Agrifood

Startuoliai regionuose: idėjos tikrove virsta pasitelkiant tinkamas finansavimo priemones

Kaip užtikrinti, kad inovacijos būtų plėtojamos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionų centruose bei kaimiškosiose vietovėse? Postūmį inovatyvių verslų ir startuolių kūrimuisi regionuose suteikia europinė Startuolių regiono iniciatyva, o prie jos praktinio įgyvendinimo, tikimasi, reikšmingai prisidės Europos startuolių regiono aljansas.

Memorandumas dėl Europos startuolių regiono aljanso įkūrimo vasario pradžioje buvo pasirašytas Vilniuje vykusioje aukšto lygio konferencijoje, kurią suorganizavo Skaitmeninių inovacijų centras ir klasteris „AgriFood Lithuania DIH“.

Tarp aljanso narių – tokios organizacijos kaip „SmartAgriHubs“, „Agrifood DIH‘s Network of Networks“, Europos klasterių aljansas, Europos inovacijų ir technologijų instituto maisto inovacijų  iniciatyva („EIT Food“). Šios organizacijos ne tik turi didžiulį įdirbį agromaisto sektoriaus inovacijų srityje, bet ir padeda novatoriškiems verslams pasiekti reikiamus finansavimo šaltinius.

„Siekiame sukurti startuolių ekosistemą regionuose ir tęsti bendradarbiavimą šioje srityje visos ES lygiu. Europos startuolių regiono aljanso įkūrimas nebuvo vien formalus žingsnis – aljanso nariai turi sukaupę daugybę praktinės patirties, kaip startuolių idėjas paversti gyvybingais verslais, prisidedančiais prie regionų klestėjimo“, – teigė klasterio ir Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Konferencijoje daug dėmesio skirta praktiniams patarimams, kur reikiamo finansavimo turėtų dairytis startuoliai bei inovatyvių idėjų turinčios mažos ir vidutinės įmonės. Kai kurie atviri kvietimai finansavimui – jau visai netrukus.

(Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, klasterio ir Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė)

Namų darbai startuoliams

Prieš pradėdami dairytis finansavimo šaltinio inovatyvioms idėjoms įgyvendinti, startuoliai turėtų aiškiai apsibrėžti savo veiklos sritį, tikslus ir dalyvauti tik tuose projektuose ar programose, kuriems jaučiasi artimi pagal savo veiklos pobūdį, pabrėžia startuolių ekosistemos ir investavimo ekspertai.

Konferencijoje dalyvavusi Latvijos startuolių asociacijos „Startin.LV“ valdybos narė, Rygos technikos universiteto Mokslo ir inovacijų departamento direktorė Liene Briede pažymėjo, kad startuoliams kartais pristinga verslumo.

„Dažnai startuolis – ne verslo modelis, o gyvenimo būdas. Startuolio etapas yra tarsi vienas iš verslo augimo stadijų. Tam, kad startuolis taptų verslu, reikia gebėjimo perprasti, ar rinka pasirengusi šio startuolio kuriamoms technologijoms, ar įmanoma pasiekti proveržio. Nėra lengva tiksliai numatyti, kada startuolio idėja jau gali augti, o kada – dar per anksti. Štai čia ir prireikia bendradarbiavimo, dalijimosi kompetencijomis ir patirtimis“, – kalbėjo L. Briede.

Būtent tokias bendrarbiavimo platformas siekia užtikrinti tiek Europoje jau veikiantys klasteriai, tiek naujai įkurtas Europos Startuolių regiono aljansas.

„Pagrindinė žinia ta, kad mažos ir vidutinės įmonės bei startuoliai turi nuolat domėtis, kokios yra finansavimo galimybės iš įvairių šaltinių ir surasti tinkamiausią savo idėjoms, veiklai ir jos mastui. Nešaudykite aklai, bet kruopščiai pasirinkite“, – kitiems pranešėjams pritarė Orsolya Szaplonczay, „Innoskart DIH“ generalinė direktorė.

