INCiTiS

 

INCiTiS-FOOD – integruotos žiedinės technologijos tvarioms miesto regiono maisto sistemoms Afrikoje

Svarbus INCiTiS-FOOD projekto klausimas - galimybė pagerinti maisto ir mitybos saugumą bei sumažinti ekologinį pėdsaką Afrikos miestų teritorijose.

Tobulinant Afrikos miestų maisto sistemas reikėtų atsižvelgti į keturis svarbiausius aspektus:

  • maistingo ir saugaus maisto pasiūla išnaudojant vietinę gamybą;
  • maisto prieinamumas (įskaitant įperkamumą);
  • maisto panaudojimas (įskaitant maisto atliekų mažinimą);
  • maisto stabilumas.

Projekto metu per agromaisto verslo įmones tiekimo ir vertės grandinėse bus įgalintos bendruomenės. Be to, įgyvendinant transformuojančią maisto politiką bus pasiektas teisingumas aplinkosaugos srityje. Šių tikslų bus siekiama pasitelkiant tarpdisciplininius tyrimus bei integruotas geriausiai tinkančias technologijas, įgalinant suinteresuotųjų šalių koordinuojamus veiksmus, stiprinant gebėjimus, skatinant mokslininkų, praktikų ir politikų bendradarbiavimą bei stiprinant Europos ir Afrikos partnerystę. Be to, INCiTiS-FOOD prisidės prie žiedinių agromaisto technologijų, praktikų ir verslo modelių, skirtų įtraukties maisto sistemos Afrikos miestuose ir miesteliuose puoselėjimui, kūrimo.

Projektas apima 8 gyvąsias laboratorijas (angl. living labs) iš 6 šalių 3 Afrikos regionuose (Rytų Afrikoje: Kenija; Vakarų Afrikoje: Gana, Nigerija, Siera Leonė; Centrinėje Afrikoje: Kamerūnas, Gabonas). INCitiS-FOOD projektas bus vykdomas pagal LEAN startuolių (angl. Lean Startup) metodiką.

Prie projekto įgyvendinimo sėkmės prisidės ir AgriFood Lithuania. AgriFood Lithuania dėmesį skirs verslo modelių vystymui ir finansinių pajėgumų, reikalingų žiediniam agromaisto produktų verslui, stiprinimui. Tai padės gerinti agromaisto sektoriaus verslininkų gebėjimus pasirinkti tinkamiausią verslo modelį pelnui gauti. Naudojamas įrankis yra pagrįstas sumania BMC sistema (ang. baseboard management controller - BMC), kuri nustatys pagrindinius kiekvieno verslo elementus (pridėtinę vertę, tikslines rinkas, numatomas išlaidas, pajamų srautus ir kt.). Ypatingas dėmesys bus skiriamas marginalizuotoms ir pažeidžiamoms grupėms, siekiančioms pradėti verslą.

PROJEKTO PARTNERIAI:

1 (Coordinator) Universität der Bundeswehr München UniBw M DE

2 Aglobe Development Center ADC NG

3 Technical University of Munich TUM DE

4 Njala University NUSL SL

5 Fachhochschule Südwestfalen FH-SWF DE

6 Aquaponik manufaktur GmbH APM DE

7 Université des Sciences et Techniques de Masuku USTM GA

8 University of Ibadan UI NG

9 University of Bologna UNIBO IT

10 Bamenda University of Science and Technology BUST CR

11 SunLight Power Africa SP KE

12 Youth 4 Development Y4D KE

13 Kenyatta University KU KE

14 Foodscale Hub FSH GR

15 University of Development Studies UDS GH

16 Agrifood Lithuania DIH LT

17 Bavarian Research Alliance BayFOR DE

18 Stichting Wageningen Research WR NL

19 Egerton University EGE KE

20 Women Engage for a Common Future WECF NL

21 Zurich University of Applied Sciences ZHAW CH (associate)

22 InsectiPro Ltd. InsectiPro KE

23 African Rural and Agricultural Credit Association AFRACA KE

24 Ben-Gurion University of the Negev BGU IL


HighFive

Maisto perdirbimo pramonė visada ieško būdų, kaip išlikti priešakyje ir neprarasti konkurencingumo. Vienas iš būdų tai padaryti – investuoti į naujoves. Investicijos į skaitmenines bei žaliąsias  technologijas padės maisto perdirbimo pramonei išlikti konkurencingai ir sėkmingai dirbti toliau. Siekiant šio tikslo, buvo pradėtas projektas HIGHFIVE.

APIE PROJEKTĄ:

HIGHFIVE projektas suteikia trijų metų paramą agromaisto įmonėms tam, kad jos sėkmingai veiktų pasaulinėse vertės grandinėse, atlaikytų stiprią tarptautinę konkurenciją, įveiktų rinkos ir inovacijų kliūtys bei sklandžiai įsitrauktų į greitą skaitmeninę ir žaliąją transformaciją. Programa siekiama skatinti ir palengvinti tikslinius ir tarpregioninius investicinius veiksmus, kurie leistų MVĮ kurti bei rinkai pateikti naujoviškus skaitmeninius sprendimus, sprendžiančius tikrus maisto perdirbimo įmonių iššūkius, stiprinančius Europos žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandines ir darančius Europos agromaisto sektorių skaitmeniškesnį ir tvaresnį.

HIGHFIVE daug dėmesio skiria tarpregioniniam bendradarbiavimui. Be to, projekto metu siekiama dviejų pagrindinių tikslų:

  • Skatinti skaitmeninių naujoviškų agromaisto sprendimų taikymą tarptautinėse rinkose, remiant MVĮ prieigą prie pasaulinių vertės grandinių, susiejant pasiūlą ir paklausą tarp regionų ir įveikiant sektoriaus kliūtis;
  • Europos sanglaudos stiprinimas sujungiant regionines ekosistemas ir didinant regionų inovacijų pajėgumus.

AGRIFOOD LITHUANIA VAIDMUO PROJEKTE:

HIGHFIVE partneriai atstovauja 39 NUTS2 regionams iš 9 šalių. Tarp šių regionų yra 15 išsivysčiusių, 13 pereinamojo laikotarpio ir 11 žemo išsivystymo lygio regionų.

