Skaitmeninės jūros hakatonas – pirmasis toks Lietuvoje
Pirmąkart Baltijos šalių istorijoje susivieniję trys šio regiono „EIT FOOD“ centrai „AgriFood Lithuania DIH“, Rygos Technologijų universitetas bei Tartu Biotechnologijų parkas kartu organizuoja išskirtinį skaitmeninių inovacijų centro iš Lietuvos inicijuotą tarptautinį nuotolinį hakatoną „HACK DigitalSea‘21”. Organizatoriai skirtingose kategorijose dėl 12 000 eurų prizinio fondo kviečia dalyvauti tiek dar tik idėjų ieškančius studentus, tiek ir patyrusias startuolių komandas. Registracija jau prasidėjo ir tęsis iki birželio 27 d. HACK DigitalSea’21 vyks liepos 3–4 dienomis.
Susivienijo Baltijos valstybių Aplinkos ministerijos
Temos aktualumą patvirtina aktyvus visų Baltijos valstybių valdžios hakatonui skiriamas dėmesys. Oficialiais renginio partneriais tapo Aplinkos ministerijos iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Taip pat Lietuvos energetikos ministerija.
„Skaitmeniniai ir inovatyvūs sprendimai, galintys paskatinti žaliųjų uostų plėtrą, sumažinti taršą bei laivybos poveikį, išlaikyti natūralią bioįvairovę, stiprinti maisto vertės grandines, skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir efektyviau išnaudoti logistikos galimybes bei įtraukti visuomenę į šiuos procesus mums yra ypatingai svarbūs. Jaunųjų inovatorių atrasti pažangūs sprendimai mums leistų tapti dar konkurencingesniais, nes nebūnant žaliais ir tvariais mes ne tik nesaugosime gamtos ir žmonių sveikatos, bet ir nesugebėsime sėkmingai varžytis su kitomis ES valstybėmis“, – teigė hakatono „HACK DigitalSea‘21” idėją aktyviai palaikantis ir hakatono atidaryme kartu su kitais Baltijos valstybių ministrais sveikinimo žodį sakysiantis aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Hakatone – trys prizų kategorijos
„HACK DigitalSea‘21” hakatone patyrusi tarptautinė komisija išrinks po vieną komandą nugalėtoją kiekvienoje organizatorių išskirtoje kategorijoje: pažangiausio sprendimo, stipriausios idėjos bei nuo balto lapo iki sprendimo. Visų kategorijų nugalėtojai bus apdovanoti 4 000 eurų piniginiais prizais. Taip pat dalyvausiančios komandos varžysis ir dėl papildomų partnerių įsteigtų vertingų prizų.
„Šį kartą organizuodami hakatoną atsižvelgėme į kartais atsirandančią neteisybę, kada ne visos komandos varžosi vienodomis sąlygomis dėl įvairių priežasčių. Vienos būna pernelyg stiprios, tad studentai nebeturi galimybių laimėti, kitos jau ateina turėdamos sprendimus, tad su jomis būna ypatingai sudėtinga konkuruoti komandoms, kurios tik hakatono metu pradeda kurti atsakymą į iššūkį. Dabar hakatone vienodas galimybes laimėti turės tiek dalyviai, ateinantys su turimais sprendimais, tiek komandos, hakatono pradžioje neturėjusios nieko, tačiau sugebėjusios parengti sprendimus ar sugalvoti bent jau idėją, kaip būtų galima efektyviai ir tvariai išspręsti egzistuojančią problemą“, – mintimis dalijosi renginio organizatorė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Keturios iššūkių kategorijos
Renginio organizatoriai teigia, kad šis hakatonas yra galimybė paieškoti galimų pažangių ir efektyvių sprendimo būdų problemoms ir galimybėms ten, kur mes dažnai pamirštame pasižiūrėti – jūroje. Jūra nėra tik laivai ar uostas, tai svarbi tvarios aplinkos ekosistemos, maisto tiekimo grandinės, logistikos bei atsinaujinančios energetikos dalis.
Pavyzdžiui, Europos Komisija yra išsikėlusi uždavinį iki 2030 m. atsinaujinančios energijos kiekį iš jūros padidinti iki 5 kartų, o iki 2050 m. net iki 25 kartų. Pati Baltijos jūra yra ketvirta pagal užterštumą pasaulyje, ji yra stipriai paveikta cheminių medžiagų ir eutrofikacijos, vienu metu joje plaukioja net 2 000 laivų, o nesaikinga žvejyba, dugninio tralo naudojimas ir žuvininkystės ūkiai yra padarę didžiulę žalą Baltijos jūros ekosistemai. Be to, šiandien jūroje yra nemažai neišnaudoto potencialo – pavyzdžiui, iš makrodumblių pagaminta biomasė gali būti naudojama kaip maistas ir kiti naudingi vartojimui produktai, tačiau Baltijos jūroje makrodumblių auginimas ir derliaus gavimas vis dar yra kūdikystės stadijoje.
Todėl hakatono dalyviai bus kviečiami pasirinkti iššūkį vienoje iš keturių kategorijų: Tikslioji žuvininkystė ir akvakultūra; Tvari aplinka; Pažangūs logistikos sprendimai bei Atsinaujinanti energetika. Kiekvienoje iš šių kategorijų bus galima pasirinkti po konkretų iššūkį, kuris bus suformuotas kasdien su juo susiduriančių organizacijų. Kviečiame nepraleisti progos dalyvauti išskirtiniame tarptautiniame hakatone bei pasiūlius tvarius ir pažangius sprendimo būdus laimėti solidžius piniginius prizus. Registracija jau prasidėjo ir tęsis iki birželio 27 d.!
Geriausiai pasirodžiusios komandos turės galimybę savo sprendimus pristatyti aukščiausio lygio „Skaitmeninės jūros“ konferencijos metu. Ši konferencija yra vienintelis renginys Lietuvoje ir vienas iš nedaugelio renginių Vidurio ir Šiaurės Europoje, gavusių teisę būti Europos Komisijos iniciatyvos „Europos jūros diena“ (angl. European Maritime Day) dalimi.
Daugiau informacijos apie hakatono organizatorius
Pagrindinis renginio organizatorius – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ – 2020 m. Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro apžvalgoje buvo išskirtas kaip vienas iš dviejų gerosios praktikos sektorinių skaitmeninių inovacijos centrų pavyzdžių visoje Europoje bei nuo š. m. kovo tapo „EIT FOOD“ centru Lietuvoje.