(Orsolya Szaplonczay, „Innoskart DIH“ generalinė direktorė)

Pasak rinkos ekspertų, kai kurie aktyvūs startuolių ir inovacijų dalyviai stengiasi dalyvauti iškart keliuose projektuose ir, nebaigę vienos, plėtoja jau naujas koncepcijas. Tai nėra visiškai teisingas kelias, kuriant tvarią startuolių ekosistemą – akcentuojama, kad sėkmės dažniau sulaukia nuo pirminės idėjos nuosekliai auginamos ir kuriamos technologijos.

Startuoliams taip pat kartais sudėtinga atsirinkti tinkamus projektus, pagal kuriuos prieinamas finansavimas, fondus ar iniciatyvas. Puoselėjant ir auginant pirminę startuolio idėją, viešuosiuose konkursuose patariama dalyvauti tik tuomet, jei startuolio veikla atitinka konkurso sritį.

Projektų – daug, svarbu sekti ir atsirinkti

Tarp konferencijoje pristatytų projektų, prie kurių atvirų kvietimų keliu bus kviečiami prisijungti startuoliai bei mažos ir vidutinės įmonės – urbanistinės žemės ūkio kultūros projektas SUAVE, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos LitMEA projektas „Epicentre“, kurio tikslas – didinti smulkių ir vidutinių įmonių potencialą; į agromaisto sektoriaus konkurencingumą ir technologinį pranašumą orientuotas projektas HIGHFIVE, taip pat keletas pagal ES „Horizon Europe“ programą vykdomų projektų.

Szaplonczay, pristatydama SUAVE projektą, atkreipė dėmesį, kad juo skiriamos lėšos mažesniems startuolių ir mažų bei vidutinių įmonių plėtros etapams – bendradarbiavimo tinklų sukūrimui, konsultantų samdymui, mentorystės programoms ir pan. Projektas numato dotacijas ir vienkartines išmokas nuo 5 iki 25 tūkst. Eur, o pirmasis atviras kvietimas bus skelbiamas jau kovo pabaigoje.

„Projektas skiria daug dėmesio inovacijoms – galbūt už skiriamas sumas nebus sukurti visiškai nauji sprendimai, tačiau dalyvavimas projekte gali tapti postūmiu generuoti naujų technologijų idėjas“, – sakė O. Szaplonczay.

Thomas Gitsoudis, „AgriFood Lithuania“ vyresnysis inovacijų specialistas, pristatė maisto perdirbimo pramonės inovacijoms skirtą projektą HIGHFIVE. Projektu bus suteikiama trejų metų parama agromaisto įmonėms, siekiant joms padėti sėkmingai veikti pasaulinėse vertės grandinėse, atlaikyti tarptautinę konkurenciją, įveikti rinkos ir inovacijų kliūtis bei sklandžiai įsitraukti į skaitmeninę ir žaliąją transformaciją. Iš viso, pasitelkiant skirtingus finansavimo instrumentus, projektu bus skirta 9,4 mln. Eur tiesioginės ir netiesioginės paramos. Pirmasis atviras kvietimas dalyvauti projekte galios šiemet birželį-rugpjūtį.

(Thomas Gitsoudis, „AgriFood Lithuania“ vyresnysis inovacijų specialistas)

Prof. Mladenas Radišičius, nevyriausybinės Serbijoje ir Graikijoje veikiančios organizacijos „Foodscale Hub“ vadovas, kalbėjo apie finansavimo galimybes pagal visą grupę projektų – ICAREUS, INCiTis, „Eco Ready“, TITAN, „dRural“. Šie projektai aprėpia daugybę galimybių inovatyvioms įmonėms ir startuoliams, nuo dronų kūrimo ir panaudojimo iki duomenų sistemų, susijusių su maisto tiekimo grandinėmis ir bioįvairove, kūrimo.

(Prof. Mladenas Radišičius, nevyriausybinės Serbijoje ir Graikijoje veikiančios organizacijos „Foodscale Hub“ vadovas)

Tikimasi, kad didelė dalis finansavimo pagal šiuos projektus pasieks kaimiškąsias vietoves, pavyzdžiui, ICAREUS vizija – ištirti ir įvertinti bepiločių orlaivių kaip universalių transporto priemonių potencialą ir poveikį ES žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse. Konkrečiai Lietuvoje projekto metu, pasitelkiant bepiločius orlaivius ir dirbtinio intelekto sprendimus, bus stebimi miškai.

