admin

Diskusijoje apie pramonės 4.0 poveikį dėmesys žemės ūkio ir maisto sektoriui

Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ ir Europos Parlamento biuro Lietuvoje organizuotoje diskusijoje dalyvių dėmesys buvo nukreiptas į ketvirtosios pramonės revoliucijos keliamus iššūkius, žemės ūkio ir maisto sektoriui atveriamas galimybes bei lietuviškų maisto produktų eksporto perspektyvoms. Renginyje diskutavusių prelegentų nuomone, žalumas, tvarumas, inovatyvumas, skaitmenizacija ir žiedinė ekonomika yra aiški kryptis, kuria turės judėti visas sektorius, jei norės būti konkurencingas bei sulaukti skatinamųjų finansinių injekcijų tiek iš Europos Sąjungos, tiek iš Lietuvos institucijų.

Sėkmės pavyzdžių turime, bet trūksta strategijos

Diskusijoje dalyvavusi įmonės, skaitmenizavusios visą grikių produktų gamybos procesą, „Ekofrisa“ direktorė Lina Dužinskienė dalinosi savo sėkme. „Prieš maždaug aštuonerius metus supratome, kad orientuodamiesi tik į produkcijos kiekį toli nenueisime. Todėl investavome į skaitmenizacijos procesus, inovatyvių produktų kūrimą ir MTEP veiklas. Linijos automatizavimas užtikrina vienodą visų produktų kokybę. Be to, šiandien mes galime įgyvendinti pilną žiedinės ekonomikos ratą. Naudojame saulės energiją, grikių lukštus pasitelkiame kaip kurą ir dabar kartu su mokslininkais baigėme sukurti biofermentacijos technologiją, kuri leis iš liekančių atliekų (gamybos proceso išvalų) gaminti kompostinę žemę arba trąšas“, – pasakojo daugiau nei 80 proc. produkcijos eksportuojančios įmonės vadovė.

Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos „LitMea“ direktorius Giedrius Bagušinskas pažymėjo, kad Lietuva Europos žemėlapyje yra nišinių produktų gamintoja, išsiskirianti tuo, kad gali gaminti labai mažus kiekius ir taip būti savotiška laboratorija. Anot asociacijos direktoriaus, Vokietijos ar Lenkijos gamintojas į diskusijas dėl gamybos nesileis, jei negaus užsakymo bent jau vienam konteineriui, o lietuviškos įmonės gali pasiūlyti bei sukurti nors ir vieną naujo produkto paletę. „Pagal inovacijų skaičių lentynose nusileidžiame tik olandams, tačiau žemės ūkio ir maisto sektorius neturi parengto ilgalaikio valstybinio plano – kelrodžio, kur būtų detalizuota, kaip mes galėtume pereiti nuo žaliavos augintojo ar gamintojo po privačia etikete iki galutinio produkto gamintojo“, – dėmesį atkreipė „LitMea“ vadovas G. Bagušinskas.

Diskusijos dalyvių teigimu, patekti į parduotuvių lentynas užsienio šalyse užtrunka nuo šešių mėnesių iki dviejų metų. Nors pasiseka ne visiems ir daugiau nei pusė pabandžiusių atideda savo planus užkariauti eksporto rinkas vėliau, tačiau sėkmės atveju atsiranda išties didelės galimybės. „Litfood“ direktorius Šarūnas Celiešius teigė, kad šiandien lietuviška produkcija yra eksportuojama į daugiau nei 150 pasaulio valstybių. Mūsų gamintojai atranda savo vietą užsienio rinkose, turi galimybes pasinaudoti valstybės parama dalyvaujant parodose bei pasitelkti diplomatinėse atstovybėse esančia pagalbą. Anot Š. Celiešiaus, didelę sėkmės galimybę įsitvirtinti eksporto rinkose turi inovatyvūs produktai, kurių kūrime išnaudojamas skaitmeninių technologijų potencialas. Praktiniu pavyzdžiu pasidalino „Ekofrisa“ direktorė. Jos teigimu, įmonės produkcija sudomino Pietų Korėjos rinką būtent inovatyviais produktais. Be to, šiai rinkai vienas iš svarbiausių kriterijų buvo skaitmeniniai procesų įmonės viduje kokybė. L. Dužinskienės teigimu, jeigu įmonė nebūtų skaitmenizavusi savo procesų ir neprisidėtų prie tvarumo didinimo, ji nebūtų turėjusi galimybės įžengti į tokią rinką kaip Pietų Korėja.

Dėmesys ekologijai ir žmonių kvalifikacijai

Diskusijoje dalyvavęs Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas užsiminė, kad ministerijoje yra rengiami planai, kuriuose technologiškumas, skaitmenizacija ir robotizavimas bus vieni iš prioritetų. Anot ministerijos atstovo, daugiau paramos tikėtis galės tie ūkiai ir verslai, kurie prisidės prie Žemės ūkio ministerijos ir ES keliamų tikslų: tvarumo, ekologijos, skaitmenizavimo. Nors šiuo metu konkrečių galutinių sprendimų dėl ekologinių ūkių paramos ministerija nėra priėmusi, T. Švilpauskas teigė, kad į aplinkosaugą ir ekologiją orientuotos priemonės naujajame Bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpyje tikrai bus didesnės ir ambicingesnės nei buvo anksčiau. Be to, Europos Parlamento narys Andrius Kubilius Lietuvos žemdirbius skatino pasistengti atrasti naujų nišų ir pritraukti ES atsigavimo fondo paramos lėšas, skirtas skaitmenizavimui, naujų technologijų diegimui ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimui, savo veiklos vystymui.

Diskusijos dalyviai siūlė šio sektoriams darbuotojams nesijaudinti dėl galimo darbo vietų praradimo. „Litfood“ direktoriaus Š. Celiešiaus teigimu, šiandien dirbtinis intelektas dar nėra pažengęs tiek, kad jis išeliminuotų darbo jėgos poreikį, todėl technologijas valdančių specialistų tikrai reikės. Dėl to yra būtina tiek pritraukti į darbo rinką ateinančius imlius protus, tiek valstybei kurti programas, kurios padėtų agromaisto sektoriuje dirbantiesiems įgyti reikalingas kompetencijas dirbti su inovatyviais bei skaitmeniniais sprendimais. Žemės ūkio ministerijos atstovas taip pat pabrėžė, kad valstybė ne tik skatins technologijų diegimą, bet ir skirs ypatingą dėmesį reikalingų žinių ir kompetencijų ugdymui.

Ateities tendencijos maisto sektoriuje

Diskusijos dalyviai dalinosi savo patirtimi ir teigė, kad būsimas madas ir tendencijas pakankamai gerai leidžia nuspėti informacija, gaunama įvairiose parodose. Šiuo metu dideles galimybes įsitvirtinti eksporto rinkose turi įvairūs sveiki gėrimai, batonėliai, veganiški produktai bei įvairiausi užkandžiai. „Be tradiciškai matomų mūsų eksporto garvežių galime išskirti įvairių kepyklų, gaminančių užkandžius, produkcijos eksporto augimą. Šie produktai atitinka šiandienines tendencijas, yra ilgo galiojimo, o tai yra labai svarbu eksportuojantiems produktams“, – teigė G. Bagušinskas.

