Ekspertai: Lietuva norėdama tapti agromaisto technologijų lydere Europoje turi būti atvira partnerystėms užsienyje
Nors Lietuva turi daug potencialo agromaisto technologijų srityje, pavyzdžiui, šiandien šilauoges prižiūri dronai, o vyresnio amžiaus žmonėms jau yra sukurtas specialus funkcinis maistas, ekspertai sako, kad didesniam spurtui ir šalyje sukuriamų inovacijų komercializavimui reikia išėjimo į tarptautines rinkas.
Šiuo metu agromaisto sektorius sudaro 7,1 proc. Lietuvos BVP ir kuria aukštą pridėtinę vertę. Šalyje klesti eksperimentavimo bei testavimo erdvė (angl. Sandbox), kurioje vystomi novatoriški produktai, o jų pavydėti gali kitos Europos ir pasaulio valstybės, rašoma pranešime.
„Lietuvoje turime daug maisto inovacijų specialistų ir žinių potencialo, dažnai girdime, jog esame agromaisto technologių pirmeiviai. Tam pasitelkiame dirbtinį intelektą, palydovinio stebėjimo sistemas ir kitus šiuolaikinius įrankius. Tai leidžia mums kurti pažangius agromaisto sprendimus, juos testuoti ir tobulinti. Vienas tokių pavyzdžių – šilauogių ūkiuose naudojami dronai, kurie padeda stebėti jų auginimą. Ant drono sumontuota hiperspektrine kamera per minutę padaroma tūkstantis nuotraukų, padedančių nustatyti, ar šilauogių krūmams netrūksta maistinių medžiagų.
Jei pastebimas papildomas maistinių medžiagų poreikis, siunčiamas antžeminis robotas, kuris autonomiškai nukeliavęs ištiria dirvožemį ir nupurškia, kur reikia“, – lietuvių kartu su užsienio partneriais kurtas technologijas atskleidžia Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, „AgriFood Lithuania“ direktorė.
Visgi, anot jos, Lietuvos, o kartu ir Baltijos regiono potencialas dar labiau išaugtų, jeigu agromaisto technologijas aktyviai kuriantys, testuojantys ir tobulinantys specialistai patikėtų savo potencialu ir suvienytų jėgas su užsienio partneriais.
„Norėdami neužsilikti eksperimentiniame lygmenyje ir užsitvirtinti lyderių pozicijas agromaisto inovacijų srityje, turime į kolegas Latvijoje ir Estijoje žiūrėti ne kaip į konkurentus, o bendro tikslo siekiančius partnerius. Atsižvelgiant į pasaulinį kontekstą, su kokiomis rinkomis konkuruojame, regiono susivienijimas užtikrintų stipresnį balsą globaliu mastu – juk mūsų kuriamos inovacijos papildo viena kitą, o ne konkuruoja. Svarbu patikėti savo jėgomis, nes parako tirti, plėtoti ir diegti inovatyvias agromaisto technologijas mes tikrai turime“, – teigia „AgriFood Lithuania“ vadovė.
Organizacijos vadovė prideda, jog šiandien eksperimentavimo laiptelį šalyje jau sėkmingai peržengė keletas lietuvių sukurtų maisto inovacijų, sulaukusių pripažinimo Lietuvoje ir už jos ribų:
„Prieš keletą metų Andrius Ratkevičius ir Simas Jarašiūnas pristatė natūralaus produktyvumo gėrimą „Brite“, gavusį finansavimą iš užsienio investuotojų ir sėkmingai įžengusį į tarptautinę rinką. Taip pat neseniai Europos Sąjungos maisto inovacijų iniciatyvos „EIT Food“ EWA moterų verslumo programos dalyvė daktarė Aistė Balčiūnaitė kartu su komanda sukūrė 100 proc. suyrantį, biologiškai skaidų substratą, skirtą auginti įvairiausius augalus. Šiuo metu platesniu jo ištyrimu domisi Europos Sąjungos institucijos ir partneriai Latvijoje, Bulgarijoje bei Portugalijoje. Tai – puikus pavyzdys, kaip nuoseklus darbas ir naujų galimybių užsienyje paieška padeda „išplaukti“ į plačiuosius vandenis.“
Platforma pristatyti inovacijas
K. Šermukšnytė-Alešiūnienė atkreipia dėmesį, jog daugiausiai galimybių Lietuvos kūrėjams užmegzti naujas partnerystes, pristatyti savo idėjas bei rasti investuotojus – tarptautinėse konferencijose. Viena tokių – penktus metus iš eilės organizuojama „EIT Food 2023“ metinė konferencija.