Projekto laikotarpiu AgriFood Lithuania koordinuoja visą projekto komunikaciją (tarp partnerių, regionų, įmonių bei suinteresuotųjų šalių), išorės iniciatyvas ir renginius. Ryšiai su visuomene bus vykdomi per socialinės žiniasklaidos kanalus, naujienlaiškius, pranešimus spaudai, publikacijas žiniasklaidoje. Tai bus daroma, kadangi būtina remti naujų pramonės bendradarbiavimo santykių užmezgimą ir didinti Europos informuotumą šia tema.

PROJEKTO PARTNERIAI:

  1. AGRIFOOD CAPITAL BV NL
  2. BRETAGNE DEVELOPPEMENT INNOVATION FR
  3. ASOCIACION CLUSTER ALIMENTARIO DE GALICIA ES
  4. AgriFood Lithuania DIH LT
  5. FOOD-PROCESSING INITIATIVE E. V DE
  6. AGRI SUD OUEST INNOVATION FR
  7. KOZEP-DUNANTULI REGIONALIS INNOVACIOS UGYNOKSEG NONPROFIT KFT HU
  8. WAGRALIM BE
  9. GOSPODARSKA ZBORNICA SLOVENIJE SI
  10. ASOCIACION DE LA INDUSTRIA NAVARRA ES
  11. SEINAJOEN AMMATTIKORKEAKOULU OY FI
  12. CREATING INTEGRATED MECHANICALS SYSTEMS AUVERGNE-RHONE-ALPES FR
  13. TECHNISCHE HOCHSCHULE OSTWESTFALEN-LIPPE DE
  14. FUNDACION INSTITUTO TECNOLOGICO DE GALICIA ES
  15. POLE EUROPEEN INNOVATION ALIMENTATION BIEN-ETRE NATURALITE FR
  16. YAZZOOM BVBA BE
  17. Pomuni Frozen NV BE
  18. Brouwerij Bavik NV BE
  19. RBK Automation GmbH DE
  20. Food For Analytics BV NL
  21. van Wees Machine- en Stansmessenfabriek Waalwijk BV NL
  22. Mariën Bakkerij Producten NV BE

 

 

 


EPICENTRE

Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) ilgą laiką buvo ignoruojamos ir dėmesio sulaukė tik visai neseniai. Šiandien MVĮ laikomos nepanaudotu resursu, kurį galima panaudoti siekiant maksimaliai padidinti korporacinius pajėgumus.

Projekto metu dėmesys bus skiriamas ne tik MVĮ potencialo, bet ir jų pajėgumų didinimui siekiant suteikti daugiau vertės klientams. Šiandien MVĮ į rinką įneša naujovių, kūrybiškumo ir lankstumo, o tai yra labai paklausu šiuolaikiniame hiperkonkurencijos pasaulyje.

APIE PROJEKTĄ:

EPICENTRE projekto metu kuriama trimatė MVĮ – Klasterių – Įmonių ekosistema, kuri padės išnaudoti MVĮ inovacinį potencialą ir padidinti įmonių galimybes. Tikimasi, kad MVĮ kurs naujoviškus produktus, paruoštus rinkai.

Atsižvelgdamas į pagrindines stambių pramonės dalyvių veiklos sritis, EPICENTRE remia didelį poveikį darančias novatores MVĮ plėtojant tarpvalstybinę/tarpsektorinę rinką. Šis projektas suteikia prieigą prie dinamiškų ir visapusiškų akceleracijos sistemų, geriausių verslo mokymo ir profesionalių paslaugų, finansavimo ir pasaulinės rinkos tam, kad būtų galima sukurti, įsisavinti ir geriau išnaudoti pažangiausių inovacijų augimą ir poveikį.

EPICENTRE sukurs naujas tarpsektorines vertės grandines tarp IKT, fintech, sveikatos ir agromaisto pramonės įmonių, skirtų individualizuotai mitybai, sveikai gyvensenai ir socialiniam ES piliečių atsparumui.

Skaitmeninant ir plečiant fintech žemės ūkio ir sveikatos sektoriuose, EPICENTRE siekia propaguoti sveiką, tvarų europiečių gyvenimo būdą. Tokiu būdu galime sukurti skaitmeninę tvaresnę Europą.

AGRIFOOD LITHUANIA VAIDMUO EPICENTRE PROJEKTE:

Agromaisto/sveikatos bei skaitmeninimo/fintech sektoriuose trys ES klasteriai jau identifikavo keletą įdomių technologijų. „AgriFood Lithuania“ dalyvaus šiame projekto deleguodama savo direktorę Kristiną Šermukšnytę-Alešiūnienę į projekto ekspertų komandą, kur ji prisidės ugdydama dalyvių klasterių vadovų įgūdžius.

Lavindami klasterių vadovų įgūdžius, galime teikti geresnes kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo ir talentų pritraukimo paslaugas. Verslo tinklų bendradarbiavimas prisidės prie Europos MVĮ internacionalizacijos už Europos ribų, nes taip bus skatinama tarptautinė prekyba, investicijos ir partnerystės

PROJEKTO PARTNERIAI:

  1. Associacion Cluster Digital de Catalunya – Ispanija
  2. Disretto Technologico Campania Bioscience Scarl – Italija
  3. Lietuvos Maisto Eksportuotojų Asociacija (LITMEA) - Lietuva

 


BEATLES

BEATLES: bendradarbiavimas kuriant elgsenos pokyčius, reikalingus klimato atžvilgiu pažangioms maisto sistemoms

 

Per pastaruosius kelis dešimtmečius smarkiai išaugo maisto gamyba ir vartojimas. Tam, kad mūsų maisto sistema taptų tvaresnė, turime sumažinti jos poveikį aplinkai.

BEATLES projektas siekia pakeisti dabartinę žemės ūkio ir maisto sistemą ir paspartinti sistemingą perėjimą prie klimato atžvilgiu pažangaus žemės ūkio ir išmaniųjų žemės ūkio technologijų.

Šiame projekte naudojamos atitinkamos elgesio ir eksperimentinės sąlygos, kurios padės nustatyti visus barjerus ir svertus, kurie trukdo arba, atvirkščiai, motyvuoja elgsenos pokyčius (įskaitant individualius, sisteminius ir politinius veiksnius). Žemės ūkio ir maisto produktų sistemų ir sąlygų įvairovė ES bus tiriama analizuojant penkias pagrindines Europos maisto sistemas – javus, pieno produktus, kaulavaisius, gyvulius ir daržoves Vakarų, Rytų, Pietų ir Šiaurės Europoje.

