covalis Capital“ vyriausiasis ekonomistas P. Kunčinas teigė, kad Lietuvoje dar nėra gerai išsivysčiusi startuolių finansavimo rinka. Tačiau startuoliams jis siūlo ieškoti gerų strateginių partnerių, kurie galėtų investuoti, taip pat pasinaudoti įvairių ministerijų ir kitų institucijų siūlomomis skatinamosiomis priemonėmis, neatmesti bankų siūlymų.
„Šiuo metu bankai irgi turi gana aiškias gaires, kam skolinti pinigus. Reikia atkreipti dėmesį į strateginius tikslus. Tai pirmiausia, į savo misijos aprašą įdėčiau CO2 pėdsako mažinimą, – teigė P. Kunčinas. – Aišku, reikia galvoti apie savo rinką. Aš manau, kad geriausia dabar yra orientuotis būtent į Europos rinką. Yra didelis neišnaudotas potencialas Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Visa Europa yra pakankamai stagnuojanti, kas liečia inovacijas. Tai čia mes turime privalumą Lietuvoje, kad esame pakankamai vikrūs ir gana greitai mokame įsivertinti savo nišas. Mes niekada nebūsim didelio mastelio žaidėjai, bet nišose mes turime ką veikti. Ir reikia pasiimti tas nišas ir dėl jų kovoti, išnaudoti tuos resursus, kuriuos šiuo metu siūlo valstybės“.
„Mūsų unikalumas ir didžioji galimybė yra tai, kad esame maža valstybė, galime labai greitai sureaguoti ir išsitestuoti. Turime visas galimybes suskaitmeninti visą maisto tiekimo grandinę, jeigu tik atsirastų noras ir būtų pakankamai partnerių. Todėl mes greitai galime į rinką paleisti technologijas“, – pridūrė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.
https://www.youtube.com/watch?v=JpfBdcKEepU
Tekstą parengė „Žinių radijas“
Tinklalaidė: „Agromaisto sektoriaus skaitmenizacija – galimybė regionams“
Trečioje „AgriFood Lithuania DIH“ tinklalaidėje kalbėjomės apie tai, kodėl agromaisto sektoriaus skaitmenizacija yra galimybė regionams? Kodėl Europos Sąjunga palaiko žemės ūkio ir maisto sektoriaus skaitmenizacija? Kokias galimybes įžvelgia verslas? Kokia bus skaitmenizuoto sektoriaus ateitis?
Šiais klausimais nuomonėmis keitėsi Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė ir „Agrokoncerno“ Agro tiksliųjų technologijų skyriaus vadovas Arnas Radzevičius. Pokalbį moderavo – žurnalistas Edvardas Žičkus ir „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Karas Ukrainoje: kaip keičiasi žemės ūkio veidas?
Tekstą parengė „Žinių radijas“
Kaip keisis žemės ūkio sektorius karo Ukrainoje fone? Kokie esminiai pokyčiai gali būti prognozuojami svarbiausiam visuomenei sektoriui? Kokie įgūdžiai bei specialistai bus paklausiausi žemės ūkyje ateityje?
Prisitaikantis sektorius
Prasidėjus įvairioms krizėms, žemės ūkio sektorius pirmasis pajunta smūgį. Tačiau, bendrovės „East West Agro“ generalinio direktoriaus Gedimino Kvietkausko teigimu, turbūt joks kitas sektorius nėra taip išmokęs prisitaikyti prie kintančių sąlygų kaip žemės ūkis.
„Gamta nuolat kinta ir visą laiką kas nors keičiasi. Ir prie karo poveikio mes išmoksim prisitaikyti“, – sakė jis.
Karas Ukrainoje tik išryškino trąšų trūkumą, su kuriuo, pasak G. Kvietkausko, žemės ūkio sektorius susiduria jau apie metus. Dėl to ūkininkai yra priversti efektyvinti savo veiklą, investuoti į išmaniąsias technologijas ir taupyti.
„AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad žemės ūkio sektorius yra pažangus ir inovatyvus, o naujos technologijos, diegiamos ūkiuose, ir bus tai, kas padės susidoroti su krizėmis ir užtikrinti maisto saugumą.