„Šiemet renginys pirmą kartą persikelia į Baltijos regioną, kur susiburs agromaisto technologijų atstovai ir partneriai iš įvairių Europos šalių. Lietuvos maisto inovacijų bendruomenei tai yra proga ne tik praplėsti žinias, aptarti agromaisto technologijų tendencijas ir pasidalinti savo patirtimi bei įžvalgomis, bet ir pabendrauti su investuotojais. Renginyje verslo angelai ir didžiosios korporacijos aktyviai ieško naujų idėjų ir investavimo galimybių. Būtent čia prieš keletą metų „EIT Food“ programos „Rising Food Stars“ finansavimą gavo „Brite“ kūrėjai“, – teigia K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Metinio renginio metu bus sprendžiami maisto sistemų pertvarkymo ir aktualiausi pasaulinių maisto iššūkių klausimai, tokie kaip maisto trūkumas, maisto apsauga, tiekimo ir vertės grandinių iššūkiai, klimato kaita bei žalioji transformacija.
Konferencijoje pranešimus skaitys gerai žinomų organizacijų – „Dannone“, „Good Food Institute“, Pasaulinio maisto saugumo instituto ir kitų, atstovai. Taip pat bus pristatyti 63 startuoliai, pakviesti prisijungti prie „EIT Food“ verslumo programų, tarp kurių pateko ir lietuviai – funkcinio maisto senjorams gamintojai „WeZoop“.
Šaltinis: www.delfi.lt
Europos profesinio aukštojo mokslo forume Rumunijoje lietuvių ekspertai skynė apdovanojimus ir įvertinimus
2023 metai paskelbti ateities kompetencijų metais, todėl 32-oji kasmetinė EURASHE konferencija neatsitiktinai skirta šiai tematikai – „Įgūdžiai Europai: aukštojo mokslo mobilizavimas žalinimo ir skaitmeninimo transformacijai“. Įvairių šalių ekspertai dvi dienas – birželio 8-9 d. – Bukarešte, Rumunijoje, diskutavo apie ateities įgūdžių poreikius ir kylančius iššūkius.
Lietuvai šioje tarptautinėje konferencijoje aktyviai atstovavo dvi ekspertės: dr. Nijolė Zinkevičienė, EURASHE valdybos narė ir Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslui ir partnerystei bei Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, AgriFood Lithuania DIH vadovė, 2022 metų geriausia Europos klasterių vadovė, Vilniaus kolegijos tarybos narė. Abi savo sričių profesionalės paliko reikšmingą įspaudą šiųmetėje konferencijoje.
Dr. N. Zinkevičienė ilgametė EURASHE asociacijos valdybos narė, yra itin įsigilinusi į svarbiausius profesinio aukštojo mokslo klausimus: profesinio aukštojo mokslo misija, aukštojo mokslo kokybė, profesinio aukštojo mokslo modernizavimas diversifikuotoje aukštojoje mokykloje ir moksliniai tyrimai, plėtra bei inovacijos. Todėl būtent jai buvo patikėta moderuoti pirmąją konferencijos dieną. Konferencijos dalyviai aktyviai diskutavo įvairiausiomis temomis: Europos ateities kompetencijų politikos formavimas, darbo rinka ir bendradarbiavimas su pramone, taikomieji tyrimai profesiniame aukštajame moksle bei sėkmingos universitetų partnerystės.
Antrąją dieną dr. N. Zinkevičienė kartu su kolege iš Atlanto Technologijos Universiteto (Airija) Ruth Moran skaitė pranešimą „RECAPHE: bendradarbiavimo procesas vystyti priemones, skirtas profesinio aukštojo mokslo darbuotojų tyrimų ir inovacijų gebėjimų stiprinimui“. Šis pranešimas buvo įvertintas konferencijos apdovanojimu „ PHE Star Award – Research and Innovation Competences“.
