admin

Europos akys – į Lietuvos agromaisto sektorių

Žemės ūkio ir maisto sektorius turi daugybę neišnaudoto potencialo įgalinant fotonikos sprendimus savo veikloje, o Europos Komisijos inicijuota koncepcija „Startuolių regionas“ (angl. „Startup Village“) yra puiki galimybė paskatinti agromaisto sektoriaus startuolius kurtis ar perkelti savo veiklą į kaimiškas vietoves. Be to, Europos Komisijos atstovai išskiria lietuvišką skaitmeninių inovacijų centrą „AgriFood Lithuania DIH“ kaip vieną iš šios iniciatyvos vėliavnešių, norinčių paskatinti minėtos koncepcijos įgyvendinimą tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje. Apie tarpsektorinių ekosistemų bendradarbiavimo sinergiją ir „Startuolių regiono“ idėjos įgyvendinimą buvo kalbama dviejuose Europos Industrijų dienų renginiuose. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atidarydamas „AgriFood Lithuania DIH“ ir „LITEK“ organizuotą diskusiją didžiausiame Europos Komisijos pramonei skirtame metų renginyje teigė, kad mums kaip visuomenei reikia keistis iš šiltnamio efektą skatinančios industrinės visuomenės į industrinę bei po industrinę visuomenę, kurios veikla nedaro neigiamos įtakos aplinkai. Ministras pasidžiaugė, kad mūsų šalis nuo 1990 m. kardinaliai sumažino ŠESD emisijas, nors tuo metu ir sparčiai kilo valstybės ekonomika. Tokie atvejai, kai mažėja emisijų kiekiai ir stipriai auga ekonomika, nėra ypatingai dažni. Anot ministro, didžiausi sektoriai dabar gyvena pokyčių laikotarpiu, todėl reikės daug resursų tam, kad tie pokyčiai įvyktų sėkmingai. Kaip pažymėjo S. Gentvilas, kai kuriuose sektoriuose (tarp jų – ir žemės ūkio bei maisto sektorius) bus sunku žymiai sumažinti emisijų kiekį neprarandant produktyvumo, todėl būtina skatinti diskusijas, kuriose aktyviai dalyvautų klasteriai, valdžios atstovai bei inovatoriai.

Klasterių ir skaitmeninių inovacijų centrų bendradarbiavimas garantuoja rezultatus

„AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė pristatydama pranešimą pagrindiniame renginyje Briuselyje teigė, kad sudėtinga maisto sistemos vertės grandinė ir didžiulis jos dalyvių skaičius yra svarbūs veiksniai, sunkinantys spartesnį progresą. Be to, mažos ir vidutinės įmonės susiduria su daugybe transformacijos iššūkių, nes yra jaučiamas supratimo ir tinkamų skaitmeninimo įgūdžių trūkumas. Nors pakankamai konservatyvus požiūris į technologijas ir žmogiškųjų bei finansinių išteklių trūkumas didina aukštųjų technologijų išlaidas ir lėtina jų diegimą, tačiau neabejojama, kad naujovių nepriimančios įmonės vėliau susidurs su nemenkais konkurencingumo iššūkiais. Manoma, kad dvejopa transformacija agromaisto sektoriui turės labai ryškų poveikį. Taip dar prieš prasidedant karui Ukrainoje „ES Industrijų dienų“ metu teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Nuolatinio tobulėjimo svarbą išskyrė ir Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas. Jis teigė, kad mes visi turėsime keistis taip pat greitai kaip greitai keičiasi darbo aplinka. Todėl būtina įmonėms ir valstybei investuoti į kompetencijų kėlimą ir perkvalifikavimą. Tai yra vienodai svarbu visiems: tiek darbuotojams, tiek ir darbdaviams. Anot sektoriaus eksperto, verta investuoti savo laiką ir apie tai kalbėtis su visais nuo jauniausių rinkos dalyvių – studentų – iki valdžios.

Be to, „AgriFood Lithuania DIH“ ekspertė pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad kiti pramonės sektoriai dažnai yra labiau pažengę skaitmeninimo srityje nei agromaisto sektorius, verta peržiūrėti ten diegiamas naujoves ir kai kuriuos jau esamus sprendimus rinkoje kūrybiškai modifikavus pritaikyti žemės ūkio ir maisto sektoriaus poreikiams. Anot K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, čia svarbų vaidmenį turėtų užimti skaitmeninių inovacijų centrų ir klasterių bendradarbiavimas, kuris susisietų visoje vertės grandinėje ir taptų vertinga bendradarbiavimo ir žinių dalijimosi platforma skirtingiems sektoriams. Kartu bendradarbiaujant būtų galima tirti / stebėti inovacijas bei technologijas, didinti sklaidą, kurti ekosistemas, didinti dėmesį MTEP, užtikrinti didesnį techninį palaikymą, suteikti galimybes testuoti technologijas, užtikrinti techninės infrastruktūros palaikymą, kurti naujas mokymų programas ir vykdyti dar daugelį kitų dalykų.

Fotonika – agromaisto sektoriuje dar neišnaudotas potencialas

„Fotonika yra esminė žalia ir tvari technologija agromaisto sektoriui. Svarbiausias klausimas yra ne ar apskritai agromaisto sektoriui fotonika galėtų būti naudinga, bet kaip efektyviausiai ji galėtų būti panaudojama. Visos įmonės, kurios diegė su fotonikos inovacijomis susijusius sprendimus tiek žemės ūkio ir maisto, tiek ir kituose sektoriuose susidūrė su realybe, kuri parodė, kad sėkmingam inovacijų diegimui reikia aukščiausio lygio ekspertų ir tinkamų technologijų platformų. Be to, nepaisant šių dėl ribotų išteklių kylančių iššūkių, technologija turi būti finansiškai prieinama. Mes savo veikloje turime sukūrę modelį, kuris padeda įvairioms įmonėms (ypač mažoms ir vidutinėms), norinčioms diegtis fotonikos technologijas“, – teigė „Pan-European DIH“: „PhotonHUB Europe“ koordinatorius prof. dr. Ir. Hugo Thienpont.

