admin

„Agromaisto forumo 2021“ žinutė išgirsta: metas imtis konkrečių veiksmų

Lapkričio 25 d. Vilniuje įvyko didžiausia tarptautinė Baltijos šalyse žemės ūkio ir maisto sektoriaus konferencija – „Agromaisto forumas 2021“. Praėjusiais metais renginys, jungiantis mokslo, verslo, politikos ir socialinių partnerių lyderius, vyko internetu, prieš dvejus metus – fiziniu būdu, o šiemet buvo pasiūlytas naujas – hibridinis – formatas. Šimtas kviestinių svečių ir 2 000 internetinių žiūrovų aštuonias valandas dvejose skirtingose salėse stebėjo beveik 50 lyderių pranešimus ir diskusijas įvairiausiomis aktualiomis su sektoriumi susijusiomis temomis nuo regionų vystymo, inovatyvaus maisto, ES žemės ūkio politikos ateities ar robotikos iki moterų įgalinimo, žaliųjų investicijų, ekosistemos transformacijos, dekorbanizacijos bei agromaisto sektoriaus ateities vizijos Lietuvoje. 

Jei man reikėtų padaryti „Agromaisto forumo 2021“ apibendrinimą vienu sakiniu, jis skambėtų taip. Tvarus žemės ūkio ir maisto sektorius yra visos visuomenės strateginis tikslas, o jį įgyvendinti įmanoma tik nusibrėžus aiškią ilgalaikę kryptį ir suvokiant skirtingų sektorių – nuo agromaisto iki energetikos, transporto, švietimo, inžinerijos, chemijos, biochemijos bei daugelio kitų – bendradarbiavimo neišvengiamybę. Žemės ūkio ir maisto sektorius labai dažnai klaidingai suvokiamas kaip nepažangus, nekuriantis aukštos pridėtinės vertės  sektorius, tačiau tai neatitinka šių dienų realybės. Jis – vienas iš inovacijoms ir robotikos sprendimams imliausių sektorių pasaulyje. Privataus kapitalo investicijos į šį sektorių paskutiniu metu muša rekordus. Skirtingų sektorių integracijos poreikis ir potencialas agromaisto sektoriuje yra neįtikėtinas ir mums dar sunkiai suvokiamas. Galiausiai, sektoriaus reikšmė mūsų kasdieniam gyvenimui ir aplinkai yra kritiškai svarbi.

Organizatoriai džiaugiasi rezultatu

„Pirmąkart žemės ūkio ir maisto forumas Lietuvoje pasižymėjo tokiu didžiuliu skirtingų sektorių atstovų, įvairių valdžios institucijų sprendimų priėmėjų ir vietinės inovacijų ekosistemos veikėjų susidomėjimu. Šiemet forumas pritraukė gausiausią būrį ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos bei pasaulio agromaisto sektoriaus įtakingiausiųjų. Diskusijų ir pranešimų metu išgirdome aiškius siūlymus, ką turime daryti, jei norime Lietuvoje įgyvendinti tvarią maisto vertės grandinę, spręsti regionų problemas bei kurti palankesnę inovacijų ekosistemą tiek nacionaliniu, tiek ir ES mastu. Džiugu, kad galima matyti vis didesnį tarpsektorinį sutarimą, kad agromaisto sektorius turi būti vienas iš prioritetinių sektorių Lietuvoje.  Norėdami tai įgyvendinti turime visi kartu sėsti prie apskritojo stalo ir parengti aiškią žemės ūkio ir maisto sektoriaus ateities viziją, kurios gairės buvo nubrėžtos forume vykusių pristatymų ir diskusijų metu. Tai, kad visuomenei rūpi šio sektoriaus situacija, iššūkiai, tendencijos bei ateitis, įrodo ne tik įsitraukusių dalyvių mintys, bet ir labai įvairialypė publika, stebėjusi „Agromaisto forumą 2021“ internetu bei aktyviai teikusi atgalini ryšį prieš, per ir po renginio“, – teigė konferencijos organizatorė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. 

Dėmesys aktyviems veiksmams ir vertybinėms nuostatoms

Kaip sveikinimo kalboje forumo dalyviams ir žiūrovams sakė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Klimato kaitos konferencija, vykusi Glazge, pasauliui aiškiai parodė, kad nebeužtenka tik kalbėtis ir, kaip skelbia „Agromaisto forumo“ organizatoriai, laikas imtis veiksmų. Seimo Pirmininkės nuomone, tvarumas nėra ribojimas. Tai –  pusiausvyros su gamta išlaikymas ir kokybinis augimas.   