„EIT FOOD“ – pirmaujanti maisto inovacijų iniciatyva Europos Sąjungoje, siekianti tvaresnės, sveikesnės ir patikimesnės maisto sistemos visame žemyne. Tai prestižiškiausia tokio tipo organizacija ES, o jos tinklas jungia centrus visame kontinente. Daugiau sužinoti apie „EIT FOOD“ organizaciją galite apsilankę jų internetiniame puslapyje.
Kiti renginio organizatoriai Rygos Technologijų universitetas bei Tartu Biotechnologijų parkas.
Paskelbta mentorių atranka į „EWA“ projektą
Paskelbta mentorių atranka į pirmąkart Lietuvos istorijoje vykdomą pirmaujančios maisto inovacijų iniciatyvos Europos Sąjungoje „EIT FOOD“ programą „EWA“. Šio projekto tikslas – paskatinti moterų įsitraukimą į verslo kūrimą bei atskleisti jų potencialą būti ateitį keičiančių sprendimų inovatorėmis. Programoje dalyvauti bus atrinktos dešimt perspektyviausių idėjų pasiūliusių jaunųjų verslininkių. Registracija jau vykdoma ir tęsis iki birželio 13 d.!
Kodėl verta būti mentoriumi?
Atrinkti programos mentoriai turės galimybę užmegzti pažintį su gabiausiomis agromaisto sektoriaus inovatorėmis Lietuvoje, aktyviai pasinaudoti „EIT FOOD“ bendruomenės galimybėmis ir dalyvauti įvairiuose renginiuose, seminaruose bei išnaudoti plačią tarptautinių sektoriaus veikėjų kontaktų bazę. Taip pat moterų mokytojai bus pakviesti aktyviai bendrauti ir keistis patirtimi su kitais šios programos mentoriais iš aštuonių Europos valstybių.
„Galimybė būti mentoriumi yra ne tik pagalba kitiems, bet ir puiki galimybė augti kaip profesionalui, išgirsti naujų idėjų iš verslą tik pradedančių asmenų bei praplėsti savo kontaktų ratą būsimais verslo lyderiais. Buvimas mentoriumi leidžia jausti sektoriaus pulsą ir nenutolti nuo ten, nuo kur kiekvienas šiandien jau patyręs profesionalas pradėjo“, – patirtimi dalijosi patyrusi mentorė bei „EIT FOOD“ centro Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Kokių mentorių ieškoma?
Ieškomi patyrę profesionalai, norintys prisidėti prie sėkmingo aktyvesnio moterų verslininkių įtraukimo į agromaisto sektorių. Tikimasi, kad būsimieji moterų patarėjai galėtų pasidalinti verslo kūrimo ir vystymo patirtimi, suteikti žinių apie efektyvų išteklių valdymą, investicijų prisitraukimą bei bendravimą su verslo partneriais ar kitais suinteresuotais asmenimis. Labai svarbi savybė, kurios iš mentorių tikisi projekto organizatoriai, yra nuoširdus rūpestis ir noras padėti augti bei išvengti potencialių klaidų dar tik pirmuosius žingsnius šioje srityje žengiančioms verslininkėms.
„Pradėti kurti ir vystyti verslą yra nelengva užduotis. Statistika yra negailestinga. Didžioji dalis startuolių turi finansinių resursų vos keliems mėnesiams į priekį, todėl kiekviena klaida gali būti pražūtinga. Mes tikimės, kad prie programos prisijungę mentoriai pasidalins savo žiniomis ir įgyta patirtimi kuriant bei vystant verslą. Projekte dalyvaujančios jaunosioms inovatorės tikėsis iš mentorių išgirsti patarimų, kaip sumažinti klaidų riziką, efektyviai valdyti turimus išteklius, pastebėti egzistuojančias galimybes, nepasimesti ir amortizuoti padarytų neteisingų sprendimų žalą“, – teigė Lietuvos inovacijų centro projektų vadovė Daiva Bičkauskė.
Mentorių registracijų laukiame el. paštu edita@agrifood.lt iki birželio 27 d.
Pradedančiosioms moterims versle – išskirtinė paskata
Pirmąkart Lietuvos istorijoje pradedančioms agromaisto sektoriaus verslininkėms suteikta galimybė dalyvauti išskirtiniame „EIT FOOD“ projekte „EWA“. Ši pirmaujančios maisto inovacijų iniciatyvos Europos Sąjungoje programa skirta paskatinti moterų įsitraukimą į verslo kūrimą bei atskleisti jų potencialą būti ateitį keičiančių sprendimų inovatorėmis. Norinčiųjų dalyvauti projekte registracija jau startavo ir tęsis iki birželio 13 dienos. Geriausiai pasirodžiusios dvi dalyvės pasidalys 15 000 eurų prizą. Moterys, norinčios sužinoti daugiau apie šį projektą, yra kviečiamos registruotis ir dalyvauti „EWA“ pristatymo renginyje, kuris vyks nuotoliniu būdu birželio 3 d. 10 val.
Programa skirta ankstyvosios stadijos startuolių įkūrėjoms
Projekte kviečiamos dalyvauti moterys, turinčios verslo idėją ar ne vėliau nei prieš dvejus metus pradėjusios vystyti startuolį. Organizatoriai iš verslininkių tikisi idėjų ir sprendimų, kurie turi potencialą teigiamai paveikti maisto sistemą, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ar prisidėti prie tvaresnio ir efektyvesnio mūsų planetos resursų naudojimo. Taip pat pradedantysis verslas neturėtų būti sulaukęs didesnės nei 30 tūkstančių eurų investicijos iš išorinių šaltinių.
Programos vykdytojai atrinks dešimt perspektyviausių jaunųjų verslininkių, kurios 6 mėnesius individualiai dirbs su joms asmeniškai priskirtais patyrusiais mentoriais, dalyvaus fiziniuose ir virtualiuose seminaruose bei mokymų sesijose ir turės galimybę aktyviai išnaudoti tarptautinės tinklaveikos galimybes „EIT FOOD“ bendruomenės rate.
Be to, rudenį vyksiančio finalinio renginio metu, kurį stebės daugiau nei 3 000 kasmetinio tarptautinio „Agromaisto forumo“ žiūrovų, verslininkės dalyvaus pranešimų varžybose. Moterų pristatymus stebės verslo angelai bei potencialūs investuotojai iš visos Europos, o vertinimo komisija, atsižvelgdama į pristatomą startuolio idėją bei per pastarąjį pusmetį pasiektą progresą, išrinks dvi geriausiai pasirodžiusias dalyves. Nugalėtojai bus įteiktas 10 000 EUR, o antrosios vietos laimėtojai – 5 000 EUR čekis.
