Lietuvos agromaisto sektoriaus balsas Europoje bus girdimas dar garsiau

Maistas – nacionalinio saugumo klausimas. Tai – tezė, vis garsiau skambanti iš politinių lyderių JAV ar Europoje lūpų, tačiau ši akivaizdi tiesa jau seniai nebėra tik politikų retorikoje girdimas teiginys. Apie to priežastis, turinį ir galimą poveikį vis garsiau kalbama ne tik viešajame diskurse, bet ir privačiuose galutinių vartotojų pokalbiuose. To priežastis – aiški ir nereikalaujanti plataus dėstymo. Dabar gyvename labai didelėje realioje rizikoje jau šiandien neišmaitinti dalies pasaulio gyventojų. Ne 2050-aisiais, apie ką diskutavome prieš daugiau nei metus, bet šiandien.

Europa vis stipriau suvokia du dalykus. Visų pirma, turime patys užsiauginti reikiamą maisto produkcijos kiekį. Antra, Senasis žemynas jaučia moralinę atsakomybę užtikrinti, kad skurdžiausiose pasaulio vietose nekiltų badas. Įvertinus šį kontekstą, pridėjus vis dar sutrūkinėjusias tiekimo grandines ir prisiminus Žaliojo kurso tikslus visam agromaisto sektoriui ir sprendimų priėmėjams tenka spręsti nemenką galvosūkį, kaip tai suderinti? Ar tai apskritai įmanoma? Kokia tikimybė, kad Lietuvos agromaisto verslo bei ūkininkų nuomonė bus išgirsta?

 

Tarptautinė pozicija, kurios dar neturėjome

Aišku viena – Lietuvos agromaisto sektoriaus veikėjai galingesnio įrankio, padėsiančio siekti užsibrėžtų tikslų, nei turimas šiandien dar niekados neturėjo. Vasaros viduryje Lietuvos pramonininkų konfederacijos deleguota „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė buvo paskirta į Pasaulinio verslų organizacijų tinklo veikiančio  prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)  - BIAC Maisto ir žemės ūkio komiteto vicepirmininkės pareigas. Tokios pareigos šioje organizacijoje iki šiol nebuvo patikėtos nei vienam lietuviui.

Lietuvos verslui atsiveria galimybės lengviau inicijuoti BIAC  rengiamas rekomendacijas ar transliuojamas pozicijas pažangiausių pasaulio valstybių vyriausybėms. Taip pat tai suteikia šansą turėti svaresnį indėlį komitete priimamų galutinių sprendimų vardikliui bei padeda aktyviai tiesiogiai įsitraukti į tokius G20 Vyriausybes vienijančius projektus kaip „Peace for Food“ ar EBPO žemės ūkių ministrų suvažiavimą, kuris įvyks lapkričio mėnesį Paryžiuje. Kaip teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, ši mūsų šalies atstovei patikėta įtakinga pareigybė leis stiprinti Lietuvos verslo pozicijas formuojant agromaisto ir maisto pramonės sektorių politiką pasaulyje.

Galimybė įgyti komercinį pranašumą

Manoma, kad pasibaigus dvejonėms dėl Žaliojo kurso tikslų koreliacijos su siekiu užsiauginti maksimaliai daug produktų, šalys laimėtojos bus tos, kurios nenusigręš nuo skatmeninimo ir kitų inovatyvių sprendimų kūrimo bei diegimo ir investuos į finansų/efektyvumo/aplinkosaugos svarstyklių balanso paieškas. Tokią netolimos ateities projekciją pateikė neseniai minimo komiteto vicepirmininkės pareigas pradėjusi eiti Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, kuri šįmet taip pat yra nominuota net dviem tarptautiniams apdovanojimams: „Metų Europos klasterio vadovės“ ir „Metų EIT moterimi“.

Iš tiesų, aktyvus Lietuvos veikėjų įsitraukimas į tarptautines organizacijas generuoja įvairiapusišką naudą visai šalies ekosistemai. Jei veikla BIAC leidžia prisidėti prie tarptautinės politikos kūrimo, tai, pavyzdžiui, veikimas Europos inovacijų technologijos instituto maisto sistemos bendruomenėje („EIT Food“) suteikia galimybę pasiūlyti daugybę vertę kuriančių programų startuoliams, studentams, ūkininkams, mokslininkams ar netgi valstybės tarnautojams bei politikams.

„Aktyvus dalyvavimas tokiose platformose leidžia pasiūlyti sustiprinti žinias visiems sektoriaus veikėjams. Pavyzdžiui, verslą vystantiems inovatoriams suteikiama patraukli tinklaveikos arena, pasiūloma aukščiausio lygio mentorystė bei finansinė parama įgyvendinti savo idėjas. Valstybės tarnautojams suteikiamos galimybės gilintis į sumaniąsias specializacijas, keistis gerosiomis praktikomis ar betarpiškai ieškoti bendrų sprendimų su kolegomis“, – pasakojo vieno aktyviausių „EIT Food“ centrų Europos šalyse vadovė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė

Agromaisto sektoriaus socialinis potencialas

Nors dažnai auganti įtaka matuojama pozicijomis ir ekonomine galia, tačiau ar kas pagalvoja, kad vis didesnes galimybes paveikti žemės ūkio ir maisto politikos formavimą įgauna veikėjai, sukaupę minkštosios galios kreditų? Tokios galios pavyzdžiais būtų galima laikyti aktyvumą ir įdirbį Europos Komisijai prioritetinėse kryptyse tokiose kaip moterų lyderystės stiprinimas agromaisto sektoriuje, palankios ekosistemos startuoliams kūrimas bei skatinimas kaimo vietovėse ir pan.