Jam pritarė ir diskusijoje kalbėjęs „Pôle OPTITEC“ ES ir tarptautinių reikalų direktorius Ziga Valic, kuris buvo įsitikinęs, kad fotonika gali būti labiau išnaudojama sprendimams agromaisto sektoriuje. Anot jo, neišnaudotą potencialą labiausiai lemia netechnologiniai iššūkiai, kadangi trūksta bendro suvokimo apie galimą fotonikos integracijos naudą. Be to, procesą stabdo ir kartų skirtumai. Vis dėlto, situacija gerėja. Pastebima, kad jauni ūkininkai vis labiau nori diegtis šias pažangias technologijas savo veikloje. Z. Valic pranešimą užbaigė mintimi, kad skaitmeniniai inovacijų centrai yra ypač svarbūs konsoliduojant visą ekosistemą, tačiau būtina siekti suvienodinti skirtingų šalių skaitmeninių inovacijų centrų lygį, kadangi yra pastebima, jog nauji inovatyvūs veikėjai, norintys kurti ir diegtis inovacijas, dažnai susiduria su problema, kad parama, kurios jie turėtų sulaukti iš savo šalyje veikiančių centrų, yra nepakankama. Be to, reikia tvirtų sinergijos jungčių tarp šalių vietinių ir paneuropinių skaitmeninių inovacijų centrų.

„Fotonika yra viena iš pagrindinių technologijų, įgalinančių inovacijų ir skaitmeninimo procesą. Ji gali pasiūlyti unikalius sprendimus, kuriuose šiuolaikinės technologijos maksimaliai priartėja prie savo greičio, talpos ir tikslumo ribų. Nors žemės ūkio ir maisto sektoriuje fotonikos sprendimų naudojimas yra tik augimo stadijoje, tačiau ji jau naudojama dirvožemio būklės ir hidrologijos stebėjimui, gali nustatyti baltymų kiekį grūdų derliuje, patarti, kada skinti vaisius, įvertinti vandens kokybės būklę ar žuvų išteklių kiekį vandens telkinyje“, - su fotonikos pritaikymo pavyzdžiais žemės ūkio sektoriuje supažindino „LITEK“ vadovė Kristina Ananičienė.

„EIT Food“ verslo kūrimo direktorius Benoit Buntinx teigė, kad jį nustebino, kiek daug agromaisto sektoriaus startuolių ar verslų jau naudoja fotonikos technologijas. Pasak B. Buntinx, būtina suprasti, kokią kritiškai svarbią vietą visos Europos ekonomikose užima agromaisto sektorius. Šis sektorius yra ne tik visos planetos maitintojas, bet ir vienas pagrindinių darbdavių. Anot jo, „EIT Food“ tam ir buvo sukurtas, kad skatintų šio sektoriaus inovacijų vystymąsi. Tai daroma trimis pagrindinėmis priemonėmis: suteikiama prieiga prie didžiulio pažinčių tinklo, skirtingų rinkų ir finansų. „EIT Food“ tiek patys kaip organizacija tiesiogiai finansuoja turinčius idėjų ir norinčius vystyti technologijas, tiek suveda inovatorius su privačiais ir viešais fondais. Tokia veikla atneša teigiamų rezultatų, nes per paskutinius trejus metus jaučiamas didelis startuolių agromaisto sektoriuje augimas tiek kiekybine, tiek kokybine prasme.

Startuolių regionas – iniciatyva, skirta kaimiškoms vietovėms 

„AgriFood Lithuania DIH“ tapo ne tik vienos iš Europos Industrijos dienų Briuselyje temų, kurią organizavo kartu su „LITEK“, oficialiu rengėju, bet ir Europos Industrijos savaitės renginio Lietuvoje iniciatoriumi. Renginį sveikinimo kalba atidaręs už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakingos Europos Komisijos narės Mariya Gabriel  kabineto ekspertas Isidro Laso Ballesteros pristatė koncepcijos principus ir pagrindinį jos tikslą – sukurti naujų gerai apmokamų darbo vietų kaimiškose vietovėse, pritraukti naujus gyventojus į regionus, paskatinti startuolius vystyti technologijas regionuose, įtraukti vietos valdžios pareigūnus ir sukurti pavyzdinius šios koncepcijos modelius bei kaimo inovacijų centrus, kurie egzistuoja JAV ir kitose valstybėse.

Europos Komisijos narės kabineto ekspertas pristatė naujieną, kad „AgriFood Lithuania DIH“ surengs pirmąjį Europoje hakatoną šia tema „HACK Startup Village“, kurio metu bus kuriami sprendimai siekiant įtraukti kaimo vietoves į inovacijų ekosistemas ir išspręsti su tuo susijusius iššūkius. Renginio žiūrovams I. Laso Ballesteros atskleidė, kad šį hakatoną atidarys Europos Komisijos narė Mariya Gabriel, kuri planuoja būti oficialia šio renginio globėja (oficialiai tai bus paskelbta suderinus paskutines detales).

