Dvejopa transformacija didina žemės ūkio ir maisto sektoriaus svarbą šalies konkurencingumo ir ekonominio vystymosi užtikrinimui bei verčia mus mąstyti apie būsimus pokyčius ateities darbo rinkoje. Tam, kad vyktų efektyvesnė žiedinės ekonomikos plėtra, yra būtina tarpsektorinė simbiozė tarp agromaisto, energetikos ir pramonės sektorių. Šių ekonomikos sektorių tarpusavio ryšys pastaraisiais metais stiprėjo, buvo įsteigtas šias sritis apimantis konsorciumas „EDIH4IAE”, kurį Ekonomikos ir inovacijų ministerija Europos Komisijai nominavo tapti Lietuvos Europos skaitmeninių inovacijų centru Vidurio ir Šiaurės Lietuvai.

Agromaisto sektoriaus potencialą bei svarbą įvertino Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), kuri praėjusio prezidiumo posėdyje įsteigė naują Agromaisto bei bioekonomikos komitetą. Šio komiteto vadove tapo skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ ir Lietuvos klasterių tinklo direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Ekspertei taip pat pavesta vykdyti ir LPK Darbo, socialinės politikos bei žmogiškųjų išteklių komiteto pirmininkės pareigas.

LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius, kalbėdamas apie naujojo komiteto svarbą, atkreipė dėmesį į tai, kad ilguoju periodu žemės ūkiui atsiveria galimybės padidinti šalies BVP 16–18 proc. „Naujojo komiteto pirmininkė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė turi kompleksinį ir platų požiūrį bei į esamą sektoriaus potencialą žvelgia per bioekonomikos prizmę. Toks požiūris yra ne tik būtina aplinkybė skatinant skaitmeninę ir žiedinę ekonomiką, bet ir svarbi prielaida Lietuvos pramonės tarptautiniam konkurencingumui didinti”, – teigė V. Janulevičius.

Plačiau apie naujas pareigas, agromaisto sektoriaus potencialą Lietuvoje, aktyvėjančią dvejopą transformaciją visoje Europoje bei ateities darbo rinkos iššūkius pasikalbėjome su LPK Agromaisto ir bioekonomikos bei Darbo, socialinės politikos ir žmogiškųjų išteklių komitetų pirmininke Kristina Šermukšnyte-Alešiūniene.

Žemės ūkio ir maisto sektoriaus skaitmeninimas Europos Komisijos yra įvardijimas kaip vienas iš jos pagrindinių prioritetų. Ar tai yra pastebima Lietuvoje?

Europos Sąjunga išsikėlė labai ambicingus tikslus ir vos per dešimtmetį yra pasirengusi žemės ūkyje naudojamų pesticidų kiekį ir maisto nuostolius sumažinti perpus, o trąšų naudojimą – penktadaliu. Taip pat tikimasi, kad bent ketvirtadalis ūkių bus ekologiniai. Be pažangių technologijų taikymo tokie rezultatai nemažinant gamybos yra neįmanomi, tačiau tyrimai rodo, kad žemės ūkis yra mažiausiai skaitmenizuotas sektorius tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje.

Europa mato didžiulį potencialą aukštųjų technologijų diegime, kurios šį sektorių paverstų efektyvesniu ir draugiškesniu aplinkai. Dėl šios priežasties Europos Komisija išreiškė labai aiškų pageidavimą, kad kiekvienoje valstybėje būtų bent po vieną Europos skaitmeninių inovacijų centrą, turintį agromaisto sektoriaus kryptį. Mes galime pasidžiaugti, kad praėjusiais metais skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro 2020 m. publikuotoje apžvalgoje „Skaitmeniniai inovacijų centrai kaip strateginis instrumentas skatinant MVĮ skaitmenizaciją“ buvo išskirtas kaip vienas iš dviejų gerosios praktikos sektorinių SIC pavyzdžių visoje Europoje. Tai vienintelis tokio įvertinimo sulaukęs skaitmeninių inovacijų centras agromaisto sektoriuje.

Užsiminėte, kad žemės ūkio sektorius turi didžiulį potencialą inovacijų diegimui, tačiau šiuo metu tai yra mažiausiais skaitmenizuotas sektorius. Kodėl taip yra?

