Europos skaitmeninių inovacijų centras – galimybė pasinaudoti europiniais instrumentais

Tekstą parengė „Žinių radijas“

Kas yra Europos skaitmeninių inovacijų centras? Kuo skiriasi Europos ir lokaliai veikiantys skaitmeninių inovacijų centrai? Kokią naudą jie kuria verslui, visuomenei ir pačiai valstybei?

Kas tai yra?

Viskas prasidėjo tada, kai 2011 m. atsirado terminas skaitmeninė revoliucija. Tuometiniai tyrimai parodė, kad norint Europos ekonomikai išlikti konkurencingai, reikia skaitmenizuotis. Tada valstybės, su Europos Sąjungos palaikymu, pradėjo steigti skaitmeninių inovacijų centrus.

„Tai yra paslaugų kompleksai arba organizacijos, kurios teikia konsultacijų, rekomendacijų ir diagnostikos projektavimo paslaugas tiems, kurie nori skaitmenizuotis“, – paaiškino dr. Artūras Jakubavičius, Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas.

Jo teigimu, šiuo metu Europoje yra virš 700 registruotų centrų, iš kurių 500 veikia ir jau yra patikrinti. Šioje bazėje Lietuvoje įvertinti arba susijungę į konsorciumus yra 18 skaitmeninių centrų, kurie orientuojasi į tam tikrą sritį.

„Vieni orientuojasi labiau į žemės sektorių, kiti į energetiką, treti į lazerines ar jūrines technologijas. Bet tai iš principo yra klasteriai arba organizacijų susivienijimai“, – pridūrė dr. A. Jakubavičius.

Skaitmeninių inovacijų centrai padeda įmonėms – jas konsultuoja, skatina skaitmenizuotis. Europos Komisija, norėdama pastūmėti šiuos centrus į aukštesnį lygį, išskyrė raktines technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas ir didieji duomenys,  inicijavo Europinę atranką.

„Čia panašiai kaip Eurolyga ir Lietuvos krepšinio lyga. Paprasti skaitmeninių inovacijų centrai veikia nacionaliniame lygmenyje, o į Eurolygą patenka aukštesnio lygio“, – palygino Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas.

Ši skaitmeninių inovacijų centrų iniciatyva startavo kartu su „Skaitmeninės Europos“ programa, kurios biudžete – 7,5 milijardai eurų. Iš jų 0,9 mlrd. eurų skirti Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklo sukūrimui per visą Europą.

„Kitaip tariant, iš tų 700 buvo kviečiama jungtis į iniciatyvas. Tų iniciatyvų buvo užregistruota virš 400. Būtent tie, kurie susijungė, paskui iš jų dalis pateikė paraiškas, buvo atrinkti nacionaliniu lygmeniu, ir šiuo metu vyksta paskutinis vertinimas“, – paaiškino dr. A. Jakubavičius.

Jis atskleidė, kad neoficialiais duomenimis, šiuo metu yra atrinkti 145 Europiniai inovacijų centrai, trys iš jų – Lietuvoje.

„Dabar tie centrai teiks labiau specializuotas paslaugas. Čia kaip palyginimui galima pasakyti, jeigu paprastas centras yra šeimos klinika, tai Europinis būtų kaip Santariškių klinika – yra dirbtinis intelektas, didieji duomenys ir panašiai“, – teigė dr. A. Jakubavičius.

4 paslaugų grupės

„AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė paaiškino, kad skaitmeninių inovacijų centrai teikia paslaugų rinkinį, ir paslaugos yra išskirstomos į 4 grupes.

„Tai viena labai svarbi grupė – bandymai prieš investuojant (angl. Test before invest). Atsiranda galimybė verslui išsitestuoti technologiją prieš investuojant“, – teigė ji.

Antroji paslaugų grupė – įgūdžiai ir mokymas. K. Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, tiesiogiai dirbama ir padedama su perkvalifikavimu, naujų įgūdžių įgijimu.

„Tai darbas su mokymo įstaigomis, su konsultantais, atliepiant rinkos poreikius, sektorių poreikius, kas tuo metu yra reikalinga“, – sakė ji.

Trečioji paslaugų rūšis yra pagalba ieškant finansavimo. Ja yra padedama startuoliams ir jauniems verslams.

„Ir galiausiai – tinklaveikos paslaugų grupė. Suteikiamos žinios, jomis dalijamasi. Lygiai taip pat verslas yra pristatomas europiniame lygmenyje, parodoma, ką mes patys jau turime. Nes mes turime ne tik tuos, kurie nori diegtis, bet ir tuos, kurie kuria technologijas“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė.

Didesnė pridėtinė vertė

Pasak K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, Europiniame lygmenyje atsiveria didesnės galimybės sektoriui savo šalyje sukurti didesnę pridėtinę vertę.

Dr. A. Jakubavičiaus teigimu, nauda iš europinių skaitmeninių inovacijų centrų gaunama dėl koncentruoto potencialo.

„Lietuvoje veikia 18 tradicinių skaitmeninių inovacijų centrų. Jeigu žiūrėti į europinius centrus, kurių Lietuvoje yra trys, tai iš principo juos ir apsijungia 12 iš tų 18“, – paaiškino dr. A. Jakubavičius.

Iniciatyvos burti europinius skaitmeninių inovacijų centrus ėmėsi Lietuvos inovacijų centras, Kauno Technologijų Universitetas ir Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas. Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas pabrėžė, kad šie trys skaitmeninių inovacijų centrai nėra konkurentai, nes kiekvienas iš jų specializuojasi skirtingose srityse.

„Viena iš pagrindinių sąlygų Europos skaitmeninių inovacijų centrų atrinkimui buvo, kad jie negali vienas kito dubliuoti, – pridūrė dr. A. Jakubavičius. – Europos Komisija yra netgi uždėjusi ribas, kiek gali veikti kiekvienoje valstybėje centrų. Pinigai yra paskirstyti pagal Europos Parlamento narių skaičių.“

Jis teigė, kad tai yra galimybė gauti koncentruotas paslaugas ir panaudoti europinius instrumentus:

„Mūsų ar kitų įmonės pasinaudos tam tikromis paslaugomis, įdiegs skaitmenines technologijas, padidins darbo našumą, apyvartą, darbo vietas. Kiekvienas iš tų centrų teiks tam tikras paslaugas. O nauda? Aš visada visų klausiu – kuris iš mūsų pats taiso sau dantis? Niekas, greičiausiai. Eini pas dantistą, eini pas specialistą. Tai čia yra būtent tinklas specialistų, padedančių tiems, kurie nori skaitmenintis, gydyti savo verslą.“

 

Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.


Ieškomos verslo idėją turinčios moterys

Praėjusiais metais Lietuvoje pirmąkart vyko „EIT FOOD“ „EWA“ projektas, kurio metu pradedančioms agromaisto sektoriaus verslininkėms buvo suteikta galimybė net šešis mėnesius semtis verslo kūrimo paslapčių iš patyrusių savo srities ekspertų. Tuomet šią verslo kūrimo pradžios iniciatyvą laimėjo pirmuosius žingsnius žengianti inovatorė, kuri projektą pradėjo turėdama tik idėją, o baigė sukūrusi mėsą galinčius pakeisti produktus seitano pagrindu.