„Siūlome įvairias finansavimo galimybes ir matome, kad judame teisinga linkme. Dar prieš kelerius metus kaimo vietovėse buvo gan sudėtinga siūlyti ir diegti naujoves, tačiau dabar jas ūkininkai jau prisijaukina, taigi, įdirbis duoda rezultatus“, – teigė M. Radišičius.

by Agrifood

Link klestinčių regionų realybės – tvirtų partnerysčių ir bendradarbiavimo keliu

Vasario mėnesį Vilniuje buvo pasirašytas Europos Startuolių regiono memorandumas, kurio nariai
įsipareigojo dėti visas pastangas, kad inovacijos ir startuolių plėtra pasiektų ES šalių, taip pat ir Lietuvos,
regionus. Dokumento pasirašymą lydėjo tvirtas Europos Komisijos narės Mariya Gabriel palaikymas, kuriai
ir buvo įteiktas memorandumas su pasižadėjimu tiesiogiai prisidėti prie jos globojamos iniciatyvos. Tačiau
su praktiniais iššūkiais, kylančiais mažinant atotrūkį tarp urbanistinių ir kaimo vietovių, susiduriantys
ekspertai teigia: reikės didelio pasiryžimo ir uolaus bendradarbiavimo, kad klestinčių regionų vizija taptų
realybe.

Konferencijoje „Regionų vystymas. Startuolių regionai – tvarūs, ekonomiškai klestintys, inovatyvūs ir
atsparūs krizėms“, kurią suorganizavo klasteris ir Skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“,
pasirašyto memorandumo tikslas – padėti kaimo vietovėms įveikti pastarųjų metų įtampas, susijusias su
neigiamais demografiniais pokyčiais, globalizacijos pasekmėmis ir inovacijų stygiumi.

„Pastaruosius tris dešimtmečius ES, kaip ir kitos pasaulinės galios, investavo milijardus, kad didieji miestai
būtų gražūs, patogūs gyventi, dirbti ir studijuoti. Pagal dabar pasirašytą memorandumą, siekiama
pusiausvyros tarp miesto ir kaimo, pritraukti žmones iš miesto į kaimo vietoves, suvienodinti konkurencines
urbanistinių vietovių ir regionų galimybes. Tačiau tai reiškia ir lėšų nukreipimą iš finansinių sostinių, kurios
buvo kuriamos dešimtmečius, į regionus, o tai nebūtinai vyks paprastai ir sklandžiai“, – pabrėžia Augustas
Alešiūnas, apsirūpinimą maistu siekiančios užtikrinti europinės organizacijos „EIT Food“ pagrindinis
partneris ir startuolių ekosistemos ekspertas.

Realus gyvenimas ir pasaka: kur riba?

Kaip tikslingiausiai panaudoti prieinamą finansavimą, kad nugalėtojai būtų ir regionai, ne tik šalių sostinės?
A. Alešiūno įsitikinimu, pirmiausiai visas dėmesys turi būti sutelktas į ekosistemų, palankių startuoliams
kurtis, vystymą regionuose. Kalba gali eiti ir apie visiškai smulkias kaimo vietoves – net ir jos gali tapti
startuolių lopšiais, jei bus sukurta reikiama infrastruktūra.

„Yra realus gyvenimas, bet egzistuoja ir romantiškos pasakos. Įsivaizduojame, kad jauna šeima pasistatys
kaime namelį, gyvens, augins vaikus, apsirūpins savo daržovėmis ir vaisiais, o atžalos žais miškelyje
netoliese. Bet kai ta šeima iš tiesų atvyksta į kaimą, apsižiūri – nėra kur praleisti laisvalaikį, vaikai
nuobodžiauja po pamokų. O nekilnojamojo turto likvidumas kelis kartus mažesnis nei mieste. Beje, taip yra
ne tik Lietuvoje“, – pavyzdį pateikia startuolių ekosistemų ekspertas.