Ekspertai tiki idėja, bet ragina daugiau kalbėtis

Renginio metu pranešimą pristatęs žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis teigė, kad žemės ūkis ir maistas yra konservatyviausios sritys, kurios keičiasi lėčiausiai. Be to, jis akcentavo, kad dabar mums kaip valstybei labai svarbu kuo daugiau produktų kurti vietoje, nes šiuo metu eksportuojame per daug žaliavos. Pranešimo metu viceministras pristatė ne vieną programą, skirtą trumpųjų maisto tiekimo grandinių, sumanaus kaimo ir startuolių įgalinimui. Anot E. Giedraičio, ne visos programos sulaukia pakankamai dalyvių dėmesio, todėl bus siekiama šį iššūkį spręsti. Viceministras išreiškė viltį, kad įgyvendinant programas bus skatinamas dar glaudesnis dialogas ir regioninės valdžios bei kitų valstybinių institucijų įsitraukimas. Vis dėlto, svarbiausias tokių programų rodiklis – kaimiškose vietovėse sukurtos darbo vietos.

Aktyviai diskutavęs Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pastebėjo, kad BVP Lietuvoje per dešimt metų vienam gyventojui ūgtelėjo daugiau nei dvigubai, tačiau atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir regionų nepasikeitė, visi augo kartu. Jis teigė, kad regionai turi ne vieną privalumą ir gali būti patrauklūs naujakuriams išvystytomis viešosiomis paslaugomis, formalaus ir neformalaus ugdymo kokybe, sveikatos paslaugomis, viešąja infrastruktūra ir, žinoma, gerai apmokamomis darbo vietomis. Vis dėlto, anot jo, yra reikalinga diskusija, kas turi įvykti pirmiau: atvykti naujakuriai ar plėtojama infrastruktūra. M. Sinkevičiaus teigimu, daugelis savivaldybių yra pasirengusios tokioms iniciatyvoms kaip išmanusis miestas ar kaimas. Tokios Europoje vykstančios iniciatyvos jiems nėra nežinomos, tačiau esant daugybei iniciatyvų trūksta bendro suvokimo valstybės mastu, kaip turėtų atrodyti bendras paveikslas. „Kartais atrodo, kad norime konkuruoti, bet kam mums to reikia. Turime turėti bendrą situacijos suvokimą. Dažnai atrodo, kad norime labai greitai visus vytis ir praleidžiam vietas, kur turėtume daugiau padiskutuoti, padaryti paruošiamojo darbo“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas M. Sinkevičius.

Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacijos pirmininkė Edita Gudišauskienė pritarė M. Sinkevičiui, kad abi kryptys – infrastruktūra ir žmonių pritraukimas – turi vykti lygiagrečiai. Vis dėlto, ji pastebėjo, kad daugeliui esamų programų trūksta finansavimo arba keliami reikalavimai yra nepatrauklūs. E. Gudišauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad sumanių kaimų programai skiriama suma leistų pamėginti šias idėjas įgyvendinti tik kas antroje savivaldybėje. Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacijos pirmininkė išreiškė nusivylimą dėl efektyvaus kalbėjimosi ir bendradarbiavimo trūkumo. Vietos veiklos grupės jaučia nusivylimą tada, kai į jų teikiamus siūlymus nėra atsižvelgiama.

Išmaniojo kaimo koncepcijos tyrimą pristačiusi VDU mokslininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė atkreipė dėmesį į kompetencijų stoką, mažą dėmesį socialinei infrastruktūrai ir pernelyg mažą mokslininkų kalbėjimąsi su savivaldybių ir seniūnijų specialistais. Anot jos, siekiant regionus paversti patraukliomis vietomis kurtis jaunimui, būtina įveiklinti jau esančią infrastruktūrą, siekti daugiafunkciškumo ir negalvoti, kad mokyklos tikslas yra tik ugdyti vaikus ar kurti tik logistikos centrą su viena funkcija. Be to, būtina siekti to, kad viešosios paslaugos būtų vietoje ir vaikai matytų patogų ir gyvą kaimą, o ne tik tokį, kur važinėja geltonieji autobusiukai. Apibendrindama diskusiją mokslininkė pažymėjo, kad visos suinteresuotos pusės turi tarpusavyje kalbėtis ir mokytis bei galvoti ne apie plėtrą, o vystymąsi ir bendrą visuomenės suvokimo didinimą. Mokslininkė mano, jog turi būti siekiama kaip įmanoma labiau bendradarbiauti ir integruoti kuo daugiau veikėjų bei visada galvoti, kas yra tikslas, o kas yra tik priemonės, nes to dabartiniame planavime mokslininkė pasigenda.

by admin

Lietuvos agromaisto sektorius kuria aukštą pridėtinę vertę pasiūlydamas pasauliui tai, ko negali kiti.

„XVII amžiuje cukraus pasaulyje buvo pagaminama vos keturi šimtai kilogramų ir tai buvo išskirtinės prabangos prekė. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą cukraus jau buvo pagaminama dvidešimt milijonų tonų, o šiandien jo yra visur – per šį laikotarpį jis atpigo daugiau nei 170 kartų. Įvykusi technologinė permaina pasiekė neįtikėtinų rezultatų, tačiau kai kurios valstybės, nesugebėjusios judėti su šiais pokyčiais, taip ir neatsigavo“, – tokia įžanga skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ ir „EIT Food“ inicijuotą diskusiją Lietuvos verslo forume apie aukštos pridėtinės vertės agromaisto sektorių Lietuvoje kaip misiją (ne)įmanoma pradėjo diskusijos moderatorius.

Europoje diskusijų nėra – tai prioritetinis sektorius

Jei su pateiktomis nuomonėmis ar įžvalgomis galima aršiai diskutuoti ir išsiskirstyti be susitarimo, su skaičiais ginčytis sudėtinga. Pranešimą pristatęs „EIT Food RIS“ politikos tarybos narys, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius ir Lietuvos klasterių tinklo prezidentas Giedrius Bagušinskas pateikė ne vieną svarbų statistinį faktą apie žemės ūkio ir maisto sektorių.