Tendencijas seka ir prie jų prisitaiko tiek didelės įmonės, tiek ir nauji, pakankamai nedideli gamintojai. „LitMEA“ direktoriaus teigimu, šiandien Lietuvoje apie dešimt procentų gamintojų yra inovatoriai, kurie kuria naujus inovatyvius produktus, aktyviai skaitmenizuojasi ir bėga į priekį. Be to, apie pusę visų įmonių daro pokyčius ir neišvengiamai keičiasi. Vis dėlto, diskusijos dalyvis atkreipė dėmesį į tai, kad sėkmingam eksportui reikia pinigų ir mentaliteto. „Daliai įmonių, turinčių pinigų, pristinga inovatoriško požiūrio, o jauniems ir pažangiems verslams pritrūksta pinigų perėjimui į aukštesnį lygį. Tačiau tie, kurie sugeba suderinti abu dalykus, yra mūsų eksporto lyderiai ir pasididžiavimas“, – patirtimi dalinosi G. Bagušinskas.

Jo teigimu, šiuo metu sėkmingai eksportuoja apie devyni procentai Lietuvos maisto gamintojų. Nors visos įmonės supranta ir stengiasi kurti aukštesnės vertės produktus, didinti savo produktyvumą ir stiprinti nuosavą prekės ženklą, tačiau pasaulinėje rinkoje konkuruoja ne tik įmonės, bet ir valstybės. Diskusijos dalyvis pabrėžė, kad skirtingos šalys įvairiomis priemonėmis stengiasi skatinti ir padėti stiprinti vietinių produktų pozicijas tarptautinėje rinkoje. Tačiau ar Lietuvos agromaisto sektorius gali tapti išskirtine sėkmės istorija, kai valstybė pati neapsisprendžia dėl šio sektoriaus strateginės reikšmės ir nėra parengusi jam skirto kelrodžio, spėlioti sudėtinga. „LitMEA“ direktoriaus G. Bagušinsko nuomone, valdžios atstovai klaidingai žemės ūkio ir maisto sektorių vertina kaip žemos pridėtinės vertės produktus kuriantį sektorių, nes tai paprasčiausiai yra netiesa. Be to, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktoriaus teigimu, tikintis tolimesnės inovatyvaus maisto sektoriaus plėtros svarbu ne tik laukti proveržio iš gamintojų, bet ir pačiai valstybei bei sprendimų priėmėjams didžiuotis agromaisto sektoriumi šalyje.

by admin

Rengiama diskusija apie pramonės 4.0 poveikį žemės ūkio ir maisto sektoriui

Skaitmeninės technologijos, paremtos dirbtinio intelekto algoritmais, vis aktyviau taikomos įvairiuose pramonės sektoriuose. Ne išimtis ir žemės ūkio bei maisto sektorius. Apie ketvirtosios pramonės revoliucijos keliamus iššūkius, galimybes, pasiūlymus ir gerąsias praktikas bus diskutuojama jau šį ketvirtadienį (kovo 18 d.) Europos Parlamento biuro Lietuvoje ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ rengiamoje nuotolinėje diskusijoje „Pramonės 4.0 poveikis žemės ūkio ir maisto sektoriui“, skirtoje visiems dirbantiems ir besidomintiems agromaisto sritimi. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau dėl riboto galinčių prisijungti žmonių skaičiaus būtina išankstinė registracija.

Dėmesys darbuotojų kvalifikacijai ir galimybėms

„Pramonės 4.0 poveikis žemės ūkio ir maisto sektoriui yra didžiulis. Siekiant būti konkurencingais vien inovacijų neužteks. Didžiausias iššūkis bus esamų darbuotojų kompetencijų tobulinimas“, – teigia diskusijoje dalyvausianti įmonės „Ekofrisa“ direktorė Lina Dužinskienė. Jos vadovaujama kruopų gamintoja yra skaitmenizavusi visą grikių gamybos procesą, tad renginio žiūrovai turės galimybę išgirsti apie praktinę skaitmenizavimosi patirtį Lietuvoje iš pirmų lūpų. Su tuo, kad ketvirtoji pramonės revoliucija yra dabartis, o ne ateitis sutinka ir „Litfood“ direktorius Šarūnas Celiešius. Anot jo, labai svarbus yra bendradarbiavimas su Žemės ūkio ministerija, kadangi agromaisto sektoriaus verslui ir kaimo vietovėms yra reikalinga pagalba įgyvendinant skaitmenines transformacijas savo veikloje.

Poreikį plėsti pažangių technologijų taikymą žemės ūkio ir maisto sektoriuje pabrėžė Europos Parlamento narys Andrius Kubilius. Anot įtakingo politiko, jei siekiame, jog ES (bei Lietuva) taptų pasauliniais biotechnologijų lyderiais, turime sudaryti galimybes vystyti genų redagavimo technologijas, kurios padidintų precizinės žemdirbystės taikymo efektyvumą, komerciniais tikslais. Vis dėlto, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas teigia, kad technologijos, pakeisiančios įprastą žemės ūkio ir maisto gamybos valdymą, ne panaikins, o, atvirkiščiai, tik sustiprins vartotojų poreikį tiesiogiai bendrauti su ūkininku ar gamintoju.

Renginyje, kurį moderuos Arūnas Milašius, diskutuos Europos Parlamento narys Andrius Kubilius, „Litfood“ direktorius Šarūnas Celiešius, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas, „Ekofrisa“ direktorė Lina Dužinskienė bei Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas. Su detalia renginio programa galima susipažinti čia.

by admin

Diskusijos centre – būtinybė valstybei parengti agromaisto sektoriaus kelrodį

Dvejopa transformacija – skaitmenizacija ir Žaliasis kursas – neišvengiamybė, kuri palies visus sektorius. Su tuo tiesiogiai susidursime kiekvienas iš mūsų. Europos Sąjungoje vykstančią transformaciją ypatingai pajaus žemės ūkio ir maisto sektorius, kuris per artimiausią dešimtmetį turės įveikti milžiniškus iššūkius. Siekiama, kad iki 2030 m. žemės ūkyje naudojamų pesticidų kiekis būtų sumažintas perpus, o trąšų – 20 proc. Maisto nuostoliai privalės sumažėti dvigubai ir net ketvirtadalis visų ūkių ES turės tapti ekologiniais. Visi šie tikslai be efektyvios sektoriaus skaitmenizacijos yra nepasiekiami. Apie esančią situaciją, pasiūlymus ir agromaisto sektoriuje reikalingus sprendimus buvo diskutuojama Lietuvos verslo forume vykusioje diskusijoje „Kam (ne) naudingi skaitmenizacijos iš Žaliojo kurso tikslai: verslui ar visuomenei?“.