Galimybė Lietuvos ūkiui
Grūdų kainoms šoktelėjus į viršų ir prasidėjus grūdų deficitui dėl karo Ukrainoje, Lietuvos ūkis gauna galimybę ne tik padėti nuo Ukrainos eksporto priklausančioms šalims, bet irstiprėti pats.
„Mes turime mažai gamybos, mes tik auginame ir eksportuojame grūdus (kas bendrame kontekste nėra gerai). Šiuo atveju, neturėdami daug gamybos galime daug eksportuoti žaliavos. O grūdų trūkumas, akivaizdu, kad bus didžiulis, ypač Afrikoje, Indonezijoje“, – paaiškino „East West Agro“ generalinis direktorius.
Kvietkausko teigimu, šiai dienai jau prognozuojama, kad Ukraina nuims 40 proc. mažiau derliaus. Net ir pasibaigus karui, Ukrainai reikės laiko, kad galėtų sugrįžti į senąjį žemės ūkio būvį.
„Daugybė resursų keliaus į šalies atstatymą, struktūros atstatymą. Žemės ūkis bus ne pirmo plano projektas“, – sakė G. Kvietkauskas.
Pažangesnė ir tvaresnė technika
Nutraukus ryšius su Rusija ir Baltarusija, tiek Lietuva, tiek kitos Europos šalys turės pradėti investuoti į brangesnę, tačiau pažangesnę ir tvaresnę žemės ūkio techniką. Pasak G. Kvietkausko, žemės ūkio technika yra inovacijų variklis, leidžiantis ne tik užtikrinti apsirūpinimą maistu, bet ir žengti svarbiuosius žingsnius tvaresnio žemės ūkio link. Rusiški ir baltarusiški kombainai ir traktoriai yra pigūs, tačiau techniškai neprogresyvūs ir taršesni už tuos, kuriuos gamina Vakarų šalys.
Rusijos eliminavimas iš rinkos ir Ukrainos stagnacija dėl karo suteiks galimybę Vakarų šalių žemės ūkio technikos gamintojams pasiūlyti Europos ir JAV ūkininkams galimybę greičiau įsigyti naujos technikos ir efektyvinti savo veiklą. Anksčiau vien Rusijos kombainų gamykla pagamindavo apie 6 tūkstančius kombainų per metus. Dabar, G. Kvietkausko teigimu, Rusijos pajėgumai sumažės, nes daugumos rusiškų kombainų varikliai – kanadietiški.
Pasak K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, Lietuvos ūkininkai, turėdami brangią ir protingą techniką, niekada iki galo neišnaudodavo visų jos galimybių.
„Tai dabar su kylančiomis energetikos kainomis, su jaučiamu trąšų stygiumi, ta protinga technika įgauna didelę pridėtinę vertę“, – sakė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė.
„Nauja technika su mažesniu degalų suvartojimu yra svarus argumentas investuoti ilgalaikėje perspektyvoje“, – pridūrė G. Kvietkauskas.
Nors karas sutrikdo tiekimo grandines, jis priverčia ūkininkus priimti inovatyvius sprendimus.
„Visi karai, kai jie galiausiai baigiasi, kažką pasauliui duoda gero. Bent jau Europos mastu, akivaizdu, kad Europos ūkis bus efektyvesnis ir tvaresnis. Ir nori nenori, kad ir kaip lėtai Europoje juda Žaliasis kursas, , dabar žaliasis kursas atsiras staiga.
Nes tai dabar yra išgyvenimo klausimas“, – teigė G. Kvietkauskas.
Ateities specialybė – operatorius
Žemės ūkyje darbo jėgos trūksta visada. Tačiau dabar, G. Kvietkausko teigimu, reikia ne tik mokėti pagrindus, bet ir įgyti analitinių žinių.
„Mes jau ne pirmi metai susiduriame su milžinišku operatorių trūkumu. Nesakau traktoristų, nes šiuolaikiniame traktoriuje negali sėdėti traktoristas, jis turi per mažai žinių. Reikalingi operatoriai, reikalingi žmonės, kurie gebėtų dirbti su technologijomis, nuolat norėtų tobulėti, o tokių regionuose yra ne visada.“, – sakė „East West Agro“ generalinis direktorius.