„Neįtikėtinas jausmas tapti šio projekto nugalėtoja. Jo metu buvau paskatinta pradėti įgyvendinti savo ilgai puoselėtą idėją. Dabar tai jau yra realus, ne tik vaizduotėje esantis produktas“ – teigė projektą laimėjus ir 10 tūkst. eurų piniginiu prizu apdovanota jo nugalėtoja Giedrė Kesiūnaitė.

Šįmet ši programa, skirta paskatinti moterų įsitraukimą į verslo kūrimą bei atskleisti jų potencialą būti ateitį keičiančių sprendimų inovatorėmis, vėl sugrįžta į Lietuvą. Programos organizatoriai mūsų šalyje „AgriFood Lithuania DIH“ skelbia naujų dalyvių atranką, kuri tęsis iki birželio 13 dienos.

Programa skirta ankstyvosios stadijos startuolių įkūrėjoms

Projekte kviečiamos dalyvauti moterys, turinčios verslo idėją ar ne vėliau nei prieš dvejus metus pradėjusios vystyti startuolį. Organizatoriai iš verslininkių tikisi idėjų ir sprendimų, kurie turi potencialą teigiamai paveikti maisto sistemą, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ar prisidėti prie tvaresnio ir efektyvesnio mūsų planetos resursų naudojimo. Taip pat pradedantysis verslas neturėtų būti sulaukęs didesnės nei 30 tūkstančių eurų investicijos iš išorinių šaltinių.

Kompetentinga komisija atrinks dešimt perspektyviausių jaunųjų verslininkių, kurios 6 mėnesius individualiai dirbs su joms priskirtais patyrusiais mentoriais, dalyvaus fiziniuose ir virtualiuose seminaruose bei mokymų sesijose ir turės galimybę aktyviai išnaudoti tarptautinės tinklaveikos galimybes „EIT FOOD“ bendruomenės rate.

Be to, rudenį vyksiančio finalinio renginio metu, kurį stebės daugiau nei 3 000 kasmetinio tarptautinio „Agromaisto forumo“ žiūrovų, verslininkės dalyvaus pranešimų varžybose. Moterų pristatymus stebės verslo angelai bei potencialūs investuotojai iš visos Europos, o vertinimo komisija, atsižvelgdama į pristatomą startuolio idėją bei per pastarąjį pusmetį pasiektą progresą, išrinks dvi geriausiai pasirodžiusias dalyves. Nugalėtojai bus įteiktas 10 000 EUR, o antrosios vietos laimėtojai – 5 000 EUR čekis.

Nori įkvėpti moteris veikti

Statistika Europoje byloja, kad moterims trūksta drąsos ir pasitikėjimo imtis lyderystės kuriant verslą. Atidžiau pasižiūrėjus į viešai skelbiamus duomenis galima pamatyti, kad moterys verslininkės sudaro vos trečdalį savarankiškai dirbančių asmenų, o žemės ūkio ir maisto sektoriuje šis skaičius yra dar mažesnis. Tai neabejotinai veikia viso senojo žemyno ekonomiką ir neįgalina viso mūsų turimo potencialo. Apie tai neseniai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo ir žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

„Šis projektas, skirtas įgalinti moterų verslininkių potencialą agromaisto sektoriuje, yra išskirtinai svarbus. Mes siekiame suteikti moterims drąsos, paskatinti jas pristatyti savo idėjas, naudotis esamomis galimybėmis ir kurti startuolius net ir turint tik pačią beprotiškiausią idėją. Iš tiesų, iniciatyvių moterų lyderystė kurti pažangius sprendimus yra neatsiejama žemės ūkio ir maisto sektoriaus kokybinio šuolio priežastis. Aktyvesnis moterų įtraukimas tai tik dar labiau paskatintų. Labai svarbu, kad praėjusiais metais pasiekti rezultatai leido dar kartą atvežti šį projektą į mūsų šalį. Tai kuria pridėtinę vertę visiems: inovacijų ekosistemai, moterims, regionams ir visuomenei. Nuoširdžiai skatinu drąsiai registruotis, net jei šiuo metu turite tik idėją. Praėjusių metų pavyzdys rodo, kad net ir atėjus tik su idėja yra puikūs šansai laimėti. Be to, pasibaigus projektui mes ir toliau skiriame dėmesį inovatorėms ir padedame joms savo idėjas komercializuoti“, – pasakojo šios programos Lietuvoje organizatorių „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

„EWA“ yra „EIT FOOD“ remiama programa. „EIT FOOD“ – pirmaujanti maisto inovacijų iniciatyva Europos Sąjungoje, siekianti tvaresnės, sveikesnės ir patikimesnės maisto sistemos visame žemyne. Tai prestižiškiausia tokio tipo organizacija ES, o jos tinklas jungia centrus visame kontinente. Daugiau sužinoti apie „EIT FOOD“ organizaciją galite apsilankę jų internetiniame puslapyje


Lietuvos kaimo ateitis – jaunimo rankose

Tekstą parengė „Žinių radijas“

Kaip Lietuvos kaimas atrodys netolimoje ateityje? Su kokiomis problemomis vis dar susiduria ūkininkai ir kaip jas išspręsti? Kokios galimybės yra kuriamos jauniesiems Lietuvos ūkininkams?

Kaimo tuštėjimas

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis neslėpė, kad Lietuvos kaimas vis dar tuštėja. Nors jaunimą sugrąžinti į regionus jau bandoma du dešimtmečius, skaičiai neauga taip sparčiai, kaip norėtųsi.

„Man pačiam teko įkurti ir daug metų vadovauti vietos veiklos grupei, tai aš puikiai prisimenu 2002–2004 metus, kai mes šnekėjom apie lyderio priemonę, apie tai, kokios yra galimybės, koks yra finansavimas. Aš labai tikėjau, kad tie pinigai į kaimą atneš kokybę, kuri yra tiesioginis tikslas, ir kad padės sulaikyti jaunimą. Mūsų vietos veiklos grupė labai daug dirbo su jaunimu – organizavome stovyklas ir projektus, tačiau tik mažytė dalis to jaunimo pasiliko kaime. Daugelis pabėgo ir į užsienį, ir į Lietuvos miestus. Labai gaila, tačiau tuos procesus sustabdyti, pakreipti yra sunku“, – pasakojo viceministras.

Tačiau jis pats prieš 30 metų pabėgo iš miesto. E. Giedraitis tapo ūkininku turėdamas dailininko diplomą. Net ir jo vyriausi sūnūs grįžo į kaimą ir čia kuria verslus:

„Vienas ūkininkauja, kitas užsiima perdirbimu. Ir iš tikrųjų pastebiu, kad yra tikrai nemažai jaunimo, kuris grįžta. Aišku, kokybė keičiasi. Ateina žmonės jau su nauju požiūriu, jie visiškai kitaip prieina ir prie to paties ūkininkavimo – kaip prie normalaus verslo“, – teigė jis.

Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ vadovė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė sutiko su viceministru:

„Kaimai tikrai tuštėja, tas procesas vyksta, ir mes, Lietuva, nesame išskirtiniai, visoje ES tai vyksta. Todėl dabar šis klausimas yra keliamas ir bandoma ieškoti sprendimų. Ateinančiam programavimo laikotarpiui visomis išgalėmis yra kuriamos įvairios programos, galvojama, kaip galima sudominti jaunimą, kaip jį sugrąžinti“.

Ji papasakojo, kad buvo atlikti tyrimai, kurie atskleidė, jog tam, kad regionai ir kaimai atsigautų, reikia ne tik susigrąžinti jaunimą, bet ir įtraukti daugiau moterų. K. Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, būtent moterys yra įvairių žemės ūkio sektoriaus iniciatyvų, tokių kaip vietos veiklos grupės, vadovės.

Jai antrino ir E. Giedraitis:

„Tikrai, jeigu vyrai daugiau dirba su technika, prie sunkesnių darbų, tai visa kita lieka moterims. Ir kaimo plėtra, kaimo bendruomenės, vietos veiklos grupės – ten lyderės yra moterys. Ūkininkių moterų irgi yra, bet jų pasitaiko rečiau“.

Išeitis – kooperacija

Žemės ūkio viceministras teigė, kad lietuviai ūkininkai susiduria ir su dar viena problema – bendradarbiavimo stoka:

„Lietuviams yra labai sunku su bendradarbiavimu. Aš nežinau, kodėl mes tokie esame, ir ko reikia, kad pradėtume bendradarbiauti. Aš labai tikiuosi, kad jaunimas jau ateis blaiviai, sveikai į viską žiūrėdamas“.

Jo teigimu, vyresnė karta bet kokį bendradarbiavimą sieja su kolūkiais, kas, tikriausiai, suveikia kaip stabdis.

Giedraitis sakė, kad būtent klasteriai yra šių dienų kooperacija plačiąja prasme. Šermukšnytė-Alešiūnienė paaiškino, kas yra klasteris:

„Klasteris tai yra grupė organizacijų, dirbančių kartu, turėdami vieną aiškų tikslą – būti matomiems kaip vieninga sistema. Tai gali būti ūkininkų grupė, žemės ūkio bendrovės, verslininkai ir ūkininkai bei vietos veiklos grupės. Tai mes jau galėsime vadinti klasteriu.“

Kodėl apie klasterius apskritai yra kalbama? Anot „AgriFood Lithuania DIH“ vadovės, ES labai daug investuoja į klasterių politiką:

„Ateinančiame laikotarpyje bus daugybė programų, kuriomis bus galima pasinaudoti, siekiant konkurencingos ekonomikos visoje ES“.

Jos teigimu, Lietuva klasterių žemėlapyje atrodo itin gerai – žemės ūkyje ir maisto sektoriuje šiuo metu aktyviai veikia 5 klasteriai.

Viceministras atkreipė dėmesį ir į turizmo klasterius, kurie taip pat yra labai svarbūs Lietuvos žemės ūkiui. Jo nuomone, klasteriai yra puiki galimybė Lietuvos ūkininkams tobulėti.

Nuo ko reikia pradėti?

K. Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, jog tam, kad žemės ūkio sektorius pritrauktų jaunimą, reikalinga infrastruktūra:

„Kaimas turi būti patrauklus. Didžiosios investicijos ateinančiame laikotarpyje numatomos regionams, tačiau Lietuva greitai bus du regionai – Vilniaus regionas ir visa likusi Lietuva. Ir didieji pinigai bus nukreipti į visą Lietuvą, bet iš kitos pusės, šiandien mažėja mokyklų, mažėja medicinos įstaigų ir panašiai“.

Tam paprieštaravo viceministras:

„Aš visada noriu pataisyti, kad ne mokyklos užsidaro, o mokinių nelieka. Ne medicinos įstaigų nelieka, bet pacientų, ligonių mažėja. Tai čia mes vėl grįžtame prie to, kad kaimas mažėja“.

Žmonės, vykdantys veiklą kaimuose, dažnu atveju įsikuria arčiau didmiesčių, kad jų vaikai galėtų eiti į didesnes mokyklas. Pačiuose kaimuose žmonių nedaugėja, todėl ir nėra tikslo kurti ir tobulinti jų infrastruktūros.

Galimybės bendradarbiavimui

Giedraičio teigimu, šiuo metu atsirandančios programos ir diegiamos priemonės, tokios kaip sumanūs kaimai, sukuria galimybes bendradarbiavimui ir klasterių kūrimuisi.

„Visos galimybės yra, tik reikia šaunių idėjų ir drąsių žmonių, kurie to imtųsi“, – sakė jis.

K. Šermukšnytė-Alešiūnienė papildė viceministrą:

„Kalbant apie sumanius kaimus, tai jau yra vykdomos ir studijos Lietuvoje, jau yra išvystytas ir teorinis konceptas. Jau turime ir kai kurių vietos veiklos grupių, kurios bando įgyvendinti sumanaus kaimo koncepciją. Ir kartu atsiranda visiškai nauja koncepcija – startuolių regionai arba startuolių kaimas. Šiais metais pirmą kartą bus organizuojamas startuolių regionų hakatonas ES mastu. Hakatono metu susirinksime idėjas iš visos Europos ir galbūt jas įgyvendinsime“.

Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.


Verslininkėms moterims padrąsinti – speciali verslumo programa, mokymai ir bendruomenė

Tekstą parengė „Žinių radijas“

Ar verslininkės moterys siekia lyderystės Lietuvos agromaisto rinkoje? Kokios programos yra įgyvendinamos, siekiant skatinti verslininkių lyderystę? Koks yra investuotojų požiūris į moterų kuriamus startuolius agromaisto sektoriuje?

Skatinti moterų verslumą

Praėjusiais metais pirmą kartą Lietuvoje buvo įgyvendinta „EitFood“ programa „EWA“ (Empowering Women in Agrifood). Šios programos pagrindinė misija – paskatinti moteris imtis verslo lyderystės agromaisto sektoriuje.

„EWA“ programos Lietuvoje globėja ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad šia programa yra siekiama suteikti moterims drąsos, paskatinti jas pristatyti savo idėjas, naudotis esamomis galimybėmis ir kurti startuolius agromaisto sektoriuje.

Ši programa, inicijuota Europos inovacijų ir technologijų instituto, bus tęsiama ir šiais metais.