Turime įvertinti, kad tai yra labai konservatyvus ir gilias tradicijas turintis sektorius. Praėjusiais metais buvo atlikta mokslinė studija, kuri atskleidė, kad Lietuvoje spartesnį inovacijų diegimą stabdo nepasitikėjimas technologinė pažanga, žinių ir gebėjimų stoka bei dėl sektoriaus specifikos lėčiau nei, pavyzdžiui, pramonėje pamatomas efektyvumas. Priežastys yra labai suprantamos, nes skaitmeniniai sprendimai yra pakankamai brangūs, o apie pusę mūsų žemės ūkio sektoriaus sudaro ūkiai iki penkiasdešimties hektarų. Be to, didelė dalis ūkininkaujančiųjų yra pakankamai garbaus amžiaus. Todėl norėdami pokyčių privalome kaip įmanoma labiau didinti skaitmeninių technologijų sklaidą ir prieinamumą.

 

Skaitmenizacijos skatinimo priemonės

Kokios priemonės, Jūsų nuomone, galėtų padėti keisti situaciją?

Pirmiausia, mes turime siekti, kad technologijos taptų visų ūkių, nepriklausomai nuo jų dydžio, kasdieninio gyvenimo dalimi. Manau, kad finansinio tvarumo iššūkius ūkiams padėtų spręsti valstybės sukurti skaitmeninių inovacijų technologijų diegimo skatinimo modeliai. Vertėtų perimti užsienio valstybių ar net ir Lietuvoje buvusią gerąją inočekių patirtį bei sukurti skaitmeninių inovacijų diegimo agromaisto sektoriuje čekius. Šia priemone ūkininkas galėtų pasinaudoti skaitmeninių paslaugų pirkimui iš norimo tiekėjo ar kreiptis į skaitmeninių inovacijų centrą patarimo, kokių inovatyvių paslaugų jo ūkiui reikėtų, ir taip pasirinkti jam tinkamiausią paslaugą. Taip mes ne tik suteiktume galimybę net ir mažiems ūkiams pasinaudoti pažangiomis technologijomis, bet ir paskatintume vietinius inovatorius kurti pažangius sprendimus, vėliau turėsiančius paklausą rinkoje.

Kita problema, su kuria susiduriame, yra tai, kad skaitmeninių inovacijos centrų paslaugomis bei jų turimomis finansinio paskatinimo priemonėmis gali naudotis tik smulkusis, vidutinis ir, tam tikrais atvejais, stambusis verslas, o ūkininkams, deja, šios galimybės yra užvertos. Turėtume ištaisyti šią padėtį ir suteikti vienodas galimybes visiems sektoriaus veikėjams.

Taip pat vertėtų pagalvoti apie parodomųjų ūkių įrengimą, kuriuose ūkininkai ir verslai galėtų savo akimis pamatyti ir įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veikia pažangios technologijos ir kokią vertę jos sukuria. Tai padėtų padidinti sektoriaus dalyvių žinias apie inovacijas bei sumažinti jų dvejones.

Žinoma, svarbu dar labiau skatinti inovacijų ekosistemą Lietuvoje, išnaudoti agromaisto klasterių potencialą ir jiems užtikrinti kaskadinio finansavimo instrumentus. Be to, turėtume aktyviau skatinti mūsų AgroFoodTech inovatorius, kadangi dabar jiems neretai pritrūksta valstybės dėmesio.

Užsiminėte, kad reikėtų išnaudoti klasterių potencialą, taip pat esate ir Lietuvos klasterių tinklo direktorė. Kokia šiuo metu klasterių situacija Lietuvoje?

Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 57 klasteriai, kurie jungia beveik 800 narių. Vidutiniškai vienas klasteris jungia 13 veikėjų. Europoje dėmesys klasteriams didėja ir manoma, kad būtent jie bus vienas pagrindinių ateities ekonomikos augimo ir skaitmeninimo garvežių. Džiugu, kad Lietuvoje klasteriai stiprėja ir suka stambėjimo keliu. Tai yra labai sveikintina ir turėtų būti skatinama, kadangi kol kas didžioji dalis klasterių Lietuvoje yra pakankamai smulkūs. Visa tai suteiks naujas augimo galimybes mūsų ekonomai.