Vertybių svarbą vartojimo kultūroje forumo metu pabrėžė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Savo kalboje ministras pažymėjo pokyčių dabartinėse visuomenės gyvenimo normose būtinybę. Būtent pirkėjas turėtų būti labiausiai suinteresuotas parduotuvių lentynose matyti kuo daugiau tvariai pagamintų produktų bei stipriausiai netoleruoti maisto švaistymo. Be to, visi turime jaustis atsakingi už tokias mūsų gyvenimo konstantas kaip vanduo, oras, biologinė įvairovė ar kraštovaizdis. Ministras pabrėžė, kad agromaistas kaip ir bet koks kitas verslas negali būti pagrįstas tik piniginių mainų principu. Būtina samplaika tarp ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių vertybių.

Žemės ūkio ministras K. Navickas yra įsitikinęs, jog Lietuva ir toliau turėtų siekti kuo daugiau agro produktų užauginti šalies viduje. Tam, kad būtų galima tai pasiekti, visi kartu turime stengtis išlaikyti mūsų dirvožemio derlingumą. Todėl inovatyvūs sprendimai ir tvaraus ūkininkavimo principai turi būti vis labiau pritaikomi praktikoje. Trumposios maisto vertės grandinės, anot ministro, yra puikus tokios krypties ūkininkavimo įgalinimo pavyzdys. 

Tikslas – maisto sektorius be CO2 

„Tikiu, kad maisto sektorius Lietuvoje gali būti be CO2 pėdsako“, – „Agromaisto forume 2021“ entuziastingai sakė Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Pranešimo metu Vyriausybės narys pristatė ne vieną įdomų ir svarbų statistinį faktą, palygino Europos ir JAV skirtumus bei nurodė kryptis, kurių vystymui Aplinkos ministerija yra pasirengusi skirti papildomą finansavimą. 

Aplinkos ministro teigimu, Lietuva jaučia stipresnį klimato kaitos poveikį negu statistinė valstybė, o žemės ūkis yra pakankamai taršus sektorius, kuris yra atsakingas už 30 proc. visų šalies emisijų. Europos Sąjunga vienintelė pasaulyje yra priėmusi aplinkosaugos teisės aktą, kuris numato labai aiškius įsipareigojimus (beje, jie Lietuvai yra kiek mažesni nei senosioms ES narėms) ir atsakomybę, jei išsikelti tikslai būtų nepasiekti. Vis dėlto, S. Gentvilo nuomone, žemės ūkio sektoriui yra skiriama per mažai finansinių instrumentų, todėl gali būti sunku pasiekti valstybėms keliamus Žaliojo kurso tikslus. Be to, ministras žiūrovus supažindino su Aplinkos ministerijos ruošiama dekorbanizacijos strategija. Labai svarbu tai, kad žemės ūkio sektorius yra pirmasis pakviestas aptarti šią strategiją, kuriai jau dabar yra numatytos finansinės paskatos ateityje. 

Kita galimybė didinti tvarumą žemės ūkyje yra šiandien dar neišnaudotas biometano potencialas, kuris leistų importuojamą taršų kurą pakeisti šildymo, džiovinimo bei transportavimo procesuose. Kaip biometano šaltinius ministras įvardijo maisto atliekas, dumblą, agrolikučius ir žemės ūkio šalutinę produkciją. Faktą, kad tai nėra tik utopinės idėjos, patvirtina tai įgyvendinti praktikoje siekiančių teikiamų verslo projektų kiekis. Šią kryptį Aplinkos ministerija ruošiasi skatinti ir toliau.

Nesidominčius žemės ūkio specifika forumo stebėtojus labiausiai sudominti galėjo aplinkos ministro S. Gentvilo paminėtas faktas, kad šiuo metu iki metro dirvožemio gylyje sukauptos anglies kiekis yra lygus tam, kuris yra virš žemės paviršiaus. Dėl to bus siekiama skatinti beariminę žemdirbystę. Aplinkos ministerija tam yra nusimačiusi konkrečias finansines priemones. 

Neutralus gamtai ir be fosilinių emisijų agromaisto sektorius yra ateitis, kuriai pritaria ne tik politikai, bet ir verslas. Pasak aplinkos ministro, tai įrodo Švedijos didžiausių sektoriaus korporacijų susitarimas šią ateities viziją įgyvendinti. Apibendrindamas pranešimą ministras pastebėjo, kad kiekvienas įsipareigojimas Žaliojo kurso kontekste dažnai yra sveriamas parama. Vis dėlto, S. Gentvilo nuomone, šiandien priimamus sprendimus turime grįsti savo socialine atsakomybe. Sparčiai auganti šalies ekonomika ir pragyvenimo lygis Lietuvoje valstybę artina prie ES vidurkio. Kai vidurkis bus pasiektas, Lietuva kaip valstybė turės pradėti vis aktyviau finansiškai prisidėti prie lėčiau besivystančių valstybių progreso. Šiam pokyčiui mes privalome ruoštis jau dabar. 