K. Šermukšnytė-Alešiūnienė savo ruožtu dalyvavo panelinėje diskusijoje "Taikomieji tyrimai profesiniame aukštajame moksle". Tai buvo pirmasis atvejis, kai Lietuvos verslo atstovas dalyvavo Europos profesinio aukštojo mokslo forume. Jos įžvalgos ir turima patirtis itin praturtino diskusiją.
Kaip pastebėjo konferencijos dalyvė, visos suinteresuotos pusės turi itin stiprinti bendradarbiavimą, kad efektyviai spręstų kylančius iššūkius. Įvairūs tyrimai rodo, kad Europos Sąjunga jau dabar susiduria su darbuotojų įgūdžių trūkumu. Vertinant naujausių technologijų (pvz., dirbtinis intelektas ar duomenų analitika) vystymosi spartą, artimiausiu metu daugiau nei 40 proc. darbų pareikalaus aukštesnių įgūdžių. Visgi daugiau nei 80 proc. talentų ugdymo specialistų jau dabar praneša apie darbuotojų įgūdžių trūkumą jų organizacijose.
Verslui kylantys iššūkiai tampa labai dideli, tad taikomųjų mokslų universitetai, bendradarbiaudami įvairiomis pramonės šakomis, gali padėti tobulinti ir perkvalifikuoti specialistus. Be to, profesinio aukštojo mokslo institucijos gali praktiškai prisidėti prie verslų augimo, tapdamos smulkių ir vidutinių įmonių tyrimų platformomis.
Europos aukštojo mokslo institucijų asociacija (EURASHE) yra reikšmingiausia Europos profesinio aukštojo mokslo institucijų asociacija. Ji vienija ir atstovauja Europos profesinio aukštojo mokslo institucijoms, nacionalinėms ir sektorinėms aukštojo mokslo institucijų asociacijoms ir kt. organizacijoms.
EDIH tinklo konferencija: MVĮ skaitmeninei transformacijai svarbiausia bendradarbiavimas
Pirmojoje kasmetinėje Europos skaitmeninių inovacijų centrų „EDIH” (angl. European Digital Innovation Hub) organizuotoje tinklo konferencijoje, vykusioje gegužės 31 ir birželio 1 dienomis Briuselyje, buvo aptarti naujausi skaitmeninių inovacijų pasiekimai, skatintas savo sričių ekspertų bendradarbiavimas bei žinių dalijimasis, siekiant įgalinti spartesnį įmonių skaitmeninimą.
Šis EDIH susibūrimas - svarbiausias Europos skaitmeninių inovacijų renginys, kuris suteikia galimybes EDIH nariams dalytis naujausiomis žiniomis bei patirtimis, kas itin stiprina visą bendruomenę. 2023 metų renginyje susirinko virš 300 EDIH narių atstovų, politikos formuotojų ir viešojo sektoriaus atstovų.
EDIH konferencijoje buvo galima išgirsti įvairius pranešėjus, vyko panelinės diskusijos, darbo grupės. Renginio dalyviai dvi dienas mezgė naujas pažintis ir dalinosi savo įžvalgomis vieni su kitais. Antroji darbo grupė „Parama mažai skaitmenintoms MVĮ”, buvo skirta pristatyti pagrindines įžvalgas iš tyrimo apie MVĮ skaitmeninimo paramos strategijas (angl. „Smart Industrial Remoting Study“).
Dr. Heidi Cigan, DG CNCT Vyr. politikos pareigūnė, pasveikino darbo grupės dalyvius ir pristatė minėtąjį tyrimą ir jo tikslus. PPMI vyresnioji mokslo tyrėja Rūta Gabaliņa susirinkusiesiems papasakojo apie tyrimą bei išdėstė pagrindines tyrimo išvadas. Darbo grupės dalyviai galėjo išgirsti ne tik vertingas įžvalgas, bet ir praktinius patarimus, kaip EDIH ir MVĮ bendradarbiavimas galėtų būti efektyviausias ir įgalinantis geriausius rezultatus.
Po tyrimo pristatymo Barbora Kudzmanaitė, PPMI tyrimų vadovė, moderavo panelinę diskusiją su įkvepiančiomis pašnekovėmis - Kristina Šermukšnyte-Alešiūniene („Agrifood Lithuania“ direktorė), ir Anca Sandu („UnitH2B“ vadovaujanti partnerė).