Kviečiai pirmauja Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksporto sąraše, todėl būtent  kviečių auginimo sistema BEATLES projekte buvo pasirinkta kaip mūsų šalies vartojimo atvejis.

Siekiant projekto tikslų, mūsų įmonės ir kitų projekto dalyvių darbas prisidės prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir biologinės įvairovės nykimo sumažinimo bei dirvožemio sveikatos gerinimo. Be to, savo veikla skatinsime žemės ūkio našumą ir ekonominius rezultatus, orientuotus į tvarumą. Galiausiai, gerinsime gyvenimo kokybę kaimo bendruomenėse.

Projekto partneriai:

1 Agricultural University of Athens (AUA) GR

2 Wageningen Economic Research (WR) NL

3 Wageningen University (WU) NL

4 University of Copenhagen (UCPH) DK

5 Association Européenne pour l’Information sur le Développement Local (AEIDL) BE

6 Stiftelsen Stockholm Environment Institute (SEI) SE

7 National Technical University of Athens (NTUA) GR

8 Q-PLAN International Advisors PC (Q-PLAN) GR

9 Naturland – Verband für ökologischen Landbau e.V. (Naturland) DE

10 Instituto Navarro de Tecnologias e Infraestructuras Agroalimentarias SA (INTIA) ES

11 Delphy BV (Delphy) NL

12 AgriFood Lithuania DIH (AFL) LT

13 Food & Bio Cluster Denmark (FBCD) DK

14 Zveza Potrosnikov Slovenije Drustvo (ZPS) SL

15 Sustainable Innovations Europe SL (SIE) ES

16 KPAD Ltd. (KPAD) UK

17 UAB ART21 (ART21) LT

18 Agro Digital Solutions (ADS) LT


ICAERUS

ICAERUS – inovacijų ir gebėjimų stiprinimas žemės ūkio aplinkosaugos ir kaimo bepiločių orlaivių paslaugų srityje

 

APIE PROJEKTĄ:

Pagrindinė ICAERUS vizija – ištirti ir įvertinti bepiločių orlaivių kaip universalių transporto priemonių potencialą ir poveikį ES žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse. Įgalinant įvairias programas, ICAERUS siekia prisidėti prie saugaus, veiksmingo ir efektyvaus bepiločių orlaivių diegimo bei nustatyti jų naudojimo naudą ir galimą riziką.

Panaudojimo atvejai (ang. use cases), kurių metu bus vykdomi plataus masto  eksperimentai ir demonstraciniai renginiai, įtrauksiantys įvairius suinteresuotus veikėjus, vyks 5 šalyse ir apims 5 svarbiausius sektoriaus ir visuomenės dronų panaudojimo tikslus:

 

  • Pasėlių stebėjimas – Ispanija
  • Purškimas dronais – Graikija
  • Gyvulių stebėjimas – Prancūzija
  • Miškininkystės ir biologinės įvairovės stebėjimas – Lietuva
  • Kaimo logistika – Šiaurės Makedonija

 

AGRIFOOD LITHUANIA VAIDMUO PROJEKTE:

AgriFood Lithuania ICAERUS projekto metu bus įsitraukę į miškininkystės ir biologinės įvairovės tyrimus. Šio panaudojimo atvejo tikslas – parodyti dronų kaip miškų ir biologinės įvairovės stebėjimo priemonių potencialą.

Lietuvoje AgriFood Lithuania prisidės prie miškų stebėjimo panaudojimo atvejo naudodama moderniausius bepiločių orlaivių ir dirbtinio intelekto sprendimus. Šio panaudojimo atvejo tikslai: 1) sukurti ir pristatyti sprendimus, padėsiančius identifikuoti nesveikus miško plotus naudojant palydovinius vaizdus ir dronus; 2) įvertinti bepiločių orlaivių gebėjimą identifikuoti gaisrų riziką; 3) identifikuoti ir surasti įvairiomis ligomis tokiomis kaip afrikinis kiaulių maras užsikrėtusius šernus, nes surinkti duomenys ir jais pagrįsti sprendimai gali būti panaudoti laukinių gyvūnų migracijos stebėjimui bei ligų plitimo prevencijai.

AgriFood Lithuania misija ICAERUS projekte yra ne tik būti panaudojimo atvejo įgyvendinimo dalimi, bet ir padėti kurti Europos inovacijų ekosistemą bei verslo ir valdymo modelius tam, kad būtų galima efektyviai pritaikyti bepiločių orlaivių technologijas išnaudojant jų potencialą žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse.

PROJEKTTO TINKLALAPIS: https://icaerus.eu/

PROJEKTO KOORDINATORIUS: Prof. Spyros Fountas, Agricultural University of Athens (AUA)

PROJEKTO PARTNERIAI:

1 Agricultural University of Athens (AUA) GR

2 Wageningen University (WU) NL

3 The Open University (OU) UK

4 Foodscale Hub (FSH) GR

5 Ortelio Ltd (ORTL) UK

6 GeoSense IKE (GS) GR

7 Noumena Design Research Education SL (NMN) ES

8 Institut de l’Elevage (IDELE) FR

9 ART21 UAB (ART) LT

10 Ecological Interactions (EI) EE

11 Hellenic Crop Protection Association (HCPA) GR

12 AgriFood Lithuania DIH (AFL) LT

13 AgFutura Technologies (AGFT) NMK

 

 


Grass Ceiling

GRASS CEILING – LYČIŲ LYGYBĖ KAIMO IR ŽEMĖS ŪKIO INOVACIJOS SISTEMOSE

„GRASS Ceiling“ iniciatyva skatina moteris inicijuoti socialinius ir aplinkos pokyčius kuriant naujoves, kurios atliepia socialinius ir aplinkos iššūkius ir didina kaimo atsparumą.

Projektas įgalins moteris kurti ir vadovauti socialinėms ir aplinkosaugos naujovėms žemės ūkyje, kaimo ekonomikoje ir kaimo bendruomenėse. Moterų dalyvavimas socialinių ir aplinkosaugos inovacijų žemės ūkyje ir kaimo vietovėse kūrime yra besiformuojanti sritis Europoje. „GRASS Ceiling“ prisidės prie priemonių, kurios tai paremtų, kūrimo.