Apie atsakomybės prisiėmimą 

Žaliasis kursas ir su tuo susiję pokyčiai sukelia daug diskusijų tarp dirbančiųjų agromaisto sektoriuje. „Dojus“ įmonių grupės vadovo Donato Dailidės teigimu, pagrindiniai klausimai yra susiję su įgyvendinimu lokaliame lygmenyje. Ką tai reikš? Kokia forma tai bus įgyvendinama? Ir, svarbiausia, kas už tai turės sumokėti: vartotojai, ūkininkai ar valstybė? D. Dailidė pažymėjo, kad šiandien žemės ūkio sektoriuje jau turime komerciškai atsiperkančias pažangias technologijas, tačiau bus reikalingi ir tvarumą didinantys sprendimai, kurie trumpalaikėje perspektyvoje piniginės naudos gali nesuteikti. Be to, ūkininkai patirs nemažas sąnaudas rengiant dirvožemį perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo.

Yra nustatyta, kad apie pusė dirvų Lietuvoje turi mažai arba labai mažai fosforo ir kalio, tad sumažinti naudojamų trąšų kiekį gali būti pakankamai sudėtinga užduotis. „Agrokoncerno“ direktoriaus Edgaro Šakio nuomone, turime mūsų dirvą padaryti produktyvesne ir tai įmanoma tik pasitelkiant inovatyvias skaitmenines technologijas, kurios mums leis geriau pažinti savo dirvožemį ir jį išnaudoti tikslingiau. Jis džiaugėsi, kad Lietuvoje dirvos tyrimus atlieka daugiau nei dešimt įmonių, tad valstybė turėtų dar aktyviau skatinti ūkininkus išsitirti savo naudojamą žemę. Tai ne tik leistų ūkininkams sužinoti svarbią informaciją apie jų dirbamų plotų situaciją, bet ir suteiktų labai reikalingų duomenų efektyviam sumaniųjų technologijų įdarbinimui, o tai padėtų sumažinti naudojamus trąšų kiekius bei padidintų derlių.

Potencialas ir atvirumas

Viešojoje erdvėje pasigirsta idėjų bent jau trumpuoju laikotarpiu sumažinti dvejopos transformacijos reikalavimus mažesniesiems ūkiams. Vis dėlto, Lietuvos inovacijų centro Inovacijų ir paramos departamento vadovas dr. Artūras Jakubavičius siūlė nepadaryti tokios klaidos, kadangi toks sprendimas pridarytų kur kas daugiau žalos nei naudos. Atvirkščiai, jo nuomone, mažesniesiems ūkiams būtina skirti net didesnį dėmesį ir papildomai remti, kad galėtume būti tvarūs ir efektyvūs. Kaskadinis finansavimas, kai finansavimas vyksta per tarpininkus, kurie prisiima atsakomybę už investuotų lėšų efektyvumą ir veikia kaip gydytojai, sprendžiantys kam koks vaistas veiktų geriausiai, galėtų būti tinkama priemonė. Ją žemės ūkio ir maisto sektoriuje glaudžiai bendradarbiaudami su agromaistos klasteriais efektyviausiai galėtų išnaudoti skaitmeninių inovacijų centrai.

Anot LIC eksperto, ūkininkui reikia ne traktoriaus, o suartos dirvos. Todėl paslaugų skatinimas, kada ūkininkas galėtų užsisakyti jį dominančią inovatyvią paslaugą, pavyzdžiui, laukų skenavimą bepiločiais orlaiviais, kitą išmaniąją techniką su integruotais išmaniais sėjos valdymo modeliais, trąšų paskirstymu pagal poreikį ir kt., būtų sveikintinas dalykas. Be to, dr. A. Jakubavičius paragino mąstyti apie visą vertės kūrimo grandinę, o ne užsidaryti lokaliame mąstyme, kada pabrėžiame žalėjimą, bet ekologiško maisto parduotuvėje pomidoras įdedamas į plastikinį maišelį.

Skaičiuojama, kad inovatyvios skaitmeninės technologijos sukuria 7–15 proc. naudą. Tad jei pernai šiame sektoriuje buvo sugeneruota 2 mlrd. eurų pajamų, tai kiekvienas pakelto efektyvumo procentas šaliai atneštų papildomą 20 mln. naudą. Negana to, šiuo metu naudojami skaitmeniniai inovatyvūs įrankiai ženkliai prisideda prie chemizacijos mažinimo. Todėl vertėtų susimąstyti apie pažangių technologijų prieinamumo didinimą. „Būtina skaitmenines technologijas padaryti prieinamas visiems. Skaitmeninių inovacijų centrai yra EK sukurtas instrumentas, kurio tikslas – padėti tam vykti. Todėl juos reikia išnaudoti ir leisti jais naudotis visiems rinkos dalyviams, įskaitant pirminės grandinės veikėjus – ūkininkus“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Lietuvos verslo forume vykusios diskusijos metu buvo atkreiptas dėmesys į konkurencijos suteikiamus privalumus ir kuriamą vertę. „Todėl labai svarbu, kad valstybė, remdama skaitmeninimą, nesukurtų valstybinių ar privačių monopolijų, nes būtent konkurencija yra į priekį vedantis variklis. Jei ūkininkas ar verslas negalės pasirinkti, iš ko pirkti norimas paslaugas ir konsultacijas ar privalės naudotis tik viena kieno nors sukurta sistema, mes susidursime su rimtu stagnacijos pavojumi“, – tikino Edgaras Šakys.

Būtina ilgalaikė valstybės strategija

„Kol kas Lietuvoje dar nesukūrėme aiškios agromaisto sektoriaus žalinimo ir skaitmeninimo strategijos – kelrodžio, kuriame atsispindėtų aiškūs prioritetiniai tikslai bei konkretūs žingsniai, kaip juos pasiekti. Jei mes pasirengtume tokią strategiją ir jos laikytumėmės penkis ar dešimt metų, mes patys save nustebintume“, – mintimis dalinosi Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinkas. Kelrodžio būtinumui ir jo kuriamai vertei pritarė visi diskusijos dalyviai.

Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė atkreipė dėmesį, kad kalbėdami apie sektoriaus skaitmeninimą turime nepamiršti tiek viešo, tiek ir privataus sektoriaus. Jei turėsime bendrą pasėlių deklaravimo sistemą ir teigsime, jog jau esame skaitmenizavę žemės ūkį, tai bus labai klaidingas požiūris. „Turime skaitmenizaciją vykdyti lygiagrečiai bei siekti visų kuriamų sistemų integracijos. Atviras dalinimasis duomenimis yra būtinas tam, kad mūsų startuoliai ir technologijų kūrėjai galėtų kurti dar efektyvesnius naujus sprendimus“, – įžvalgomis keitėsi  skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ vadovė.