Šermukšnytės-Alešiūnienės paklaustas, ar moterys gali tapti operatorėmis, G. Kvietkauskas patikino, kad taip:
„Pats darbas fiziškumo nebereikalauja jau seniai. Moterys be abejo gali, ir būtų labai pozityvus poslinkis, jei tokių moterų atsirastų daugiau. Nes tai nebėra tas paveikslėlis, kur traktoristas tepaluotas už vairo sėdi. Tai yra žmogus, sėdintis komfortabilioje kabinoje, valdantis sistemas ir kompiuterius“.
Pasak K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, žemės ūkio sektorius dabar yra vienas perspektyviausių, pažangiausių ir inovatyviausių sektorių. Ji pabrėžė, kad šioje srityje dirba ne vien tik žemės ūkio specialistai:
„Tu būdamas ekonomistu, baigęs verslo vadybą, inžineriją ir net rinkodarą gali rasti savo terpę ir panaudoti savo įgūdžius, savo žinias“.
Kvietkauskas pridūrė, kad darbas žemės ūkyje priverčia išmokti gerokai daugiau dalykų – ir meteorologijos, ir kaip tvarkyti finansus. Jis teigė, kad ir Lietuvos aukštosios mokyklos pradeda tai suprasti:
„Dabar jaučiamas didelis proveržis. Universitetai tą mato ir stengiasi tai keisti. Nes žemės ūkis nėra vien žemės ūkio universiteto tema, tai yra kur kas plačiau.“
Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.
https://www.youtube.com/watch?v=4Mbq0eWVgTI
Maistas – nacionalinio saugumo klausimas
Tekstą parengė „Žinių radijas“
Maistas – nacionalinio saugumo klausimas
Dėl karo Ukrainoje iškilus grėsmei pasaulinei maisto sistemai, maistas tampa nacionalinio saugumo klausimu. Tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga keičia suvokimą apie maisto ir apsirūpinimo juo svarbą. Sutrikus žaliavų tiekimui iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, Lietuvos agroverslas ieško išeičių ir alternatyvų.
Prioritetas
Apsirūpinimas maistu, ypač krizių atveju, tampa prioritetiniu dalyku. Prieš dvejus metus, prasidėjus pandemijai ir dėl jos sutrikus tiekimo grandinėms, tiek Lietuvoje, tiek ES apsirūpinimas maistu tapo vienu svarbiausių nacionalinio saugumo klausimų. Dar prieš karą Ukrainoje, 2021-ųjų gruodžio mėnesį, Seimas į nacionalinio saugumo strategiją pirmą kartą įtraukė apsirūpinimą maistu, maisto tiekimo grandinių nenutraukiamumo užtikrinimą bei apsirūpinimą žaliavomis. „AgriFood Lithuania DIH“ direktorės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, visoje ES net tik apsirūpinimas maistu tampa prioritetu: „Mes tarsi tampame atsakingi ne tik už humanitarinės pagalbos teikimą Ukrainai, bet taip pat siekiame, kad ne tik sau pasigamintume pakankamai maisto, bet ir padėtume pasauliui kompensuoti tą maisto kiekį, kuris galimai nebus patiektas, nepagamintas dėl šiuo metu egzistuojančios karinės padėties“.
Pasak „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojo, „PF Kekava“ valdybos pirmininko ir AB „Kauno Grūdai“ generalinio direktoriaus Andriaus Pranckevičiaus, apsirūpinimas maistu pradėtas laikyti prioritetu jau po II Pasaulinio karo, kai buvo pradėta kurti ES paramos žemės ūkiui sistema. Europa jau nuo tada siekė tapti nepriklausoma maisto gamyboje, ir tą jai pavyko padaryti.
„Per kelis dešimtmečius ES maisto pramonė tapo turbūt didžiausia pasaulyje, viena didžiausių maisto eksportuotųjų pasaulyje, ir mes prie to pripratom. Šis laikotarpis sukūrė saugumo ir klestėjimo jausmą, – pasakojo A. Pranckevičius. – Tačiau tokios krizės kaip pandemija ir karai, kurie prasideda šalia mūsų, vienareikšmiškai privalo mus grąžinti prie tų pačių temų, prie diskusijų, o svarbiausia – prie veiksmų.“
Karo įtaka agroverslui
Rusijos karas prieš Ukrainą turės didžiulę įtaką tiekimo grandinėms, tačiau kol kas sunku nustatyti poveikio mastelį. A. Pranckevičiaus teigimu, karas įtakos turės žaliavų tiekimui iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, kurios tradiciškai buvo tiekiančios šalys ne vieną dešimtmetį. Sutriks žaliavų, reikalingų pašarų gamybai, taip pat aliejų, įvairių kitų išspaudų tiekimas. Stos ir saulėgrąžų aliejaus, kurio daugiausia gamina ir eksportuoja Ukraina, tiekimas. Pirminė žemės ūkio gamyba patirs didelį smūgį dėl trąšų tiekimo sustabdymo.