Panelės pašnekovės pasidalino savo patirtimi ir sėkmės istorijomis. Abi dalyvės akcentavo, jog tik tvirta ir ilgalaikė MVĮ partnerystė su EDIH kuria tvarų įmonių skaitmeninimą. Partnerystė paremta pasitikėjimu, bendro tikslo siekimu generuoja geriausius rezultatus ir jų dėka galima aiškiai parodyti skaitmeninimo naudą MVĮ, kurios dar nesiryžo šiam pokyčiui.
Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė atkreipė dėmesį, jog nėra lengva įtikinti mažai skaitmenintas MVĮ įdiegti išmanias technologijas. Dažnu atveju ūkininkams-verslininkams sudėtinga įvertinti pridėtinę vertę iš skaitmeninimo. EDIH labai intensyviai dirba bandydami pakeisti išankstines nuostatas apie skaitmeninimo naudą ir atsiperkamumą. Beto, EDIH dėka suburta inovacijų bendruomenė palaiko savo narius ir drąsina žengti toliau - suteikiama visapusiška parama, tęsti tvarų ir konkurencingą verslą. Vertę kuriame kartu – MVĮ tereikia išdrįsti pradėti skaitmeninimo kelionę su EDIH pagalba.
EDIH tinklas svarbus skaitmeninės transformacijos iniciatorius, kuris įtraukia vis daugiau Europos verslų. Tinklo veiklos prisideda prie Europos skaitmeninimo strategijoje iškeltų tikslų - užtikrinti, kad iki 2030 m. bent jau 90 % ES mažųjų ir vidutinių įmonių pasiektų pradinį skaitmeninės brandos lygį, remti ES vienaragių steigimąsi bei skatinti išmaniųjų technologijų taikymą versluose – įgyvendinimo.
Minėtų tikslų įgyvendinimą gali palengvinti ir tyrimo apie MVĮ skaitmeninimo paramos strategijas kuriamas skaitmeninimo vadovas (angl. Digitalization Toolbox). Šis leidinys suteiks MVĮ praktiškus patarimus ir gaires, kaip efektyviai diegti skaitmenines technologijas savo įmonėse.
Atsisiųskite darbo grupės apie MVĮ skaitmeninimo paramos strategijas (angl. „Supporting the low digitalized SMEs“) skaidres čia.
Vyrams yra ko pavydėti – legendinė žirgininkė su dukromis pačios valdo įspūdingą ekologinį ūkį
Utenos rajone įsikūrę Užpaliai garsūs tikrų tikriausia legenda - Viktorija Jovariene, tapusia pirmąja moterimi, kuri išdrįso dalyvauti Sartų lenktynėse. Tvirto charakterio moteris su dviem dukromis šiandien prižiūri ekologinį ūkį bei valdo iš užmaršties prikeliamą Užpalių dvarą. Pamatykite, kaip sekasi ūkininkauti trijų kartų moterims, kurioms sėkmės galėtų pavydėti ne vienas vyras.
https://youtu.be/55DO4AYfz7U
Socialinių tinklų žvaigžde tapusi ūkininkė Rūta griauna mitus apie žemės ūkį
Daugiavaikė mama ir sėkmės lydima ūkininkė iš Zarasų rajono Rūta Kanapeckienė neretai vadinama ryškiausia mūsų šalyje žemės ūkio influencere. Tūkstančius sekėjų turinti moteris jau ketverius metus kasdien rodo nepagražintą jaunų ūkininkų kasdienybę, su kuria juodu su vyru susiduria augindami mėsinius galvijus bei žirgus. "Tokie žmonės yra Lietuvos ateitis ir puikus pavyzdys, kad gyvenimas kaime gali būti ne tik įdomus, bet ir prasmingas bei pelningas", - sako projekto "NeKaimo reikalai" kūrėjai Europos klasterių metų vadove išrinkta Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė ir žurnalistas Edvardas Žičkus.