Inovacijos padės prisitaikyti prie klimato kaitos

„Anksčiau visos technologijos buvo skiriamos produktyvumo ir efektyvumo didinimui. Šiandien kuriamos technologijos tampa orientuotomis ne tik į produktyvumą – klimato kaito aspektas tampa kitu ypatingai svarbiu dėmeniu. Išties, tikrai nesuklystume AgriFood Tech pavadinę Climate Tech. Mums kaip visuomenei reikia sukurti kaip įmanoma geresnes sąlygas šių technologijų vystymui. Privalome suprasti, kad viešasis sektorius turi rodyti iniciatyvą ir kryptį. Pastarųjų metų investicijų rodikliai yra įspūdingi – privačios investicijos agromaisto sektoriuje neįtikėtinu greičiu augo jau praėjusiais metais, o šiais metais tas skaičius yra dar didesnis. Be to, džiugu, kad startuolių kiekis pasiskirsto tarp žemynų ir neleidžia dominuoti tik verslams iš JAV. Reikia pabrėžti, kad šiandien jau galima kalbėti apie pažangių technologinių įmonių žemės ūkio ir maisto sektoriuje brandą. Anksčiau, deja, pagrindo kalbėti apie brandą nebuvo“, – mintis dėstė pagrindinė forumo pranešėja visame pasaulyje atpažįstama „AgFunder“ žiniasklaidos ir tyrimų vadovė Louisa Burwood-Taylor.

Anot įtakingos sektoriaus ekspertės, Glazge vykusioje Klimato kaitos konferencijoje tvarumo agromaisto sektoriaus temai buvo skiriama ypatingai daug dėmesio. Anksčiau tokio viešo temos aktualumo būtų buvę neįmanoma įsivaizduoti. Vis dėlto, nepaisant didžiulių privataus kapitalo investicijų, verslo brandos, inovatorių kiekio augimo, palankaus politinio klimato ir visuomenės palaikymo, viešasis sektorius turi stengtis kaip įmanoma labiau pasirūpinti kuriamoms inovacijoms reikalinga infrastruktūra, edukacija ir informacijos ūkininkams perdavimo greičiu tam, kad reikiamos žinios jų nepasiektų per vėlai. Deja, pasaulyje taip vis dar nutinka gana dažnai. 

Pristatydama pasaulines tendencijas „AgFunder“ žiniasklaidos ir tyrimų vadovė pasidalino asmenine patirtimi, statistiniais faktais bei ateities prognozėmis. Anot L. Burwood-Taylor, nepaisant aktyvių šnekų apie galvijų paliekama CO2 pėdsaką, mėsos pardavimai auga. Vis dėlto, į mėsos pakaitalus yra investuojami milijardai eurų. Panašu, kad šios investicijos suveiks, nes prognozės rodo, kad po dešimties metų alternatyvi mėsa užims apie penktadalį mėsos rinkos. Tačiau, anot pranešėjos, neverta aklai pasiduoti šiai madai. Privalu įvertinti, kokį poveikį augalinis maistas padarys planetai, kadangi tokios alternatyvos yra susijusios su sojos produktais, kurių gamyba stipriai koreliuoja su atogrąžų miškų kirtimu. Todėl į šią tendenciją reikėtų žiūrėti ne vien pro rožinius akinius. 

Kita pagrindinės „Agromaisto forumo 2021“ pranešėjos išskirta pozityvi tendencija yra vertikalusis ūkininkavimas, kuris pradėjo sulaukti ypatingo pasaulio dėmesio maždaug 2016 m. Šiandien galima rasti pavyzdžių, kada 30 hektarų plote užauginamos augalinės produkcijos kiekis prilygsta 30 milijonų hektarų lauko derliui. Tai ypač aktualu tose vietovėse, kuriose trūksta žemės ploto ar derlingo dirvožemio. 

Galiausiai, „AgFunder“ žiniasklaidos ir tyrimų vadovė Louisa Burwood-Taylor pasidalino informacija, kurie jos straipsniai, susilaukiantys plataus skaitytojų iš viso pasaulio dėmesio, yra populiariausi. Tai yra ne kas kita, o publikacijos apie CO2 ir žemės ūkio sąryšį. Dekarbonizacija dabar yra viena aktualiausių temų pasaulyje. Įtakingos žurnalistinės nuomone, visi privalome orientuotis į natūralias trąšas ir ūkių skatinimą CO2 ne kurti, o įsisavinti. Anot pagrindinės forumo pranešėjos, to reglamentavimui ir skatinimui jau dabar turėtų būti sutelktas kiek įmanoma didesnis dėmesys.  