„Pagrindinis programos tikslas – atrinkti 10 pažangiausių ir inovatyviausių idėjų. Šiais metais kviesime prisijungti 10 drąsiausių moterų, skatinsime ateiti ir sudalyvauti šešių mėnesių verslo mentorystės programoje. Labai tikimės, kad gims stiprus startuolis arba bus išvystyta kokia nors technologija ar inovatyvus produktas“, – sakė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Nors dalyvaujant programoje galima laimėti net 15 tūkst. eurų, K. Šermukšnytė-Alešiūnienė neslepė, kad pasiryžtančių dalyvauti kol kas nedaug. Praėjusiais metais „EWA“ sulaukė tik 18 paraiškų. Tačiau programos globėja tikisi, kad šiemet pavyks pritraukti bent 20 moterų, norinčių išbandyti savo jėgas.

„Šiais metais mes planuojame žymiai platesnę informacijos sklaidą. Bandysime pakeliauti po skirtingas savivaldybes, pristatyti projektą, paskatinti merginas ir moteris jungtis. Taip pat planuojame, kad ir trečios vietos nugalėtojai bus skiriamas piniginis prizas, ko nebuvo praeitais metais“, – teigė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Trūksta drąsos

Praėjusių metų programos „EWA“ komisijos narė ir Verslo angelų fondo, investuojančio į Lietuvos startuolius, partnerė Daiva Rakauskaitė teigė, kad moterims kartais yra sunku žengti žingsnį į priekį.

„Manau, kad kiekvienas žmogus, patyręs nesėkmę, šiek tiek pradeda abejoti savimi, savo jėgomis, ir tai galioja visiems – ir vyrams, ir moterims. Svarbu turėti drąsos žengti žingsnį toliau“, – sakė ji.

Rakauskaitė neslepė, kad iš visų projektų, pateitkų per praėjusius metus Verslo angelų fondui, moterų lyderių projektai sudarė tik 5 procentus. Jos teigimu, tokia tendencija pastebima tiek pat metų, kiek veikia šis fondas – 15.

„Tik kokybė, aišku, gerėja, taip pat daugėja ir moterų. Tačiau pastebiu, kad moterims, su kuriomis teko bendrauti, trūksta drąsos. Reikia daugiau drąsos“, – sakė D. Rakauskaitė.

Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad moterys yra tarsi užprogramuotos išdrįsti veikti tik tada, kai žino, jog yra pasiruošusios, atlikusios namų darbus, ir viską daro teisingai.

„Jeigu yra laisva aukšto vadovo pozicija, moteris neaplikuoja netgi atitikdama 70 proc. reikalavimų, nes jaučia, kad dar per mažai. O vyras aplikuoja atitikdamas tik 30 proc. reikalavimų“, – pateikė pavyzdį „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė.

Tačiau tiek D. Rakauskaitė, tiek K. Šermukšnytė-Alešiūnienė sutiko, kad tai – ne vien lietuvių moterų bruožas. Statistika rodo, kad lyderių moterų verslininkių yra mažai ir visoje Europoje.

„Aukso amžius“

Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad tokios programos kaip „EWA“ ir yra skirtos skatinti moterų verslumą.

„Kalbėjimas apie tai, manau, ir padrąsins. Šiandien dienai man atrodo apskritai ar moterims ar ne moterims yra daugiausia galimybių realizuoti savo startuolius. Netgi nuo nulinės idėjos. Nes tu gali rasti tai vienokią programą, tai kitokią programą. Niekada nesu mačiusi tiek programų ir tiek pasiūlymų pradėti savo verslą“, – sakė „EWA“ programos globėja.

Verslo angelų fondo partnerė D. Rakauskaitė su tuo sutiko:

„Taip, iš tikrųjų dabar yra aukso amžius. Aišku, programos keičiasi, vienos programos baigiasi, kitos prasideda, galbūt tarp jų yra šioks toks laiko tarpas, kuomet nieko nėra, bet per tą laiką galima ruoštis. Galimybių yra labai daug, ir kas yra svarbu, labai daug viešumo. Internete, žiniasklaidoje galima lengvai rasti visas tas programas“, – sakė D. Rakauskaitė.

Jos teigimu, šiuo metu yra ir daug mokymų bei edukacinių programų, taip pat galimybė jungtis į bendruomenes:

„Ta moteris, kuri galvoja, kad savo kieme yra balta varna, pabendravusi bendruomenėje supras, kad nieko panašaus. Yra panašių į ją, tik kitame kieme. Tai tiesiog suteikia daugiau drąsos jai daryti tai, ką ji mano, kad yra reikalinga daryti.“

O ir investuotojams nėra labai svarbu, ar projektą siūlo vyras, ar moteris.

„Verslas yra verslas. Jeigu žmogus sugeba priimti tinkamą sprendimą ir pasiekti reikiamų rezultatų, tai iš esmės nėra skirtumo, kas tą daro – ar vyras, ar moteris“, – sakė D. Rakauskaitė.

Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.


Žemės ūkis – tvarumo link. Kas trukdo tobulėti?

Tekstą parengė „Žinių radijas“

Kaip sekasi laikytis žaliojo kurso mūsų šalies žemės ūkio sektoriaus dalyviams? Su kokiais iššūkiais susiduriama? Ar karas Ukrainoje nesumažins žaliojo kurso ambicijų žemės ūkio rinkoje?

Duobėtas kelias tvarumo link

Kaip teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Raimundas Juknevičius, žemės ūkis Lietuvoje šiuo metu susiduria su dideliais iššūkiais judant tvarumo link. Lietuvoje yra daug skirtingų ir įvairių ūkių, todėl kiekvienas iš jų susiduria su vis kitokiomis problemomis. Tačiau koronaviruso pandemija, ryšių nutraukimas su Kinija ir Rusija bei karas Ukrainoje dabar yra didžiausi iššūkiai Lietuvos ūkininkams.

„Tikriausiai daugelis ūkininkų pasakytų tai, kad daug klausimų, su kuriais anksčiau jie nebuvo susidūrę, tenka spręsti šiuo metu. Mes turime dabar, prisitaikydami prie tų naujų iššūkių, vis tiek judėti ta kryptimi, kad mūsų gamyba gerėtų, išlaikytume gamybos lygį, ir tuo pačiu kuo mažiau kenktume gamtai“, – sakė R. Juknevičius.

Išeitis – inovacijos?

Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad Lietuvos ūkininkai priima naujoves, domisi inovacijomis ir nevengia jų išbandyti savo ūkiuose. Tačiau Lietuvos ūkiai yra skirtingi, todėl ir inovacijos diegiamos skirtingu tempu.

„Kai kuriuose ūkiuose jau purškia dronai. O kai kur galbūt dar tik programinė įranga yra diegiama. Bet tai nėra blogai. Tai parodo, kad yra skirtingai priimamos inovacijos, bet jos ir mažam ūkiui, ir dideliam atneša pridėtinę vertę“, – patikino K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Juknevičius sutiko su šia mintimi ir teigė, kad skiriasi ne tik ūkių pažanga, bet ir ūkininkų amžius.

„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vis tik žemės ūkyje ūkininkai yra pakankamai brandaus amžiaus – 58 metai yra vidutinis jų amžius. O tai reiškia, kad šiame amžiuje būti labai veržliam tikriausiai yra sudėtinga. Todėl kai pamatai jauną ūkininką, supranti, kad tai yra greičiausiai tas ūkis, kuriam labai įdomu yra skaitmenizacija“.