https://youtu.be/kWoGjCPmDCc
Miestą į kaimą iškeitusi jauna šeima netveria džiaugsmu: atgal nė už ką negrįžtume
Eglė ir Julius Stašauskai Kaune turėjo karjeras, gyveno erdviame nuosavame name ir laikė save tikrais miestiečiais. Tačiau jaunos šeimos širdis traukė atgal į kaimą, kur abu užaugo. Tad vieną dieną jie pardavė visą savo turtą, paliko perspektyvius darbus ir... įsigijo apdegusią sodybą Kėdainių rajone. Taip labai netikėtai prasidėjo Stašauskų kelionę svajonės link – gamtos apsuptyje turėti nuosavą ūkį, kur ne tik jie, bet ir vaikai atrastų ramybę bei visai kitokį gyvenimo būdą. Šiandien Eglės ir Juliaus ūkis garsus visoje Lietuvoje, o jų produkcija užkariauja ne tik restoranų, bet ir eilinių lietuvių virtuves.
https://youtu.be/Z0G4mw4ICSI
Šakiai prisijungė prie Europos skaitmeninių inovacijų centro E-DIH.LT
Gegužės 4 dieną, Šakiuose, Agrifood Lietuva DIH organizuotame informaciniame-konsultaciniame renginyje pristatytas Europos skaitmeninių inovacijų centras E-DIH.LT. Augustas Alešiūnas, Art21 įkūrėjas, pristatė paramą, renkantis ir diegiant skaitmenines technologijas viešajame ir verslo sektoriuose: ESIC teikiamas galimybes. Jovita Ruseckaja, Agrifood projektų vadovė, pristatė galimybes naudojantis platforma e-dih.lt, kuri padės pasirinkti efektyviausią skaitmeninės transformacijos kelią viešajam ir verslo sektoriams.
Prie Europos skaitmeninių inovacijų centro E-DIH.LT prisijungė Šakių rajono verslininkai ir savivalda! Diskusijos metu dalyviai akcentavo Šakių rajono žemės ūkio sektoriaus stiprybę ir išreiškė susidomėjimą bendradarbiavimo galimybėmis, ypač norėdami įsitraukti į veiklą, kuri skirta skaitmeninti verslo veiklas ir plėtoti kaimo vystymą.
Renginio tikslas informuoti Šakių rajono viešojo ir verslo sektoriaus atstovus apie skaitmeninių technologijų galimybes ir pasiūlyti sprendimus, kaip integruoti skaitmenines, aplinkosaugos ir finansavimo sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.
EDIH.LT yra centras, skirtas padėti Vakarų ir Vidurio Lietuvos žemės ūkio maisto, energetikos ir pramonės įmonėms integruoti skaitmenines technologijas į savo veiklą ir taip prisidėti prie jų vystymosi. Aptartos galimybės pritraukti finansavimą į regionus ir skaitmeninti verslo veiklas.
EDIH.LT tikslas padėti pasirinkti efektyviausią skaitmeninės transformacijos kelią ir gauti pagalbą kreipiantis į konsultantus. Taip pat aptarta tinklaveikos kūrimo galimybė tarp įmonių, pristatyti, pristatyti kvietimai teikti projektų paraiškas pagal paskelbtas priemones ir pasinaudoti kaskadinio finansavimo galimybėmis Lietuvoje!
Daugiau informacijos apie projektą – https://e-dih.lt/apie-mus/
Verslo pusryčiai su E-DIH.LT: skaitmenizacijos galimybės Vakarų ir Vidurio Lietuvoje
Skaitmeninių inovacijų centro “Agrifood Lithuania DIH“ organizuotuose verslo pusryčiuose agromaisto sektoriaus atstovams, kartu su partneriu ART21 pristatė naują projektą – E-DIH.LT. Aptariami E-DIH.LT (European Digital Innovation Hubs)/ ESIC (Europos skaitmeninių inovacijų centro) Lietuvoje tikslai ir teikiamos paslaugos (https://e-dih.lt/#paslaugos).
Vienas iš pagrindinių projekto E-DIH.LT tikslų – padėti Vakarų ir Vidurio Lietuvos žemės ūkio maisto, energetikos ir pramonės įmonėms integruoti skaitmenines, aplinkosaugos, verslo finansavimo sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.