Tiksliam maršrutui – būtinas žemėlapis

„Kai turime daug kelių ir pasirinkimo variantų, bet neturime aiškios strategijos, maža tikimybė, kad mums pavyks sėkmingai pasiekti tikslą“ – tokia mintimi pranešimą pradėjo agromaisto pažangių technologinių dirbtuvių „ART21“ direktorius Augustas Alešiūnas. Šis teiginys gali reikšti tai, jog šiandien žemės ūkio ir maisto sektoriuje egzistuoja neeilinės galimybes, tačiau dėl skirtingų interesų ir sektorių samplaikos jis kartais tampa savotišku našlaičiu, kuris nesulaukia deramo sprendimų priėmėjų dėmesio.

1. Alešiūnas atkreipė dėmesį į tai, kad technologijos ir inovacijos pačios iš savęs nėra reikalingos. Jos yra kuriamos todėl, kad žmonija nori pasiekti kitą komforto lygį bei kurti tvaresnį pasaulį. Pažangūs sprendimai nėra vertybė. Tai įrankiai, kurie leidžia pasiekti norimą rezultatą. A. Alešiūno nuomone, sėkmingiausius rezultatus, kuriuos kartais netgi galima vadinti stebuklu, atneša ilgalaikiai žmogaus, šeimos ar visuomenės siekiai, esantys didesni už juos pačius. 

Pasak „ART21“ direktoriaus, šiuo metu yra juntamas aiškus visuomenės noras rūpintis tvaria aplinka bei gamtai ir organizmui draugišku maistu, todėl esant tokiai stipriai iniciatyvai šiame įvairialypiame sektoriuje atsakomybę už tvarią sektoriaus ateitį turėtume prisiimti visi (tiek kaip šalis, tiek kaip visuomenė). Inovatorius skatino mokslą imtis visus jungiančios lyderystės, kurioje kiekvienas atskiras veikėjas galėtų prisidėti ir būti atsakingas už savo indėlį. „Tvarus, kuriantis aukštą pridėtinę vertę, konkurencingas ir inovatyvus agromaisto sektorius turėtų būti visų mūsų tikslas, prie kurio įgyvendinimo galėtų prisidėti tiek skirtingi sektoriai, tiek atskiri ekosistemos veikėjai. Tam, kad tai veiktų, yra būtinas valstybinis kelrodis, apibrėžiantis mūsų kaip šalies konkrečius tikslus, prioritetus bei priemones, kuriuo mes, piliečiai, tikėtume“ – strateginio valstybinio dokumento reikalingumo svarbą agromaisto sektoriui bei Lietuvos pasaulinio konkurencingumo ir tvarumo didinimui pabrėžė „ART21“ direktorius Augustas Alešiūnas. 

Transformacija bus didesnė nei galima įsivaizduoti

Anot Grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko, Lietuva dar nėra apsisprendusi, kokią strategiją valstybė turėtų pasirinkti žemės ūkio ir maisto sektoriuje –  vis dar vyksta diskusija net ir dėl esminių vizijos principų. Vis dėlto, konkrečių pasiūlymų pradeda daugėti.

„EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris forumo žiūrovams pristatė galimą agromaisto sektoriaus transformacijos kelrodį. Anot pranešėjo, skaitmenizacija atveria naujas galimybes visiems – nuo augintojų ir gamintojų iki kitų vertės grandinės dalyvių bei vartotojų. „Tai, kokias technologijas, naujus veiklos modelius bei įgalinimo priemonės šiandien matome, yra tik ledkalnio viršūnė. Ateityje jų bus kur kas daugiau. Reali transformacija bus dešimtkart didesnė nei galime įsivaizduoti dabar, Galbūt kažką tai nuliūdins, tačiau neapibrėžtumas, kuris tiek kelia baimę, tiek atveria naujas galimybės, nesumažės“ – žiūrovus intrigavo L. Dičpetris.

 „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo teigimu, pasaulyje vyksta pertvarka. Šiuo metu versle visuotinai jau yra suvokiamas ne tik tiesioginio pelno poreikis. Atsiranda orientacija į ilgalaikės vertės kūrimą, kuri turėtų apimti ir tokius dėmenis kaip socialinė atsakomybė, tvarumas bei nauda visuomenei. Pradedama siekti sukurti vertę ne tik akcininkams, bet ir visiems grandinės dalyviams.