Tačiau, anot Ūkininkų sąjungos pirmininko, ir tokiu atveju ūkininkai randa išeitį – samdo jaunesnius konsultantus.

Šermukšnytė-Alešiūnienė, kartu su „AgriFood Lithuania DIH“, organizuoja įvairius seminarus įvairaus amžiaus ūkininkams.

„Labai džiaugiamės, kad domisi ir jaunimas, ir vyresni ūkininkai. Ir mes jaučiame, kad kaip tik yra noras įgyti giluminių žinių – kaip veikia tam tikros technologijos, inovacijos, kaip pasinaudoti įrankiais. Susidomėjimas inovacijomis Lietuvoje yra ypatingai didelis“, – pasakojo ji.

Juknevičiaus teigimu, tai nėra neįprasta:

„Lietuvos žemės ūkis turėjo vytis europinį ūkį. Mes užsivedėme ieškoti būtent to, kas yra nauja, ir tai diegti ūkiuose. Tai čia labai normalu. Tie seniai susiformavę, gal ir 400 metų istoriją turintys ūkiai Europoje labiau vadovaujasi tradicijomis. Mums reikėjo juos pirmiausia pasivyti, o dabar yra šansų ir aplenkti kai kuriose vietose“.

Valstybės požiūris

Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas nerimauja, kad Lietuva vis dar skiria nepakankamai dėmesio ir pinigų žemės ūkio sektoriui.

„Valstybė mano, kad žemės ūkiui Lietuvoje pakanka išskirtinai tik tų pinigų, kuriuos duoda ES, o iš Lietuvos biudžeto tarsi nereikia. Mes matome požiūrį valstybės, kad ir tuos pinigus skirstant, kiek jų skiria žemės ūkiui ir kur sudedami akcentai – gamybai iš principo duota nebuvo, – paaiškino R. Juknevičius. – Dabar jau matom, kad yra ir tų politikų, kurie pripažįsta, jog buvo padaryta klaidų. Bet jų taip greitai neatitaisysi. Tai yra mechanizmas, kuris turi inerciją. Bet tikimės, kad keisis požiūris ir kad žemės ūkis taps tikrai svarbia ir gal net strategine kryptimi.“

Šermukšnytė-Alešiūnienė sutiko su mintimi, kad agromaisto sektorius Lietuvoje buvo pamirštas. Tačiau dėl pasaulinės pandemijos ir besikeičiančios geopolitinės situacijos buvo pradėta garsiau kalbėti apie žemės ūkį.

„Agromaisto sektorius pradėjo matytis. Bet matytis nepakanka. Todėl kyla klausimas, ar agromaisto sektorius spės į traukinį kartu su visomis ateinančiomis programomis, kaip bus sudėlioti prioritetai, – sakė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė. – Jeigu mes norime technologijų, kurios būtų įdiegtos, tai turi būti skatinamas tiek diegimas, tiek testavimas, tiek ir technologijų kūrimas bei pritaikymas mūsų ūkiams.“

„AgriFood Lithuania DIH“ direktorė teigė, kad vis dar pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo tarp ministerijų ir skirtingų rėmimo programų.

„Skaitmeninių inovacijų centrai yra kaip prioritetas vienos institucijos, bet apskritai jeigu žiūrėtume Europiniu mastu, „Skaitmeninės Europos“ strategija sako, kad tai yra pagrindinis instrumentas visiems sektoriams skaitmenizuoti. Tai reiškia, kad visi pinigai, rėmimas, kas bus skirta šioms organizacijoms, tai jis kaip ir turėtų būti prieinamas įvairiems sektoriams ir jų veikėjams. Bet šiuo atveju ūkininkas [parama] negalės pasinaudoti“, – išreiškė susirūpinimą ji.

Juknevičius taip pat neslėpė nusivylimo. Jo teigimu, strateginiame plane, kuris šiuo metu yra kuriamas ir tobulinamas, vis dar nėra skiriama lėšų išmaniajai žemdirbystei.

„Žaliasis kursas mūsų požiūriu turėtų derėti su mūsų veikla. Palaikant gamybą, daryti maksimaliai mažą poveikį gamtai, o tą galima pasiekti optimizuojant resursus. Nesvarbu, ar tai būtų trąšos, chemija, kurių mažinimas mums yra tiesiog įpareigojamas, ar tai būtų žmogiškieji resursai. Visi šitie dalykai galimi tik tada, kai turi duomenų bazę ir viską labai tiksliai skaičiuoji. Tai būtent tvarus, ilgalaikis žemės ūkis Lietuvoje turėtų perspektyvą“, – teigė jis.

Stabdyti ar skatinti?

Šermukšnytė-Alešiūnienė neslėpė, kad prasidėjus karui Ukrainoje, imta kalbėti apie žaliojo kurso pristabdymą. Tačiau, jos teigimu, tai būtų buvę tik įprasti palengvinimai ūkininkams, kurie būtų taikyti tik trumpuoju laikotarpiu. Jos nuomone, kylančius iššūkius dėl karo Ukrainoje būtų galima įveikti diegiant inovacijas.

„Norint įveiklinti technologijas, kur mes labai tiksliai skaičiuotume, labai tiksliai matuotume, žiūrėtume, į kurią vietą ką įdėti, kada įdėti. Tai niekas kitas, išskyrus išmaniųjų technologijų, to nepadarys.“

Juknevičius teigė, kad ūkininkai šiuo metu siūlo sustoti ir skirti daugiau laiko strateginio plano kūrimui.

„Tai dar nereiškia, kad reikia stabdyti progresą“, – patikino jis.

Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.


Agromaisto technologijos – būsimas Lietuvos prekinis ženklas?

Tekstą parengė „Žinių radijas“

Kaip agromaisto sektoriui pritraukti investicijas? Kodėl investuotojus traukia žemės ūkiai, kurie yra pritaikę aukštąsias technologijas? Kaip Lietuva galėtų sukurti savo prekinį ženklą ir jį išnaudoti?

Žalesnė ateitis

Agro ir maisto inovacijų dirbtuvių „Art21“ savininkas Augustas Alešiūnas, paklaustas, kaip ateityje atrodys agromaisto sektorius, sakė, kad jis turės būti žalesnis, draugiškesnis gamtai, efektyvesnis ir pažangesnis.

„Mes, kaip visuomenė, kaip žmonės, gyvenantys planetoje, kurią kol kas turime tik vieną, turėtume solidarizuotis su gamta ir pradėti labiau bendradarbiauti su ja nei paprasčiausiai išnaudoti jos resursus“, – teigė A. Alešiūnas.

Jo teigimu, aukštosios technologijos yra tik instrumentas, galintis padėti mums pasiekti savo tikslus, kurių vienas yra „žalumas ir gyvenimas ne planetoje, bet kartu su planeta“.