Žemės ūkio, maisto ir gėrimų sektorius sukuria daugiau nei 8 proc. Europos Sąjungos BVP, jame dirba virš 7,5 proc. visų dirbančiųjų (t.y. beveik penki milijonai darbuotojų). Be to, ši pramonės šaka sugeneruoja 9 proc. visų pramonės šakų kuriamos vertės. Lietuvoje skaičiai panašūs. Tai – 7,4 proc. BVP. Be to, virš 70 proc. gamyboje naudojamos žaliavos paruošiama Lietuvoje. Galiausiai, tai vienas iš pagrindinių darbdavių regionuose, turintis ypatingai reikšmingą vaidmenį mažesnių miestų ir kaimų vystymesi.

„Valstybiniu mastu mes pernelyg viską susmulkinome, sukoncentravome į lentynėles ir per mažai pasitikime verslu. Smulkiam ir vidutiniam verslui parama inovacijoms ir konkurencingumo didinimui yra gyvybiškai svarbi, tačiau nesuteikdami skatinamųjų priemonių (nebūtinai tiesioginio finansavimo) mes neišnaudojame egzistuojančio potencialo. Be to, visos priemonės yra dalijamos tiesiogiai valstybinių institucijų ar agentūrų ir nėra leidžiama pačioms verslo asocijuotoms struktūroms nuspręsti, kur labiausiai verta investuoti. Europos Sąjungoje yra ne viena šalis, kuri verslo skatinimo paramos distribuciją yra linkusi patikėti verslo asociacijoms“, – mintį labiau pasitikėti verslu ir skirti didesnį dėmesį stambioms įmonėms išreiškė Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos „LitMEA“ direktorius G. Bagušinskas.

Skaitmeninių inovacijų centrai lyg šeimos gydytojas

„AgriFood Lithuania DIH“ ir „EIT Food“ inicijuotoje temoje kalbėjęs Lietuvos inovacijų centro direktorius dr. Mantas Vilys pabrėžė, kad inovacijos klesti tada, kai yra didelis neapibrėžtumas, egzistuoja nemaža rizika, tačiau taip pat galima ir didelė grąža bei nauda. Labai panašiai šiandien gyvena agromaisto sektorius. Vykstanti dvejopa – skaitmeninė ir žalioji – transformacija kuria naujas žaidimo taisykles ir formas, kurios turės didžiulės įtakos sektoriaus ateičiai ir joje veikiančių verslų raidai.

Kaip teigia Lietuvos inovacijų centro direktorius, atsirandantys iššūkiai skatina įmones investuoti į priemones, galinčias kurti aukštesnę pridėtinę vertę. Taip pat vartotojų lūkesčiai, žiedinė ekonomika, socialinė atsakomybė ir skaitmeninė revoliucija verčia verslus permąstyti savo veiklos modelius ir ieškoti būdų, kaip prisitaikyti ir būti konkurencingais ne tik vietinėje rinkoje, bet ir visame pasaulyje. Anot M. Vilio, neužteks agromaisto sektoriaus veikėjams galvoti tik apie atskirus atvejus ar priemones, bus būtina mąstyti kompleksiškai ir net galvoti apie elementus, kurie anksčiau niekada nebuvo svarstyti.

„Vakarų rinkoje egzistuoja didžiulė konkurencija, todėl reikia labai gerai įvertinti, kas galėtų būti į konkurencinę kovą besiveržiančios įmonės sąjungininkai. Aš manau, kad skaitmeniniai inovacijų centrai yra būtent tas sąjungininkas, kurio reikia verslui. Jie būdami nešališki ir pelno nesiekiantys patarėjai lyg šeimos gydytojai gali padėti nepasiklysti technologijų, jų diegimo ir pasiūlos džiunglėse. Jie objektyviai gali padėti įsivertinti inovacijų taikymo galimybes, poveikį, sudėlioti veiksmų planą, padėti sumažinti investicijų riziką, padėti ieškoti naujų rinkų ar konkurencinio pranašumo bei supažindinti su reikiamos patirties turinčiais mentoriais visoje Europoje. Svarbu suvokti, kad pokyčių laikotarpyje išlieka ne stipriausi ir net ne protingiausi, bet tie, kurie sugeba geriausiai prisitaikyti prie kintančios aplinkos“, – patarimu pasitikėti ir išnaudoti skaitmeninius inovacijų centrus dalinosi Lietuvos inovacijų centro direktorius Dr. Mantas Vilys.

Agromaistas  – Lietuvos proveržio sektorius

Diskusijos metu buvo kalbėta ir apie tai, kad visuomenė dažnai klaidingai įsivaizduoja pirminę agromaisto sektoriaus gamybą. Nesvarbu, ar tai būtų kviečių laukai, ar vištų ferma, tačiau diskusijos prelegentai tikino, jog įdiegtų pažangių technologijų šiuo metu netrūksta. Įvertinus agromaisto sektoriaus pramonės mąstą šalies ekonomikai, net ir nedidelis proveržis šiame sektoriuje gali generuoti tokią grąžą, kokios negali net ir didelis proveržis labai patraukliai skambančiame, tačiau mažame sektoriuje.