Panaudodamas per dešimtmečius sukauptas mokslinių tyrimų ir praktikos patirtis, projektas „GRASS Ceiling“ suburia pirmaujančius akademikus, turinčius patirties įgalinant moteris žemės ūkyje ir kaimo vietovėse.

„AgriFood Lithuania“, bendradarbiaudama su 25 partneriais iš 9 skirtingų šalių, įgyvendina projektą, skirtą apmokyti 72 kaimo moteris skirtinguose Europos regionuose socialinių-ekologinių inovacijų. Projektas pakeis moterų ūkininkių ir kaimo verslininkių gyvenimą, suteikdamas joms galimybę dalyvauti devyniose Gyvosiose laboratorijose (angl. living labs) devyniose atvejų analizės šalyse: Norvegijoje, Švedijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Airijoje, Škotijoje (JK), Lietuvoje ir Kroatijoje.

Gyvoji laboratorija Lietuvoje bus įkurta kaimo vietovėje, kurioje dėl vidinės ir išorinės migracijos stipriai sumažėjo gyventojų skaičius. Be to, ankstesnė ekstensyvi žemės ūkio praktika negatyviai veikė aplinką. Būdami šios laboratorijos dalimi „AgriFood Lithuania“ tirs labai mažus kaimo ūkius bei kaimo socialinio kapitalo iniciatyvas.

Susivienijusios ES valstybės narės iš tikrųjų gali pakeisti moterų padėtį visoje Europoje.

PROJEKTO KOORDINATORIUS: Waterford Institute of Technology (WIT) - Airija

PROJEKTO PARTNERIAI:

  1. University of Newcastle Upon Tyne (UNEW) – Jungtinė Karalystė
  2. Wageningen University (WU) - Nyderlandai
  3. European Environmental Bureau (EEB) - Belgija
  4. Women Entrepreneurship Platform (WEP) - Belgija
  5. European Association for information on local development (AEIDL) - Belgija
  6. Mediterranean Agronomic Institute Zaragoza (IAMZ-CIHEAM) - Ispanija
  7. Mediterranean Agronomic Institute Bari (CIHEAM Bari) - Italija
  8. Pisa University (UNIPI) - Italija
  9. Lithuanian Centre for Social Sciences (LCSS) - Lietuva
  10. Institute for Rural and Regional Research (RURALIS) - Norvegija
  11. Valladolid University (UVA) - Ispanija
  12. Sveriges Lantbruksuniversite (SLU) - Švedija
  13. European Farmers & European Agri-Cooperatives (COPA-COGECA) - Belgija
  14. Cooperativas Agro-alimentarias de España (CCAE) - Ispanija
  15. Croatian Chamber of Agriculture (HPK) - Kroatija
  16. Zagreb University (UNIZG FAZ) - Kroatija
  17. Oi! Trøndersk Mat og Drykke (Oi!) - Norvegija
  18. The Scottish Crofting Federation (SCF) – Jungtinė Karalystė
  19. Hela Sverige Jönköpings länsavdelning (HEAL SVERIGE) - Švedija
  20. VŠĮ AgriFood Lithuania DIH (AFL) - Lietuva
  21. Kilpatrick Innovation Ltd. (KI) - Airija
  22. Lega Regionale delle Cooperative e Mutue di Puglia (LEGACOOP) - Italija
  23. Zuid-Hollandse Land- en Tuinbouw Bond (ZLTO) - Nyderlandai
  24. Macra na Feirme (young farmers’ association) (MnF) - Airija

 


Smart Droplets

„Smart Droplets“ – ES Žaliojo kurso tikslų pesticidų ir trąšų mažinimui įgyvendinimo spartinimas naudojant dirbtinį intelektą bei duomenų ir robotikos technologijas

APIE PROJEKTĄ:

Robotizuotos sistemos pasėlių valdyme dar tik pradedamos naudoti ir joms vis dar labai trūksta holistinio požiūrio, apimančio tiek fizinius, tiek skaitmeninius išteklius. Per didelis pesticidų ir trąšų naudojimas yra tradicinių purškimo būdų pasekmė.

Siekiant ženkliai prisidėti prie Žaliojo kurso tikslų, „Smart Droplets“ pristato autonominius modernizuotus traktorius su tiesioginio įpurškimo sistema (angl. Direct Injection System - DIS), skirta išmaniam purškimui, kuris padės išvengti pavojingų cheminių medžiagų poveikio ūkininkams.

„Smart Droplets“ robotikos (fizinės) priemonės yra integruotos su išmaniaisiais komponentais – skaitmenine platforma ir skaitmeniniais dvyniais – tam, kad būtų galima rinkti lauko duomenis ir realiuoju laiku atlikti purškimo veiksmus.

Pagrindinis „Smart Droplets“ tikslas – tobulinti aparatinės ir programinės įrangos galimybes tam, kad būtų sukurta holistinė sistema, galinti paversti duomenis reikšminga informacija ir pateikti efektyvius purškimo nurodymus. Vykdydami specializuotas mokymo programas, skirtas naudotojams, neturintiems dirbtinio intelekto, duomenų ir robotų sistemų valdymo patirties, „Smart Droplets“ padidins sinergiją su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis ir sustiprins bendruomenės bei gebėjimų ugdymą.

AGRIFOOD LITHUANIA VAIDMUO PROJEKTE:

Dirbdami su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, svarbiomis „Smart Droplets" projektui, AgriFood Lithuania kaip ekosistemų žemėlapių sudarymo ir mokymų lyderiai kuria pramonės kraštovaizdį ir bendradarbiavimo sistemą bei prisideda prie „Smart Droplets“ partnerių vykdomo bandomojo projekto įgyvendinimo ir vertinimo veiklų.

AgriFood Lithuania atliks išsamią dirbtinio intelekto, duomenų, robotikos ir kitų veiksnių (SIC, duomenų platformų) apžvalgą. Atlikus analizę bus parengtas rekomendacijų rinkinys, kuriame bus pateikta informacija apie autonominės robotinės purškimo sistemos (angl. Autonomous Robotic Spraying System) etaloninę architektūrą.