„Šis pavasaris, sėja, patirs didžiulę įtampą. Daugelis ūkininkų laukia mažėjančių kainų. Rudenį, kai kainos pradėjo kilti, tai visi laukė, nepirko, o dabar fiziškai nebėra tų trąšų iš kur paimti“, – paaiškino „Kauno Grūdai“ generalinis direktorius.
Alternatyvos ir sprendimai
Agroverslo atstovai jau ieško alternatyvų. Pasak A. Pranckevičiaus, tiekimą iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos keis importas iš Vakarų šalių:
„Alternatyvų yra, žaliavų tikrai galima gauti ir su laiku nusistovės tie nauji kontaktai. Jau dabar yra iš Vakarų, iš didžiųjų aliejaus gamyklų Olandijoj, Vokietijoj, bet jos, aišku, bus brangesnės.“
Vienas iš sprendimų yra maisto rezervo kaupimas. Kol kas konkretaus plano ar modelio Lietuva neturi, bet apie tai pradeda svarstyti ir Žemės ūkio ministerija. A. Pranckevičius atskleidė, kad įmonės, kuriose jis dirba, turi gana daug grūdų elevatorių tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje:
„Turim galimybių saugoti, saugoti ilgą laiką, saugoti didelius kiekius grūdų. Sakykime konkrečiai, kas būtų pagrindinės prekės, kurios sudarytų rezervus – grūdai, cukrus, galbūt mėsa.“
Pranckevičius tikisi, kad šį kartą bus parengtas rimtas projektas, kuris įgaus ir formą, ir turinį. Jo teigimu, kaimyninė Lenkija jau riboja eksportą, nes pradėjo rezervuose kaupti maistą tokį kaip šaldyta mėsa.
Agroverslo atstovas teigė, kad Lietuvos įmonės yra pasiruošusios pradėti kaupti rezervą, jiems reikia tik aiškaus plano ir modelio.
Žaliojo kurso tikslai karo fone
Nutrūkus tiekimo grandinėms dėl karo Ukrainoje, susirūpinta ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimu Europoje. Tačiau K. Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad nereikėtų pamiršti technologijų ir inovacijų siekiant apsirūpinti maistu. Inovatyvūs produktai ir diegiamos inovacijos, kurios prailgina produktų galiojimo laiką ir didiną jų kokybinę vertę, tiesiogiai prisideda prie tikslo apsirūpinti maistu ir kartu veda žemės ūkį į priekį.
Pasak A. Pranckevičiaus, Žaliojo kurso tikslus reikėtų koreguoti, tačiau nebūtinai dėl vykstančio karo. Aklai įgyvendinus visus Žaliojo kurso tikslus, net ir kraštutinumus, kurie yra nebūtini, maisto gamyba Lietuvoje ir Europoje mažėtų 30-40 proc., sakė „Kauno Grūdai“ generalinis direktorius.
„ES ir Lietuva taptų maisto importuotoja, ne eksportuotoja. Mes jokiu būdu negalime virsti maisto importuotoja“, – perspėjo A. Pranckevičius.
Jis teigė, kad Lietuva yra stipri grūdų ir grūdų produktų eksportuotoja, tačiau pieno produktų ir mėsos gaminių lietuviai jau seniai nebepasigamina patys ir importuoja iš Lenkijos bei Latvijos.
„Žaliasis kursas yra geras, visi yra už mažesnę taršą, už švaresnį orą, už grynesnį vandenį. Bet kai kuriuos dalykus mes jau seniai pasiekėme. Kitoms Europos šalims tik vytis ir vytis mus, todėl gal nereikėtų persistengti, – atviravo agroverslo atstovas. – Žodžiu, reikia sukalibruoti, padaryti protingą, aiškų planą, kuris atlieptų mūsų strategiją.“
Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą "Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.
https://www.youtube.com/watch?v=x-DvRUrK5w4