„Deja, šalyje agromaisto sektorius nėra matomas kaip inovatyvus proveržio sektorius. Tarptautinio lygio moksliniai tyrimai įrodė ir pagrindė, kad žemės ūkio ir maisto sektorius kitų sektorių kontekste turi didžiausią potencialą technologijų diegime, pritaikyme bei naujų produktų kūrime. Be to, šis sektorius turi didžiulę įtaką regionų ekonominiam vystymuisi.  Sėkminga agromaisto sektoriaus raidai gali naikinti netolygumo skirtumus tarp didmiesčių ir provincijos, išlaikyti ir pritraukti jaunus bei talentingus žmones ir naujus verslus“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Tarptautinė ekspertė pridūrė, jog į tai dėmesį atkreipti turėtų ir politikos formuotojai. Anot jos, įvertinus tai, kad naujajame programavimo periode didžioji dalis lėšų bus nukreiptos į regionus, negalima palikti žemės ūkio ir maisto sektoriaus nuošalyje, kadangi jo įtaka ir reikšmė regionų ekonominei plėtrai yra nenuginčijama. Todėl kyla klausimas, kokius rezultatus mes gebėtume pasiekti, jei šį sektorių paliktume nuošalyje? „Svarbu tai, kad ateinančio programavimo periodo metu Lietuva nacionaliniu mastu išsikeltų uždavinius ir žinotų, kokio sektoriaus ji nori po penkerių, dešimties ir dvidešimties metų. Svarbu, kad nebūtų mėtymosi ir nežinojimo. Be to, į sektorių iš skirtingų perspektyvų turi būti žiūrima sutelktai. Nesvarbu, ar tai būtų sumani specializacija, ar kaimo plėtra, ar Įgūdžių paktas. Kiekvienas šis planas tarpusavyje turi būti integruotas, o ne eiti atskirai“, – nuosekliai ir nefragmentuotai į sektoriaus ateitį siūlė pasižiūrėti skaitmeninių inovacijų centro direktorė.

Tradicinis nėra lygu neinovacinis

Diskusijos dalyviai pažymėjo, kad net ir paprasto kviečių lauko apdirbime naudojama daug inovacijų. Nuo didelių duomenų apdorojimo, įvairių sensorių, hyperspektrinių kamerų iki palydovų duomenų ir sunkiosios laukų technikos, kurios operatoriaus darbo vieta labiau primena kosminį laivą nei daugelio vaizduotėje išlikusį senovinį kombaino ar traktoriaus vairuotojo kabinos vaizdą.

„Pavyzdžiui, paukštynas, nors ir atrodo tradicinis užsiėmimas, tačiau dabar tai irgi inovacinė aplinka, turinti daugybę pažangių technologinių sprendimų, kurie kelia našumą ir kokybę. Pradedant nuo ventiliacinių, temperatūros palaikymo sprendimų ir daugybės kitų parametrų monitoringo bei valdymo iki robotizuotų linijų. Pas mus netgi buvo atvykę „Microsoft“ atstovai ir siūlė kartu vystyti skaitmeninius sprendimus“, – patirtimi dalinosi „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas, „PF Kekava“ valdybos pirmininkas, AB „Kauno Grūdai“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius.

Diskusijos dalyvio teigimu, lietuviškos įmonės net ir būdamos mažos ar vidutinės Europos mastu gali konkuruoti tarptautinėje rinkoje, kadangi yra alkanos inovacijoms ir geba priimti sprendimus sparčiau nei didelės korporacijos. A. Pranckevičiaus nuomone, savo inovatyvumu lietuviško kapitalo įmonės gali įgyvendinti didelius reikalavimus maisto kokybei, jo tvarumui keliančių rinkų lūkesčius, kurių didieji žaidėjai (pavyzdžiui, iš Lenkijos) dėl savo dydžio ir komplikuotumo nesugeba pasiekti.

Panašiai kalbėjo ir „Biržų duona“ vykdantysis direktorius Andrius Kurganovas. Jis pasidalijo pavyzdžiu, kai į juos kreipėsi vienas didžiausių JAV distributorių ir paprašė sukurti visuomenėje tikslinės grupės norimą produktą, kurio didieji žaidėjai negeba pasiūlyti. Tad tokių įmonių kaip „Biržų duona“ tikslas – prisitaikyti ir kurti. Džiugu, jog tai sekasi daryti. Lietuvoje yra ne viena įmonė jau dabar sėkmingai eksportuojanti didžiulę savo produkcijos dalį ir turinčią labai tvarų eksporto augimą.

Prisitaikyti reikia ne tik prie užsienio klientų poreikių, bet ir vietinių vartotojų kintančių lūkesčių. „Viena iš mūsų inovacijų krypčių yra specializuotos mitybos, funkcinio maisto kryptis. Kepame duoną ne tik iš rugių ar kviečių, bet ir migdolų miltų ir taip išvengiame didelio angliavandenių kiekio produkte. Be to, svarbu pabrėžti tvarumo svarbą įmonės vystyme. Šiuo metu dėmesys skiriamas žaliajai energetikai, šalutinių produktų panaudai ar maisto nešvaistymui“ – apie įmonėje diegiamas inovacijas pasakojo „Biržų duona“ vykdantysis direktorius.

Būtinas bendradarbiavimas

Apie tai, kad pas mus didelėmis laikomos įmonės Europos mastu dažnai yra mažos ar, geriausiu atveju, vidutinės, kalbėjęs „Vikondos grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis pažymėjo, kad inovacijos nereikia maišyti su naujienomis. Anot jo, mažas verslas dažnai geba kurti naujienas, tačiau labai retai inovacijas, o inovacija yra proveržio klausimas. „Vikondos grupės“ generalinis direktorius atkreipė dėmesį ir išreiškė viltį, kad konkurentams Lietuvoje nereikia bijoti dirbti kartu, nes susivieniję konkrečių inovacijų kūrime jie gali pasiekti proveržį, kuris būtų naudingas visiems (įmonėms, visuomenei, valstybei). Tai įmonių konkurencingumui ne kenktų, o jį netgi didintų.