Diskusijos eigoje agromaisto sektoriaus atstovai atkreipė dėmesį į šiandien rengiamas sumanios specializacijos gaires, kuriose, jų nuomone, trūksta dėmesio žemės ūkio ir maisto sektoriui ir jam būtinai skaitmenizacijai. „Jeigu kalbėtume apie aukštos pridėtinės vertės ir galutinio produkto skatinimą, tai rengiamame dokumente žemės ūkio ir maisto sektorius yra mažai matomas. Norėtųsi glaudesnio bendradarbiavimo tarp Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio ministerijų, kad būtų įtraukta daugiau ekspertų, dirbančių agromaisto sektoriuje“, – pastebėjo „LitMEA“ direktorius Giedrius Bagušinskas.

Agromaisto sektoriaus ekspertai neabejoja, kad parengtas kelrodis galėtų išspręsti ir atsakyti į daugelį klausimų. Būtų aiškiai nuspręsta ir reglamentuota, kam valstybėje priklauso skaitmenos ir išmaniųjų technologijų kūrimo žemės ūkyje skatinimas ir priežiūra. Nors Lietuva neturi naudingų iškasenų, bet tikrai turi išskirtinai intelektualius žmones, kurių potencialą, diskusijos dalyvių nuomone, mes turėtume išnaudoti kurdami progresyvius skaitmeninius sprendimus, kuriuos vėliau būtų galima sėkmingai eksportuoti ir į užsienio rinkas. Lietuvos potencialu tapti skaitmeninių technologijų kūrimo šalimi neabejoja nė vienas diskusijoje dalyvavęs ekspertas.

„Jau turime sukurtų puikių ir unikalių skaitmeninių technologijų tokių kaip mobili skraidanti augalų tyrimų laboratorija, tačiau tokios technologijos išvystymui iki sėkmingo komercializavimo užsienio rinkose dar trūksta lėšų. Manau, kad agromaisto inovatyvių skaitmeninių technologijų kūrėjai galėtų susilaukti didesnio tikslinio dėmesio iš abiejų – Žemės ūkio bei Ekonomikos ir inovacijų – ministerijų“, – teigė „Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys.

Jį papildęs „Dojus“ įmonių grupės vadovas Donatas Dailidė Lietuvos potencialą tapti agromaisto skaitmeninių technologijų šalimi palygino su vienu visiems puikiai žinomu pavyzdžiu. „Kodėl Lietuva turi vieną sparčiausių internetų ir mobiliųjų ryšių pasaulyje? Todėl, kad esame maža šalis ir turime puikius žmones. Mūsų valstybė yra puiki platforma vystyti, bandyti ir diegti technologijas žemės ūkyje, nes galime susikalbėti žymiai greičiau nei didžiosios šalys. Turime labai stiprius ūkius ir tradicijas. Prielaidos Lietuvoje vystyti technologijas yra beprotiškai geros, tačiau tam reikia parengto kelrodžio, nes dabar atsiranda mėtymosi, kada išskirti prioritetai greit kinta. Be to, svarbu įvertinti būtinybę investuoti į kompetencijas ir žmones, norinčius dirbti žemės ūkyje.”, – teigė Donatas Dailidė.

Diskusijos apibendrinimui puikiai tinka Verslo forume pranešimą pristačiusio agromaisto technologijų verslo angelo Augusto Alešiūno mintis, kad mes turėtume konkuruoti ne tarpusavyje valstybės viduje, bet globaliu mastu. Tam yra būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp sprendimų priėmėjų ir visų žemės ūkio ir maisto sektoriaus ekosistemos veikėjų. Tik taip galėsime visi kartu atsakyti į klausimą, ar mes norime turėti žalią, skaitmeninę ir pažangias agromaisto sektoriaus technologijas kuriančią bei jas eksportuojančią valstybę.

by admin

Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė: privalome didinti skaitmeninių technologijų prieinamumą visiems

Dvejopa transformacija didina žemės ūkio ir maisto sektoriaus svarbą šalies konkurencingumo ir ekonominio vystymosi užtikrinimui bei verčia mus mąstyti apie būsimus pokyčius ateities darbo rinkoje. Tam, kad vyktų efektyvesnė žiedinės ekonomikos plėtra, yra būtina tarpsektorinė simbiozė tarp agromaisto, energetikos ir pramonės sektorių. Šių ekonomikos sektorių tarpusavio ryšys pastaraisiais metais stiprėjo, buvo įsteigtas šias sritis apimantis konsorciumas „EDIH4IAE”, kurį Ekonomikos ir inovacijų ministerija Europos Komisijai nominavo tapti Lietuvos Europos skaitmeninių inovacijų centru Vidurio ir Šiaurės Lietuvai.

Agromaisto sektoriaus potencialą bei svarbą įvertino Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), kuri praėjusio prezidiumo posėdyje įsteigė naują Agromaisto bei bioekonomikos komitetą. Šio komiteto vadove tapo skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ ir Lietuvos klasterių tinklo direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Ekspertei taip pat pavesta vykdyti ir LPK Darbo, socialinės politikos bei žmogiškųjų išteklių komiteto pirmininkės pareigas.

LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius, kalbėdamas apie naujojo komiteto svarbą, atkreipė dėmesį į tai, kad ilguoju periodu žemės ūkiui atsiveria galimybės padidinti šalies BVP 16–18 proc. „Naujojo komiteto pirmininkė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė turi kompleksinį ir platų požiūrį bei į esamą sektoriaus potencialą žvelgia per bioekonomikos prizmę. Toks požiūris yra ne tik būtina aplinkybė skatinant skaitmeninę ir žiedinę ekonomiką, bet ir svarbi prielaida Lietuvos pramonės tarptautiniam konkurencingumui didinti”, – teigė V. Janulevičius.

Plačiau apie naujas pareigas, agromaisto sektoriaus potencialą Lietuvoje, aktyvėjančią dvejopą transformaciją visoje Europoje bei ateities darbo rinkos iššūkius pasikalbėjome su LPK Agromaisto ir bioekonomikos bei Darbo, socialinės politikos ir žmogiškųjų išteklių komitetų pirmininke Kristina Šermukšnyte-Alešiūniene.

Žemės ūkio ir maisto sektoriaus skaitmeninimas Europos Komisijos yra įvardijimas kaip vienas iš jos pagrindinių prioritetų. Ar tai yra pastebima Lietuvoje?

Europos Sąjunga išsikėlė labai ambicingus tikslus ir vos per dešimtmetį yra pasirengusi žemės ūkyje naudojamų pesticidų kiekį ir maisto nuostolius sumažinti perpus, o trąšų naudojimą – penktadaliu. Taip pat tikimasi, kad bent ketvirtadalis ūkių bus ekologiniai. Be pažangių technologijų taikymo tokie rezultatai nemažinant gamybos yra neįmanomi, tačiau tyrimai rodo, kad žemės ūkis yra mažiausiai skaitmenizuotas sektorius tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje.