Praktikai siūlo finansavimą kreipti ne į tiesiogiai startuolių rėmimą, bet į ekosistemų, kuriose galėtų dirbti
inovatyvios ateities vizionieriai, kūrimą regionuose. Tai ir būtų didžiausia vertė, kadangi atsirastų sąlygos
kurtis ir klestėti startuoliams.

Kiek paradoksalu, bet proveržį kiek stabdo ir tai, kad regionuose daugiausia dėmesio tenka didelėms
pramonės, žemės ūkio bendrovėms – apie tai populiaru kalbėti, kadangi jos steigia darbo vietas ir palaiko
regionų gyvybingumą. Visgi, pasak A. Alešiūno, didžiųjų korporacijų veikla yra pagrįsta konkrečiais
kontraktais, o ne verslumo skatinimo, jaunimo įgalinimo vizijomis. Inovacijų augimui svarbi derlinga terpė,
kuri ir atsirastų, plečiant startuoliams būtinas ekosistemas.

„Jei norime pritraukti jaunimą į regionus, įgalinti moteris, turime išskirti keletą patrauklių projektų, kuriuos
norėsis atkartoti ar stengtis padaryti geriau. Dėl to ir reikia sutelkti dėmesį į didžiuosius šviesulius, kurie
atneša inovacijas, technologijas, kapitalą, techninę pagalbą, o ne „barstyti“ pinigus iš sraigtasparnių“, - teigia
didelės praktinės investavimo į agromaisto sektorių patirties sukaupęs ekspertas.

Pamokos – tolimoje istorijoje

A. Alešiūnas taip pat siūlo atsižvelgti į tai, ko reikia kaimo žmonėms – tam būtinas tiesioginis kontaktas su
jų bendruomenėmis. Istorija rodo, kad raginimas miestų žmonėms kurtis kaimo vietovėse anaiptol nėra
naujas – tai vyko, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, kai 1862 m. priimtu aktu buvo leista amerikiečiams,
netgi vergams, gauti apie 160 akrų federalinės žemės. Daugelis suprato, kad užsiimdami kuo didesnius
žemės plotus gali užsitikrinti geresnį gyvenimą. Kilo ir reikalavimų – atleisti nuo tam tikrų mokesčių, remti
verslus, leisti pasirinkti gyventojams veiklas, kuriomis jie nori užsiimti. Panašių poreikių gali kilti ir dabar,
siekiant pritraukti startuolius į regionus.

„Nebūtų išmintinga manyti, kad staiga visi startuoliai ims plūsti į kaimus, nors tam nėra infrastruktūros.
Tikslas – struktūrizuoti, išskirti tam tikras vietoves ir aktualias infrastruktūras. Tai gali vykti įvairiuose
sektoriuose – miškininkystės, tvarios pramonės, žemės ūkio. Turime susiaurinti kryptis, kuriomis
investuosime“, – teigia A. Alešiūnas.

Vietos bendruomenių svarba

Sunku tikėtis, kad į regionus bus pritraukta tiek miestiečių, kiek norisi. Visų pirma derėtų pažinti vietos
gyventojus, suvokti jų problemas ir išgirsti, kaip jie norėtų jas spręsti. Būtent toks derinys galėtų lemti sėkmę
ir padėti išvengti didžiausios klaidos startuolių pasaulyje, kai jie žlunga paprasčiausiai dėl to, kad nepajuto
rinkos pulso. O tokių atvejų yra, taip pat ir agromaisto srityje – ypač tuomet, kai inovacijas žemės ūkio
srityje mėgina įgyvendinti startuoliai, kurių atstovai niekada patys nebuvo įkėlę kojos į kaimą.

Mladen Radišić, vienas iš Europos Startuolių regiono aljanso atstovų ir „Foodscale Hub“ generalinis
direktorius, pabrėžia, kad svarstydami apie inovacines intervencijas regionuose, neturėtume pamiršti jos
šeimininkų – vietos gyventojų.