Lietuva tam jau dabar turi susikūrusi pakankamai tvirtus pamatus. „AgriFood Lithuania“ vykdo pavyzdinę moterų lyderystės skatinimo agromaisto sektoriuje programą, o rudenį šio centro organizuojamo hakatono „HACK Startup Village“ oficialia globėja yra Eurokomisarė, atsakinga už Inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą Maryia Gabriel. Į pastarąjį faktą žiūrėti tik kaip į simboliką nevertėtų, kadangi paskutinįkart ne lietuvis Eurokomisaras renginio mūsų šalyje globėju buvo tapęs beveik prieš dešimt metų.

Lietuvos verslo įdirbis stiprinant savo balso girdimumą Europos agromaisto sektoriaus politikos formavime įgauna vis didesnį svorį. Todėl beveik neabejotina, kad netrukus galėsime džiaugtis sukaupę didžiausią žemės ūkio ir maisto sektoriaus veikėjų kada nors turėtų poveikio priemonių europinės politikos formavimui arsenalą.


„AgriFood Lithuania DIH“ tapo Baltijos šalių tvarumo inovacijų apdovanojimų partneriais

Siekiant įvertinti svarbiausius verslo pasiekimus plėtojant tvarumą bei pabrėžti reikšmingą inovacijų vaidmenį, Baltijos šalių įmonės kviečiamos teikti paraiškas tvarumo inovacijų apdovanojimuiBaltic Sustainability Awards gauti. Nuo šiandien įmonės, organizacijos, startuoliai ir individualūs ekspertai kviečiami teikti paraiškas kategorijose „Poveikis aplinkai“, „Žaliosios inovacijos“ ir „Pokyčių šaukliai“. Nugalėtojai bus paskelbti „Baltic Sustainability Awards“ apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyks lapkričio 30 dieną „Splendid Palace“ kino teatre, Rygoje.

 

„Baltic Sustainability Awards“ – tai Baltijos šalių įmonėms, organizacijoms, startuoliams ir ekspertams skiriami apdovanojimai, kurių tikslas akcentuoti inovacijų tvarumo srityje svarbą ir įkvėpti kitus naujiems šios srities pasiekimams. Baltijos tvarumo apdovanojimus organizuoja inovacijų valdymo bendrovė „Helve“ kartu su mažmeninės prekybos tinklu „Rimi Baltic“. Šiemet renginys vyks jau antrąjį kartą. 2021 metais buvo gauta daugiau nei 300 paraiškų ir apdovanoti 8 nugalėtojai iš visų Baltijos šalių. Pernai tarp finalistų buvo galima matyti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Enefit“, viešojo transporto programėlės „Trafi“, ekologiškų produktų gamintojų „Auga group“, Vilniaus miesto savivaldybės projektus. Pastarasis pelnė „Poveikio aplinkai“ kategorijos apdovanojimą. Jis įteiktas už tai, kad bendradarbiaujant su universitetais, įmonėmis ir įstaigomis, savivaldybė sukūrė atvirą platformą, kuri leidžia dalytis ir plėtoti inovatyvias idėjas, skatina tvarų energijos vartojimą Vilniuje.

Apibūdindama Baltijos šalių tvarumo inovacijų apdovanojimus, „Helve“ verslo plėtros vadovė Anna Marija Ķiesnere sako, kad „apdovanojimų tikslas – pabrėžti tvarumo inovacijų teikiamas galimybes, kurios ilgainiui taps neatsiejama verslo dalimi. „Baltic Sustainability Awards“ apdovanojimų bei diskusijų forumų metu norime įvertinti pasiekimus ir šviesti apie pramonės naujienas. Tačiau ne mažiau svarbu ir sukurti bendruomenę, kuri vienytų inovatorius, verslininkus ir asmenis, ieškančius sprendimų ateities pasauliui“.

„Siekdami toliau plėtoti Baltijos tvarumo apdovanojimus, šiemet ypatingą dėmesį skirsime socialinės ir įmonių atsakomybės aspektams, kurie kartu su aplinkosauginiais aspektais sudaro tvaraus verslo sėkmės formulę. Kviečiame įmones, organizacijas ir pavienius asmenis teikti paraiškas, kuriose – tiek žaliųjų inovacijų, tiek socialinio verslumo istorijos. Taip drauge įkvėpsime kitus sekti pokyčių lyderių pavyzdžiu", – sako Liudvika Aleliūnas, „Rimi" socialinės atsakomybės ekspertas.

Paraiškas „Baltic Sustainability Awards“ apdovanojimams galima teikti internetu iki spalio 14 d. Kategorijoje „Poveikis aplinkai“ bus vertinama įmonių ir organizacijų veikla siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir savivaldybės kviečiamos teikti paraiškas atsinaujinančios energijos, pakartotinio išteklių naudojimo, mobilumo, tvarios tiekimo grandinės bei socialinio verslumo srityse. „Žaliųjų inovacijų“ kategorija skirta įmonių ir startuolių, kurie įdiegė naujoves žaliųjų technologijų ir tvarumo srityse, projektams akcentuoti. 2021 metų apdovanojimų finalininkų pasiūlyti sprendimai apėmė naujas mėsos auginimo laboratorijoje technologijas, tvarią investicijų platformą, neperdirbamų atliekų perdirbimą bei ekologinio mados industrijos pėdsako mažinimą. Apdovanojimų metu skiriamas dėmesys ir individualių specialistų pastangoms propaguojant tvarų gyvenimo būdą – tam skirta „Pokyčių šauklių“ kategorija. Ryškiausius tvarumo inovacijų šauklius padės išrinkti visuomenė, o kategorijų „Poveikis aplinkai“ ir „Žaliosios inovacijos“ laimėtojus Baltijos šalyse išrinks tarptautinė ekspertų komisija.