Europa mato didžiulį potencialą aukštųjų technologijų diegime, kurios šį sektorių paverstų efektyvesniu ir draugiškesniu aplinkai. Dėl šios priežasties Europos Komisija išreiškė labai aiškų pageidavimą, kad kiekvienoje valstybėje būtų bent po vieną Europos skaitmeninių inovacijų centrą, turintį agromaisto sektoriaus kryptį. Mes galime pasidžiaugti, kad praėjusiais metais skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro 2020 m. publikuotoje apžvalgoje „Skaitmeniniai inovacijų centrai kaip strateginis instrumentas skatinant MVĮ skaitmenizaciją“ buvo išskirtas kaip vienas iš dviejų gerosios praktikos sektorinių SIC pavyzdžių visoje Europoje. Tai vienintelis tokio įvertinimo sulaukęs skaitmeninių inovacijų centras agromaisto sektoriuje.

Užsiminėte, kad žemės ūkio sektorius turi didžiulį potencialą inovacijų diegimui, tačiau šiuo metu tai yra mažiausiais skaitmenizuotas sektorius. Kodėl taip yra?

Turime įvertinti, kad tai yra labai konservatyvus ir gilias tradicijas turintis sektorius. Praėjusiais metais buvo atlikta mokslinė studija, kuri atskleidė, kad Lietuvoje spartesnį inovacijų diegimą stabdo nepasitikėjimas technologinė pažanga, žinių ir gebėjimų stoka bei dėl sektoriaus specifikos lėčiau nei, pavyzdžiui, pramonėje pamatomas efektyvumas. Priežastys yra labai suprantamos, nes skaitmeniniai sprendimai yra pakankamai brangūs, o apie pusę mūsų žemės ūkio sektoriaus sudaro ūkiai iki penkiasdešimties hektarų. Be to, didelė dalis ūkininkaujančiųjų yra pakankamai garbaus amžiaus. Todėl norėdami pokyčių privalome kaip įmanoma labiau didinti skaitmeninių technologijų sklaidą ir prieinamumą.

Skaitmenizacijos skatinimo priemonės

Kokios priemonės, Jūsų nuomone, galėtų padėti keisti situaciją?

Pirmiausia, mes turime siekti, kad technologijos taptų visų ūkių, nepriklausomai nuo jų dydžio, kasdieninio gyvenimo dalimi. Manau, kad finansinio tvarumo iššūkius ūkiams padėtų spręsti valstybės sukurti skaitmeninių inovacijų technologijų diegimo skatinimo modeliai. Vertėtų perimti užsienio valstybių ar net ir Lietuvoje buvusią gerąją inočekių patirtį bei sukurti skaitmeninių inovacijų diegimo agromaisto sektoriuje čekius. Šia priemone ūkininkas galėtų pasinaudoti skaitmeninių paslaugų pirkimui iš norimo tiekėjo ar kreiptis į skaitmeninių inovacijų centrą patarimo, kokių inovatyvių paslaugų jo ūkiui reikėtų, ir taip pasirinkti jam tinkamiausią paslaugą. Taip mes ne tik suteiktume galimybę net ir mažiems ūkiams pasinaudoti pažangiomis technologijomis, bet ir paskatintume vietinius inovatorius kurti pažangius sprendimus, vėliau turėsiančius paklausą rinkoje.

Kita problema, su kuria susiduriame, yra tai, kad skaitmeninių inovacijos centrų paslaugomis bei jų turimomis finansinio paskatinimo priemonėmis gali naudotis tik smulkusis, vidutinis ir, tam tikrais atvejais, stambusis verslas, o ūkininkams, deja, šios galimybės yra užvertos. Turėtume ištaisyti šią padėtį ir suteikti vienodas galimybes visiems sektoriaus veikėjams.

Taip pat vertėtų pagalvoti apie parodomųjų ūkių įrengimą, kuriuose ūkininkai ir verslai galėtų savo akimis pamatyti ir įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veikia pažangios technologijos ir kokią vertę jos sukuria. Tai padėtų padidinti sektoriaus dalyvių žinias apie inovacijas bei sumažinti jų dvejones.

Žinoma, svarbu dar labiau skatinti inovacijų ekosistemą Lietuvoje, išnaudoti agromaisto klasterių potencialą ir jiems užtikrinti kaskadinio finansavimo instrumentus. Be to, turėtume aktyviau skatinti mūsų AgroFoodTech inovatorius, kadangi dabar jiems neretai pritrūksta valstybės dėmesio.

Užsiminėte, kad reikėtų išnaudoti klasterių potencialą, taip pat esate ir Lietuvos klasterių tinklo direktorė. Kokia šiuo metu klasterių situacija Lietuvoje?

Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 57 klasteriai, kurie jungia beveik 800 narių. Vidutiniškai vienas klasteris jungia 13 veikėjų. Europoje dėmesys klasteriams didėja ir manoma, kad būtent jie bus vienas pagrindinių ateities ekonomikos augimo ir skaitmeninimo garvežių. Džiugu, kad Lietuvoje klasteriai stiprėja ir suka stambėjimo keliu. Tai yra labai sveikintina ir turėtų būti skatinama, kadangi kol kas didžioji dalis klasterių Lietuvoje yra pakankamai smulkūs. Visa tai suteiks naujas augimo galimybes mūsų ekonomai.

Praėjusių metų pabaigoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje buvo patvirtinta Lietuvos klasterių plėtros koncepcija. Šios koncepcijos turinys mums leidžia aiškiai teigti, kad šiandien Lietuvos klasteriai jau yra pribrendę imtis naujų iššūkių, tad dabar, priėmus koncepciją, turėtų vykti dar spartesnis klasterių „stambinimasis“, aktyvesnis darbas konsorciumuose. Klasteriai yra pasirengę valdyti kaskadinio finansavimo instrumentus ir tik jiems skirtų struktūrinių fondų programas. Visa tai yra plačiai naudojama praktika Europos Sąjungoje.

Tokie tolimesni sprendimai, kurie būtų logiška priimtos koncepcijos įgyvendinimo tąsa, įgalintų klasterius kurti didelę pridėtinę vertę diegiant skaitmenines technologijas, vykdant žaliosios gamybos pertvarką bei kuriant efektyviai veikiančią inovacijų ekosistemą.

Dėmesys darbo rinkos dalyviams

Nuo šiol užimsite ir LPK Darbo, socialinės politikos ir žmogiškųjų išteklių komiteto pirmininkės pareigas. Kokius iššūkius matote šioje srityje?