Iš tiesų, tradiciškai agromaisto sektorius niekada nebuvo ypatingai orientuotas į vartotojus. Gera žinia yra ta, jog tai keisis. Vis didesnę reikšmę įgaus augančios ir didėjančios vartotojų dalies lūkestis skaidrumui, maisto atsekamumui, tvarumui, mažesniam švaistymui, alternatyviųjų baltymų poreikiui ar personalizuotam maistui. „Vartotojas taps karaliumi – jo poreikių atliepimas yra tendencija, atverianti didžiules galimybes visiems“, – teigė L. Dičpetris.

Anot jo, kitas svarbus dėmuo, kuris privalo būti įvertintas ruošiant sektoriaus ateities strategiją, yra būsimas maisto tiekimo vertės grandinės pokytis iš tradicinės į stipriai integruotą vertės grandinę su daugybe tarpsektorinės tinklaveikos dėmenų. Tokie klausimai kaip kompetencija, orientavimasis į eksportą, skaitmenizavimas, naujosios technologijos, regionų plėtra, bendrų vertybių poreikis, kooperacija, galimybės konsoliduoti logistiką, veikimas kartu naujose užsienio rinkose, skaidrumas, investicijos į prekės ženklus, atsekamumas, bendradarbiavimas su reguliuotojais, ES ir nacionalinės paramos vaidmuo, sumanus reguliavimas, klimato kaita ar tvarumas bus neabejotinai stipriai integruoti tarp visų vertės grandinės veikėjų.  

Forumo organizatoriai

 „Agromaisto forume 2021“ dalyvavo pusšimtis įtakingų pranešėjų, kurie prisideda prie žemės ūkio ir maisto sektoriaus ateities Lietuvoje ir visoje Europoje. Forumo metu buvo diskutuojama net 9 skirtingomis temomis, kurių rezultatai bus pristatomi vėlesniuose straipsniuose. Didžiausią Baltijos valstybėse tarptautinį „Agromaisto forumą 2021“ organizavo skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ kartu su Europos Parlamento biuru Lietuvoje. Renginio akademinis partneris – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Idėjos palaikytojas – agromaisto sektoriaus inovacijų dirbtuvės „ART21“. Forumo partneriai – Mokslo ir inovacijų agentūra „MITA“, „Dojus Agro Group“, „Timac Agro LT“, Europos inovacijų ir technologijų instituto Maisto bendruomenė „EIT Food“ bei „Future Technologies DIH“.

by admin

AgroMaisto Forumas 2021 siūlys naują kryptį

Praėjusiais metais „Agromaisto forumas“ nustebino daugelį. Pirmąkart virtualiai dvi dienas vykęs forumas pritraukė daugiau nei 1 800 unikalių žiūrovų, iš kurių 500 buvo stebėtojai iš užsienio. Įdomu tai, kad vienas prisijungęs dalyvis vidutiniškai forume praleido daugiau nei 4 valandas. Pagrindiniai renginio organizatoriai – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ ir Europos Parlamento biuras Lietuvoje – šiemet teigia, kad atėjo metas ambicijas paversti realiais veiksmais ir visoms pusėms susitarti dėl tvarios maisto tiekimo grandinės įgyvendinimo. Hibridinis „Agromaisto forumas 2021“ įvyks jau lapkričio 25 d.

Šiais metais „Agromaisto forumo 2021” pagrindinė tema – tvarios maisto tiekimo grandinės įgyvendinimas įgalinant sinergiją nuo pirminių veikėjų – ūkininkų – iki perdirbėjų, platintojų, vartotojų bei politinių sprendimų priėmėjų. Forumo organizatoriai informuoja, kad renginys nemokamas ir visus kviečia aktyviai registruotis.

Forumas neigs mitus

„Žemės ūkio ir maisto sektorius neturi savo atskiros koncepcijos, todėl dažnai yra traktuojamas kaip atskira Pramonės 4.0 dalis. Vis dėlto, Lietuvoje sparčiai vyksta sektoriaus transformacija, neretai turinti ir pramonės penki elementus. Šiomis sąlygomis svarbiausia tampa žmogaus ir technologijų sinergija, derinant žmogaus protą ir kūrybiškumą su technologijų efektyvumu. Turime apjungti verslo ir mokslo pastangas bei sukurti aiškią valstybės agromaisto sektoriaus viziją bei misiją ateinantiems dešimtmečiams ir parodyti to svarbą Lietuvos raidai. Tai ne tik leis kurti tvarią, sveiką aplinką žmogui, bet ir pritrauks į šį sektorių dideles investicijas bei skatins jaunimą mokytis agromaisto subtilybių ir kurti vertę Lietuvai regionuose“, – teigė forume kalbėsiantis VDU rektorius Juozas Augutis.