„Europoje moterys verslininkės sudaro tik trečdalį savarankiškai dirbančių asmenų, o žemės ūkio ir maisto sektoriuje šis skaičius yra dar mažesnis. Tai neabejotinai veikia viso senojo žemyno ekonomiką ir neįgalina viso mūsų turimo potencialo. Yra ne viena priežastis, kuri daro įtaką moterų apsisprendimui žengti verslo kūrimo keliu. Ši programa buvo sukurta tam, kad padėtų įveikti esamus iššūkius bei paskatintų didesnę moterų iniciatyvą imtis lyderystės ir pasiūlyti rinkai pažangius sprendimus“, – teigė Lietuvos inovacijų centro projektų vadovė Daiva Bičkauskė.
Papildomos dėmesys projekto dalyvių įvaizdžiui
„EWA“ programoje pakviestoms dalyvauti pradedančiosios verslininkėms iš Lietuvos bus suteikta galimybė ne tik pateikti savo idėjas investuotojams ar įgyti naudingų žinių startuolių vystymui iš patyrusių profesionalų, bet ir prisistatyti visuomenei. Masinės žiniasklaidos priemonėse pasirodys specialūs išskirtiniai interviu su projekto dalyvėmis, jos taip pat bus aktyviai pristatomos socialiniuose tinkluose.
„Šis projektas, skirtas įgalinti moterų verslininkių potencialą agromaisto sektoriuje, yra išskirtinai svarbus. Moterų drąsa ir lyderystė kurti pažangius sprendimus jau šiandien yra neatsiejama žemės ūkio ir maisto sektoriaus kokybinio šuolio priežastis. Dar aktyvesnis moterų įtraukimas tai tik dar labiau paskatintų. Labai svarbu, kad Lietuvoje nusprendėme skirti ypatingą dėmesį mūsų talentingų moterų viešinimui, nes, tikiu, tai ne tik suteiks papildomos vertės dalyvėms, bet ir taps pavyzdžiu bei paskatins dar daugiau moterų pasukti verslo keliu. Nuoširdžiai skatinu drąsiai registruotis, jei šiuo metu turite tik idėją. Visos į save dėmesį atkreipusios inovatorės turės galimybę ne tik laimėti piniginius prizus šios programos metu, bet ir būti pakviestos toliau dalyvauti įvairiose „EIT FOOD“ projektuose“, – pasakojo „EIT FOOD“ centro Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Agromaisto sektorius – lūžio laikotarpyje
Lietuva gali tapti agromaisto sektoriaus skaitmenizacijos lydere Europoje, tačiau turi imtis aktyvių veiksmų ir ieškoti tinkamų modelių jau dabar, jei nenori likti besivejančiųjų vaidmenyje. Tokios mintys skambėjo praėjusią savaitę Lietuvos ekonomikos konferencijoje vykusioje skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ ir „EIT FOOD“ inicijuotoje diskusijoje. Jos metu ekspertai iš visos Europos bei valdžios atstovai aptarė žemės ūkio ir maisto sektoriaus perspektyvas Lietuvoje bei apžvelgė situaciją Senajame žemyne.
Tarptautinių ekspertų žvilgsnis: sektorius dramatiškai keisis
„Dabartinė žemės ūkio pramonė yra pažeista ir kuria ydingą ratą. Agro sektoriaus intensyvinimas kelia grėsmę produktyvumui, o tai reikalauja dar didesnio intensyvinimo. Jau šiandien sektorius susiduria su rimtais aplinkosauginiais, socialiniais bei ekonominiais iššūkiais. Naudojami ūkininkavimo metodai į aplinką paskleidžia 7 kartus daugiau azoto nei reikalautų tvari ekosistema. Stipriai mažėja darbo vietų skaičius, o dėl didelės taršos ir neturimos prieigos prie saugių maisto produktų susiduriama su visuomenės sveikatos iššūkiais. Tokia situacija ilgai tęstis nebegali, todėl į agromaisto sektorių turi ateiti labai rimti pokyčiai“, – pranešimo metu teigė „IFOAM Organics Europe“ vadovas Eduardo Cuoco.
Europoje vertinamo eksperto nuomone, susiformavęs ydingas ratas netrukus pasikeis. Bus vis aktyviau pereinama prie ekologiško ūkininkavimo, kuris siūlo aiškią alternatyvą pramoniniam žemės ūkiui bei atliepia visuomenės lūkesčius. Be to, organinis ūkininkavimas suteikia apčiuopiamą finansinę naudą ir kuria naujas galimybes ūkininkams. „Sėkmingai transformacijai yra reikalinga papildoma valstybių paskata siekiant pritraukti naujus lyderius į agromaisto verslą bei suteikti jiems įrankius, kurie galėtų užtikrinti optimalų verslo valdymą. Skaitmeniniai sprendimai yra svarbi to dalis, tačiau jie turėtų būti grindžiami ūkio, vertės grandinės ir vartotojų poreikiais bei vertinami ne tik pagal efektyvumą, bet ir pagal jų soc-ekonominį poveikį“, – įžvalgomis dalinosi ekspertas iš „IFOAM Organics Europe“.
Kiekvieno agromaisto ekosistemos veikėjo svarbą pabrėžė ir vėliau kalbėjusi konsorciumo „EIT FOOD“ vadovė bei „EIT Food CLC North-East“ direktorė Marja-Liisa Meurice. Jos teigimu, dabar yra puiki galimybė aktyvinti skaitmenizaciją, tačiau tam būtinas visų pusių – mokslo, politikų, vartotojų, verslo ir tyrimų centų – bendradarbiavimas. „Norėdami sukurti tvarią ekosistemą turime suprasti ateities poreikius ir pademonstruoti reikalingų skaitmeninių sprendimų vertę kiekvienai pusei. Pilotiniai ūkiai tam yra puikus sprendimas. Tai įrodo ir „EIT FOOD“ patirtis. Tačiau, anot ekspertės, visa tai pasiekiama tik veikiant kartu, o ne pavieniui. Be to, turime skirti didelį dėmesį visuomenės švietimui nuo mažų dienų ir parodyti žmonėms, kad žemės ūkio ir maisto sektorius yra nuostabi vieta, kuri gali pasiūlyti neįtikėtinas galimybes bei yra imli naujiems pažangiems sprendimams“, – mintimis dalijosi Marja-Liisa Meurice.
Laikas tartis dėl skaitmenizavimo modelių Lietuvoje
Skaitmeninės technologijos yra reikalingos kaip pagalbinis instrumentas agromaisto sektoriaus verslams. Agromaisto inovacijų dirbtuvių „ART21” įkūrėjas Augustas Alešiūnas teigia, kad pačių technologijų kaip tokių nereikia nei ūkininkams, nei maisto pramonei, tačiau jei bus matoma jų sukuriama pridėtinė vertė, jos bus perimamos ir naudojamos. Jo nuomone, nepaisant to, kad šiuo metu daug kalbama apie pažangias technologijas, masinio jų naudojimo žemės ūkio ir maisto sektoriuje vis dar nėra.