Investicijos – ne be priežasties

Privataus kapitalo investicijos į agromaisto sektoriaus startuolius pastaraisiais metais pagerino ne vieną rekordą, o sumos tik auga. Per pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje į agromaisto technologijas ir startuolius buvo investuota apie 39 milijardus JAV dolerių. Vien per vienerius 2020-uosius metus į sektorių buvo investuota 40 milijardų JAV dolerių. Per 2021-ųjų sausį agromaisto sektoriaus technologiniai startuoliai gavo 15 milijardų JAV dolerių.

Pasak technologijas agromaisto sektoriui kuriančios įmonės „Art21“ savininko, tam daugiausia įtakos turėjo pasaulinė COVID-19 pandemija:

„Pasaulis išmoko paspausti raudoną mygtuką, kuriuo buvo galima sustabdyti pasaulį, sustabdyti skrydžius, logistiką – viską, kas buvo įprasta anksčiau. Ir tas sustabdymas, karantinai, izoliacija pakeitė mūsų, kaip visuomenės narių, įpročius, suteikė daugiau laiko buičiai. Todėl mityba, tiekimo grandinės pasikeitė kardinaliai. Ir koronaviruso pandemija turbūt buvo ta paskata, kuri priminė visam pasauliui apie agromaisto sektorių ir agromaisto technologijas“.

Lietuvos prekinis ženklas

Agromaisto sektorius susideda iš dviejų dalių – agrotechnologijų ir maisto technologijų. A. Alešiūno teigimu, Lietuva maisto technologijų srityje yra silpna žaidėja, nes neturi tokios turtingos kultūros ir įsišaknijusių tradicijų kaip, pavyzdžiui, Italija, Prancūzija ar Ispanija:

„Tai yra kultūrinis dalykas. Mes turime tarptautinę,ją miksuojame. O ten, kur maistas yra vertybė ir kultūra, ten ir technologijos tam sektoriuje yra labiau remiamos, subsidijuojamos, skatinamos tiek valstybės, tiek investuotojų“.

Tačiau agrotechnologijų srityje Lietuva, nuo seno esanti agrarinė šalis, turi potencialą.

„Lietuva galėtų būti ideali šalis technologijų kūrimo poligonui, nes mes esame labai maži, mes turime labai didelį mokslinį potencialą, mes esame labai stiprūs aukštosiose technologijose ir mes stiprūs žemės ūkyje“, – sakė A. Alešiūnas. Jis siūlo lietuviams išnaudoti visą žemės ūkio ekosistemą, kad Lietuva galėtų kurti daugiau aukštos vertės technologijų ir jas eksportuoti į kitas pasaulio šalis.

Alešiūno teigimu, tokiu būdu Lietuva sukurtų savo prekinį ženklą.

„Turime daug šalių, kurios orientuojasi į maistotechą, energetiką, žaliavas, iškasenas, logistiką ar robotiką, bet agrotecho šalies ES, tokio kaip prekinio ženklo, dar niekas nėra užėmęs. Ir tą Lietuvai pasiekti būtų sąlyginai lengva, – sakė A. Alešiūnas. – Žinoma, reikėtų tiek visuomenės, tiek mokslo ir verslo pastangų. Bet tai galėtų būti pakankamai didelis šuolis link didelių pajamų.“

Pasak verslo angelo Algimanto Variakojo, tokio Lietuvos prekinio ženklo sukūrimas pritrauktų dar daugiau investicijų. Jo nuomone, svarbiausia sugebėti parduoti idėją:

„Reikia papasakoti investuotojams paprastais žodžiais. Aš irgi apie investavimą daug šneku ir bandau paprastai, kad žmogus suprastų. Tiek pasaulio, tiek vietiniam investuotojui reikia paprastais žodžiais papasakoti, ką mes darom, ką mes galim, ką mes turim. Nes mes galim sukurti superinę technologiją, bet jos nesugebėti parduoti. Turime tą šalies įvaizdį ir savo sugebėjimus parduoti“.

„Investuoju ten, kur suprantu“

Aukštųjų technologijų pritaikymas žemės ūkyje gali pritraukti dar daugiau investuotojų.

„Man, kaip miestiečiui, sunku kalbėti apie žemės ūkį, sunku ten investuoti, bet kai atsiranda loginės grandinės – kažkur dirbtinis intelektas, kažkur skaičiavimai, kažkur efektyvumas tam tikras, kad sodiname ne tik pagal mėnulio fazes, bet ir pagal tam tikrus orus, tada man viskas pasidaro aiškiau. Kai mes prie to dar pridedame dirbtinį intelektą, protą ir supratimą, tai tada atsiranda sudėtingesnis procesas ir man darosi įdomiau, pradedu daugiau suprasti apie tai. O investuoju ten, kur suprantu“, – teigė verslo angelas A. Variakojis.

Pasak A. Variakojo, mokslinės žinios ir technologijos, pritaikytos žemės ūkyje, leidžia padidinti derlius ir pagaminamos produkcijos kiekį, todėl tai atsiperka tiems, kurie investuoja.

Jo teigimu, investuojant į žemės ūkį, grąža gali būti ir nedidelė, svarbiausia, kad tai yra saugus sektorius:

„Man ta grąža tinkama gali būti ir mažesnė, nebūtinai didelė, bet ji saugi, nes ta produkcija vis tiek bus parduota, juk žmonės valgė, valgo ir valgys“.

Investuotojas A. Variakojis neslėpė, kad daugiausia „išloš tie, kurie pirmieji ten sudės pinigus“.

Jis teigė, jog visada pirmiausia investuoja Lietuvoje, nes jam svarbu pažinti, suprasti verslą, į kurį keliauja jo pinigai:

„Kaip ir dėl akcijų, kaip ir dėl kitų investavimo šaltinių, taip ir dėl žemės ūkio, tikrai yra didžiulė plotmė, kur mes galim investuoti čia. Ir ten ieškoti užsienyje kažko papildomai, nebent tam, kad kokios nors patirties įgaučiau. Man įdomiausia investuoti namie“.

 

Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.


Šiaurės ir Baltijos šalių verslo bendruomenių lyderiai rinksis Vilniuje

Dėl karo Ukrainoje įvykę geopolitiniai pokyčiai pareikalavo verslus permąstyti savo strategijas ir verslo modelius, privertė pertvarkyti esamas tiekimo grandines ir ieškoti naujų bei paskatino mąstyti apie dar gilesnę integraciją į Europos Sąjungos bendrąją rinką, nes padėtų amortizuoti tokių staigių ir nuo pačių įmonių nepriklausomų pokyčių atsiradimo galimybę. Todėl Europos Komisija renginiui, kuriame bus kalbama apie rizikos šalinimą, atsparumo didinimą ir kuriamų vertės grandinių stiprinimą Europoje geopolitinių iššūkių akivaizdoje balandžio 26–27 dienomis neatsitiktinai pasirinko Lietuvą. Atviras renginys visuomenei vyks Vilniaus Rotušėje. Organizatoriai prašo norinčius dalyvauti registruotis iš anksto.