„Svarbu atsižvelgti į tai, kad artimiausiais mėnesiais ir netgi metais turėsime kaip niekad daug galimybių
sujungti, atgaivinti ir pažadinti kaimo vietoves. Daug galimybių jose diegti naujoves ir inovacijas. Tačiau
svarbiausia, turėsime puikią progą užmegzti glaudesnius ryšius su regionuose gyvenančiais žmonėmis.
Būtent jie šioje dėlionėje yra svarbiausi. Tai žmonės, kurie turi žinių, noro ir yra pajėgūs imtis pokyčių,
tačiau mūsų vaidmuo yra suteikti jiems realias galimybes tuos pokyčius įgyvendinti.“

Apie bendradarbiavimu paremtos partnerystės svarbą Europos Startuolių regiono kontekste kalba ir Antonio
Novo Guerrero, Europos klasterio aljanso prezidentas.

„Praktikoje matome, kad startuoliai ir mažos bei vidutinės įmonės kaimo vietovėse turi jungtis prie didesnių
bendradarbiavimo tinklų tam, kad galėtume joms padėti augti. Privalome dalintis ištekliais, kad išlaisvintume
regionuose gyvenančiųjų potencialą: kad vietos gyventojai sužinotų ir galėtų pasinaudoti jau
egzistuojančiomis galimybėmis bei sukauptomis žiniomis. Tinklų kūrimas pagrįstas pasitikėjimu, o norint jį
sukurti, būtinas stabilumas. Tik stabiliai funkcionuojančios tinklaveikos bus pajėgios sukurti tinkamas
sąlygas, būtinas investicijų skatinimui ar inovacijų kūrimui regionuose.“

by Agrifood

Tarptautinėje konferencijoje Vilniuje pasirašytas Europos Startuolių Regiono Aljanso memorandumas

Inovatyvus verslas, iš didžiųjų miestų besiplečiantis į regionus, gali padėti valstybėms sustiprėti ekonomiškai ir tapti atsparesnėms krizių akivaizdoje, įsitikinę antradienį, vasario 7 d., Vilniuje vykstančio aukšto lygio renginio „Startuolių regionai“ dalyviai. „ES regionuose ir kaimiškosiose vietovėse slypi milžiniškos galimybės. Šios vietovės susiduria su daugeliu iššūkių, tokių kaip populiacijos mažėjimas ir jaunų talentų nutekėjimas, tačiau turime pakeisti naratyvą ir atverti regionų, kaip erdvės inovacijų plėtrai, potencialą“, - sakė į renginį Vilniuje atvykusi Mariya Gabriel, Europos Sąjungos inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo komisarė.

Bendradarbiavimo konferenciją „Regionų vystymas. Startuolių regionai – tvarūs, ekonomiškai klestintys, inovatyvūs ir atsparūs krizėms“, kuri tarptautiniu lygiu sutelkė mokslo, verslo ir politikos atstovus, surengė klasteris ir Skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“.

„Savo organizacijoje nuosekliai dirbame tam, kad kuo sparčiau į priekį judėtų skaitmeninė transformacija žemės ūkio, maisto ir kituose susijusiuose sektoriuose. Siekiant užtikrinti gerovę ir mažinti socialinę atskirtį kaimo vietovėse, itin svarbus startuolių ir kitų inovatyvių verslo organizacijų įsitraukimas. Džiugu, kad mūsų iniciatyva sulaukė palaikymo visoje Europoje – šiandieniniame renginyje buvo įkurtas Europos Startuolių regiono aljansas ir numatyti praktiniai veiksmai, kaip toliau skatinti inovacijas ES regionuose bei mažinti jų pažangos atotrūkį nuo miesto vietovių“, - pažymi skaitmeninio inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Pasak jos, įspūdinga tai, kad europinio masto iniciatyva šįkart gimsta būtent Lietuvoje. Europos Komisija dar 2021 m. įvardijo savo ilgalaikę viziją dėl ES kaimo vietovių plėtros. „AgriFood Lithuania“ ėmėsi iniciatyvos šiuos planus paversti praktiniais veiksmais, kurie suteiktų pagrindą regionų gyventojams ir verslams pasinaudoti skaitmeninės transformacijos galimybėmis. Šiuo tikslu konferencijoje Vilniuje pasirašytas memorandumas dėl Europos Startuolių regiono aljanso Vilniuje.