Tam yra ne viena priežastis. Viena iš jų – didelė tokių technologijų kaina. „Todėl būtina galvoti apie modelius, kurie technologijų naudojimą padarytų rentabilų ir tam neprireiktų dešimtmečio, nes skaitmeninių technologijų sukuriama nauda tvarumo ir efektyvumo didinimui yra akivaizdi ir išmatuojama. Didžiulio tarptautinio projekto „IOF2020” metu buvo identifikuoti penki galimi modeliai, kurie siūlo ūkininkams patraukliausias galimybes technologijas naudoti investuojant ne į brangios technikos įsigijimą, bet į jos naudojimą nepatiriant didelio psichologinio, finansinio ir moralinio streso. Siūlyčiau Lietuvoje daugiau kalbėti ir tartis, kaip skatinti naujus verslo modelius, o ne daug kainuojančios technikos įsigijimą kiekvienam ūkiui, nes tai paprasčiausiai neįvyks“, – pristatęs galimus skaitmenizavimo skatinimo modelius sakė Augustas Alešiūnas.
Diskusijoje – dėmesys dialogo poreikiui tarp valdžios ir socialinių partnerių
Europos Sąjunga žemės ūkio ir maisto sektoriui yra iškėlusi labai ambicingus tikslus, kurių įgyvendinimas be skaitmeninių technologijų yra neįmanomas. Skaitmeninių inovacijų centro direktorės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, šiuo metu yra ruošiami svarbūs dokumentai, apibrėžiantys būsimas investavimo krytis, todėl dialogas tarp valdžios institucijų ir socialinių partnerių yra kaip niekada svarbus. Juk keliami reikalavimai ir tikslai yra skirti visai valstybei, o ne tik pavieniams verslams. Vieno iš stipriausių Europoje SIC vadovės nuomone, reikalingas bendras platus valstybės požiūris. Svarbu neapsiriboti vienu ar kitu pavieniu projektu ar ūkininkui suteikta galimybe nusipirkti atskirą skaitmeninį įrankį, nes nuo to skaitmeniniais mes netapsime. Be to, valstybei vertėtų pagalvoti ir priimti sprendimą parengti agromaisto sektoriaus skaitmenizacijos kelrodį, kuriame būtų labai aiškiai nurodyta, ką ir kokiomis priemonėmis mes norime pasiekti.
„Būtina galvoti, kaip suteikti agromaisto sektoriaus veikėjams galimybes pirkti sistemingas skaitmenines paslaugas, skatinti ūkininkų kooperaciją įsigyjant technologijas bei kurti pilotinius ūkius, kur technologijų kūrėjai galėtų išmėginti savo sprendimus, o ūkininkai – juos pamatyti ir įvertinti savo akimis. Galėtume steigti inovacijų parkus – verslas yra pasiruošęs į tai investuoti. Tereikia paskatinimo ar pritarimo iš valdžios. Mes kaip maža valstybė turime unikalią galimybę parodyti, kaip veikia technologijos ir yra įgyvendama trumpoji maisto grandinė. Tai kurtų apčiuopiamą pridėtinę vertę tiek sektoriaus veikėjams, tiek ir visai valstybei, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė.
Diskusijoje dalyvavusios Aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės nuomone, skaitmeninės technologijos užima vis svarbesnę vietą. Viceministrė pabrėžė, kad Vyriausybės programoje ir jos priemonių įgyvendinimo plane yra numatytas didelis dėmesys tvariam ūkininkavimui ir Žaliajam kursui. Be to, ministerija aktyviai rengia planus, kurie turėtų sumažinti trąšų naudojimą, skatinti tikslųjį ūkininkavimą ir apsaugoti paviršinius vandenis nuo užterštumo.
Svarbiausia strategija – maistas
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į tai, kad svarbiausia strategija yra maistas ir visuomenės aprūpinimas kokybišku maistu. Anot Seimo nario, šiandien dažnai kuriamas klaidingas neigiamas požiūris į žemės ūkį, o pažangių technologijų plėtra tai galėtų pakeisti.
Komiteto pirmininkas aiškiai dėstė mintis, pagrindžiančias agromaisto sektoriuje, kurio didelis potencialas Lietuvoje vis dar nėra išnaudojamas, egzistuojančias galimybes. Pirmiausia, V. Pranckietis išreiškė palaikymą visuomenės edukacijos plėtrai bei akcentavo praleidžiamas progas kurti aukštesnę pridėtinę vertę Lietuvoje. Vienas iš tokių pavyzdžių – didelis pirminių žaliavų eksportas. Jei žaliavos būtų panaudojamos mūsų šalyje ir vėliau eksportuojamos kaip produktas, galėtume tikėtis žymiai didesnės grąžos į šalies biudžetą, patrauklesnio darbo užmokesčio, daugiau naujų darbo vietų ir pan.
Individualų dėmesį ūkininkui pabrėžė ir „EY" konsultacijų paslaugų praktikos partneris Baltijos šalyse Linas Dičpetris. „Turime labai daug investuoti į ūkininkų informavimą, mokymą ir konsultavimą apie tai, kokias galimybes suteikia skaitmeninės technologijos ir kurie skaitmeniniai produktai jiems būtų reikalingi. Edukacija turėtų padėti, parodyti naudą ir neprimesti prievartos. Taip pat norėtųsi matyti integruotą viešojo ir privataus sektoriaus ėjimą drauge ir galvojimą apie galimas kliūtis. Neturime turėti vieno požiūrio, reikia lankstumo ir aiškios valstybės strategijos, kad žinotume, kur mes norime nueiti“, – diskusiją apibendrino Linas Dičpetris.
Pradedančiosioms moterims versle – išskirtinė paskata
Pirmąkart Lietuvos istorijoje pradedančioms agromaisto sektoriaus verslininkėms suteikta galimybė dalyvauti išskirtiniame „EIT FOOD“ projekte „EWA“. Ši pirmaujančios maisto inovacijų iniciatyvos Europos Sąjungoje programa skirta paskatinti moterų įsitraukimą į verslo kūrimą bei atskleisti jų potencialą būti ateitį keičiančių sprendimų inovatorėmis. Norinčiųjų dalyvauti projekte registracija jau startavo ir tęsis iki birželio 13 dienos. Geriausiai pasirodžiusios dvi dalyvės pasidalins 15 000 eurų prizą.