Dvejopa – skaitmeninė ir Žaliojo kurso – transformacija bei žiedinės ir bioekonomikos plėtra turės didžiulį poveikį tam, kokių techninių ir minkštųjų kompetencijų reikalaus ateities darbo rinka. Įgūdžiai mokytis visą gyvenimą, kvalifikacijos kėlimas ir persikvalifikavimas bei investicijos į žmogiškąjį kapitalą bus kritiškai svarbūs. Turime vieningai kartu su Užimtumo tarnyba ir Socialinių reikalų ir darbo ministerija siekti išspręsti suaugusiųjų švietimo klausimus. Mūsų kartu su partneriais – Užimtumo tarnyba ir ministerija – bendras tikslas turėtų būti integruotos mokymosi visą gyvenimą sistemos, vienijančios Užimtumo tarnybą, profesinio mokymo įstaigas ir aukštąsias mokyklas, sukūrimas. Ši sistema padėtų žmonėms palaikyti ir vystyti tiek profesines, tiek bendrąsias kompetencijas bei išmokytų veikti ir gyventi sparčiai besikeičiančių technologijų aplinkoje.

Taip pat labai svarbu stiprinti ir plėtoti dialogą su mūsų socialiniais partneriais – profsąjungomis. Skandinaviškas modelis akivaizdžiai pasiteisino – ten darbdaviai ir profsąjungos veikia kartu ir sprendžia problemas, kylančias santykiuose su valstybės institucijomis.

Praėjusią savaitę turėjau garbės sulaukti asmeninio Europos Komisijos narių, atsakingų už darbo vietas ir socialines teises bei vidaus rinką, Nicolas Schmit ir Thierry Breton asmeninio kvietimo dalyvauti aukščiausio lygio apvaliojo stalo diskusijoje apie pagrindinį Europos įgūdžių darbotvarkės elementą – įgūdžių paktą. Labai tikiuosi, kad Lietuvoje pavyks perteikti Europos kontekste jau vyraujantį požiūrį, kad pramonės revoliucijos 4.0 neįmanoma paversti naujomis galimybėmis be visų pusių pastangų bei rūpesčio kiekvienu esamu bei būsimu darbo rinkos dalyviu.

Paminėjote įgūdžių paktą. Ar galėtumėte plačiau paaiškinti, kas tai yra?

Tai Europos Komisijos iniciatyva kuriamas naujas įsitraukimo ir valdymo modelis, kuriuo siekiama sutelkti ir paskatinti visas suinteresuotas puses prisiimti konkrečius įsipareigojimus dėl darbingo amžiaus žmonių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo bei darbo rinkos paruošimo įvyksiančiai dvejopai transformacijai Europoje. Galiu pasidžiaugti, kad skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ prisijungė prie šio pakto, prisiėmė chartijoje numatytus įsipareigojimus bei bus aktyviai girdimas balsas Europinėse diskusijoje.

Ačiū už pokalbį.

by admin

Diskusijoje išskirti veiksniai, reikalingi spartesnei skaitmenizacijai žemės ūkyje

Pirmojoje Europos Parlamento biuro Lietuvoje ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania“ surengtoje diskusijoje prelegentai sutarė, kad skaitmenizacija agromaisto sektoriuje yra būtinas veiksnys norint atlikti kokybinį šuolį ir pradėti dirbti efektyviau, ekologiškiau bei įgyvendinti Europos Sąjungos iškeltus ambicingus Žaliojo kurso tikslus nemažinant gamybos.

Politikai tiki skaitmenizacijos nauda

Pranešimą renginyje pristatęs ir diskusijoje dalyvavęs Europos Parlamento narys Juozas Olekas apgailestavo, kad naująją BŽŪP, kuri įsigalios 2023 m., pasitinkame pandemijos sąlygomis. Europos Parlamento narys neabejojo, jog į dvejopą transformaciją bei kitas žemės ūkį paliečiančias strategijas būtina žvelgti kaip į naują galimybę ir ją išnaudoti atsisakant kai kurių pasenusių ūkininkavimo sampratų bei į savo veiklą įsileisti pažangias naująsias technologijas, paremtas mokslu.

EP nario J. Oleko manymu, moksliniai tyrimai ir inovacijos, skaitmeninimas bei naujosios technologijos yra vieni iš svarbiausių veiksnių pereinant prie tvaresnių ir sveikesnių maisto sistemų, todėl būtina investuoti į mokslinius tyrimus žemės ūkyje bei surinktus duomenis paversti naudinga informacija, kurią ūkininkai galėtų išnaudoti praktikoje. Be to, norint spartesnių rezultatų skaitmeninimo srityje, Europos Parlamento nario nuomone, yra būtina atsigręžti į jaunimą – skatinti jaunuosius ūkininkus tikslinėmis finansinėmis priemonėmis ir sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti žemės ūkio plotus bei kreditus. Galiausiai, EP narys J. Olekas pabrėžė, kad skatindami kooperaciją ir bendradarbiavimą stipriai prisidėtume prie to, jog naujosios technologijos pasiektų mažuosius ir vidutinius ūkius.

Renginyje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius pritarė skaitmenizacijos svarbai žemės ūkio sektoriui ir teigė, kad skaitmenizavimo technologijos atveria naujas žemės ūkio verslo valdymo galimybes visuose agromaisto sektoriaus produktų vertės grandinės etapuose bei padeda mažinti ūkininkų patiriamas sąnaudas. Anot viceministro, būtina pavienes pažangias technologijas susisteminti kuriant bendrą platformą, todėl ši vyriausybė turi tikslą parengti Nacionalinę skaitmeninimo darbotvarkę, sukurti ilgalaikę žemės ūkio sektoriaus skaitmenizavimo programą ir ją įgyvendinti.

Tuo metu Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuva turėtų skirti didesnį dėmesį ūkininkų supažindinimui su tuo, kas yra skaitmenizacija, nes dažnas ūkininkas to iki galo dar nesupranta, nors, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu sėkmingai registruoja ūkinių gyvūnų judėjimą ar deklaruoja pasėlius.

Siūlomos priemonės spartesnei skaitmenizacijai

„AgriFood Lithuania DIH“ vadovė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į pagrindines priežastis, kurios stabdo skaitmenizacijos diegimą bei pasiūlė įvertinti priemones, kurios galėtų paskatinti pažangių technologijų diegimą žemės ūkio sektoriuje. Anot K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, labai svarbu skirti ypatingą dėmesį ūkininkų supažindinimui su inovatyviais sprendimais, nauda ir tinkamumu konkrečiam ūkiui. Kaip vieną iš pavyzdžių, kaip tai galėtų būti daroma, diskusijos dalyvė įvardino gerąją patirtį iš svetur – parodomuosius ūkius.

Taip pat „AgriFood Lithuania“ direktorės teigimu, turime užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams ir verslams pasinaudoti skaitmeninių inovacijų centrų žiniomis ir galimais finansiniais instrumentais diegiant pažangias technologijas. Kaip pabrėžė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė, dabar egzistuoja nelygybė, kada skaitmeninių inovacijų centras suteikti paramą gali tik smulkiajam ir vidutiniam verslui. Toks pavienių ūkių išskyrimas pristabdo platesnę skaitmeninę transformaciją žemės ūkio sektoriuje.