Siekiama, kad paraiškų vertinimas būtų sąžiningas, aiškus, pagrįstas duomenimis bei pritaikytas būtent „Baltic Sustainability Awards”. Todėl prie iniciatyvos prisijungė strateginis metodologijos partneris – pirmaujanti verslo konsultacijų bendrovė „EY Baltic“.

„Tvarumas yra ne tik iššūkis – tai galimybė įmonėms sumažinti pereinamojo laikotarpio riziką ir tapti naujos tvarumo ekonomikos lyderėmis. Mes, „EY“, tikime, kad tvarumas yra „nauja norma“, kuri keičia įmonių vadovų mąstymą ir siūlo inovatyvius sprendimus geresniam darbo pasauliui“, – motyvaciją įmonėms rinktis tvarios plėtros kelią komentuoja Jānis Kauliņš, „EY“ partneris Baltijos šalyse, klimato kaitos ir tvarumo paslaugų vadovas.

Baltijos šalių tvarumo apdovanojimus organizuoja inovacijų valdymo bendrovė „Helve“ kartu su „Rimi Baltic“. Renginį remia strateginės metodikos partneris „EY“ ir partneriai: skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“, draudimo bendrovė „IF“, el. parašu paremtų sprendimų teikėjas „Dokobit“ bei medienos drožlių padėklų gamintojai „Baltic Block“. Informaciniai partneriai: reklamos agentūra „Clear Channel“ ir naujienų portalas „Delfi“. Sužinoti daugiau ir teikti paraiškas „Rimi Baltic Sustainability Awards“ galima iki spalio 14 d. interneto svetainėje www.balticsustainabilityawards.eu. „Baltic Sustainability Awards“ apdovanojimų ceremonija vyks gyvai „Splendid Palace“, Rygoje, ir internetu lapkričio 30 d.

 


AgriFood Lithuania DIH direktorei – garbingas VDU įvertinimas

„AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė sulaukė garbingo vieno svarbiausių Baltijos valstybėse universiteto įvertinimo. Vytauto Didžiojo universitetas, stipriausias žemės ūkio pakraipą turintis universitetas Lietuvoje, atsižvelgęs į Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės aktyvią visuomeninę veiklą ir universiteto vardo garsinamą, nusprendė jai įteikti Lietuvos universiteto įkūrimo šimtmečiui skirtą proginį medalį. Medalis „AgriFood Lithuania DIH“ direktorei iš universiteto rektoriaus prof. Dr. Juozo Augučio rankų buvo įteiktas iškilmingo Senato posėdžio metu.

„Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, drįstu sakyti, yra viena aktyviausių agromaisto sektoriaus moterų lyderių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tai įrodo ir jos nominavimas šiais metais tapti Europos inovacijų ir technologijų instituto metų moterimi bei Europos metų klasterio vadove. Kristina jau daugelį metų savo veikla prisideda prie didesnės žemės ūkio ir maisto sektoriaus pažangos ir verslo bei universiteto bendradarbiavimo skatinimo kuriant naujausias technologijas. Mus ypač džiugina jos dėmesys moterų lyderystės temai, taip pat pastangos prisidėti prie studentų kompetencijų kėlimo ir jų pritraukimo mokytis agromaisto mokslus“, - „AgriFood Lithuania DIH“ direktorei įteikęs Lietuvos universiteto įkūrimo šimtmečio minėjimui skirtą proginį medalį teigė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. dr. Juozas Augutis.

Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė buvo įvertinta už didžiulį dėmesį ir pastangas skatinant moterų lyderystę agromaisto sektoriuje, pažangių technologijų diegimą žemės ūkio ir maisto sektoriuje bei  palankesnių sąlygų ūkininkams ir verslams kūrimą. Be to, Kristina daug dėmesio skiria ūkininkų, specialistų ir studentų edukacijai ir tarpsektoriniam bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimui.


Lietuvos atstovė pirmąkart nominuota tapti metų Europos klasterio vadove

Europos Komisija kartu su Europos klasterių bendradarbiavimo platforma (ECCP) paskelbė tris komisijos atrinktus pretendentus tapti geriausiu 2022 m. klasterio vadovu Europoje. Pirmąkart istorijoje tarp trijų finalininkų buvo išrinkta atstovė iš Baltijos šalių. Ja tapo lietuvė, Lietuvos klasterių tinklo ir „AgriFood Lithuania“ klasterio vadovė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Kartu su Lietuvos atstove tarp finalininkų pateko vadovai iš Italijos bei Ispanijos.

Vertinimo komisijai atrinkus tris stipriausius pretendentus į garbingiausią Europos klasterių bendruomenės apdovanojimą šiais metais lemiamas balsas yra atiduodamas visuomenei. Kiekvienas europietis gali išreikšti savo palaikymą pasirinktam kandidatui iki šio ketvirtadienio. Kviečiame palaikyti Lietuvos atstovę Kristiną Šermukšnytę-Alešiūnienę.

Įvertinimas už reikšmingus pasiekimus

Kaip teigia Europos Komisija, klasteriai atlieką pagrindinį vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir konkurencingumą Europoje bei stipriai prisideda prie įvairaus dydžio įmonių transformacijos, augimo, tarptautinio bendradarbiavimo didinimo ir inovacijų kūrimo bei diegimo. Šiuo metu Europos klasterių bendradarbiavmo platformoje yra užregistruota daugiau nei 1000 aktyvių klasterių, veikiančiu tarptautiniu mastu.