Programa skirta ankstyvosios stadijos startuolių įkūrėjoms
Projekte kviečiamos dalyvauti moterys, turinčios verslo idėją ar ne vėliau nei prieš dvejus metus pradėjusios vystyti startuolį. Organizatoriai iš verslininkių tikisi idėjų ir sprendimų, kurie turi potencialą teigiamai paveikti maisto sistemą, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ar prisidėti prie tvaresnio ir efektyvesnio mūsų planetos resursų naudojimo. Taip pat pradedantysis verslas neturėtų būti sulaukęs didesnės nei 30 tūkstančių eurų investicijos iš išorinių šaltinių.
Programos vykdytojai atrinks dešimt perspektyviausių jaunųjų verslininkių, kurios 6 mėnesius individualiai dirbs su joms asmeniškai priskirtais patyrusiais mentoriais, dalyvaus fiziniuose ir virtualiuose seminaruose bei mokymų sesijose ir turės galimybę aktyviai išnaudoti tarptautinės tinklaveikos galimybes „EIT FOOD“ bendruomenės rate.
Be to, rudenį vyksiančio finalinio renginio metu, kurį stebės daugiau nei 3 000 kasmetinio tarptautinio „Agromaisto forumo“ žiūrovų, verslininkės dalyvaus pranešimų varžybose. Moterų pristatymus stebės verslo angelai bei potencialūs investuotojai iš visos Europos, o vertinimo komisija, atsižvelgdama į pristatomą startuolio idėją bei per pastarąjį pusmetį pasiektą progresą, išrinks dvi geriausiai pasirodžiusias dalyves. Nugalėtojai bus įteiktas 10 000 EUR, o antrosios vietos laimėtojai – 5 000 EUR čekis.
„Europoje moterys verslininkės sudaro tik trečdalį savarankiškai dirbančių asmenų, o žemės ūkio ir maisto sektoriuje šis skaičius yra dar mažesnis. Tai neabejotinai veikia viso senojo žemyno ekonomiką ir neįgalina viso mūsų turimo potencialo. Yra ne viena priežastis, kuri daro įtaką moterų apsisprendimui žengti verslo kūrimo keliu. Ši programa buvo sukurta tam, kad padėtų įveikti esamus iššūkius bei paskatintų didesnę moterų iniciatyvą imtis lyderystės ir pasiūlyti rinkai pažangius sprendimus“, – teigė Lietuvos inovacijų centro projektų vadovė Daiva Bičkauskė.
Papildomos dėmesys projekto dalyvių įvaizdžiui
„EWA“ programoje pakviestoms dalyvauti pradedančiosios verslininkėms iš Lietuvos bus suteikta galimybė ne tik pateikti savo idėjas investuotojams ar įgyti naudingų žinių startuolių vystymui iš patyrusių profesionalų, bet ir prisistatyti visuomenei. Masinės žiniasklaidos priemonėse pasirodys specialūs išskirtiniai interviu su projekto dalyvėmis, jos taip pat bus aktyviai pristatomos socialiniuose tinkluose.
„Šis projektas, skirtas įgalinti moterų verslininkių potencialą agromaisto sektoriuje, yra išskirtinai svarbus. Moterų drąsa ir lyderystė kurti pažangius sprendimus jau šiandien yra neatsiejama žemės ūkio ir maisto sektoriaus kokybinio šuolio priežastis. Dar aktyvesnis moterų įtraukimas tai tik dar labiau paskatintų. Labai svarbu, kad Lietuvoje nusprendėme skirti ypatingą dėmesį mūsų talentingų moterų viešinimui, nes, tikiu, tai ne tik suteiks papildomos vertės dalyvėms, bet ir taps pavyzdžiu bei paskatins dar daugiau moterų pasukti verslo keliu. Nuoširdžiai skatinu drąsiai registruotis, jei šiuo metu turite tik idėją. Visos į save dėmesį atkreipusios inovatorės turės galimybę ne tik laimėti piniginius prizus šios programos metu, bet ir būti pakviestos toliau dalyvauti įvairiose „EIT FOOD“ projektuose“, – pasakojo „EIT FOOD“ centro Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
„EWA“ yra „EIT FOOD“ remiama programa. „EIT FOOD“ – pirmaujanti maisto inovacijų iniciatyva Europos Sąjungoje, siekianti tvaresnės, sveikesnės ir patikimesnės maisto sistemos visame žemyne. Tai prestižiškiausia tokio tipo organizacija ES, o jos tinklas jungia centrus visame kontinente. Daugiau sužinoti apie „EIT FOOD“ organizaciją galite apsilankę jų internetiniame puslapyje.
EWA
10 talentingų verslininkių iš Lietuvos dalyvaus 6 mėnesių verslumo programoje, kurios metu bus ieškoma verslo sprendimų konkretiems agro-maisto sektoriuje kylantiems iššūkiams. Pasibaigus šiam laikotarpiui, projekto dalyvės turės reikiamų žinių, pasitikėjimo ir paramos, kad galėtų įgyvendinti savo idėjas ir net viršyti sau išsikeltus lūkesčius. Svarbiausia, jog visa tai dalyvėms leis sėkmingai pradėti ir vystyti savo tvarų verslą. Programa skirta moterims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, šeimyninės padėties ar patirties versle. Mums tiesiog reikia jūsų idėjos ir noro keisti maisto sektorių kartu su mumis!
Mokymasis
Atrinktos verslininkės 6 mėnesius dalyvaus specialiai pritaikytuose mokymuose konkrečiomis verslo ir verslumo temomis bei turės galimybę naudotis papildomais ištekliais savo įgūdžiams tobulinti.
Mentorystė
Daugiau nei 20 valandų individualių konsultacijų su verslo ekspertai, agromaisto sektoriaus atstovais ir sėkmingais verslininkais. EIT FOOD Startuolio vadovas dalyvėms bus prieinamas nemokamai.
Bendruomenės galia
Dalyvavimas verslumo ir tinklaveikos renginiuose su aukšto lygio suinteresuotais veikėjais. Visos dalyvės turės prieigą prie mūsų bendruomenės ir turės galimybę naudotis EWA tinklu, kuris suteikia tiesioginę prieigą prie daugiau nei 200 mentorių ir verslininkių žemės ūkio maisto produktų ekosistemoje.
Finansavimo galimybės
Programos dalyvės turės galimybę laimėti iki 10 000 eurų, atrasti kitas EIT FOOD programas ir susipažinti su investuotojais, verslo angelais ir įmonėmis, kurios padės joms perkelti savo verslą į dar aukštesnį lygį.
Poveikis
10 moterų gaus įgūdžių pradėti savo agromaisto verslą ir sėkmingai jį vystyti. Programos metu jos bus individualiai konsultuojamos, dalyvaus mokymuose ir taps didelės EIT FOOD bendruomenės dalimi.