PROJEKTO TINKLAPIS: https://smartdroplets.eu/

PROJEKTO PARTNERIAI:

1 GEOPONIKO PANEPISTIMION ATHINON EL

2 WAGENINGEN UNIVERSITY NL

3 FUNDACIO EURECAT ES

4 FONDACIJA VIZLORE LABS RS

5 FOODSCALE HUB GREECE ASSOCIATION FOR ENTREPREUNERSHIP AND

INNOVATION ASTIKI MI KERDOSKOPIKI ETAIREIA EL

6 AGREENCULTURE FR

7 AgriFood Lithuania DIH LT

8 AGROMA - PETKOS SA EL

9 CLUSTER DE LA MAQUINARIA I DELS MEDIS DE PRODUCCIO AGRICOLA DE

CATALUNYA ES


Kaip gimsta duona? Duonos kelio istorija

Pristatome Jums vaizdo pasakojimą apie tai, kaip gimsta duona. Projekto iniciatorius – „AgriFood Lithuania“, o idėją palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir EŽŪFKP.


Paaiškėjo „EIT Food“ EWA moterų verslumo programos nugalėtojos

Baigėsi penkis mėnesius trukusi dešimties moterų ir jas lydėjusių patyrusių mentorių verslo pradžios kūrimo kelionė. Moterų verslumo lyderystei ir jų potencialą būti agromaisto sektorių keisiančių sprendimų inovatorėmis paskatinti skirtos programos EWA koordinatorius Lietuvoje buvo „AgriFood Lithuania“, pagrindinis rėmėjas – „Baltic Amadeus“, o  iniciatorius – „EIT Food“. Kaip informuoja projekto koordinatoriai, „EIT Food“ yra pirmaujanti maisto inovacijų iniciatyva ES, siekianti tvaresnės, sveikesnės ir patikimesnės maisto sistemos visame žemyne.

 

Finale – idėjų ir įgyvendinto progreso spindesys

„Nepaprastai didžiuojuosi moterų verslumo skatinimo EWA programos dalyvėmis, kurių beveik pusės metų įdėto labai rimto ir intensyvaus darbo rezultatus išvydome finalinio renginio metu. Išskirtinai džiugu buvo matyti, kad kiekvienos šių metų projekto dalyvės akys ir širdys degė savomis idėjomis, siekiu sukurti savo vystomo verslo sėkmės istoriją bei tikėjimu, kad būtent ji taps EWA programos nugalėtoja. Visos šių metų dalyvės buvo inovatyvios, tvirtos, užsispyrusios ir atkaklios, todėl labai gaila, kad nebuvo galimybės apdovanoti visų vienodais prizais, kurių jos tikrai yra vertos. Tą atspindėjo ir ilgos bei argumentuotos komisijos diskusijos renkant šių metų nugalėtojas”, – apdovanojant dalyves teigė „EIT Food“ EWA programos įgyvendintoja ir globėja Lietuvoje Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Finaliniame renginyje pristatytos idėjos buvo ilgo nueito darbo ir gausybės mokymų rezultatas. Inovatorių pateiktos verslo idėjos buvo įvairios – nuo inovatyvių ar funkcinių maisto produktų, specialių vaškinių pakuočių ar kamanių, skirtų efektyvesniam derliui pasiekti, auginimo iki specialaus daugiafunkcinio žaliojo substrato, skirto hidroponikai, dumblių perdirbimo į trąšas bei aplinkai draugiško ir jokių atliekų nepaliekančio biodinaminio ūkio.

„Džiaugiamės, kad tokios iniciatyvos, skatinančios moteris imtis verslo kūrimo, atsiranda Lietuvoje ir tampa pavyzdžiais visai Europai, kaip tokios programos turi būti įgyvendinamos. Neabejoju, jog suteikę įkvėpimą kurti verslą ir padėję pirmuosiuose žingsniuose, mes galime pakeisti nusistovėjusį žemės ūkio ir maisto sektoriaus verslo paveikslą, kuriame moterys verslo lyderės yra sutinkamos žymiai rečiau nei turėtų būti. „EIT Food“ EWA projektu patikėjome iškart apie jį išgirdę ir jei bent dalis idėjų, gimusių šio projekto iniciatyva, bus sėkmingai komercializuotos, galėsime džiaugtis prisidėję prie agromaisto sektoriaus plėtros Lietuvoje“, – teigė pagrindinio šios programos rėmėjo Lietuvoje „Baltic Amadeus“ generalinis direktorius Andžej Šuškevič.

 

18 tūkst. eurų atiteko inovatyvaus maisto ir biodinaminio ūkio kūrėjoms

Komisijos, kurią sudarė verslininkai, investuotojai, asociacijų lyderiai bei akseleratorių kūrėjai Jolanta Valaikienė, Milda Krauzlis, Eglė Ližaitytė, Daiva Keršienė, Gediminas Kvietkauskas ir Modestas Bložė, sprendimu nugalėtoja tapo ir 10 000 eurų piniginiu prizu buvo apdovanota juodojo česnako ir prekinio ženklo „Garlic Moon“ Lietuvoje vystytoja Dovilė Čiūtaitė-Ilevičienė, kurios mentorė programos metu buvo „Baltic Amadeus“ verslo vystymo vadovė Vaiva Kubilaitė-Gofman. Vertinant finalines dalyvių idėjas programos metu įgyvendintas progresas sudarė 60 proc. galutinio įvertinimo, o finalinis pristatymas – 40 proc.

Anot nugalėtojos, ji prieš programos laikotarpį nesuprato daugybės dalykų, kuriuos supranta dabar, įgavo daug daugiau pasitikėjimo savo idėja, sustiprino turimas kompetencijas, pasisėmė naujos patirties, užmezgė neįtikėtinų pažinčių, pradėjo verslo partnerystes ir atrado daugybę naujų kelių, kurie iki tol atrodė uždaryti.

Antroji vieta ir 5 000 eurų čekis atiteko Eglei Valuckaitei-Stašauskienei. Ji vysto nuostabų biodinaminį ūkį, kuris pasižymi tuo, jog kuria teigiamą CO2 santykį planetoje, neišvaisto jokių maisto produktų ir siūlo didžiulį kiekį įvairiausių maisto produktų. Ją visos programos laikotarpiu lydėjo mentorė Zita Petkevičienė, kuri yra „Vikondos grupės“ gamybos ir tiekimo grandinės direktorė. Kaip pasakojo per programos laikotarpį platų naujų produktų asortimentą sukūrusi E. Valuckaitė-Stašauskienė, ji yra nepaprastai dėkinga savo mentorei, kuri visada skatino judėti pirmyn, negailėjo kritikos, kai to reikėjo, bei palaikė tais momentais, kada pati savimi jau nebetikėjo.