„Pavyzdžiui, mūsų gaminamiems ledams „Dadu“ JAV yra antra pagal dydį rinka (mes turime savo rinkos dalį Los Andžele). Be to, mūsų ledai yra labai vertinami Vokietijoje. Mes, lietuviai, esame smalsūs ir inovatyvūs, dažnai net patys neįvertiname, ką sukuriame ir galime pateikti pasauliui. Vis dėlto, mums kaip valstybei ir įmonėms kaip verslui siekiant rinkos dydžio užsienyje reikėtų išnaudoti komercijos atašė teikiamas galimybes. Bet, pavyzdžiui, mes Los Andžele turime vieną tokį atašė, o Suomija – šešis. Mes steigiame naujus atašė skirtingose šalyse, tačiau reikėtų didesnių tempų. Galimybės įsitvirtinti užsienio rinkose tikrai yra, tačiau jei kartu nebendradarbiausime (net ir su vietos rinkos konkurentais) ir jeigu neturėsime mūsų brangios tėvynės nuoseklios paramos, tas procesas gali būti labai sudėtingas ir ilgas“ – teigė lietuviškų produktų eksporto potencialu tikintis M. Snarskis.

by admin

Kaip kursime startuolišką regioną? Diskusija seminare tarp Lietuvos ir EK ekspertų

Šiandien kiekvienas iš mūsų įsivaizduoja, kaip turėtų atrodyti išmaniojo kaimo koncepcija ir kokios jos sudedamosios dalys. Kita vertus, ar žinome, kaip turėtų atrodyti startuolių regionas? Kokie svarbiausi jo elementai? Kaip galėtų būti įgalinta sinergija tarp jaunimo ir startuolių regiono? Neseniai Europos Komisija pristatė „Startup Village“ koncepcijos idėją, kuri yra ilgalaikės ES Kaimo vietovių vizijos ir Komisijos veiksmų plano kaimo vietovėms dalis. Apie tai, ar tai realu Lietuvoje ir kokios šios koncepcijos įgyvendinimo galimybės mūsų šalyje bus diskutuojama tarp Europos Komisijos ir Lietuvos ekspertų skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ rengiamame internetiniame seminare „Nuo sumanaus prie startuoliško regiono: iššūkiai ir galimybės vietinėje ekosistemoje“ vasario 28 d. Organizatoriai informuoja, kad seminaras vyks lietuvių kalba ir bus nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.

„Startup Village koncepcija suteikia vilties kaimo vietovėms visoje Europoje. Ji paskatins naujas darbo galimybės visiems: tiek jauniems, tiek ir vyresniems gyventojams. Kaimai visoje Europoje taps inovacijų ekosistemomis, kuriose bendruomenės talentai turės galimybę išnaudoti visą savo potencialą neišvykdami iš savo gimtojo kaimo ar miestelio. Europos Komisija įtraukė „Startup Village“ koncepciją kaip vieną iš savo flagmanų naujojoje ilgalaikėje kaimo vietovių vizijoje, tačiau visą šios idėjos potencialą galime realizuoti tik visapusiškai įtraukę regionų gyventojus ir vietos valdžios institucijas“, – teigė seminare pranešimą pristatysiantis Isidro Laso Ballesteros, už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakingos Europos Komisijos narės Mariya Gabriel kabineto ekspertas.

Kaip teigia renginio organizatoriai, tikslinga „Startup Village“ koncepcijos plėtros kryptis galėtų užtikrinti regionų ekonominį augimą, platesnį skaitmeninių sprendimų pritaikymą, Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą, jaunų žmonių ir moterų įtraukimą bei padėti verslui ir visuomenei sėkmingai prisitaikyti prie vykstančios dvejopos transformacijos. Be to, tikimasi, kad ši koncepcija paskatins mokslinius tyrimus ir inovacijas regionų bendruomenėse bei inicijuos inovatyvių verslų plėtrą.

„Startup Village“ koncepcija yra puiki idėja, kuri turi daug galimybių sukurti apčiuopiamą kiekį gerai apmokamų darbo vietų kaimo vietovėse. Technologijos ir novatoriški sprendimai gali į regionus sugrąžinti verslą – ypač jaunus žmones, – kurie dar tik pradeda įgyvendinti savo verslo svajones. Visi turime dirbti kartu ir užtikrinti paramą investicijoms ir finansavimui, sukurti reikiamą infrastruktūrą startuoliams kaimo vietovėse, padėti jiems įgyti naujų kompetencijų, suteikti galimybę išbandyti savo idėjas prieš pradedant rimtas investicijas bei užtikrinti galimybę išbandyti startuolių kuriamus produktus realiomis sąlygomis. Kitaip tariant, kaimo vietovėse reikia sukurti startuolių ekosistemą su bendromis vertybėmis. Turėtų būti įtraukti visi bendruomenės nariai: vietos verslas, ūkininkai, mokslinių tyrimų institucijos, vietos valdžios institucijos ir, galiausiai, visuomenė. Tokios organizacijos kaip skaitmeninių inovacijų centrai galėtų būti šių ekosistemų moderatoriai“, – teigė šio oficialaus Europos Sąjungos Industrijos savaitės šalyse narėse renginio organizatorė ir moderatorė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

by admin

Netolima ateitis žemės ūkio sektoriuje – anglies dioksido kreditų rinka

Žaliojo kurso tikslai yra neįgyvendinami be pokyčių agromaisto sektoriuje. Šiandien žemės ūkis Lietuvoje išmeta penktadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau siekis šį skaičių sumažinti ir padidinti agromaisto sektoriuje sugeneruojamos absorbcijos dalį ūkininkams gali tapti ne iššūkiu, bet puikia galimybe gauti papildomų pajamų. Apie anglies dioksido kreditų rinkos Lietuvoje bei Europos Sąjungoje kūrimosi žemės ūkio sektoriuje perspektyvas ir būsimus žingsnius tarp verslo, mokslo ir valdžios institucijų atstovų buvo diskutuojama Vilnius „GreenTech“ konferencijoje. Diskusiją iniciavo skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ kartu su „EIT FOOD“.