Iš tiesų, žvelgiant į forumo organizatorių rengiamą koncepciją galima identifikuoti dvi aiškias kryptis. Žemės ūkio ir maisto sektorius yra klaidingai nuvertinamas kaip nepažangus sektorius, kuriam ir kuriame nėra vystomi aukštos pridėtinės vertės produktai. Tai mitas, kurį organizatoriai paneigs realiais pavyzdžiais įrodę šio sektoriaus ryšį su IT bei pažangiausiais rinkoje kuriamais technologiniais sprendimais. Antra, agromaisto sektorius pasižymi ypatingu tarpsektoriškumu ir svarba socialinei visuomenės raidai. Tą įkūnys forumo metu vyksiantys mažesni forumai, apimsiantys temas nuo žemės ūkio ir inovatyvaus maisto iki investicijų, tvarios aplinkos, ateities įgūdžių formavimo, švietimo ar kaimo vystymo svarbos.

Didelė tarpsektorinė įtrauka

Sparčią sektoriaus technologinę raidą ir potencialą nesustoti augti pabrėžia įmonės „ART21” direktorius Augustas Alešiūnas. „Žemės ūkio ir maisto sektorius išgyvena piko laikotarpį visame pasaulyje. Europoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas technologijų, susijusių su 5G, robotizacija bei autonomine technika, vystymui. Sektoriaus augimo tendencijas skatina ne tik EK inicijuota Žaliojo kurso kryptis, bet ir privačių investuotojų sprendimai toliau investuoti rekordines sumas į agromaisto sektoriui kuriamas technologijas. Tai jie daro ne vedini emocijų, bet matydami galimybes žemės ūkio ir maisto sektoriuje kurti aukštą pridėtinę grąžą generuosiančius sprendimus. Jei kaip valstybė to nepramiegosime, mūsų šalies inovatoriai gali sukurti tinkamus sprendimus bei sugeneruoti didelę vertę Lietuvos ekonomikai“, – tarptautinį kontekstą pristatė kitas forumo pranešėjas A. Alešiūnas.

Šiais metais forumas pasižymės didele tarptautinių ir vietinių ekspertų, politinių sprendimų priėmėjų ir verslo bei mokslo lyderių gausa. Forume pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, „Ag Funder“ žiniasklaidos ir tyrimų vadovė Louisa Burwood-Taylor, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Prancūzijos Žemės ūkio ir maisto pramonės atašė Centrinei ir Rytų Europai Marie-Christine Le Gal, Europos Parlamento narys Bronis Ropė, ekonomistas Paulius Kunčinas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė, „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas ir partneris Linas Dičpetris, „Dojus Group“ generalinis direktorius Donatas Dailidė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas  Raimundas Juknevičius, „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė ir daugybė kitų.

Prieš forumą – susijusių renginių gausa

Šįmet vieni iš renginio organizatorių – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ – prieš forumą pasiūlė gausybę su „Agromaisto forumo 2021” tema susijusių renginių. Pirmieji renginiai prasidėjo jau šios savaitės pradžioje ir tęsis iki pat pagrindinio renginio išvakarių.

Lapkričio 15 d. prasidėjo „EIT FOOD“ tvarios maisto tiekimo grandinės mokymų savaitės keturių internetinių seminarų ciklas. Jų metu dalyviai sužinos, kas yra trumposios maisto tiekimo grandinės ir kaip sumažinti maisto švaistymą nuo ūkio iki stalo, išgirs apie ūkininkų kooperacijos naudą didinant tvarios tiekimo grandinės efektyvumą bei susipažins su naujausia informaciją apie tvarios maisto tiekimo grandinės finansavimo perspektyvas. Mokymus ves „Investra“ direktorius Gediminas Liaudanskas, VDU prof. dr. Vilma Atkočiūnaitė, „HBH“ Vilnius savininkė Aida Matulevičiūtė – Čepukaitė bei Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė.

Ketvirtadienį dėmesys bus nukreiptas į jaunuosius inovatorius, kadangi bus išrinkti HACK AgriFood’21 Iššūkių laboratorijos nugalėtojai. Jaunimas iš skirtingų Lietuvos universitetų jau pradėjo padedami mentorių, moderatorių bei klientų varžytis Iššūkių laboratorijos metu dėl piniginio prizo ir siekti sukurti kūrybiškus sprendimus organizatorių iškeltiems iššūkiams spręsti.