Trečiosios vietos ir 3 000 eurų prizo laimėtoja tapo Šarūnė Vaitekūnė, sukūrusi sveikus, skanius ir sveikatą gerinančius užkandžius iš moliūgų. Be to, dalyvė yra pasiruošusi startuoti su platforma, kuri, pasitelkusi mitybos specialistų žinias ir dirbtinį intelektą, galės būtent Jums parinkti sveikiausius užkandžius ir reikalingą skaidulų dienos normą. Kaip teigė jos mentorė Inga Juozapavičienė, ši dalyvė per programos laikotarpį išgyveno didelį transformacijos laikotarpį, po kurio tapo kur kas stipresnė, atviresnė ir pakeitė požiūrį, kokios yra didžiausi jos vystomo prekės ženklo „Cosmic Belly Snacks“  galimybės ir iššūkiai.


„Agromaisto forumas 2022“ apie krizes, jų sprendimo būdus, galimybes ir maisto užtikrinimą visiems

Lapkričio mėnesį Vilniuje įvyko tradicinė didžiausia tarptautinė Baltijos šalyse žemės ūkio ir maisto sektoriaus konferencija – „Agromaisto forumas 2022“. Šių metų forumo, jungiančio mokslo, verslo, politikos, socialinių partnerių lyderius, tema – „Taika maistui“ (ang. „Peace for Food“). Beveik du šimtai kviestinių svečių, ne mažiau nei 2 300 unikalių žiūrovų internetu, aktualios ir ateitį brėžiančios temos, didelė tarpsektorinė įtrauka ir gausus būrys užsienio svečių. Taip atrodė Vilniuje vykusi konferencija, kuri per vieną dieną pasiūlė net 1 000 minučių įtraukių pranešimų bei diskusijų.

„Agromaisto forumas“ vyksta jau daugiau nei penkerius metus, o pats jį aktyviai stebiu pastaruosius trejus. Jei praėjusiais metais norėdamas apibūdinti forumą vienu sakiniu būčiau sakęs, jog tvarus agromaisto sektorius yra visos visuomenės strateginis tikslas, o jį įgyvendinti įmanoma tik nusibrėžus aiškią ilgalaikę kryptį ir suvokiant skirtingų sektorių bendradarbiavimo neišvengiamybę. Šįmet galima teigti, kad skirtingi sektoriai puikiai supranta ir atranda bendradarbiavimo galimybes, o netoleruotini Rusijos karo veiksmai Ukrainoje privertė pasaulį į maisto klausimą žiūrėti kaip į nacionalinio saugumo svarbos prioritetą.

Šių metu „Agromaisto forume“ didelis dėmesys buvo skiriamas nepateisinamo karo Ukrainoje poveikiui maisto tiekimo sistemoms ir būdams kurti sveikesnes, teisingesnes, tvaresnes ir atsparesnes maisto sistemas, kurios užtikrintų įperkamo kokybiško maisto prieinamumą kiekvienam. Taip pat diskutuota apie galimybes vystyti bei diegti technologijas, kurti startuolius, kurie galėtų prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo. Be to, kalbėta apie naujus pažangius ūkininkavimo būdus bei vartotojų lūkesčius ir jų reikšmę maisto sistemoje. Galiausiai, „Agromaisto forumo“ metu įvyko pirmasis Europoje Europos skaitmeninių inovacijų centrų (ESIC), orientuotų į agromaisto sektorių, susitikimas. Jo metu centrai sutarė dėl unikalaus geriausių ESIC bendradarbiavimo modelio, kuris išplės šių maisto sistemos veikėjų, galinčių turėti didžiausią įtaką skaitmeninėje transformacijoje, veiklos kryptį nuo nacionalinio iki tarptautinio lygmens.

Apibendrindama forumą renginio organizatorė „AgriFood Lithuania“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad šių metų forume dažniausiai girdimos frazės buvo karas, klimato kaita, energetika, maisto tiekimo grandinės ir krizė. Anot K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, visos šios minimos krizės daro tiesioginę įtaką agromaisto sektoriui ir visų jų akivaizdoje yra būtinas maisto sistemos atsparumo didinimas. Tam, anot ekspertės, reikalinga sektoriaus transformacija ir inovacijų diegimas. Be to, privalu skirti daugiau dėmesio jaunimo ir moterų įtraukimui ir suprasti, kad norimo rezultato galima pasiekti tik kartu. Kaip forumo uždarymo metu teigė „AgriFood Lithuania“ direktorė, būtina taikyti inovatyvų požiūrį ir siekti diegti pažangius sprendimus tiek mažuose, tiek dideliuose ūkiuose.

„Parama inovacijoms ir pokyčiams, neatsilikimas nuo tendencijų, atsparumo didinimas ir siekis kurti tinklų tinklus turi būti visų bendradarbiavimo rezultatas. Labai tikiuosi, kad kitų metų lapkritį susirinkus Vilniuje būsime ramūs dėl taikos maistui ir galėsime kalbėti apie veiksmus, kurių kontrolė ir įgyvendinimas priklausys tik nuo mūsų pačių pastangų“, – teigė „Agromaisto forumo“ organizatorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Seimo Pirmininkė: Žemės ūkis svarbus Lietuvos BVP

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen „Agromaisto forume“ Vilniaus rotušėje daug dėmesio skyrė Rusijos veiksniui, žemės ūkio ir maisto sektoriaus indėliui į Lietuvos ekonomiką bei atsirandančioms galimybėms, kurias būtina išnaudoti, jei norima kokybinio šuolio.