Galiausiai, „AgriFood Lithuania DIH“ ir Lietuvos klasterių tinklo direktorė atkreipė dėmesį į tai, kad ūkininkai nėra pajėgūs vieni susidoroti su visais tenkančiais piniginiais ir eksploataciniais iššūkiais, kurių reikalauja Žaliasis kursas ir skaitmeninė transformacija, tad valstybė ir visa Europos Sąjunga turėtų pasiūlyti finansinę paskatą ūkininkams įsigyti skaitmeninimo paslaugas.

Ūkininkai skaitmenizuotis nori, bet būtina didesnė parama

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius siūlė tiek ūkininkams, tiek ir politikams laiku pasiruošti permainoms bei įvertinti aplinkybes, kurios natūraliai atsiranda būtent žemės ūkio sektoriuje. Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko, skaitmeninių technologijų atsipirkimas pramonėje ar paslaugų sektoriuje yra žymiai greitesnis nei žemės ūkyje, nes ten įrengimai gali dirbti nepertraukiamai visus metus. Todėl norėdami, kad žemės ūkio vystymasis neatsiliktų, turėtume intensyviau remti skaitmeninimo projektus ūkiuose bei rasti būdus, kaip efektyviai paskirstyti paramą skaitmenizavimui tarp skirtingo dydžio ūkių.

Kaip pažymėjo R. Juknevičius, būtų klaida mažinti reikalavimus smulkiems ir vidutiniams ūkiams lyginant su didesniais bei atitinkamai skirti mažesnius finansinius instrumentus skaitmenizacijai juose. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko teigimu, tai tik padidintų atskirtį ir smulkius bei vidutinius ūkius paverstų nekonkurencingais. Jis teigiamai įvertino idėją skirti finansinę paramą ūkininkams skaitmeninimo paslaugų pirkimui. Anot ūkininkų atstovo, galėtų būti sukurtas ūkininko krepšelis, kurio gautas lėšas žemdirbys panaudotų perkant skaitmeninimo paslaugas bei pats išsirinktų paslaugos teikėjus (panašiai dabar yra perkant konsultavimo paslaugas).

Skaitmenizacija – būdas pritraukti jaunimą

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė dr. Rasa Melnikienė atkreipė dėmesį, kad vis mažiau jaunų žmonių Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje ateina dirbti į žemės ūkį. Anot mokslo atstovės, mes turėtume plačiau kalbėti apie paslaugų dalijimosi ekonomiką skaitmenizavimo kontekste, kada dėmesys būtų skiriamas ne technikos įsigijimui kiekvienam ūkiui, bet galimybių sudarymui šias paslaugas pirkti rinkoje įvairaus dydžio ūkiams, kas sėkmingai vyksta kituose sektoriuose.

Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto direktorė išskyrė keletą sričių, į kurias inovacijos turi ateiti kaip įmanoma greičiau. Tai technologijos, kurios mažina auginamų produktų užsikrėtimo įvairiomis ligomis priežastis ir optimizuoja tręšimą. Taip pat būtina skaitmenizuoti apskaitos procesus, plėtoti tiesioginio pardavimo platformas bei į internetinę erdvę perkelti ūkininkų konsultavimą ir mokymus. Užbaigdama dr. Rasa Melnikienė išreiškė viltį, kad Lietuva investuos į skaitmeninių technologijų, skirtų žemės ūkiui, kūrimą, bei rems tai darančius inovatorius, nes šioje srityje mūsų šalis dar nepavėlavo ir gali suspėti būti ne tik importuotoja, bet ir vertinama aktyvi eksportuotoja.

by admin

K. Šermukšnytė-Alešiūnienė: agromaisto sektorius kaip X faktorius kuriant žaliąją ekonomiką Lietuvoje

Kalbant apie žaliąją ekonomiką ir jos kūrėjus, daugelio žvilgsniai krypsta į energetikos, transporto ar pramonės sektorius. Mūsų mintyse pagrindinį dėmesį užkariauja saulės baterijos, elektromobiliai ar teršalų kiekis, išmetamas iš pramonės objektų kaminų, tačiau retai pagalvojame, kaip gamtą veikia mus visus maitinančio žemės ūkio ir maisto sektoriaus veikla.

ES tikslai sektoriui

Jeigu pasižiūrėtume į skaičius, pamatytume, kad žemės ūkio sektorius Lietuvoje išmeta penktadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pasaulyje – 18 proc., o Europos Sąjungoje (ES) šis rodiklis siekia 9 proc. Taip pat šis tradiciškai lietuviams labai artimas sektorius dėl savo veiklos specifikos ženkliai prisideda prie vandens ir dirvožemio taršos iš pasklidusių taršos šaltinių. Norėdama iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu regionu ir sumažinti neigiamą įtaką vandenims ir dirvožemiams, ES ėmėsi ambicingų tikslų, kurie neabejotinai turės didelį poveikį Lietuvai labai svarbiam žemės ūkio sektoriui.

Iki 2030 m. žemės ūkyje naudojamų pesticidų kiekis turės būti sumažintas perpus, o trąšų – 20 proc. Maisto nuostoliai taip pat turėtų sumažėti per pusę, kaip ir gyvulininkystėje bei žuvininkystėje naudojamų antimikrobinių medžiagų kiekis. Galiausiai iki 2030 m. ketvirtadalis visų ūkių ES turi būti ekologiniai. Natūralu, kad, matant šiuos tikslus, ūkininkams kyla nemažai nerimo, tačiau norėčiau pasiūlyti į tai pažvelgti kitomis akimis ir užduoti sau klausimą. Kaip galime išnaudoti šią situaciją, kad, griežtėjant reikalavimams, gamybos agromaisto sektoriuje ne tik nesumažintume, bet ir ją padidintume, išliktume konkurencingi?

Ar išnaudosime galimybes?

Yra tik vienas kelias – diegti inovatyvias skaitmenines technologijas ir vykdyti dvejopą transformaciją. Dvejopa transformacija – tai žaliasis kursas ir skaitmeninimas. Kitu atveju kalbėti apie tvarią žaliąją ekonomiką ir konkurencingą bei gamybą didinantį Lietuvos žemės ūkio sektorių negalėsime.

Kad mums pavyktų, Lietuvoje reikia sukurti efektyviai veikiančią agromaisto ekosistemą. Galime pasidžiaugti, kad per pastaruosius kelerius metus tam buvo sukurti tvirti pamatai. Skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“ Europos Komisijos (EK) buvo pripažintas vienu iš nedaugelio gerosios praktikos pavyzdžių visoje Europoje. Taip pat Lietuva EK nominavo konsorciumą „EDIH4IAE.LT“ tapti Europos skaitmeninių inovacijų centru, kurio pagrindinės specializacijos bus būtent agromaisto ir energetikos sektoriai. Šis centras orientuosis į Vidurio ir Vakarų Lietuvą. Be to, agromaisto pakraipą turi Ateities technologijų skaitmeninių inovacijų centras, kuris laimėjo nacionalinį konkursą ir skirstys paramą įmonėms, norinčioms diegtis skaitmenines technologijas (iki 50 proc. sumos).