„Šis įvertinimas yra kelerių metų aktyvaus darbo rezultatas. Per šį laikotarpį buvo sustiprintas Lietuvos klasterių tinklas, vis daugiau mūsų verslo ekosistemos veikėjų suprato klasterių reikšmę ir kuriamą vertę įmonių augimui, šalies konkurencingumo didinimui, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui bei eksporto plėtrai. Tapome žymiai labiau matomi tarptautiniu mastu. Vilniuje įvyko didelis Europos klasterių bendruomenės renginys, į kurį atvyko daugybė Europos Komisijos atstovų ir verslo bendruomenių lyderių iš visos Europos Sąjungos“, – teigė Europos metų klasterio vadovo apdovanojimui nominuota Lietuvos klasterių tinklo ir „AgriFood Lithuania“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Tai buvo spartaus augimo metai ir K. Šermukšnytės-Alešiūnienės vadovaujamam „AgriFood Lithuania“, kuris tapo dar ryškiau matomu sektoriniu klasteriu Europoje, bendruomenės išskiriamu dėl ypatingo patikimumo ir aukšto lygio kompetencijos centro.  Be to, šis lietuviškas klasteris tapo net trijų kaskadinio finansavimo principais paremtų Europinių klasterių projektų partneriu. Šių projektų išskirtinumas yra tai, kad jų metu „AgriFood Lithuania“ veiks ne tik kaip vertę kuriantis ir sektoriaus veikėjus vienijantis kompetencijų centras, bet kaip ir finansavimą skirstanti bei potencialiai didžiausią vertę kursiančias įmonių ieškanti įstaiga.

Kam 2022 m. atiteks geriausio Europos klasterio vadovo apdovanojimas bus paskelbta metinės Europos klasterių konferencijos metu rugsėjo 26 d. Prahoje.


Startuolio pavadinimas

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Mauris semper nunc ut dolor pretium malesuada. Proin at magna vel risus mollis porta nec vitae est. Nulla facilisi. Pellentesque iaculis sodales vehicula. Vivamus sagittis, felis non pretium condimentum, est enim vehicula mauris, vel pellentesque lacus quam ut lacus. Nulla id malesuada urna. Sed ac massa sit amet ipsum viverra ullamcorper at vel risus. Class aptent taciti sociosqu ad litora torquent per conubia nostra, per inceptos himenaeos.


Kosmetikai skirti indeliai iš vaško – mažeikiškės įgyvendinama idėja

Lietuvoje antrus metus įgyvendinama moterų lyderystės skatinimo žemės ūkio ir maisto sektoriuose programa EWA. Joje dalyvauja moterys, turinčios verslo idėjų arba ne vėliau nei prieš dvejus metus pradėjusios vystyti startuolius, galinčius teigiamai paveikti maisto sistemą, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ar prisidėti prie tvaresnio ir efektyvesnio mūsų planetos resursų naudojimo. Drauge su tėčiu bityną puoselėjanti mažeikiškė Rasa Nabažaitė – viena iš šios programos dalyvių. Ji įgyvendina originalią, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje negirdėtą idėją – iš bičių vaško gaminti tvarias pakuotes kosmetikai.

Neringa ŠVELNIENĖ

Mažeikiškė – viena iš dešimties dalyvių
Europoje moterys verslininkės sudaro tik trečdalį savarankiškai dirbančių asmenų. O maisto ir žemės ūkio sektoriuje šis rodiklis dar mažesnis. Viena to priežasčių: žemės ūkis, o kartu ir maisto pramonė nuo seno buvo nelengvos veiklos sritys. Gal dėl to jas dažniau ir renkasi vyrai. Siekiant, kad situacija keistųsi, ir įgyvendinama minėta moterų lyderystės programa.Šiemet joje dalyvauti panoro 30 moterų iš įvairių Lietuvos regionų, o atrinkta buvo 10. Atranką vykdžiusios komisijos nuomone, pasirinktos tos pretendentės, kurių idėjos, svajonės, susijusios su veikla žemės ūkio ir maisto sektoriuose, pasižymėjo didžiausiu potencialu. Programos metu bus organizuojami mokymai, su projekto dalyvėmis individualiai dirbs patirties turintys mentoriai. Lapkričio mėnesį moterys pademonstruos, kokį progresą pasiekė, o nugalėtojos išsidalins 18 tūkst. eurų.

Studijas baigė užsienyje
Nabažaitė, drauge su tėčiu Alvydu puoselėjanti bityną „Užpelkių medus“, apie dalyvavimą projekte, apie medų, savo idėją gaminti tvarius indelius kosmetikai, sutiko papasakoti ir „Santarvei“. Baigdama Gabijos gimnaziją, Rasa žinojo, kad norės studijuoti, bet ne iš karto. Todėl nutarė pasiimti laisvus metus. Užsienyje laisvi nuo mokslų metai apibūdinami terminu – gap year. Metus ji gyveno Londone. O po metų išvyko į Škotiją, kur Europos Sąjungos piliečiams studijos yra nemokamos. Škotijoje mažeikiškė sėkmingai baigė biomedicinos bakalauro studijas ir tuomet išvyko stažuotis į Braziliją. Po metų sugrįžo į Škotiją studijuoti magistrantūroje. Panoro mokytis ko nors, kas būtų susiję su maistu.

„Pasirinkau gastronomijos studijas. Jos unikalios, nes tik dviejuose Europos universitetuose yra tokia studijų programa. Mokėmės visko apie maistą, bet tik ne kaip jį gaminti. Mokėmės apie maisto kultūrą, ekonomiką, komunikaciją, ką žmonės valgo, kaip valgo, kokią įtaką tai turi aplinkai, kaip sukuriamos ekonominės, logistinės sistemos. Realiai gastronomo profesijos lyg ir nėra. Bet studijuodama žinių ir įgūdžių įgijau daug ir įvairių“, – apie profesiją, kurios atstovai dažniausiai patys sau susikuria veiklų, pasakojo „Santarvės“ pašnekovė.