„Šiandien pasirašytas memorandumas iliustruoja mūsų visų bendrą siekį kiek įmanoma plačiau išnaudoti startuolių galimybes ES kaimiškosiose vietovėse. Esu įsitikinusi, kad Europos startuolių regiono iniciatyva, įtraukianti politinių sprendimų priėmėjus, verslą bei vietos bendruomenių atstovus,  taps efektyvia ir galinga politine priemone, leidžiančia regionų gaivinimo idėjas sėkmingai įgyvendinti praktiškai. Europos Komisija savo ruožtu įsipareigoja prisidėti prie inovacijų ir startuolių ekosistemos plėtros regionuose, panaudojant esamus finansinius instrumentus“, - teigia Europos Komisijos narė M. Gabriel.

Renginio dalyvius sveikino ir Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Džiaugiuosi galėdama pasveikinti renginio, skirto naujoms bendradarbiavimo jungtims užmegzti, dalyvius. Gyvename  paradoksaliu laikotarpiu – šalių tarpusavio priklausomybė auga, bet tuo pačiu metu didėja ir atotrūkis tarp miesto bei kaimo vietovių. Europos Sąjungos  kaimiškosiose vietovėse gyvena apie 30 proc. visų Bendrijos gyventojų – tai didelė dalis, didelės ir regionų problemos, susijusios su socialine, švietimo, sveikatos bei kitomis sritimis. Manau, kad Europos Startuolių regiono aljansas yra svarbi iniciatyva, galinti atverti kaimo vietovių potencialą ir sumažinti atotrūkį tarp mažų ir didesnių miestų.“

Europos Startuolių regiono aljanso įkūrėjai tikisi, kad ši iniciatyva prisidės prie inovatyvaus verslo plėtros regionuose, leis sparčiau diegti skaitmeninius sprendimus, sustiprins jaunų gyventojų bei moterų įsitraukimą, talentų skaičiaus augimą kaimo vietovėse ir prisidės prie ES Žaliojo kurso tikslų.

Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas renginyje teigė, kad itin svarbu užtikrinti gyvenimo gerovę regionuose, o inovacijos gali būti vienas pagrindinių instrumentų to siekiant. „Žmonės turi turėti galimybę gyventi ir naudotis inovacijomis ten, kur gyvena, o ne persikeldami į didžiuosius mietus. Jau ir dabar regionuose gimsta inovacijos, tačiau tokios platformos Startuolių regiono aljansas gali atnešti dar geresnių rezultatų“, – teigė ministras.

„Moksliniai tyrimai ir plėtra, inovacijos – anaiptol ne vien miesto vietovių pranašumas. Kuo daugiau skirtingų inovatyvių verslų plėtosis regionuose, tuo sparčiau bus sprendžiamos dabartinės skaudžios problemos, kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas kaimo vietovėse bei talentų nutekėjimas iš jų į miestus“, - priduria „AgriFood Lithuania“ vadovė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Antradienį vykstančioje tarptautinėje bendradarbiavimo konferencijoje visų pirma siekiama sustiprinti viešą dialogą dėl „Startuolių regiono“ vaidmens svarbos įgyvendinant regioninę plėtrą. Taip pat ketinama nustatyti veiksmus, būtinus norint pasiekti užsibrėžtus tikslus su kiekybiškai įvertinamais rezultatais. Be to, tariamasi dėl stebėsenos ir peržiūros sistemos, kuri ne tik paskatins naujas veiklas, tačiau ir palengvins dalijimąsi patirtimi, pamokomis ir informacija bei įtrauks naujus poveikio matavimus į „Startuolių regiono“ koncepciją.

Tarp iniciatyvos dalyvių – Europos inovacijų ir technologijų instituto maisto inovacijų  iniciatyva (EIT Food), kurios pagrindinis siekis – maisto tiekimo grandinės tvarumas ir patikimumas.