Didžiausiame Europos klasterių bendruomenės renginyje Vilniuje sprendimus siūlys ir bendrų atsakymų ieškos Lietuvos ir Europos politikos ir verslo lyderiai. Tarp jų – Europos Komisijos narys, atsakingas už vidinę rinką, Thierry Breton, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, viceministrės Eglė Markevičiūtė ir Ieva Valeškaitė, Europos Komisijos generalinio direktorato, atsakingo už vidinę rinką (DG Grow), direktoriaus pavaduotojas Maive Rute, EK departamento, atsakingo už valdyseną ir ryšius, direktorius Jakub Boratynski bei EK Europos teritorinio bendradarbiavimo departamento direktorius Slawomir Tokarski. Be to, renginyje dalyvaus verslo bendruomenių vadovai iš Šiaurės ir Baltijos valstybių, skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė ir daugelis kitų verslo lyderių iš visos Europos.

Antrąją renginio dieną Vilniuje „Pacų“ viešbutyje vyks individualių verslo susitikimų (angl. matchmaking) sesija, o platesniam ratui norintys save pristatyti verslai bus kviečiami paruošti trumpus pristatymus apie vykdomą veiklą. Registracija į šiuos renginius vis dar atvira. Be to, vyks Europos klasterių bendradarbiavimo platformos įtakingiausios laidos „Clusters to Talk“ filmavimas, kurioje šįkart dėmesys bus skiriamas agromaisto sektoriui. Laidoje pristatyti Lietuvos perspektyvą ir požiūrį pakviesta „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Pagrindiniai renginio organizatoriai Europos Komisija, kuri šį renginį organizuoja bendradarbiaudama su Europos klasterių bendradarbiavimo platforma, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skaitmeninių inovacijų centru „AgriFood Lithuania DIH“, Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra „MITA“, „Smart Food Cluster“ ir „ART21”.


Paslaugų rinka – neišnaudota skatinimo priemonė mažiems ir vidutiniams ūkiams?

Tekstą parengė „Žinių radijas“

Kokį vaidmenį agromaisto sektoriuje vaidina paslaugų rinka? Kokia jos svarba, siekiant sklandžios šio sektoriaus raidos? Kaip efektyviai plėtoti paslaugų rinką, kad jos vaidmuo agromaisto sektoriui suteiktų maksimalią naudą ir taip trokštamą našumą?

Ne tik parduoti, bet ir nuomoti

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovės dr. Rasos Melnikienės teigimu, mes šiuo metu gyvename paslaugų ekonomikoje. Įmonėms nėra būtina investuoti, kad turėtų tam tikrus produktus, nes dabar juos galima išsinuomoti, t.y. gauti paslaugą.

Tačiau Lietuvos žemės ūkis visą laiką judėjo industrinio ūkio kūrimo link. Pirmiausia buvo investuojama į pačius ūkius, ir natūralu, kad investicijas dažniausiai gaudavo stambesni ūkiai. R. Melnikienė teigė, kad priėjome etapą, kai reikia padėti ir mažesniems bei vidutiniams ūkiams. Tam reikalingas paslaugų rinkos skatinimas.

„Įmonėms nebebūtina vien tik pardavinėti techniką, jos ją galėtų pradėti ir nuomoti. Kaimynas galėtų išnuomoti savo techniką arba padėti kitam teikdamas savo paslaugas“, – paaiškino Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė.

Pagrindinė kliūtis – su parama įsigytos technikos negalima naudoti paslaugoms teikti. Dėl to pastebimas ūkininkų bendradarbiavimo trūkumas.

„Aš manau, kad šitas apribojimas yra neteisingas ir reikia visokeriopai skatinti kuo efektyvesnį turimos technikos panaudojimą. Nes investicijos nekuria pridėtinės vertės, jeigu nedaugėja produkcijos. Mūsų tikslas – su mažiausiomis sąnaudomis pagaminti daugiausiai produkcijos ir turėti kuo didesnę kapitalo grąžą“, – sakė R. Melnikienė.

Pasak „AgriFood Lithuania DIH“ direktorės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės, būtent aukštosios technologijos ir inovacijos, diegiamos žemės ūkio sektoriuje, padėtų ir labiausiai pasitarnautų mažesniems ir vidutiniams Lietuvos ūkiams. Tačiau brangios technikos smulkesni ūkininkai negali nusipirkti, todėl klestinti paslaugų rinka leistų mažesniems ūkiams dirbti efektyviau.

Kooperatyvai į pagalbą

Melnikienė teigė, kad kooperatyviai galėtų tapti paslaugų teikėjais:

„Galbūt reikėtų jiems padėti tam tikrą įrangą įsigyti, bet tada jie užtikrintų sklaidą paslaugos teritorijoje“.

Šermukšnytė-Alešiūnienė pasidalino teigiamu Prancūzijos pavyzdžiu:

„Prancūzijoje jau labai seniai gyvuoja didžiuliai kooperatyvai, kurie užduoda toną, kur link turi judėti regiono ūkiai. Pats kooperatyvas turi įsteigęs investicinį fondą, kuris kiekvienais metais visoje ES ieško inovacijų ir vėliau jas diegia į kooperatyvą vienijančius ūkius. Tai yra nuostabi iniciatyva“.

Tačiau abi moterys sutiko, kad problema slypi lietuvių mentalitete. Lietuvos ūkininkai mėgsta viską daryti patys ir vengia bendradarbiauti su kaimynais.

Paslaugų platforma ir inovacijų kūrimo rėmimas

Melnikienė mano, kad galėtų padėti paslaugų platforma, kuri leistų tiesiogiai bendrauti paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams. Kaimo turizmas suklestėjo sukūrus panašią platformą.

„Atsirado galimybė kaimo žmonėms teikti paslaugas miestiečiams. Tai čia gali būti lygiai tokiu pačiu keliu einama. Reikėtų galvoti apie tai, kaip įvairiais rinkodaros instrumentais skatinti šitą paslaugų rinkos plėtrą, kad atsirastų didesnė pasiūla. Tada ūkininkas suprastų, jog jam yra patogu tuo naudotis“, – paaiškino R. Melnikienė.

Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė teigė pasigendanti inovacijų kūrimo rėmimo proceso. Bendroji žemės ūkio politika pirmiausia remia žemdirbius. Įvairūs europiniai projektai taip pat yra labiau skirti inovacijų diegimui, o ne jų kūrimui. Ir nors inovacijų kūrimas yra brangus procesas, tuo užsiimti galėtų stambūs, pažangūs ūkiai ir asociacijos.

„Inovacijų kūrimas ir jų diegimas yra neįmanomas be bendradarbiavimo. Jeigu mes nebendradarbiausime, mes neturėsime tų inovacijų kūrimo ir tos naujosios rinkos“, – sakė R. Melnikienė.

Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, ūkininkai turėtų bendradarbiauti ne tik tarpusavyje, bet ir su politikos formuotojais bei mokslininkais:

„Mokslas žino ir mato, kur galime pasiekti didžiausią vertę, kur link galime keliauti“.