Norisi daryti kitaip, nei visi
Po studijų mažeikiškė vėl išvyko į Braziliją, o 2020-aisiais atvyko į Mažeikius, į brolio vestuves. Atvyko ir pasiliko. Grįžusi į Mažeikius, Rasa metus dirbo ledų gamykloje. Iš pradžių kokybės, paskui produktų vystymo skyriuje, bet padėdavo ir tėčiui bityne. „Darbas nuo devintos iki penktos valandos buvo ne man, tad išėjau iš gamyklos. Ir nuo to laiko su tėčiu stipriau plėtojame „Užpelkių medaus“ veiklą. Be to, iš vaško pradėjau daryti įvairias dėžutes. Kalbant apie vaško panaudojimą, dažnas žmogus pirmiausia įsivaizduoja vaškines žvakes. O man norisi daryti kažką kitokio. Todėl pradėjau eksperimentuoti, pavyko išgauti įvairias formas“, – kalbėjo bitininke ir gastronome prisistatanti R. Nabažaitė.

Į gaminius iš vaško pažvelgė kitu kampu
Vėliau Rasa sužinojo apie programą „Ewa“ ir nutarė užpildyti paraišką. Kandidatės buvo kviečiamos sugalvoti ir pristatyti inovatyvias, su žemės ūkiu ir maistu susijusias idėjas. Mažeikiškė ilgai mąstė, kokios idėjos įgyvendinimo galėtų imtis, jei būtų pakviesta dalyvauti šioje programoje. Ilgainiui atėjo mintis apie indelius iš vaško bei jų pritaikymą kosmetikai pilstyti. Suvenyrų – įvairių žvakių, figūrėlių liejimas iš vaško, atrodytų, nėra nieko naujo. Tačiau į šį dalyką Rasa pažvelgė kitu kampu – indelių iš vaško, skirtų kosmetikai, nei Lietuvoje, nei užsienyje niekas negamina. Apie savo idėją ji papasakojo keliems pažįstamiems, gaminantiems natūralią kosmetiką, ir iš jų sulaukė palaikymo bei pritarimo. Nedidelių natūralios kosmetikos gamyba užsiimančių įmonių atstovai tikina, kad surasti iš natūralių, tvarių medžiagų pagamintų indelių, pakuočių kosmetikai, nėra paprasta. O galiausiai tai atsiremia į pinigus – šie daiktai brangūs.

Plastiko išradėjai turėjo kilnų tikslą
Rasa pasakojo, kad ruošdamasi EWA programos atidarymo renginiui, kur reikėjo pristatyti savo sumanymą programos koordinatoriams bei kitoms dalyvėms, ji domėjosi ir plastiko, kurio šiandien sunaudojama ir į aplinką išmetama milžiniški kiekiai, istorija. Įdomu tai, kad plastikas buvo sukurtas turint kilnų tikslą – išgelbėti gamtą. XIX a. pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose labai išpopuliarėjo biliardas. Tačiau biliardo kamuoliukai buvo daromi iš dramblio kaulo. Mokslininkai rimtai pažiūrėjo į problemą: negalima išžudyti visų dramblių, kad kažkas galėtų žaisti biliardą ir sukūrė alternatyvą – plastiką, iš kurio netrukus buvo pradėti gaminti kamuoliukai. Apie 1950 m. rinkoje atsirado ir pirmoji kosmetikos priemonė supilta į plastikinę talpą – išsukamas rutulinis dezodorantas. Nepraėjus nė šimtmečiui, skaičiuojama, kad per metus vien kosmetikos pramonė pagamina 150 milijardų plastikinių pakuočių. Kitaip tariant, plastikas buvo sukurtas siekiant išgelbėti gyvūnus, o dabar yra priešingai – dėl į aplinką išmetamo milžiniško plastiko kiekio gyvūnai kenčia, žūsta.

Kosmetikos srityje alternatyvų mažai
Rasa pastebi: kalbant apie maistą, šiuo metu vartotojai, jei tik nori, gali rasti alternatyvų. Pavyzdžiui, yra parduotuvėlių, į kurias, atėjus apsipirkti, galima atsinešti daugkartinius maišelius, dėžutes, stiklainius, o pardavėjai į juos sudeda ar supila kliento įsigytus maisto produktus. (Kai pamąstai, ne taip seniai buvo, kad pieno pirkti su savo stiklainiais rankose skubėdavome į  kiemą, kur jo atveždavo kaimo žmonės. Arba siųsdamos anūkus į parduotuvę močiutės įduodavo drobines terbeles…). Deja, kosmetikos industrijoje plastikinių pakuočių pakaitalų beveik nėra. Ir gamintojų, ir vartotojų sąmonėje įsitvirtino tai, kad plastikiniai indeliai pasižymi tinkamomis savybėmis – yra patvarūs, pigūs. Jei kokį muilą ar kietąjį šampūną galima supakuoti ir į dėžutes, pagamintas iš perdirbto popieriaus, kremą ar kitą skystą kosmetiką taip dozuoti kur kas sudėtingiau.