„Aljansas leidžia šalims susivienyti siekiant bendro tikslo – plėtoti kaimo vietoves, paversti jas patrauklias inovatyviems verslams, kurie kurtų gerovę ir darbo vietas regionuose. Startuoliams šiame procese tenka svarbus vaidmuo, kadangi jie yra pagrindinis naujų technologijų ir produktų diegimo variklis“, – sakė „EIT Food“ generalinis direktorius dr. Andy Zynga.

Kiti aljanso  dalyviai – europinė inovacijų diegimo kaimo vietovėse iniciatyva „SmartAgriHubs“, „Agrifood DIH's Network of Networks“, Europos klasterių aljansas, Lietuvos pramonininkų konfederacija.

by Agrifood

Tarptautinėje bendradarbiavimo konferencijoje - konkretūs sprendimai dėl šviesios Europos regionų ateities

REGISTRUOTIS Į RENGINĮ

Klasteris ir Skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“ 2023 m. vasario 7 d. mokslo, verslo ir politikos atstovus suburs į didžiausią tarptautinę bendradarbiavimo konferenciją „Regionų vystymas. Startuolių regionai – tvarūs, ekonomiškai klestintys, inovatyvūs ir atsparūs krizėms“. Vienas esminių hibridinių renginio tikslų – įgyvendinant „Startuolių regiono“ (ang. „Startup Village“) iniciatyvą, įtrauktą į ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos planą, susitarti dėl tolimesnių praktinių veiksmų, kurie reikšmingai prisidėtų prie ilgalaikio regionų vystymo. Tarp gyvai į renginį atvykstančių dalyvių – Europos Sąjungos inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo komisarė bei šį rudenį pirmą kartą Europos Sąjungoje vykusio tarptautinio vizijų kūrimo regionams hakatono „HACK Startup Village” globėja Mariya Gabriel.

„Startuolių regionas“ – inovatyvių kaimo vietovių ateitis

Populiacijos mažėjimas Europos Sąjungos regionuose išlieka opi problema. Nors kaimo vietovės sudaro net 44 proc. ES ploto, 78 proc. Europos populiacijos gyvena miesto vietovėse. Perspektyvų regionuose stoka ir socialinis atotrūkis lemia vis spartesnę jaunų žmonių migraciją į miestus taip dar labiau gilindamas kaimo vietovių populiacijos krizę.

„Startuolių regionas“ – sąlyginai jauna, tačiau kelią vis sparčiau besiskinanti iniciatyva, grindžiama tvirtu įsitikinimu, kad naujovės ir verslumas, o ypač jaunos įmonės, turinčios ambicijų diegti inovacijas ir augti, gali atlikti pagrindinį vaidmenį atgaivinant kaimo vietoves ir jų bendruomenes. 2021 metais Europos Komisija nustatė ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją, kurioje nurodytos kelios konkrečios veiksmų sritys, padėsiančios siekti stipresnių, susietų, atsparių ir klestinčių kaimo vietovių ir bendruomenių iki 2040 m. „Startuolių regiono“ tikslai šiame kontekste yra paskatinti startuolių kūrimąsi ir inovacijas Europos kaimo vietovėse bei sukurti diskusijų ir žinių erdvę regionų problemoms spręsti.

„Tikslinga „Startuolių regiono“ plėtros kryptis galėtų užtikrinti regionų ekonominę plėtrą, platesnį skaitmeninių sprendimų pritaikymą, jaunų žmonių ir moterų įtraukimą, „Žaliojo kurso“ tikslų įgyvendinimą bei sėkmingą prisitaikymą prie verslo pokyčių. Be to, „Startuolių regiono“ koncepcijos įgyvendinimas paskatintų mokslinius tyrimus ir inovacijas kaimo bendruomenėse bei padėtų kurti novatoriškesnį verslumą, kuris pritrauktų daugiau jaunų ir talentingų žmonių.“ , - iniciatyvos svarba yra įsitikinusi skaitmeninio inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Iniciatyvos reikšme neabejoja ir Europos inovacijų ir technologijų instituto maisto inovacijų bendruomenės generalinis direktorius Dr. Andy Zynga: „EIT Food“ labai tikime, kad pasitelksime savo bendruomenės narius ir žinias, kad įgalintume startuolius daryti kuo platesnį poveikį regioninei plėtrai”.