„Per pastaruosius keletą metų surengėme ne vieną sėkmingą tarptautinį hakatoną. Vis dėlto, nuolat ieškome kažko naujo, todėl šį rudenį nusprendėme pasiūlyti kitokį formatą. Anksčiau prarasdavome daug potencialių dalyvių ir jų idėjų dėl to, kad jiems nepavykdavo atrasti komandos. Šįmet nusprendėme perimti pirmaujančios maisto inovacijų iniciatyvos Europos Sąjungoje EIT FOOD patirtį, todėl registracijos buvo individualios, o dalyviai suburti į komandas pagal savo turimus gebėjimus ir kompetencijas. Be to, komandoms iškelti ne tik technologiniai, bet ir socialiniai, komunikaciniai bei marketinginiai iššūkiai. Tai reiškia, kad į šią Iššūkių laboratoriją galime įtraukti dar didesnį būrį iniciatyvių žmonių, kuriems rūpi žemės ūkio ir maisto sektorius bei aplinkos, kurioje mes gyvename, tvarumas“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Įžanginius renginius užbaigs tarptautinės kūrybinės dirbtuvės 

Likus dienai iki forumo (lapkričio 24 d.) organizatoriai kviečia visus dalyvauti tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse apie netechnologinius robotikos iššūkius (renginys vyks anglų kalba). Šios dirbtuvės yra skirtos visiems – nuo robotikos sprendimų kūrėjų, vystytojų ar politikos formuotojų iki galutinių vartotojų ir visos visuomenės. Jų metu bus siekiama didinti suinteresuotų šalių tarpusavio supratimą apie netechnologinius robotikos iššūkius tokius kaip galimos etinės, teisinės, duomenų saugumo, privatumo ar socio-ekonominės problemos. Taip pat bus ieškoma bendrų sprendimų į jau egzistuojančius bei potencialius netechnologinius robotikos vystymo ir pritaikymo iššūkius.

Renginio metu dalyviams padės gausus būrys moderatorių bei trys ekspertai, kurie pristatys pranešimus skirtingomis temomis. Kauno Technologijos universiteto profesorius dr. Vidas Raudonis dalinsis žiniomis apie netechnologinius robotikos iššūkius, „FoodScale Hub“ viceprezidentas verslo plėtrai Grigoris Chatzikostas paaiškins robotikos sinergiją su Žaliojo kurso tikslais, o „Factobotics“ produkto dizaino vadovas Justinas Katkus pateiks gerosios praktikos pavyzdžių.

Kaip teigia ekspertai, pramonė juda į priekį neįtikėtinu greičiu, o žemės ūkio ir maisto sektorius yra ne išimtis. Anot jų, tyrimai rodo didžiulį šio sektoriaus imlumą robotikos sprendimų, pagrįstu dirbtiniu intelektu, diegimui. Vis dėlto, vis sparčiau diegiant pažangius sprendimus įvairiuose sektoriuose susidursime ne tik su finansiniais ar techniniais iššūkiais. Ne mažiau dėmesio yra verti ir netechnologiniai anksčiau minėti robotikos aspektai, susiję su etiniais, teisiniais, duomenų saugumo, privatumo ar socio-ekonominiais klausimais.

Renginio organizatoriai skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“, reaguodami į vis didėjantį tarptautinės bendruomenės diskursą šia tema, nusprendė paskatinti skirtingas suinteresuotas puses Lietuvoje (įtraukiant užsienio partnerius) apie šiuos potencialius iššūkius kalbėtis jau dabar ir diskusijose argumentuotai paneigti galimai egzistuojančius nepagrįstus mitus.

by admin

Akvakultūros produkcijos reikšmė auga

Pirmaujančios Europos Sąjungoje maisto inovacijų iniciatyvos „EIT Food“ panelėje konferencijoje „Skaitmeninė jūra“ išskirtinis dėmesys buvo skiriamas tvarios akvakultūros iššūkiams ir naudai. Šią temą konferencijoje, vykusioje Klaipėdoje, iniciavusi „EIT Food“ organizacija tvarią akvakultūrą yra apsibrėžusi kaip vieną iš savo prioritetinių krypčių. Ši europinė iniciatyva siekia prisidėti prie Europos Žaliojo kurso įgyvendinimo derindama savo veiklą su strategija „Nuo ūkio iki stalo“ bei mėgindama pasiekti JT iškeltus darnaus vystymo tikslus iki 2030 m.

Technologijos didins akvakultūros tvarumą

Panelės pradžioje pranešimą pristatęs Suomijos gamtos išteklių instituto (Luke) vadovaujantis mokslininkas Jouni Vielma pabrėžė pažangių technologijų, kurios atvers galimybes didinti akvakultūros tvarumą, svarbą. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad skaitmeniniai sprendimai yra svarbūs visose vertės grandinėse nuo gamybos ar perdirbimo iki mažmeninės prekybos. Pasak mokslininko, kuris konferencijos metu pateikė ne vieną jau veikiantį pavyzdį, didelių globalių technologinių įmonių reikšmė maisto sektoriuje auga. J. Vielma teigė, kad lašišų pramonė yra akvakultūros technologijų variklis. Kita vertus, tyrėjas pabrėžė, kad yra būtini ir tokie sprendimai, kurie skatintų pažangių inovacijų plėtrą ir į kitas akvakultūros sritis.