Bando sutvirtinti vašką
Mažeikiškė supranta, kad jos idėja – vaškiniai indeliai kosmetikai – nebus paprasta. O gali ir išvis nepavykti. Bet vis tiek savo idėja programos „Ewa“ dalyvė tiki ir, kaip sakoma, per bangas iriasi pirmyn – atlieka bandymus, dalyvauja programos organizatorių rengiamuose mokymuose, konsultuojasi su jai priskirtu mentoriumi, ieško atsakymų į įvairius iškylančius klausimus. Vaškas turi itin daug pliusų – tai atsinaujinanti, natūrali, tvari, nepraleidžianti vandens antibakterinė, maloniai kvepianti, greitai gamtoje suyranti medžiaga. „Jei kosmetikos gamintojas nedidelį kiekį kosmetikos vaško indeliuose atiduoda tiesiogiai savo klientui, tai viskas lyg ir tiktų. Bet jei į vaškinius indelius supilstytą kosmetiką reikėtų kur nors gabenti, visko gali nutikti. Dabar darbuojuosi ties medžiagiškumu – noriu vašką, kaip medžiagą, sutvirtinti, pakelti jo lydymosi temperatūrą, bet siekiu, kad jis išliktų natūralus, suyrantis. Bandau vašką maišyti su medžio pjuvenomis, kanapių lukštais, gintaro dulkėmis“, – kasdienę veiklą apibūdino pašnekovė ir pridūrė, kad jai labai praverčia turimos gastronomijos, biomedicinos žinios.


„FlexiGroBots“ sėkmingai kuria novatorišką platformą, padedančią ūkininkams

Oficialai bagėsi pirmasis „FlexiGroBots“ projekto, koordinuojamo Ispanijos „Atos Group“ tyrimų ir inovacijų centro, kuriame dalyvauja ir „AgriFood Lithuania DIH“, etapas, atnešęs daug žadančių rezultatų. Šiame etape daugiausia dėmesio buvo skiriama naujos atviro dirbtinio intelekto (DI) platformos, skirtos kurti nevienalytes kelių robotų sistemas, kūrimui bei išvadų rengimo ir duomenų paslaugoms, validuojamoms trijuose realiuose didelės ekonominės vertės pilotiniuose projektuose: vynuogių (Ispanija), rapsų (Suomija) ir mėlynių (Serbija ir Lietuva). Žymint pirmojo projekto etapo pabaigą galima pasidžiaugti, jog jau buvo atlikti keli sėkmingi mėlynių ir vynuogių laukų bandymai, kuriuose buvo naudojami antžeminiai robotai ir dronai, o Šiaurės Europos lokacijos, kuriose bus atliekami rapsų testavimai, jau yra paruoštos pirmiesiems lauko bandymams. Visi trys bandomieji projektai antrąją projekto vasarą pažymės daugiau intensyvesniu duomenų rinkimu ir validavimu.

Siekiant sukurti sprendimus, kurių pramonei iš tikrųjų reikia, pradėta bendradarbiauti su ūkininkais, robotų operatoriais ir konsorciumo partneriais. Be to, tam, kad būtų galima sudaryti funkcinių ir nefunkcinių reikalavimų sąrašą ir nustatyti tinkamą atskaitos architektūrą, reikiama informacija buvo renkama naudojant klausimynus. Siekiant užtikrinti perkeliamumo, sąveikavimo ir standartizavimo galimybes, šie reikalavimai buvo parengti taip, kad atitiktų Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ir kitus etinius, teisinius bei socioekonominius principus. Be to, tam, kad būtų užtikrinta galimybė keistis duomenimis ir tokiu būdu skirtingoms situacijoms bei robotizuotoms platformoms pritaikyti mastelį - tai yra viena iš pagrindinių projekto užduočių, - buvo sukurta FlexiGroBots platforma.

Platformą sudaro keli skirtingi komponentai:

  • Dirbtinio intelekto platforma. „Kubernetes“ pagrindu sukurta infrastruktūra apima keletą virtualių mašinų ir grafinį procesorių, skirtą modelio mokymui paspartinti.
  • Bendrosios duomenų įgalinimo priemonės ir paslaugos. Kuriama Minimal Viable Data erdvė, apimanti Tarptautinės duomenų erdvių asociacijos (International Data Spaces Association - IDSA) ir atvirojo kodo kūrimo blokus. Tarptautinės duomenų erdvių asociacijos jungtys sukurs sąsajas tarp sudėtingos sistemos komponentų.
  • Geoerdvinės įgalinimo priemonės ir paslaugos. Geoerdvinėms įgalinimo priemonėms ir paslaugoms Ispanijos bandomojoje versijoje buvo įdiegtas atvirų duomenų kubo pavyzdys. Šiuo metu jau įregistruotas Sentinel-2 Žemės stebėjimo produktų apibrėžimas bei pradėtas bepiločių orlaivių gautų duomenų indeksavimas, apimantis atvirų duomenų kubo naršyklės pavyzdį, reikalingą duomenų vizualizavimui.
  • Bendrosios taikomųjų programų paslaugos. Kelioms paslaugoms tokioms kaip SLAM, veiksmų atpažinimas, žmonių aptikimas ir kt. jau galimi pirmieji prototipai. Netrukus bus įdiegtas duomenų anonimiškumas. Duomenų rinkiniai rengiami ir anotuojami tam, kad bendradarbiaujant su pilotiniais projektais būtų galima tiksliai suderinti jau egzistuojančius modelius arba sukurti naujus. Kenkėjų, tokių kaip kekeras (botrytis) ar piktžolės, aptikimas  yra dar viena svarbi paslauga.
  • Užduočių valdymo centras. Šiuo metu užduočių valdymo centrui kuriama simuliacinė aplinka su nauju QGroundControl plėtiniu, leidžiančiu integruoti MQTT komunikacijos kanalus tarp robotų, daiktų interneto (IoT) platformų ir MCC.

Tam, kad būtų galima standartizuotai ir skaidriai raportuoti FlexiGroBots projekto sukurto dirbtinio intelekto modelio ir duomenų rinkinio išvestis, buvo sukurtas modelių kortelių ir duomenų lapų šablonas. Be to, pradėtos diskusijos su AI4Europe platformomis tam, kad į AI4Europe dirbtinio intelekto turto įkėlimo šabloną būtų įtraukti skaidresni ataskaitų teikimo standartai, kuriuos galėtų naudoti ne tik FlexiGroBots, bet ir kiti projektai.