Pagrindinis šios programos tikslas yra įveikti esamą lyčių skirtumą agromaisto sektoriuje, ypatingą dėmesį skiriant priemiesčių ir kaimo vietovėms.
Agromaisto sektoriaus transformacijoje stiprus moterų indėlis
Šiandieniniame pasaulyje moterys drąsiau nei bet kada anksčiau imasi lyderystės ir kuria sprendimus, keičiančius mūsų gyvenimą. Viena tokių lyderių – skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“, 2020 m. EK Jungtinių tyrimų centro apžvalgoje išskirto kaip vieno iš dviejų gerosios praktikos sektorinių skaitmeninių inovacijos centrų pavyzdžių visoje ES, direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Iš pirmo žvilgsnio ėmėtės neįmanomos užduoties – skatinti sėkmingą dvejopą transformaciją pačiame tradiciškiausiame sektoriuje pasaulyje. Kaip Jums sekasi?
Nors žemės ūkis yra konservatyviausias ir mažiausiai skaitmenizuotas sektorius pasaulyje, jis yra ir vienas iš skaitmeninėms inovacijoms imliausių ir galinčių efektyviausiai išnaudoti dvejopos transformacijos naudą sektorių. FAO duomenimis žemės ūkio rinka kasmet augs apie 12,7 proc. Be to, analitikų skaičiavai rodo, kad investicijos į skaitmeninimą sparčiai didės ir po dešimtmečio sudarys apie 14 proc. viso pasaulio BVP.
Europos Komisija pabrėžė, kad ji žemės ūkio ir maisto sektorių mato kaip vieną iš prioritetinių sektorių Europoje. Gyventojai nori tvarių sprendimų, kurių pasiekti be skaitmeninių technologijų nepavyks. Lietuva turi visas galimybes būti šios transformacijos lydere Europoje. Esame agrariškiausia šalis per capita, turime santykinai nedidelį plotą bei aukščiausio lygio talentus, todėl galime tapti pilotiniu projektu visoms daug žadančioms agromaisto inovacijoms, kurias eksportuotume po visa pasaulį. Tai – mūsų valstybės galimybė sumažinti ekonominį atotrūkį tarp miesto ir kaimo bei turėti ekologišką, efektyvų ir visoje ES konkurencingą agromaisto sektorių.
Jūsų vadovaujamas skaitmeninių inovacijų centras vertinamas kaip vienas stipriausių ES bei neseniai tapo „EIT FOOD“ centru Lietuvoje. Panašu, kad Europa įvertina Jūsų pastangas?
„AgriFood Lithuania DIH“ skaitmeninio inovacijų centro tapimas pirmaujančios maisto inovacijų iniciatyvos „EIT FOOD“ centru Lietuvoje yra neįtikėtinas įvertinimas mums ir visai mūsų veiklai. Įprastai tokio dydžio atsakomybė yra suteikiama universitetams ar dideliems tyrimų centrams, tačiau šįkart buvo priimtas nedaug analogų turintis sprendimas.
Galime pasidžiaugti, kad Europos dėmesį mūsų žinioms, patirčiai ir įžvalgoms jaučiame nuolat. Be to, sulaukiame asmeninių Europos Komisijos narių kvietimų dalyvauti aukščiausio lygmens darbo grupėse. Todėl kiek apmaudu, kad, nepaisant nepaprastai gero įvertinimo ES, mūsų kompetencija ir žiniomis nenori pasinaudoti kai kurių vietinių ministerijų inicijuojamos darbo grupės.
Užsiminėte, kad didesnio susidomėjimo sulaukiate Europoje, o ne Lietuvoje. Kiek dėmesio agromaisto sektoriui skiria Lietuvos valdžios institucijos?
Požiūrį atspindi žemės ūkiui numatytos skirti lėšos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo. Sudėtinga suvokti, kokiais efektyvumo matavimo rodikliais buvo remtasi, tačiau iš 2,225 mlrd. eurų šiam sektoriui tiesiogiai norima skirti tik 16 mln. ir šiuos pinigus panaudoti pelkėms atkurti. Liūdna, kada visa Europa kalba apie agromaisto sektoriaus svarbą, prioritetizavimą ir kelrodžių jam rengimą, o mes kažkodėl norime judėti priešinga kryptimi. Belieka tik tikėtis, kad netrukus valdžios atstovai suvoks aktyvaus ir glaudaus bendradarbiavimo su agromaisto sektoriumi svarbą įgyvendinant dvejopos transformacijos tikslus ir didinant mūsų šalies produktų konkurencingumą.
Diskusijoje – raginimas skatinti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir tarpsektorinį bendradarbiavimą
Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ ir Europos Parlamento biuro Lietuvoje organizuotoje trečiojoje pokalbių ciklo dalyje dalyviai diskutavo apie žiedinės ekonomikos poveikį žemės ūkio ir maisto sektoriui bei būtiną tarpsektorinį bendradarbiavimą ir valstybės paramą siekiant įgyvendinti dvejopos transformacijos tikslus.
Ambicijų ir iššūkių netrūksta
Europos Parlamento narys Bronis Ropė atkreipė dėmesį į opią maisto resursų švaistymo problemą. Anot EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nario, kasmet Europoje apie 20 proc. maisto yra išmetama, nors ES trisdešimt milijonų gyventojų neturi galimybės kasdien pavalgyti. Todėl turime galvoti, kaip racionaliau panaudoti turimus resursus, perdirbti atliekas ir pasiekti pilną žiedinės ekonomikos ratą. Tam numatytos ir papildomos finansavimo priemonės. 2021–2022 m. Lietuvai papildomai skirta 150 mln. eurų paramos įgyvendinti kaimo plėtros programą. Ne mažiau nei 37 mln. iš minėtos sumos turės būti skirta žaliosios ekonomikos tikslams.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį į tai, kad nors šiandien kalbame apie žiedinę ekonomiką, tačiau Lietuvoje vis dar dažniau remiamės linijinės ekonomikos principais. Vis dėlto, ministro nuomone, žemės ūkis yra tas sektorius, kuris daugeliu atveju gali būti puikus pavyzdys, kaip turėtų veikti žiediškumas. Aplinkos ministerijos vadovas pabrėžė, kad ateinanti bioekonomikos era yra puiki galimybė kurti gerai apmokamas agromaisto sektoriaus darbo vietas bei gražinti maisto gamybos likučius į naujos vertės grandines.