Anot Lietuvos parlamento vadovės, Rusija labai aiškiai ir ne mažiau skaudžiai parodė, ką reiškia nuolaidžiavimas demokratiniams principams, virš jų iškėlus pragmatinius sumetimus, ir kokie pavojai slypi, kai po merkantilizmo kilimu sušluojamos vertybinės nuostatos. Kaip teigė Seimo Pirmininkė, dalis Europos šalių ilgą laiką gyveno galima sakyti neleistinai patogiai ar net tingiai. Suprasdamos, bet ignoruodamos grėsmes, kurias kelia priklausomybė nuo autoritarinių režimų malonės, įvairiausiais pjūviais. Tarp kurių ir žemės ūkio sektorius,  o per tai ir visai maisto pramonei gyvybiškai svarbios trąšos. Tiek tiesiogiai, tiek per energetikos išteklius, reikalingus gamybai.

„Šiemet Rusija ginklu pavertė ir maistą. Mus apgaubusios grėsmės suteikia ir unikalių galimybių, kurios, jomis sumaniai pasinaudojus, gali lemti Lietuvos kokybinį šuolį. Taip, šiandieninė realybė neretai verčia dažniau galvoti apie išgyvenimą, o ne perspektyvas. Nors augančios sąnaudos privertė ūkininkus susiimti už galvų, tačiau tai paskatino dar didesnį domėjimąsi technologijomis, leidžiančiomis ūkininkauti tiek tausojant dirvožemį, tiek mažinant kaštus. Ir visa tai būtų neįmanoma be išmaniųjų technologijų. Žemės ūkyje bei maisto pramonėje išmanumas tai nebe ateitis, o kasdienybė, be kurios neįmanoma efektyvi veikla, užtikrinanti konkurencingumą, taigi, ir perspektyvas. Išmanumas yra vienareikšmiai vienintelis Lietuvos kelias, galintis mus pastatyti greta šalių, kurios savo gerove bei pragyvenimo lygiu lyderiauja, nes sumaniai naudojasi turimais resursais“, – „Agromaisto forume 2022“ teigė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Kaip vėliau pridūrė Lietuvos parlamento vadovė, žvelgiant į 2022 metų BVP dinamiką, mes matome, kad gerus BVP augimo rezultatus Lietuvoje trečią ketvirtį užtikrino geri žemės ūkio ir .... IT sektoriaus rodikliai. Todėl dabar privalu (visų pirma politikams) ir toliau kurti sąlygas, kurios nestabdytų technologinio proveržio, o jį skatintų. Taip dar po kelerių metų galėtume sakyti, jog Lietuvos BVP augimą užtikrina ne vien atskirai dirbantys žemės ūkio, maisto pramonės ir IT sektoriai, o jų efektyvi sinergija.

 

Žemės ūkio ministras: Maistas – nacionalinio saugumo klausimas

„Agromaisto forume 2022“ kalbėjęs Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad anksčiau gal kiek nerimtai skambėjusi šių metų forumo tema „Taika maistui“ šiemet tapo ypač aktuali ir rimta visam pasauliui.

„Pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis buvo nusitaikyta į grūdų saugyklas ir maistą perdirbančias įmones. Niekas negalėjo patikėti, kad gali būti uždaryti Juodosios jūros uostai. Tai iškėlė grūdų kainas visoje Europoje ir pasaulyje. Neatsitiktinai ir mes keliame šį klausimą, norėdami įtraukti maistą į strateginio saugumo sąrašą. Be to, maisto švaistymo problema tampa ne tuščiais žodžiais, o konkrečiu socialiniu aspektu“, – stebintiems forumą žiūrovams dėstė Žemės ūkio ministras.

Anot ministro K. Navicko, Lietuvai būnant priklausomai nuo energijos išteklių, trąšų kainų, žemdirbiams būtina diegti išmanias technologijas, kurios tausotų gamtą ir padėtų taupyti ūkininkų finansinius resursus. Kaip teigė ministras, dabar siūloma inovacijų pasiūla tą išties leidžia daryti. Be to, jis siūlė dažniau diegti biotechnologijas, nes tokiu būdu būtų išsaugomas derlius ir dirvožemio derlingumas, o tai prisidėtų prie saugaus maisto politikos.

Žemės ūkio ministro mintims pritarė EBPO Prekybos ir žemės ūkio direktorato direktorė Marion Jansen. Anot vienintelės forumo viešnios, dalyvavusios nuotoliniu būdu, dėl karo išprovokuotos grūdų blokados Juodojoje jūroje kviečių kainos pavasarį paaugo apie 60 proc. Tai įrodo, kad ryšys tarp maisto ir taikos yra be galo aktualus, nes maisto trūkumas skatina neramumus šalyse, kur to maisto trūksta“, – akcentavo EBPO  Prekybos ir žemės direktorato direktorė.

 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė: „FoodTech keičia pasaulį ir mes pasiruošę jam padėti“

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė juokaudama teigė, kad vienintelis stabilus dalykas šiandien Europoje yra tai, kad viskas nuolatos keičiasi, todėl visi turėtų būti su tuo susitaikę ir pasiruošę nuolatos keistis. Anot jos, maisto technologijos yra svarbi biotechnologijų dalis ir Vyriausybė yra pasiruošusi šiam sektoriui padėti tiek, kiek tik galės.

„Kada mes reflektuojame apie agromaisto sektoriaus ateitį, naujovės, inovacijos, skaitmenizacija yra neatsiejama to dalis. Maisto technologijos, kurios yra biotechnologijų dalis, turi ateitį Lietuvoje. Tam didžiulį dėmesį skiria ir Izraelis bei JAV, tai naujas puslapis, kurį verčiame ir Lietuvoje. Mes, Vyriausybė, esame pasiruošę Jums padėti, kiek galėsime. Turime galvoti ne tik apie išgyvenimą, bet ir apie naujus sprendimus, produktus, skaitmenizaciją ir moksliniai tyrimai bei inovacijos tą gali pasiūlyti“ – forume agromaisto sektoriaus bendruomenei teigė Ekonomikos ir inovacijų ministrė.

 

Inovacijos – raktas į sėkmę

Didžiausios ir įtakingiausios Europos maisto inovacijų iniciatyvos generalinis direktorius Dr. Andy Zynga iškėlė klausimą, ką mes kaip visuomenė, verslas ir mokslas turėtume daryti šios daugiasluoksnės krizės žemės ūkio ir maisto sektoriuje metu. Pagrindinis atsakymas yra aiškus – inovacijos, inovacijos ir dar kartą inovacijos.