Agromaisto sektorius stebins savo patrauklumu

„Vilnius GreenTech“ forumo metu iš investicinių fondų valdytojų ne kartą skambėjo teiginiai, kad tvarus maistas ir biologinės trąšos yra tos sritys, kurios šiuo metu pritraukia milžiniškas investicijas bei kuriomis pasitiki stambiausieji investuotojai. Tą byloja ir įspūdingos investuotų pinigų sumos.

Prieš prasidedant vėliau sekusiai diskusijai apie dekarbonizaciją žemės ūkyje ir anglies dioksido kreditų rinkos kūrimosi pradžią, „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė giliau pažvelgė į agromaisto sektorių ir pasidalino savo įžvalgomis apie žemės ūkio ir maisto sektoriaus ekosistemą pasaulyje, žengiančiame žaliųjų technologijų keliu.  

Ekspertės teigimu, sektorius šiuo metu pasižymi ypatinga dinamika, o ES jis įvardijamas kaip viena iš prioritetinių ekosistemų, į kurią turi būti nukreipiami įvairūs finansiniai instrumentai, kadangi be papildomos pagalbos Žaliojo kurso tikslai negalėtų būti įgyvendinami. Vis dėlto, anot K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, svarbu suprasti, kad maisto tvarumo negalima užtikrinti vien žaliosiomis technologijomis. Tam būtina apjungti žalumą, skaitmeninimą bei sukurti atitinkamas finansavimo programas.

Abejojantiems agromaisto sektoriaus imlumu technologijoms ir svarba kiekvieno iš mūsų gyvenimui buvo pateiktas ne vienas faktas, paneigiantis tokią nuomonę. „Sektoriaus transformacija turi prisidėti prie tvarios maisto sistemos kūrimo, paramos pirminei žemės ūkio gamybai, kokybiško ir įperkamo maisto, žemyno, neutralaus klimatui, kūrimo bei sveikos gyvensenos skatinimo. Įvykę pokyčiai agromaisto sektoriuje užtikrins maisto sistemos autonomiškumą, nepriklausomumą, konkurencingumą ir draugiškumą aplinkai“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė. 

Subalansuotos aplinkos ir finansų tvarumo svarstyklės 

Apyvartiniai taršos leidimai (ATL) nėra naujiena. Tai pakankamai seniai pramonėje egzistuojanti praktika, kuri artimiausiais metais turėtų būti pradėta taikyti žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose. Ekspertų nuomone, tai paskatins žemės ūkio ir miško sektorių tapti pirmuoju neutraliu šiltnamio dujų emisijų atžvilgiu sektoriumi ir duos stiprų impulsą bioekonomikai. Be to, kursis nauji verslo modeliai, kurie užtikrins papildomas pajamas tiek žemės savininkams, tiek technologijų kūrėjams, tiek valstybei. 

„ATL yra mokesčiai už taršą. Tie, kas teršia, turi susimokėti, o tie, kuriems leidimų pavyksta sutaupyti, gali gauti papildomos piniginės naudos. Pavyzdžiui, šilumos gamintojai, perėję nuo dujų prie biokuro, sumažina išmetamos taršos kiekį ir tokiu būdu gali padengti investicijas ir gauti akivaizdžią naudą“ – paprastai sistemą apibūdino Lietuvos energetikos instituto direktorius Sigitas Rimkevičius. 

Jį papildęs Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas pridūrė, kad tokia sistema naudojama ir valstybių mastu. Pavyzdžiui, mes kaip šalis sutaupytus ATL taip pat parduodame ir už gautus pinigus finansuojame tokias priemones kaip parama įsigyti elektromobilius ar saulės baterijas. Anot diskusijos dalyvio, ūkininkai turi platų spektrą investicinių projektų, kurių bent dalį išlaidų galėtų padengti pardavę anglies dioksido kreditus. 

Kaip teigė diskusijos moderatorė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė, anksčiau ekspertiniame lygmenyje buvo neretai kalbama apie tai, kad anglies dioksido kreditų rinkos sukūrimui žemės ūkyje trukdė technologiniai aspektai ir politinė valia. Tačiau panašu, kad šiandien šių kliūčių nebelieka. Teigiama, kad reikiamų technologijų pasiūla rinkoje yra, o politiniame lygmenyje tiek Europos, tiek nacionaliniu mastu į anglies dioksido kreditų rinką, nepaisant daugybės egzistuojančių iššūkių, pradedama žiūrėti pozityviai. 

Žemės ūkio ministro patarėja ir Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės pirmininkė Kristina Simonaitytė pažymėjo, kad yra pasirodęs Europos Komisijos komunikatas, kuriame daug dėmesio skiriama ŠESD mažinimo tikslams bei anglies užrakinimo (angl. carbon farming) priemonėms. Be to, šioje srityje yra stipriai pasistūmėjusi šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija, kuri yra pasirengusi anglies užrakinimo temai skirti daug dėmesio. Kaip pažymi ministro patarėja, ši tema yra aktuali ir Lietuvai. Lietuvos dėmesys šiai sričiai yra susijęs ne tik su aplinkosauga, bet ir su valstybės tikslais gerinti dirvožemio sveikatą ir kokybę bei didinti ūkininkų galimybes gauti papildomų pajamų. 