Po to, kai 2021 m. gruodį buvo išleista pirmoji FlexiGroBots platformos versija, paskutiniais mėnesiais projekto partneriai buvo sutelkę dėmesį į naujų skirtingų komponentų funkcijų kūrimą. Beveik visi gauti rezultatai gali būti stebimi projekto GitHub saugykloje.

Šiame projekte AgriFood Lithuania DIH yra trečiosios bandomosios programos (Robotika didelės vertės žemės ūkio kultūrų auginimui) partneris ir pagalbininkas Lietuvoje. Be to, prisidedame prie programos vertinimo, suinteresuotųjų šalių ir potencialių klientų informavimo bei pilotinio projekto rezultatų panaudojimo projektui pasibaigus. Galiausiai, vadovaujame projekto FLEXIGROBOTS sklaidai ir eksploatacijai, esame atsakingi už partnerių pastangų koordinavimą ir vadovaujame technologijų perdavimo bei demonstracinių priemonių diegimo užduočiai.

__________________

Daugiau informacijos: https://flexigrobots-h2020.eu/

Sekite FlexiGroBots socialiniuose tinkluose Twitter ir LinkedIn. Taip pat užsiprenumeruokite kas pusmetį pasirodantį naujienlaiškį ir sekite projekto eigą bei pasiektus rezultatus.

Apie FlexiGroBots:

„FlexiGroBots“ – lankstūs robotai, skirti pažangiam tiksliojo žemės ūkio operacijų automatizavimui, – yra ES finansuojamas projektas pagal Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų programą H2020 su dotacijos sutartimi Nr.101017111. „FlexiGroBots“ tikslas – padaryti robotų sistemas ekonomiškai efektyvias tiksliojo žemės ūkio operacijoms sukuriant platformą, įgalinančią sistemų lankstumą per universalumą, bendradarbiavimą, galimybę keisti mastelį ir autonomiją.  Be to, tai padėtų užtikrinti duomenų ekonomiką, palengvinančią dirbtinio intelekto valdomų robotų galimybių plėtrą.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie projektą, susisiekite su „FlexiGroBots“ projekto koordinatoriumi Francisco Javier Nieto De-Santos, „Atos“: francisco.nieto@atos.net. Klausimais, susijusiais su žiniasklaida / komunikacija, kreipkitės į „FlexiGroBots“ komunikacijos vadovą Teodorą Knežić, BioSense institutas: teodora.knezic@biosense.rs


Galimybė startuoliams nemokamai prisistatyti viename didžiausių renginių Europoje

Skaitmeninis inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ tapo tarptautinės konferencijos „Startup Ole“ Salamankoje (Ispanija) oficialiu partneriu. Šis rugsėjo 5–7 dienomis jau aštuntąjį kartą vyksiantis renginys yra laikomas vienu didžiausių renginių Tech-startups ekosistemoje Europoje. Jame dalyvaus 40 tūkstančių žiūrovų iš 120 valstybių, 1500 startuolių, daugiau nei 1 200 pranešėjų bei 300 korporacijų ir investuotojų, kurių investicijų portfelis viršija 100 milijardų.

„Būdami šio renginio partneriais turime galimybę pakviesti startuolius iš Lietuvos dalyvauti ir prisistatyti nemokamai bei išvengti didesnio nei 300 eurų mokesčio. Kviečiame nepraleisti progos užmegzti naujų verslo pažinčių ir pristatyti savo siūlomą produktą ar paslaugą labai plačiam auditorijos ratui“, – sakė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Dalyvaujantys startuoliai galės pasinaudoti šiomis galimybėmis:

  • Nemokamas dalyvavimas renginyje kaip startuoliui (vertė 300 Eur + pvm);
    • Kvietimas dalyvauti dviese;
    • Privatūs susitikimai su investuotojas ar potencialiais partneriais;
    • Stendas renginio metu;
    • Tinklaveikos renginiai;
    • Galimybė dalyvauti pitch'ų varžybose;
    • Kvietimas dalyvauti kokteilių vakarėlyje;
    • Papildomi tinklaveikos įrankiai;
    • Daugiau informacijos: https://startupole.eu/startups/.

*Atvykimo ir gyvenimo išlaidos nėra kompensuojamos.

Norintys pasinaudoti šia galimybe kviečiami rašyti el. paštu edita@agrifood.lt


„AgriFood Lithuania“ direktorė paskirta Pasaulinio verslų organizacijų tinklo prie EBPO Maisto ir žemės ūkio komiteto vicepirmininke

Verslo ir pramonės patariamasis komitetas (BIAC), veikiantis prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), paskyrė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorę ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Agromaisto ir bioekonomikos komiteto pirmininkę Kristiną Šermukšnytę-Alešiūnienę BIAC Maisto ir žemės ūkio komiteto vicepirmininke. Tai pirmasis kartas, kada Lietuvos atstovas yra paskiriamas būti vienu iš šios organizacijos komitetų vicepirmininku. 

BIAC narės vienija EBPO šalių narių didžiausias verslo organizacijos, tarp kurių yra LPK. Verslo ir pramonės patariamasis komitetas atlieka svarbų vaidmenį, atstovaudamas skirtingiems sektoriams ir prisidėdamas konkrečiomis įžvalgomis ir siūlymais. BIAC Maisto ir žemės ūkio komitetas siekia didinti šio sektoriaus atsparumą ir prisideda ekspertinėmis žiniomis, sprendžiant jo problematiką – maisto tiekimo grandinių užtikrinimą, gamtos išteklių valdymą ir kt.