Mokslininko mintims pritarė „Aqua Pharma Group“ operacijų vadovė Hanne Mertens, kuri teigė, kad lašišų pramonė pasikeitė, tapo tvaresnė bei pažangesnė. Vis dėlto, jos nuomone, šioje srityje iššūkių vis dar netrūksta. H. Mertens teigimu, inovatoriai turėtų sutelkti dėmesį į tai, kaip užkirsti kelią žuvų ligų plitimui, o joms susirgus taikyti tvarų ir efektyvų gydymą.

Akvakultūros produktų reikšmė auga

Mercedes Groba, „EIT Food“ organizacijoje atsakingos už inovacijų programas, teigimu, jūros produktų tiekimas Europoje yra ribotas, o paklausa didėja, tad Senasis žemynas yra priklausomas nuo importo. Pasak diskusiją moderavusios tarptautinės ekspertės, „EIT Food“ stengiasi prisidėti prie tvarios akvakultūros per inovacijas, švietimą, verslo kūrimo skatinimą ir komunikaciją.

Diskusijoje buvo pateikti iškalbingi skaičiai. Maždaug pusė šiandien žmonių mitybos grandinėje suvartojamos žuvies yra auginama žuvų ūkiuose, o per artimiausią penkmetį šis skaičius padidės iki 75 proc. Kaip teigia ekspertai, kuo daugiau vartojimui skirtų žuvų bus užauginama ūkiuose, tuo didesnė yra ligų plitimo rizika. Jei žuvų auginimo sąlygoms nebus skiriama pakankamai dėmesio, tai darys reikšmingą poveikį jų sveikatos būklei.

Šio fakto negalima ignoruoti, nes, kaip teigė Orhuso universiteto tyrėja Niki Alexi, akvakultūros reikšmė maisto sektoriuje augs. Tą rodo ne tik pastebimos tendencijos, bet ir apklausų duomenys. 2020 m. vykdytoje apklausoje net 30 proc. europiečių nurodė, kad jie nori didinti savo suvartojamą žuvies ir jūros gėrybių kiekį. Todėl, mokslininkės teigimu, dabartiniai iššūkiai privalo būti sprendžiami nedelsiant. Be to, būtina rasti būdus, kurie padėtų spręsti transportavimo problemas bei prailginti žuvų filė galiojimo laiką. Tai turi būti padaryta taip, kad nebūtų paveiktas kvapas, skonis, išvaizda bei neatsirastų pridėtinių medžiagų. Mokslininkės nuomone, būtina sumažinti produkcijos kiekį, pavirstantį atliekomis, nes šiandien net trečdalis vandens gėrybių lieka nepanaudotos.

Reikalingas bendradarbiavimas

Diskusijoje niekas neabejojo, kad reikiamiems tyrimams, kurie skatintų pažangą, reikalingas didesnis visų suinteresuotų pusių dėmesys. Vis dėlto, „Next Tuna GmbH“ bendrasteigėjas ir projektų vadovas Paul Sindilariu akcentavo, kad ne tyrimų ir inovacijų greitis yra problema, stabdanti progresą. Didžiausi iššūkiai, anot eksperto, yra teisiniai ir administraciniai barjerai, kurie blokuoja sparčią inovacijų plėtrą, nes tyrimų lygmenyje viskas vyksta puikiai. Anot jo, tik kartais atsiranda šiek tiek nesusikalbėjimo tarp mokslo ir verslo, nes tyrėjai pernelyg nutolsta nuo ūkių kasdienybės.

Kitą aspektą diskusijoje palietė „SuSea“ generalinis direktorius Mark Chryssolouris. Jo teigimu, globalūs ištekliai mažėja ir akvakultūra yra vienintelė išeitis, galinti užtikrinti tvarų apsirūpinimą maistu. Visgi, tam, kad tai vyktų efektyviai, yra būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas. Verslininkas atkreipė dėmesį į būtinybę edukuoti vartotojus bei neleisti jiems pasikliauti tik informacija socialinėje žiniasklaidoje, kuri dažnai gali būti klaidinanti. M. Chryssolouris nuomone, daug dėmesio vertėtų skirti vartotojų edukacijai tam,  kad jie galėtų atsirinkti sveikesnius ir tvaresnius maisto produktus.

by admin