Projektas, pasitelkiantis ilgametę partnerių patirtį European Enterprise Network ir bendradarbiavimą su kitais Europos skaitmeninių inovacijų centrais, siūlo skaitmeninių technologijų sprendimus, tokius kaip didelio našumo kompiuterija, dirbtinis intelektas ir kibernetinis saugumas. Tai leis verslui atlikti spartesnę integraciją į tarptautines vertės grandines ir prisidėti prie Europos strateginės autonomijos.
Mes džiaugiamės galimybėmis, kurias suteiks E-DIH.LT projektas ir tikimės, kad bendradarbiaudami ir dirbdami kartu šiame projekte, sugebėsime pasiekti išskirtinių rezultatų ir atnešti įspūdingą naudą visoms susijusioms šalims. Tai tik pradžia – pasiruoškite naujam skaitmeniniam pasauliui!
Daugiau informacijos apie projektą rasite čia – https://e-dih.lt/apie-mus/
„NeKaimo reikalai“: pamatykite, kaip atrodo karves pienui auginančių jaunų ūkininkų kasdienybė
Lietuvą krečiant giliai pieno krizei, vieni ūkininkai dėmesį atkreipti į savo problemas mėgina piketais prie Seimo ir reikalaudami žemės ūkio ministro galvos, kiti - dalindami pieną nemokamai, tikisi visuomenės palankumo bei palaikymo. Tačiau yra ir tokių, kurie ieško kelių iš sunkmečio ir naujų idėjų savo pieno ūkiams pertvarkyti. Kaip iš tiesų atrodo karves pienui auginančių ūkininkų kasdienybė, su kokiais iššūkiais jie susiduria kasdien ir kokius netikėtus sprendimus jiems tenka priimti kad išgyventų? Apie tai tinklalaidėje „NeKaimo reikalai“ jos vedėjai - TV žurnalistas Edvardas Žičkus ir Europos klasterių metų vadove išrinkta, „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė - kalbasi su jaunuoju ūkininku iš Prienų rajono Aivaru Jonučiu.
https://youtu.be/UlakWfcOztQ
Galimybė mažoms ir vidutinėms įmonėms bei startuoliams: EPICENTRE paramos programa
Ar estate maža ar vidutinio dydžio įmonė (MVĮ) ar startuolis bei turite inovatyvią idėją sveikatos, agromaisto, informacinių technologijų ar fintech sektoriui?
EPICENTRE projekto rėmuose skelbiamas pirmasis kvietimas įmonėms teikti paraiškas ir gauti paramą vystyti naujus sprendimus kartu su didelėmis įmonėmis. Antrasis kvietimas numatytas 2023 m. pabaigoje.
Kviečiame teikti paraiškas pateikiant siūlomus sprendimus, didelių įmonių įvardintiems iššūkiams spręsti. Atrinkti projektai turės galimybę dalyvauti EPICENTRE Acceleration programoje ir EPICENTRE Academy, kur gaus mentorystės, konsultavimo ir finansinę paramą savo idėjoms įgyvendinti.
Terminas teikti paraiškas: 2023 m. kovo 28 d. – 2023 m. gegužės 29 d.
Planuojamas rezultatų paskelbimas: 2023 m. liepos mėn.
Finansinė parama MVĮ ir startuoliams
Maksimalus finansinės paramos dydis vienam projektui – 42 400 eurų. Paramos turinys pateiktas lentelėje žemiau.
| EPICENTRE Acceleration programa
Maksimali suma (EUR) |
EPICENTRE Academy
Maksimali suma (EUR) |
Iš viso
(EUR) |
|
| LAUNCH PHASE
50 atrinktų projektų |
1.400 | 850 | 2.250 |
| SUSTAIN PHASE
25 atrinktų projektų |
31.000 | 3.500 | 34.500 |
| DRIVE PHASE
6 atrinkti projektai |
10.000 | 2.500 | 12.500 |
| Bendra finansinė parama projektams | 42.400 | 6.850 | 49.250 |
Kaip veiks parama?
EPICENTRE Acceleration programa – tai trijų etapų programa, padalinta į LAUNCH, SUSTAIN ir DRIVE fazes. Kiekvienu iš etapų, MVĮ projektai artės prie 8-to technologinės parengties lygio (TPL), bendradarbiaus su didelėmis įmonėmis, tobulins technologinius ir minkštuosius įgūdžius.