„Dėl karo Ukrainoje iškilo grėsmė pagrindinių grūdinių kultūrų tiekimui, pasaulis vis garsiau kalba apie maisto krizę, nes tiekimo grandinės yra pažeistos, ženkliai išaugę žaliavų, perdirbimo ir transportavimo kaštai. Daugelis sprendimų priėmėjų tik dabar pamatė, kokią reikšmę ekonomikai, valstybės ir žmonių gerbūviui turi maisto pramonė ir žemės ūkis. Dabar, kai aprūpinimo maistu klausimai sprendžiami jau globaliu mastu, labai svarbu, kad turėsime savo ekspertą BIAC Maisto ir žemės ūkio komitete. Mums tai galimybė keistis naujausia informacija, o taip pat stiprinti LPK pozicijas, formuojant agromaisto ir maisto pramonės sektorių politiką. Juolab, kad šių sektorių laukia dideli iššūkiai, jeigu kalbame apie perėjimą prie bioekonomikos ir pačią maisto pramonės transformaciją “, – teigė LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

K. Šermukšnytė-Alešiūnienė, kuri šią savaitę pateko į Europos inovacijų ir technologijų instituto paskelbto 27 perspektyviausių Europos verslininkų ir novatorių nominantų sąrašą ir varžysis Moterų lyderystės kategorijoje (angl. EIT Women Leadership Award), pažymėjo, jog tai bus puiki galimybė efektyviai išnaudoti iki šiol sukauptą profesinę patirtį.

„Suteiktas pasitikėjimas ir atsakomybė bus puiki proga išnaudoti per mano ilgesnę nei 13 metų profesinio darbo patirtį sukauptas kompetencijas. Visų pirma, vystant inovatyvius ir skaitmeninius žemės ūkio ir maisto sektoriaus produktus ir technologijas bei atliekant tarptautinės ekspertės darbą agromaisto sektoriaus skaitmeninimo, MTEP ir inovacijų ekosistemos kūrimo ir vystymo temomis. Neabejoju, kad turima patirtis dirbant kartu su verslo ir mokslo bendruomene bei Lietuvos ir Europos politikos kūrėjais leis prisidėti prie EBPO Verslo Maisto ir žemės ūkio komiteto įtakos stiprinimo formuojant pažangiausių pasaulio vyriausybių agromaisto sektoriaus politiką. Tikiuosi aktyviai prisidėti ruošiant komiteto pozicijas šiuo metu aktualiausiomis sektoriui  temomis tokiomis kaip maisto vertės grandinių stiprinimas, pasaulio gyventojų aprūpinimas sveiku ir kokybišku maistu, tvarios aplinkos kūrimas ir klimato kaitos valdymas“, – sakė naujoji EBPO Verslo Maisto ir žemės ūkio komiteto vicepirmininkė ir LPK Agromaisto ir bioekonomikos komiteto pirmininkė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.


„AgriFood Lithuania” direktorė tarp kandidatų į 2022 m. Europos inovacijų ir technologijų instituto apdovanojimus

Tarp pačių perspektyviausių verslininkų ir novatorių Europoje – „AgriFood Lithuania DIH” direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Ji pateko į Europos inovacijų ir technologijų instituto paskelbto 27 nominantų iš 15 valstybių sąrašą ir varžysis Moterų lyderystės kategorijoje (angl. EIT Women Leadership Award).

„Moterys vis dar sudaro mažumą mitais apipintame ir labai vyriškame žemės ūkio ir maisto sektoriuje. Vis dėlto, vykstanti agromaisto sektoriaus transformacija keičia nusistovėjusias normas ir prie to stipriai prisideda Europos technologijų instituto maisto bendruomenės iniciatyva „EIT Food“, kuri mane vienintelę iš šios bendruomenės nominavo tapti metų EIT moterimi. Šios prestižiškiausios Europos iniciatyvos agromaisto sektoriuje sprendimas yra didelis įvertinimas visai Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus ekosistemai, jos inovatyvumui, potencialui ir mūsų šalies sektoriaus veikėjų rodomai lyderystei siekiant tvarumo ir pažangos tikslų. „AgriFood Lithuania DIH” vykdomos veiklos ir iniciatyvos būtų beprasmės, jei jų teikiamomis galimybėmis nenorėtų naudotis Lietuvos ūkininkės ir ūkininkai bei kiti sektoriaus veikėjai. Šiandien Lietuvoje vykdoma „EIT Food“ EWA programa yra puikus pavyzdys, kad moterys Lietuvoje drąsiai imasi lyderystės ir kuria inovatyvias technologijas, tampančias neatsiejama agromaisto sektoriaus kokybinio šuolio priežastimi ir šiuos mūsų pasiekimus mato visa Europa”, – teigė pirmoji moteris Lietuvos istorijoje nominuota tapti EIT metų moterimi K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Sveikindama paskelbtus nominantus Europos Komisijos narė atsakinga už Inovacijas, tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą Mariya Gabriel sakė, kad paskelbti šių metų kandidatai yra EIT organizacijos įdedamo darbo ir svarbos Europos inovacijų ekosistemai pavyzdžiai, kurie reikšmingai prisideda prie inovacijų sklaidos Europoje.

Tam pritardami apdovanojimų organizatoriai teigia, kad šiame konkurse yra įvertinami perspektyviausi EIT ekosistemos verslininkai ir novatoriai iš visos Europos: nuo studentų iki verslininkų, nuo laboratorijos iki rinkos ir nuo idėjos iki sprendimo. Anot EIT Valdybos pirmininko Gioia Ghezzi, EIT apdovanojimai išryškina novatorius, kurie yra EIT bendruomenės širdis ir primena apie EIT ekosistemos stiprybę ir vienybę.

Rugsėjo mėnesio pabaigoje įvyks viešasis vertinimo etapas, po kurio 12 geriausių kandidatų pateks į finalinį apdovanojimų renginį spalio mėnesį!