Nelyginkime savęs su kitais

Europos Sąjungoje žemės ūkio našumas ir efektyvumas paprastai yra matuojamas pagal tai, kiek produkcijos yra pagaminama viename hektare. Remiantis statistika, nemaža dalis ES valstybių geba iš vieno hektaro uždirbti daugiau nei 2000 eurų. Mūsų šalyje šis skaičius siekia tik apie 800 eurų.

Tačiau Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė R. Melnikienė teigė, kad šiuo rodikliu negalima vadovautis. Lietuvoje yra ne tik kitoks klimatas, bet ir skirtinga žemės ūkio specializacija. R. Melnikienės manymu, lyginti daržovių, užauginamų laukuose, su tomis, kurios auga šiltnamiuose, paprasčiausiai negalima.

Mes taip pat turime mažesnę pieno supirkimo kainą negu kitos ES šalys. Mūsų produkcija pienininkystės ūkiuose negali būti didesnė, nes čia ne ūkininkų kaltė, kad jie uždirba mažiau, – paaiškino R. Melnikienė. – Aišku, mes tikrai turim mažiau intensyvų žemės ūkį, mažiau gyvulių vienam hektarui negu kitos ES šalys. Bet jos turi didžiulę cheminės ir kitokios taršos problemą. Ir mes tikrai nebegalėsime jų vytis intensyvumo didinimo prasme, todėl mums čia bus labai svarbios visos modernios technologijos ir inovacijos.“

Melnikienės teigimu, ne produkcija, o pelnas turėtų būti pagrindinis rodiklis vertinant žemės ūkio sėkmę:

„Pelnas yra tas rodiklis, kuris parodo mūsų efektyvumą. Ūkiai tikrai dirba sėkmingai. Jeigu ūkis dirba nesėkmingai, jis traukiasi iš rinkos“.

Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą „Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.

 


HACK AgriFood Iššūkių laboratorija sugrįžta

HACK AgriFood Iššūkių laboratorija sugrįžta jau gegužės 4–5 dienomis. Šių metų renginys enginys vyks nuotoliniu būdu. Renginio organizatoriai skaitmeninių inovacijų centras bei „EIT Food“ centras Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH“ kartu su pagrindiniu hakatono partneriu Vilniaus kolegija individualiai registruotis kviečia įvairaus amžiaus ir specialybių studentus, jaunuosius inovatorius bei visus, norinčius prisidėti prie tvaresnių, pažangesnių ir inovatyvesnių sprendimų kūrimo žemės ūkio ir maisto sektoriuje. Individuali registracija vyks iki balandžio 22 d. renginio internetinėje svetainėje.

„Esame suorganizavę ne vieną sėkmingą tarptautinį hakatoną ir išbandę skirtingus formatus. Praėjusį rudenį suteikėme galimybę dalyviams registruotis individualiai, o ne komandomis, ir šis sprendimas pasiteisino, kadangi užsiregistravusių ir vėliau nusprendusių nedalyvauti dalyvių skaičiaus ryškiai sumažėjo. Todėl šiais metais vėl remsimės savo ir pirmaujančios maisto inovacijų iniciatyvos Europos Sąjungoje „EIT Food“ patirtimi ir kviesime registruotis individualiai. Vėliau komandas subursime pagal dalyvių turimus gebėjimus ir kompetencijas. Hakatone bus sprendžiami ne tik technologiniai, bet ir socialiniai, edukaciniai, komunikaciniai ir marketinginiai iššūkiai. Tokia plati iššūkių amplitudė įsitraukti į agromaisto sektoriaus iššūkių sprendimą paskatins platų būrį iniciatyvios visuomenės, kuriai rūpi maistas, jo kokybė, tvarumas ir patrauklumas ateities kartoms“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Renginio metu į komandas suskirstyti dalyviai turės pasirinkti vieną iš aštuonių organizatorių pateiktų iššūkių temų: Tvaresnė akvakultūra, Trumpoji maisto tiekimo grandinė, Tvarios maisto pakuotės, Šalutinių maisto gamybos produktų panauda, Žemės ūkis – patrauklus sektorius visuomenės akyse, Alternatyvių baltymų skatinimas, Netechnologiniai robotikos iššūkiai bei IT sprendimai žemės ūkio ir maisto sektoriui.

„Vienas iš Vilniaus kolegijos strateginių tikslų yra stiprinti į socialinę atsakomybę ir inovacijas orientuotą strateginę partnerystę sprendžiant šaliai ir regionui aktualias problemas. Skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH” yra vienas iš strateginių partnerių, su kuriuo jau esame nuveikę svarbių darbų ir turime prasmingų planų ateičiai. Ypač svarbu yra tai, kad partnerystė, prasidėjusi Agrotechnologijų fakultete, perauga į tarpinstitucinį bendradarbiavimą, nes mūsų bendros veiklos yra tarpdisciplininio pobūdžio ir sudaro galimybes į jas įtraukti visos kolegijos bendruomenę. Partnerystė ir bendradarbiavimas yra labai svarbus realioje verslo aplinkoje. Augant pasauliniam maisto poreikiui, kuris ypač išryškėjo dėl karo Ukrainoje, svarbu efektyvinti veiklas bei ieškoti kūrybiškų problemų sprendimo būdų, skatinančių tvarumą. Šis hakatonas tam yra puiki platforma“, – teigė Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslui ir partnerystei dr. Nijolė Zinkevičienė.

Renginio organizatoriai – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ – per pastaruosius metus surengė tokius tarptautinius hakatonus kaip HACK Digital Sea’21, HACK AgriFood Iššūkių laboratorija’21, HACK AgriFood’20 bei HACK AgriFood’19.

Apie EIT FOOD

„EIT FOOD“ – pirmaujanti maisto inovacijų iniciatyva Europos Sąjungoje, siekianti tvaresnės, sveikesnės ir patikimesnės maisto sistemos visame žemyne. Tai prestižiškiausia tokio tipo organizacija ES, o jos tinklas jungia centrus visame kontinente. Daugiau sužinoti apie „EIT FOOD“ organizaciją galite apsilankę jų internetiniame puslapyje.


Tinklalaidė: „Žalioji energetika ir agromaisto sektorius: galimybės ir iššūkiai“

Penktojoje „AgriFood Lithuania DIH“ tinklalaidėje kalbėjomės apie žaliąją energetiką ir agromaisto sektorių. Pokalbyje buvo diskutuojama apie tai, kiek stipri ši jungtis yra dabar ir kokios tokios sinergijos perspektyvos netolimoje ateityje. Be to,  aptarta, kokios potencialios galimybės šiuo metu nėra išnaudotos ir kokie kylantys iššūkiai labiausiai neramina.

Pokalbį, kurį moderavo žurnalistas Edvardas Žičkus ir „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, diskutavo „East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas ir Lietuvos miškų ir agrarinių mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas.

https://www.youtube.com/watch?v=fGSrGq7KrxI