1 etapas: LAUNCH (25 projektai x 2 kvietimai)
Etapas truks pirmuosius 4 mėnesius (nuo atrinktų projektų paskelbimo). Projektai turės dalyvauti EPICENTRE Bootcamp – mokymų stovykloje, kurią organizuos Worsley Acceleration Services. Stovykla bus organizuojama online, vyks anglų kalba, trukmė – 16 val.
Šioje stovykloje įmonės galės sudalyvauti mokymuose, kaip efektyviai bendradarbiauti su didžiosiomis įmonėmis, kaip patraukliai pateikti savo idėją ir kuriamą sprendimą. Stovykloje taip pat bus galimybė plėsti savo pažinčių tinklą.
Šio etapo pabaigoje, EPICENTRE komisija įvertins ir atrinks 12 perspektyviausių projektų, kurie pateks į kitą projekto etapą.
Pagrindinis LAUNCH etapo rezultatas bus video pristatymas apie kuriamą sprendimą, orientuotas į didžiųjų įmonių išreikštus poreikius. Pateikus šį video pristatymą, 25 atrinkti projektai gaus 1 400 eurų paramą.
2 etapas: SUSTAIN (12 + 13 atrinktų projektų iš pirmo etapo)
Šis etapas truks 11 mėnesių nuo projektų atrinkimo pirmojo etapo pabaigoje.
Projektų bus prašoma patikslinti techninius reikalavimus ir sukurti minimalų veikiantį produktą (minimum viable product), kuriuo siekiama: i) patikrinti kai kuriuos pagrindinius numatomo sprendimo funkcinius aspektus, ii) pademonstruoti siūlomo sprendimo technines galimybes realiomis sąlygomis, iii) pateikti visų svarbiausių funkcijų techninius sprendimus.
Šio etapo metu MVĮ gaus visą verslo paramos paslaugų paketą, įskaitant mokymo veiklą, mentorystės ir koučingo sesijas (iki 32 val. kiekvienam projektui).
SUSTAIN etapo pabaigoje bus surengtas EPICENTRE iškilmingas renginys. MVĮ turės pristatyti savo projektus inovacijų srities auditorijai. Komisija įvertins ir atrinks 6 (3 x 2) geriausius projektus, kurie bus pakviesti perkelti projektą į dideles įmones kito etapo metu.
Pagrindinis SUSTAIN etapo rezultatas - pateiktas „Strateginis ir techninis prototipo kūrimo planas“ (D2) ir „Prototipas, paruoštas bandymams įmonėse“ (D3).
Užbaigus ir patvirtinus rezultatus (D2 ir D3) visi atrinkti projektai gaus 31 000 eurų finansinę paramą.
3 etapas: DRIVE (3 projektai x 2 kvietimai)
Kiekviename iš dviejų kvietimų bus atrinkta po 3 projektus, kurie dalyvaus trečiajame akceleravimo programos etape. Šios fazės metu bus toliau plėtojami kuriame sprendimai, kuriuose projektus įgyvendinančios įmonės veiks kaip „reziduojantys verslininkai“. Šis etapas truks 5 mėnesius po projektų atrankos.
Projektams bus padedama toliau plėtoti savo produktus ir (arba) paslaugas realioje įmonių aplinkoje ir ieškoti galimybių užmegzti ilgalaikę partnerystę su stambiais pramonės subjektais bei taikyti kitus bendradarbiavimo verslo modelius. Be to, bus teikiamos įvairios ad hoc mokymo ir mentorystės paslaugos.
Pagrindinis DRIVE etapo rezultatas - pateiktas „Produkto tinkamumo rinkai vertinimo“ (D4) dokumentas. Šiame dokumente turėtų būti išsamiai aprašyta, kaip technologija bus materializuota į naują ir sėkmingai rinkoje parduodamą sprendimą.
Pateikus dokumentą ir gavus galutinį patvirtinimą, atrinkti projektai gaus 10 000 eurų finansinę paramą.
Daugiau informacijos apie kvietimą ir didžiųjų įmonių įvardintų iššūkių temas galite rasti čia: https://epicentre.idconsortium.com/