Praėjusių metų pabaigoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje buvo patvirtinta Lietuvos klasterių plėtros koncepcija. Šios koncepcijos turinys mums leidžia aiškiai teigti, kad šiandien Lietuvos klasteriai jau yra pribrendę imtis naujų iššūkių, tad dabar, priėmus koncepciją, turėtų vykti dar spartesnis klasterių „stambinimasis“, aktyvesnis darbas konsorciumuose. Klasteriai yra pasirengę valdyti kaskadinio finansavimo instrumentus ir tik jiems skirtų struktūrinių fondų programas. Visa tai yra plačiai naudojama praktika Europos Sąjungoje.

Tokie tolimesni sprendimai, kurie būtų logiška priimtos koncepcijos įgyvendinimo tąsa, įgalintų klasterius kurti didelę pridėtinę vertę diegiant skaitmenines technologijas, vykdant žaliosios gamybos pertvarką bei kuriant efektyviai veikiančią inovacijų ekosistemą.

 

Dėmesys darbo rinkos dalyviams

Nuo šiol užimsite ir LPK Darbo, socialinės politikos ir žmogiškųjų išteklių komiteto pirmininkės pareigas. Kokius iššūkius matote šioje srityje?

Dvejopa – skaitmeninė ir Žaliojo kurso – transformacija bei žiedinės ir bioekonomikos plėtra turės didžiulį poveikį tam, kokių techninių ir minkštųjų kompetencijų reikalaus ateities darbo rinka. Įgūdžiai mokytis visą gyvenimą, kvalifikacijos kėlimas ir persikvalifikavimas bei investicijos į žmogiškąjį kapitalą bus kritiškai svarbūs. Turime vieningai kartu su Užimtumo tarnyba ir Socialinių reikalų ir darbo ministerija siekti išspręsti suaugusiųjų švietimo klausimus. Mūsų kartu su partneriais – Užimtumo tarnyba ir ministerija – bendras tikslas turėtų būti integruotos mokymosi visą gyvenimą sistemos, vienijančios Užimtumo tarnybą, profesinio mokymo įstaigas ir aukštąsias mokyklas, sukūrimas. Ši sistema padėtų žmonėms palaikyti ir vystyti tiek profesines, tiek bendrąsias kompetencijas bei išmokytų veikti ir gyventi sparčiai besikeičiančių technologijų aplinkoje.

Taip pat labai svarbu stiprinti ir plėtoti dialogą su mūsų socialiniais partneriais – profsąjungomis. Skandinaviškas modelis akivaizdžiai pasiteisino – ten darbdaviai ir profsąjungos veikia kartu ir sprendžia problemas, kylančias santykiuose su valstybės institucijomis.

Praėjusią savaitę turėjau garbės sulaukti asmeninio Europos Komisijos narių, atsakingų už darbo vietas ir socialines teises bei vidaus rinką, Nicolas Schmit ir Thierry Breton asmeninio kvietimo dalyvauti aukščiausio lygio apvaliojo stalo diskusijoje apie pagrindinį Europos įgūdžių darbotvarkės elementą – įgūdžių paktą. Labai tikiuosi, kad Lietuvoje pavyks perteikti Europos kontekste jau vyraujantį požiūrį, kad pramonės revoliucijos 4.0 neįmanoma paversti naujomis galimybėmis be visų pusių pastangų bei rūpesčio kiekvienu esamu bei būsimu darbo rinkos dalyviu.

Paminėjote įgūdžių paktą. Ar galėtumėte plačiau paaiškinti, kas tai yra?

Tai Europos Komisijos iniciatyva kuriamas naujas įsitraukimo ir valdymo modelis, kuriuo siekiama sutelkti ir paskatinti visas suinteresuotas puses prisiimti konkrečius įsipareigojimus dėl darbingo amžiaus žmonių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo bei darbo rinkos paruošimo įvyksiančiai dvejopai transformacijai Europoje. Galiu pasidžiaugti, kad skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ prisijungė prie šio pakto, prisiėmė chartijoje numatytus įsipareigojimus bei bus aktyviai girdimas balsas Europinėse diskusijoje.

Ačiū už pokalbį.