„Turime skubiai padidinti tvarumą, tačiau taip pat privalome sukurti atsparumą tam, kad galėtume reaguoti į daugelį rimtų iššūkių, su kuriais susiduriame dabar. Mes turime investuoti į pagrindines inovacijas ir sprendimus, kurie paskatintų perėjimą prie neutralumo klimatui. Tačiau taip pat turime suprasti, kad maisto sistemos tvarumo ir atsparumo didinimas nėra tai, ką mes galime padaryti vieni. Visos pusės turi bendradarbiauti ir veikti kartu bei suprasti, kokį poveikį kiekvienas priimtas sprendimas daro kitiems veikėjams. Kiekvienas iš mūsų yra svarbi maisto sistemos dalis“, – žinutę susirinkusiems pasiuntė „EIT Food“ vadovas Dr. Andy Zynga.

Taip pat pagrindinis forumo pranešėjas atkreipė dėmesį į tai, kad vos 11 proc. ūkininkų Europoje yra iki 40 m. amžiaus, todėl jaunų žmonių pritraukimas ūkininkauti yra didžiulis iššūkis, kuris turės būti įveiktas. Be to, „EIT Food“ vadovas pabrėžė lyčių nelygybės klausimą sektoriuje.

„Pradinėse pozicijose agromaisto sektoriuje moterys sudaro 60 proc. dirbančiųjų, tačiau vadovaujančio rango pozicijose priklausomai nuo maisto tiekimo grandies dalies šis skaičius siekia tarp 9 ir 25 proc. Tai rodo, jog moterų įtraukimas į verslo kūrimą šiame sektoriuje yra per mažas ir tai turės keistis. Puikus to skatinimo pavyzdys yra „EIT Food“ EWA programa Lietuvoje, kurią koordinuoja „AgriFood Lithuania“. Tai suteikia įkvėpimo, nes mes matome, kaip programos dalyvės pasibaigus programai toliau vysto savo verslo idėjas. Praėjusių metų programos alumni pavyzdžiai tą įrodo“ – apie būtinybę labiau įtraukti moteris į verslo kūrimą pasakojo „EIT Food“ vadovas Dr. Andy Zynga.

 

Prieš bendrus priešus turime kovoti drauge

Neįprastos formos pranešimas forume nuskambėjo iš agromaisto verslo angelo ir inovacijų dirbtuvių „ART21“ savininko Augusto Alešiūno. Kostiumą iškeitęs į neformalią aprangą A. Alešiūnas pristatė daugiausiai diskusijų sukėlusį pranešimą. Replikuodamas į šiandien vykstančius karinius konfliktus, verslininkas pabrėžė kiekvieno veikėjo svarbą ir daug dėmesio skyrė pokyčiams, įvykusiems pasaulyje per pastaruosius metus.

„Šiandien krizes ar net karo eigą sprendžia nebetik valstybės – į jas reaguoja ir daugybė kitų veikėjų, kurie tampa šių įvykių dalimi. Jie stengiasi prieš bendrą priešą apginti bendras išsivysčiusios visuomenes vertybes nepaisant savo išsilavinimo patirties ar įsitikinimo. O kas yra bendri agromaisto sektoriaus priešai?“ – tokį klausimą pranešimo metu iškėlė verslo angelas.

Anot A. Alešiūno, tai užterštumas, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės ir maisto kainos. Kaip pranešimo „Bendruomenė, kuriai priklausome. Gyvenimas be protokolų“ metu teigė verslo angelas: „Laikas visiems mažiems tinklams susivienyti ir sukurti didelį bendrą tinklą, bendrą „kariuomenę“, pamiršti protokolus, nusirengti švarkus, pasiraitoti rankoves ir pradėti bendrai iš tiesų, o ne formaliai kovoti su šiais agromaisto sektoriaus bendrais priešais“, – susirinkusius „Agromaisto forumo“ dalyvius įkvėpti bandė Augustas Alešiūnas.

 

„Agromaisto forumo“ metu įvyko Biomaisto ir EU4BCC diskusijų sesija

„Agromaisto forumo“ metu įvyko ir speciali sesija „ES ir Rytų partnerystės bendradarbiavimas biomaisto sektoriuje: galimybės ir iššūkiai“. Šių diskusijų iniciatoriai buvo Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurie vykdo „EUROCHAMBERS“ projektą ,,EU4Business: Connecting Companies”.

Šios sesijos metu buvo diskutuojama apie naujų investicijų pritraukimą, darbo vietų kūrimą, eksporto\importo, maisto ir ūkio pramonės sektorius, taip pat siekius padidinti Rytų partnerystės ekologiškų produktų sektoriaus konkurencingumą, ES ir EAP bendradarbiavimo didinimo galimybes, Rusijos pradėjo karo poveikį EU4BCC BioMaisto konsorciumo iniciatyvoms ir šio projekto metu pasiektus rezultatus.

Kaip pasakojo pranešimą pristačiusi Carmen Fernandez, net 95 proc. įmonių, veikiančių biomaisto sektoriuje Rytų Partnerystės šalyse, yra priskiriamos MVĮ kategorijai. Tokios įmonės yra pagrindinė šių šalių varomoji ekonominė jėga, todėl yra būtina užtikrinti lygias konkurencingumo sąlygas tokiose valstybėse.

Anot EK pareigūnės K. Dyja, ateityje yra būtina vykdyti daugiafunkcinę permainų politika, kuri apimtų kelis sektorius ir nebūtų fokusuota tik į vieno iš jų vystymą. Pasak jos, naujasis Bendrosios žemės ūkio politikos planas susideda iš trijų pagrindinių žodžių – sąžiningesnis, žalesnis ir socialiai tvarus.

 

Forumo organizatoriai

Daugiau informacijos apie įvykusias diskusijas galėsite rasti „AgriFood Lithuania“ internetiniame puslapyje bei „Facebook“, „LinkedIn“ ir „YouTube“ paskyrose.

Šių metų forumą kartu su „AgriFood Lithuania“ organizavo „Business at OECD“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, „EUROCHAMBERS“, „EIT Food“, „Smart Agri Hubs“. Renginio partneriais buvo – „Vadasiga“, „Akvilė“, „Žemės ūkio rūmai“, „Paulig Pro“, „Bijola“, „Lašai“, „Vilnius Go“, Žemės ūkio rūmai.