Diskusijos metu ministras išreiškė viltį sekti Švedijos pavyzdžiu, kurios tikslas iki 2030 m. žemės ūkio sektoriuje nebenaudoti iškastinio kuro. S. Gentvilas tikisi paskatinti tokį dialogą Lietuvoje ir įgyvendinti šį siekį greičiau nei iki ES numatytų 2050 m. Taip pat bus skatinama remtis tiksliojo ūkininkavimo principais pirmenybę teikiant organiniam, o ne industriniam tręšimui. Be to, ministras pažymėjo, kad Seime priimtas įstatymas ir numatytas finansavimas biometanų dujų iš ūkininkų supirkimui. Šis sprendimas, tikimasi, sudarys galimybę ūkininkams užtikrinti didesnį rentabilumą.
Neišnaudotos Lietuvos galimybės
Šiuo metu gyvename bioekonomikos, kuri užtikrins tvarią aplinką, visuomenės gerovę bei valstybės ekonomikos augimą, eros pradžioje. Žemės ūkio ministerijos vyriausiosios patarėjos Dalios Miniataitės teigimu, iškastinius išteklius ateityje pakeitus biomase, kurią galima tvariai užsiauginti Lietuvoje, žymiai daugiau pridėtinės vertės liks valstybėje. Šiuo metu Lietuva iš trečiųjų šalių kasmet importuoja iškastinio kuro už 2,5 mlrd. eurų.
D. Miniataitė išskyrė ir kitą bioekonomikos sukuriamą naudą ūkininkams – tarpsektorines vertės grandines, kuriose visi veikėjai veikia dėl bendro tikslo ir pelną dalijasi tarpusavyje. Taip išvengiama dabar žemės ūkyje aktualios problemos, kada ūkininkai gauna palyginant žemas pajamas už savo produkciją. Todėl, jos teigimu, labai svarbu ūkininkams atrasti naujas bendradarbiavimo formas ir aktyviai išnaudoti klasterių teikiamus privalumus.
Nors įvairios paramos programos Žemės ūkio ministerijoje vis dar yra ruošiamos, tačiau, ministerijos vyriausiosios patarėjos teigimu, jos skirsis nuo buvusiųjų. Planuojama, kad parama bus skiriama atsižvelgiant į tvarios gamybos, emisijos mažinimo, biomasės naudojimo, aukštos pridėtinės vertės produktų ir skaitmeninimo, be kurio būtų sudėtinga didinti efektyvumą, principus.
Būtina skatinti trumpąsias maisto tiekimo grandines
Tarp diskusijos dalyvių nuskambėjo aiškus sutarimas, kad trumposios maisto tiekimo grandinės yra tai, kam valstybė turėtų skirti papildomą dėmesį. Vytauto Didžiojo universiteto atstovės Virginijos Kargytės nuomone, vertėtų skatinti didesnių miestų ir savivaldybių bendradarbiavimą su rajonų ūkininkais, kurie galėtų tiesiogiai tiekti ekologiškus produktus bei taip ne tik pasiūlytų sveikesnį produktą vartotojams, bet ir sutaupytų maisto logistikos kaštus, saugotų gamtą bei padėtų spręsti maisto švaistymo problemas. Visgi, EP narys Bronis Ropė atkreipė dėmesį, kad šiandien Lietuvoje galiojanti viešųjų pirkimų tvarka tokią galimybę apriboja, nors ES trumpąsias maisto grandines aktyviai skatina. Dėl šios priežasties politikos formuotojams vertėtų peržiūrėti egzistuojančius perteklinius saugiklius.
Ūkininkams reikalinga parama
Diskusijoje kalbėjęs Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius teigė pasigendantis aiškaus valdžios plano ir jaučia judėjimą vis kita kryptimi. Avių augintojas atkreipė dėmesį, kad ūkininkai yra technologijų naudotojai, o ne kūrėjai. Jie nėra nusistatę prieš žalinimą, tačiau tokie sprendimai jiems ne visada prieinami ir įgyvendinami, o imantis iniciatyvos keliami reikalavimai pasirodo tokie aukšti, kad idėjų tenka atsisakyti dar planavimo stadijoje.
Sėkmingo modelio, kuris galėtų būti pritaikytas ir Lietuvoje, receptu dalijosi mokslo atstovė. „Ne kiekvienas gamintojas gali pats uždaryti žiedinės ekonomikos ciklą. Būtina skatinti bendradarbiavimą ir dalintis žiniomis su ūkininkais apie esančias technologijas ir galimybes jomis naudotis. Šalutiniai agromaisto produktai gali būti panaudojami labai įvairiose srityse tokiose kaip kosmetika, farmacija ir pan. Vienos įmonės/ūkio atliekoms tampant žaliaviomis kitai įmonei yra įgyvendinamas visas žiedinės ekonomikos ratas “, – diskusijos metu kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto verslumo ir inovacijų projektų vadovė Virginija Kargytė.
Diskusijų ciklas pasiteisino
Trijų renginių ciklą apibendrinusi „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė džiaugėsi diskusijų sėkme, aktyviu sektoriaus atstovų dalyvavimu (per tris renginius sulaukta virš 1 000 žiūrovų) ir daugybe gautų klausimų. Anot skaitmeninimo ekspertės, tai parodė žemės ūkio ir maisto sektoriaus aktualumą, svarbą bei sektoriaus veikėjų norą diskutuoti, kalbėtis su sprendimų priėmėjais ir sužinoti kitų įmonių ar ūkių gerąsias praktikas. „Ūkininkų ir verslo atstovų noras bendradarbiauti, ieškoti tarpsektorinių sprendimų ir dar aktyviau įgyvendinti dvejopos transformacijos tikslus buvo juntamas visų renginių metu, tad norėtųsi sulaukti tokio pat aktyvaus atsako ir iš sprendimų priėmėjų“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė
Vyks diskusija apie žiedinės ekonomikos poveikį žemės ūkio ir maisto sektoriui
Žmonių kiekis ir maisto poreikis pasaulyje tik auga, o visuomenės lūkesčiai ekologijai ir aplinkosauginiai Europos Sąjungos reikalavimai didėja, tad būtina mąstyti apie spartesnį perėjimą prie žiedinės ekonomikos principų ir stengtis sumažinti resursų švaistymą iki minimumo. Ne išimtis ir žemės ūkio bei maisto sektorius. Apie žiedinės ekonomikos poveikį šiam sektoriui, jo laukiančius iššūkius, naudas ir gerąsias praktikas diegiant žiedinės ir bioekonomikos principais paremtus sprendimus bus diskutuojama jau šį penktadienį (balandžio 16 d.) Europos Parlamento biuro Lietuvoje ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ rengiamoje nuotolinėje diskusijoje, skirtoje visiems dirbantiems ir besidomintiems agromaisto sritimi. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau dėl riboto galinčių prisijungti žmonių skaičiaus būtina išankstinė registracija.