Anot Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro direktoriaus Gintaro Brazausko, nors iš mokslinės pusės kyla nemažai klausimų, kaip pasiekti patikimą matavimo rezultatą, tačiau atsakymų yra, nes Lietuva turi sukaupusi ilgametę patirtį dirvožemyje sukaupto anglies kiekio matavime. Nors gali kilti iššūkių dėl ribotų pajėgumų apskaitą siaurinant iki ūkio lygmens (Lietuvoje yra apie 120 tūkst. ūkių), tačiau centro direktorius tiki to ateitimi. Be to, yra ir netiesioginiai būdai išmatuoti rezultatus pasitelkiant dronų bei palydovų duomenis, dirvožemių mėginius bei matuojant elektrinį laidumą. Šiuo metu yra atliekamas bendras tokių matavimų pilotinis bandymas įtraukiant beveik visas ES valstybes. Džiugu, kad jau kitais metais turėsime patikimus šio projekto rezultatus. 

„Organinės anglies kaupimasis dirvožemyje yra lėtas procesas, tačiau tai gali atnešti neįtikėtinus dividendus. Prancūzijoje šiuo metu egzistuoja iniciatyva per metus dirvožemyje sukaupti 4 promiles, tad įvertinus plotą ir dirvožemio kiekį rezultatai gali būti įspūdingi, tereikia patikimos apskaitos“ – situaciją apibendrino Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro direktorius G. Brazauskas

Svarbiausia – patikimumas

„Skirtingai nei industrinės pramonės sektoriuje, žemės ūkio sektoriuje neužteks išmatuoti tik pro kaminą išmetamas emisijas. Tai – kur kas sudėtingesnis procesas su daugybe skirtingų parametrų, kuriuos reikia surinki ir išmatuoti. Atsiranda ir tokie parametrai kaip, pavyzdžiui, anglies kiekis, kuris buvo užrakintas ūkyje. Be to, kiekvienas ūkis yra skirtingas, tad jiems reikia individualiai pritaikytų ir verifikuotų metodikų“, – teigė „Vilnius Green Tech“ forume pranešimą pristatęs „ART21“ vadovas Augustas Alešiūnas. 

Diskusijos dalyviai sutarė, kad sėkmingam rinkos veikimui yra būtina sukurti patikimą ir veritifikuotą sistemą, kuri užtikrintų sąžiningumą. Kitu atveju tai būtų pasmerkta pražūčiai. Tarp prelegentų vyravo nuomonė, jog čia arbitro vaidmenį turėtų užimti valstybė stipriai bendradarbiaudama su mokslo institucijomis. Jei tai pavyktų padaryti, likusieji klausimai pakankamai nesunkiai išsispręstų rinkos sąlygomis. Europos Komisija planuoja unifikuoti metodologijas apskaitai ir veritifikavimui bei pasiūlyti bendrą sistemą. Vis dėlto, šiandien dar nėra žinoma, kas galėtų užimti veritifikatoriaus poziciją – nacionalinė valdžia ar kuri nors europinė institucija. 

Rinka reguliuojama nebus

Diskusijos moderatorei „AgriFood Lithuania DIH“ direktorei K. Šermukšnytei-Alešiūnienei pasiteiravus „Dojus Group“ Valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus Donato Dailidės, kokią anglies dioksiodo kreditų rinkos žemės ūkyje ateitį jis įžvelgia, verslininko atsakymas buvo aiškus. Šios rinkos perspektyvas labai teigiamai vertinantis „Dojus Group“ vadovas teigė, kad jau šiandien egzistuoja savarankiškoji rinka, kuri, nepaisant visų savo netobulumų, turi tarptautinius standartus. Pasak D. Dailidės, jau dabar yra įmonių, kurios dėl savo veiklos modelio negali sumažinti išmetamų ŠESD emisijų iki nulio, todėl yra linkę investuoti į šiuos kreditus ir taip tapti draugiškesnės aplinkai. Pagrindinė problema yra ta, kad šiuo metu nėra nei biržos, nei 100 proc. patikimos kontrolės. Todėl nėra galimybės užtikrinti, ar viskas buvo atlikta teisingai, ar tie patys kreditai nebuvo kelis kartus parduoti, o atsiradęs sustruktūrizavimas išspręstų šią problemą.

Dailidė prabrėžė, kad EK komunikate aiškiai įvardyta, kad rinka reguliuojama nebus, o tai reiškia, kad nebus nustatytos kreditų kainos. Vis dėlto, rinkai reikia daugiau aiškumo apie priemones, kurios bus pasitelkiamos ateityje šios rinkos skatinimui. Be to, ūkininkams labai svarbu žinoti, nuo kurio momento bus matuojami jų pasiekti rezultatai. Svarbu, kad nukentėtų ūkininkai, pradėję investuoti į dirvožemio kokybę anksčiau.. Anot Žemės ūkio ministerijos atstovės, šiuo metu Europos Komisijoje šia tema yra aktyviai diskutuojama siekiant metodologijos objektyvumo.

Galimybė Lietuvai

„Mes šioje srityje turime puikią galimybę, nes turime didelę koncentraciją stiprių ūkių ir geros žemės mažoje geografinėje teritorijoje. Tad technologiniams bandymams, naujovėms bei pilotinių idėjų testavimui mes Lietuvoje turime unikalią terpę. Anglies dioksido kreditai yra viena iš tų sričių, kurioje mes galime parodyti proveržį ir savo sukurtą metodologiją bei procesus rodyti kolegoms iš Europos ir taip perduoti mūsų patirtį. Nors ir atrodo, kad žemės ūkis yra santykinai inertiškas verslas, tačiau turime labai daug inovatyvių ūkininkų, norinčių įgyvendinti naujoves pas save, tad tai gali būti mūsų šansas“ – paklaustas apie Lietuvos perspektyvas anglies dioksido kreditų žemės ūkyje rinkoje teigė D. Dailidė. 

Reziumuodama diskusiją „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad be valstybės, mokslo ir verslo veikimo drauge šiuo sudėtingu klausimu nebūtų įmanoma pasiekti efektyvių rezultatų,  todėl labai džiugu matyti visų pusių norą bendradarbiauti ir judėti į priekį.

by admin