Labai džiugu, kad šiandien galime kalbėti apie konkrečias mūsų šalyje sukurtas agromaisto skaitmenines technologijas, kurios prisidės prie žalesnės ateities kūrimo. Pavyzdžiui, mobilioji skraidanti laboratorija, skirta tvariam žemės ūkiui vystyti, 2020 m. gavo labai aukštus įvertinimus tarptautiniuose konkursuose. Tai tik vienas iš Lietuvoje sukurtų daugelio pažangių technologijų pavyzdžių, įrodančių didžiulį mūsų potencialą.

Turime padėti ūkininkams

Norėdami išnaudoti turimą potencialą kurdami žaliąją ekonomiką agromaisto sektoriuje privalome sumažinti atotrūkį tarp technologijų kūrėjų ir vartotojų. Neturime teisės pamiršti ūkininkų, kurie sudaro didelę mūsų šalies žemės ūkio sektoriaus darbuotojų dalį. Mažieji ūkiai dėl dabar taikomos paramos sistemos negali sau leisti įsigyti brangios technikos, leidžiančios veikloje naudoti inovatyvias ir pažangias skaitmenines technologijas. Tokio tipo technologijos gali padėti sumažinti taršą ir padidinti ūkių efektyvumą. Dėl šios priežasties valstybė turėtų sudaryti sąlygas ūkininkams gauti paramą ne tik konsultavimo, bet ir skaitmeninimo paslaugoms pirkti.

Paskata ūkininkams pirkti skaitmeninimo paslaugas ne tik leistų žemės ūkio sektoriui sparčiai pereiti prie skaitmeninių technologijų ir savo ūkiuose pradėti aktyviai diegti tiksliojo ūkininkavimo principus, bet ir sumažintų atliekų kiekį. Skaitmeniniai inovacijų centrai, turintys agromaisto sektoriaus specializaciją, galėtų būti puikus įrankis ūkininkams renkantis, testuojant ar diegiant inovacijas ir pritaikant skaitmenines technologijas ūkiuose.

Taip pat valstybė turėtų nepamiršti, kad agromaisto klasteriai* yra puikus įrankis siekiant spartesnės dvejopos transformacijos, ir suteikti jiems kaskadinio finansavimo teikiamas galimybes, kurios yra plačiai naudojamos kitose Europos valstybėse. Kadangi klasteriai patys kuria maisto vertės grandines, jie geriausiai žino smulkaus ir vidutinio verslo situaciją regionuose. Kaskadinis finansavimas sudarytų klasteriams dar geresnes galimybes prisidėti prie ekonominio gyvybingumo didinimo ir padėtų ūkiams didinti savo efektyvumą diegiant skaitmenines technologijas.

Tikslinės valstybės paskatos ir vieningas veikimas vykdant dvejopą transformaciją mus įgalins turėti tvarią žaliąją ekonomiką Lietuvoje su stipriu žemės ūkiu. Efektyvios ekosistemos pagrindą turime, tam jau pradėtos skirti finansinės priemonės. Trūksta tik lengvo sprendimų priėmėjų postūmio ir didesnio ūkininkų pasitikėjimo bei iniciatyvos bendraujant su ne pelno siekiančiais skaitmeninių inovacijų centrais, kurie yra pasiruošę padėti atsakyti į nerimą keliančius klausimus ir įveikti iššūkius.

* Klasteris – tai įmonių ir (arba) mokslo ir studijų institucijų bei kitų subjektų savanoriška santalka, funkcionuojanti partnerystės principu, kurios nariai, veikdami kartu, siekia padidinti sukuriamą pridėtinę vertę.

by admin

Rengiama diskusija apie galimybes žemės ūkio ir maisto sektoriuje

Europos Sąjunga, siekdama iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu regionu ir sumažinti neigiamą įtaką vandenims ir dirvožemiams, išsikėlė ne vieną ambicingą uždavinį, kuris stipriai paveiks žemės ūkio sektorių.

Viena iš pagrindinių priemonių, galinti padėti ūkiams keistis, – skaitmeninių inovacijų diegimas. Europos Parlamento biuras Lietuvoje ir ne pelno siekiantis skaitmeninių inovacijų centas „AgriFood Lithuania“ vasario 11 d. organizuoja specialų internetinį renginį „Skaitmenizacija – galimybė žemės ūkio ir maisto sektoriui“, skirtą visiems dirbantiems ir besidomintiems agro-maisto sritimi. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau dėl riboto galinčių prisijungti žmonių skaičiaus būtina išankstinė registracija.

„Mes turime puikų potencialą tiek kurti, tiek pritaikyti naująsias technologijas žemės ūkyje. Lietuvoje turime inovatorių, kuriančių specializuotas žemės ūkio informacines sistemas, kurios padeda ūkininkams praktiškai įgyvendinti išmanųjį ūkininkavimą. Šios pažangios technologijos turi potencialą atverti naujas galimybes ir padėti mums pasiekti Žaliojo susitarimo tikslus. Vis dėlto, svarbu užkirsti kelią galimoms nelygybėms – drauge privalome užtikrinti, kad šios naujovės iš tikrųjų pasiektų mūsų ūkius, ypač smulkiuosius ir vidutinius.

Todėl turėtume pradėti garsiai kalbėti apie tai, kad Europos Sąjunga ir jos šalys narės skatintų ūkininkus kooperuotis, didintų naujų technologijų prieinamumą. Tai sudarytų sąlygas ūkininkauti klimatui bei aplinkai draugiškais būdais ir užtikrintų, kad kaimas būtų palanki vieta jauniems ūkininkams“, – teigia vienas iš renginio pranešėjų bei diskusijos dalyvis Europos Parlamento narys Juozas Olekas.

„AgriFood Lithuania“ skaitmeninių inovacijų centro direktorės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, turime ieškoti būdų ir sprendimų, padėsiančių ūkininkams transformuoti savo ūkius, jog jie būtų pažangūs, konkurencingi ir tausojantys gamtą.

Tačiau privalome suprasti, kad ūkininkai vieni to padaryti negalės, todėl būtinos tikslinės valstybės paskatos ir vieningas visų pusių veikimas vykdant dvigubą transformaciją. Anot renginio pranešėjos ir diskusijos dalyvės, skaitmeniniai inovacijų centrai, turintys agro-maisto sektoriaus specializaciją, ir regioniniai klasteriai galėtų būti puikus įrankis ūkininkams renkantis, testuojant ar diegiant inovacijas ir pritaikant skaitmenines technologijas ūkiuose.

Renginyje pranešimai ir diskusija

Pranešimus renginyje pristatys EP narys Juozas Olekas, žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius, skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania" direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Prie šių pranešėjų į diskusiją renginio tema prisijungs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, ekonomikos ir kaimo vystymo instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė bei Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius. Diskusiją moderuos EP biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė.

Su detalia renginio programa galima susipažinti čia.

by admin