Lietuva – žalia šalis
Vieno iš diskusijos dalyvių, aplinkos ministro Simono Gentvilo, teigimu, Lietuva yra ne tik drąsi, bet ir žalia šalis. Todėl šiuo metu ministerijoje yra dedamos visos pastangos tam, kad būtų sukurtas pagrindas plėtoti nuo iškastinio kurio nepriklausomą ir neigiamo poveikio gamtai nedarantį žemės ūkio ir maisto sektorių. „Europa yra ekologinio ūkininkavimo iniciatyvų lyderė ir mes turėtume susprogdinti mitų apie tai, kad didesnis produktyvumas žemės ūkyje būtinai sąlygoja didesnę žalą gamtai, ekosistemai ir bioįvairovei, burbulą“, – besiruošdamas diskusijai mintimis dalinosi aplinkos ministras.
Panašios nuomonės laikosi ir Europos Parlamento narys Bronis Ropė. Anot politiko, kova dėl resursų tik stiprės. Todėl pagrindinis mūsų iššūkis yra eikvojant kuo mažiau resursų užtikrinti racionalesnį maisto pasiskirstymą ir reikalingą kokybiško maisto kiekį kiekvienam gyventojui, o neišvengiamai likusias atliekas panaudoti, pavyzdžiui, energijos gamybai. Maisto atliekų švaistymo sumažinimas yra vienas iš raktų kurti tvaresnę agromaisto ekosistemą nemažinant gamybos apimčių. Europos Sąjungos duomenimis, Europoje kasmet išmetama apie 88 milijonai tonų maisto atliekų, o tai sudaro apie penktadalį viso Senajame žemyne pagaminamo maisto. Tai lemia ne tik finansinius praradimus, kurie kasmet siekia 143 mlrd. eurų, bet ir bereikalingą dirvos alinimą, gamtos resursų naudojimą bei taršą.
Bioekonomika – neišnaudotas potencialas Lietuvoje
Žemės ūkio ministerijos nuomone, Lietuva turi didelį neišnaudotą bioišteklių, galinčių pakeisti didžiąją dalį šiandien naudojamų importuojamų iškastinių šaltinių, potencialą. „Bioekonomikos principų taikymas agromaisto sektoriuje ne tik sudarytų sąlygas gaminti aukštesnę pridėtinę vertę turinčius produktus bei kurti tvarias darbo vietas kaime, bet ir atlieptų klimato kaitos švelninimo tikslus bei sudarytų sąlygas tvariam gamtos išteklių vartojimui“, – užtikrintai pasakojo viena iš būsimos diskusijos dalyvių, žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto verslumo ir inovacijų projektų vadovė Virginija Kargytė atkreipė dėmesį į tai, kad žiedinės ekonomikos principų diegimas bioekonomikoje, ypač žemės ūkio ir maisto sektoriuje, priartina žmogaus valdomus gamybos procesus prie natūralių gamtos procesų, kuriose neegzistuoja atliekos. Anot Lietuvos biotechnologijų asociacijos viceprezidentės, šiuolaikinės technologijos ir glaudesnis bendradarbiavimas gali ne tik padidinti bioekonomikos sukuriamą pridėtinę vertę, bet ir sumažinti gamybos paliekama neigiamą ekologinį pėdsaką.
Vis dėlto, prieš diskusiją Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius ragino nepamiršti, kad kalbant apie Žaliąjį kursą, skaitmeninimą ir žiedinę ekonomiką žemės ūkyje nederėtų to atsieti nuo pagrindinio tikslo – visuomenės aprūpinimo kokybišku ir įperkamu maistu bei ekonominio naujųjų technologijų atsiperkamumo naudotojams.
„Šių metų parodos tema „Daugiau su mažiau“ buvo orientuota į racionalų išteklių naudojimą. Pats svarbiausias ribotas išteklius – dirvožemis“, – sako LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas.
Parodos organizatoriai kviečia apie tvarų ūkininkavimą, racionalų dirvožemio naudojimą, inovatyvius sprendimus žemės ūkyje diskutuoti š. m liepos 1 d. vyksiančiame virtualiame diskusijų forume „Daugiau su mažiau“. Įvairiose strategijose žemdirbiams išsakoma daug skirtingų lūkesčių ir reikalavimų, kurie sunkiai įgyvendinami dirbant tik tradiciniais metodais. Einant pažangios žemdirbystės keliu ir apdairiai taikant inovatyvias technologijas, turėtų būti įmanoma rasti visoms pusėms priimtinus sprendimus.
Diskusijų forume bus kalbama apie įvairių žemdirbystės technologijų efektyvumą ir perspektyvumą – ir tradicinės, ir alternatyvios žemdirbystės sistemos turi siekti dirvožemio tvarumo didinimo, gamybos sąnaudų mažinimo, aukštos produkcijos kokybės ir pelningumo. Didėjantis maisto, pašarų ir atsinaujinančių žaliavų poreikis, griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai verčia ieškoti sprendimų, kaip suderinti socialinius ir ekonominius aspektus, ūkininkaujant įvairaus derlingumo dirvožemiuose.
EIT Jumpstarter
EIT Jumpstarter yra labai selektyvi ir konkurencinga programa. Dalyvavimas joje atveria duris į Europos rinkas ir sujungia geriausias komandas su trijų EIT bendruomenių didžiausiais pramoniniais partneriais tokiais kaip „GE Healthcare“, „Siemens“, „Philips“, „Roche“, „Bosch“, „Nestlé“, „Pepsico“ ir „Maspex“.
Per kasmetines 8 mėnesius truksiančias programas turėsite galimybę rasti ir pasitvirtinti geriausią savo novatoriškos idėjos verslo modelį. Kursai remiasi Silicio slėnio Lean startuolių metodologija, pritaikyta Europos aplinkai. Sužinosite daugiau apie rinkos segmentavimą, kliento vertės pasiūlymus, finansus, investavimo pagrindus, teisinius pagrindus ir kt.
Programos metu gausite paramą kelionėms ir apgyvendinimui, o kiekvienos kategorijos geriausios komandos turės galimybę laimėti 10 000 eurų piniginį prizą.
Susidomėjote? Sekite naujausią informaciją: https://eitjumpstarter.eu/
Svarbios datos
- Verslo idėjų pateikimo pabaiga: 2021 m. balandžio 30 d. 23:59 CET
- Idėjų atranka ir kvietimas į mokymų stovyklas: 2021 m. gegužės 16 d.
- Virtualios mokymų stovyklos: 2021 m. birželio mėn.
- Vietiniai jungtiniai mokymai: 2021 m. rugsėjo mėn.
Didysis finalas: 2021 m. lapkričio mėn.