Ilgalaikės regionų transformacijos garantas - tvarumu grįsti sprendimai

Technologijų diegimas ir infrastruktūros pokyčiai gali padėti į regionus sugrąžinti daugiau verslininkų, ypač jaunų žmonių, norinčių pradėti verslą. Tačiau raktas į nuoseklų ir ilgalaikį rezultatą - tvarios regionų ateities užtikrinimas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pastebi, kad šiandieniniame kontekste matomas kaimo vietovių pažeidžiamumas gali virsti didele galimybe. Europos Komisijos inicijuota ir palaikoma kaimo vietovių plėtros vizija reiškia ne tik geresnių gyvenimo sąlygų užtikrinimą regionuose, tačiau ir paties regiono potencialo pokytį. "Numatyti konkretūs veiksmai, tokie kaip technologijų diegimas, infrastruktūros pokyčiai ar skaitmeninė transformacija, skatins imtis ekologiškesnių sprendimų žemės ūkyje ir kurti tvaresnę aplinką regionuose. Visa tai – geros žinios kaimo vietovių bendruomenėms, ūkininkams ir didelis pasiekimas visai mūsų visuomenei. Tad skirtingų šalių įsitraukimas į sprendimų priėmimą ir kuo spartesnį jų įgyvendinimą – būdas pasiekti išskirtinių rezultatų kuriant inovatyvią, modernią ir tvarią regionų ateitį“ – teigė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Tarp konferencijos tikslų – oficialus manifesto pasirašymas

Tarptautine bendradarbiavimo konferencija tikimasi pasiekti konkrečių rezultatų. Pirma, sustiprinti viešą dialogą dėl „Startuolių regiono“ vaidmens svarbos įgyvendinant regioninę plėtrą. Antra, nustatyti veiksmus, būtinus norint pasiekti užsibrėžtus tikslus su kiekybiškai įvertinamais rezultatais. Trečia, sutarti dėl stebėsenos ir peržiūros sistemos, kuri ne tik paskatins naujas veiklas, tačiau palengvins dalijimąsi patirtimi, pamokomis ir informacija bei įtrauks naujus poveikio matavimus į „Startuolių regiono“ koncepciją.

Sėkmingam iniciatyvos įgyvendinimui būtinas visų suinteresuotų šalių įtraukimas, įskaitant vietos verslą, ūkininkus, mokslinių tyrimų institucijas, vietos valdžios institucijas ir visuomenę. Šio bendradarbiavimo įteisinimui, konferencijoje bus pasirašomas manifestas ir jo pagrindu sudaromas minėtų narių tinklas - „Startuolių regiono“ aljansas.

„Tikslingi sprendimai gali sugrąžinti į regionus daugiau verslininkų, ypač jaunų žmonių, kurie pradeda verslą. Tačiau tam būtinas bendradarbiavimas siekiant užtikrinti paramą investicijoms ir finansavimą, sukurti reikiamą infrastruktūrą startuoliams kaimo vietovėse, padėti jiems įgyti naujų kompetencijų, suteikti galimybę išbandyti prieš investuojant, suteikti galimybę išbandyti startuolių produktus realiomis sąlygomis. Taigi kaimo vietovėse reikia sukurti ekosistemas bendrų vertybių pagrindu. Turėtų būti įtraukti visi bendruomenės nariai: vietos verslas, ūkininkai, mokslinių tyrimų institucijos, vietos valdžios institucijos ir galiausiai visuomenė. Tam reikia sukurti tinklų tinklą – Europos Startuolių regiono (ang. European Startup Village) aljansą. Būtent to ir yra siekiama organizuojant šį renginį.“, - teigia Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Ši konferencija yra nemokama ir bus viešai tiesiogiai transliuojama visoje Europoje. Dalyviai kviečiami registruotis ir dalyvauti nuotoliniu būdu.

Fiziniame renginyje, kuris vyks Vilniaus Rotušėje, dalyvaus pranešėjai ir kvietimus gavę svečiai.

by Agrifood