ICAERUS pradeda antrąjį “PULL” atvirą kvietimą (“Open call”)

2024 m. liepos 8 d. ICAERUS projektas pradėjo antrąjį “PULL” atviro kvietimo turą teikti paraiškas ūkininkavimo, miškininkystės ir nutolusių bei kaimo vietovių iššūkiams spręsti, kur bus finansuojamos 6 novatoriškos idėjos!

ICAERUS - tai 2023 m. liepos mėn. pradėtas projektas, finansuojamas programos "Horizon Europ" lėšomis, kuriuo siekiama pristatyti ir remti veiksmingą, efektyvų ir saugų bepiločių orlaivių naudojimą, taip pat nustatyti su jų naudojimu susijusią riziką ir pridėtinę vertę.

Įgyvendinant projektą skelbiami dviejų tipų atvirieji kvietimai teikti paraiškas, kurių kiekvienas buvo paskelbtas dviem terminais. Bus teikiama finansinė parama suinteresuotoms šalims bendrai ekosistemos plėtrai paremtai idėjų ir duomenų rinkimo mechanizmais. Taip pat bus spartinamas Europos tinklo, skirto optimizuoti bepiločių orlaivių technologijų diegimą kaimo vietovėse, kūrimas.

 

2-asis “PULL” atviras kvietimas ūkininkavimo, miškininkystės ir nutolusių bei kaimo vietovių iššūkiams

Ką daryti? 

“PULL” atviri kvietimai skirti teikti paraiškas miškininkystės, ūkininkavimo ir kaimo iššūkiams spręsti. Bus finansuojami 6 konkurso laimėtojai. Jiems atskirai bus skirta iki  50 000 €, kad įgyvendintų projektus, kuriais siekiama panaudoti dronus ir su jais sukurtas susijusias paslaugas individualiems komerciniams poreikiams ir (arba) su bendruomene susijusiems klausimams spręsti. Tikimasi, kad bus finansuojamos šių tipų paraiškos / sprendimai (bet tuo neapsiribojant):

  • Novatoriškas sprendimų taikymas, naudojant bepiločių orlaivių technologijas, spresti konkrečias problemas, su kuriomis susiduria ūkininkai, miškininkai ir kaimo bendruomenės.
  • Tvarus žemės ūkis, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių naudojimas siekiant palaikyti regeneracinius ūkininkavimo metodus, sumažinti pesticidų ir trąšų naudojimą ir gerinti dirvožemio būklę.
  • Logistikos ir tiekimo grandinės valdymas, pvz., prekių gabenimas ir pristatymas į atokias vietoves, atsargų valdymas ir paskirstymas bei tiekimo grandinės operacijų stebėjimas naudojant dronus.
  • Infrastruktūros stebėjimas ir priežiūra, pvz., dronų naudojimas keliams, tiltams ir kitai svarbiai kaimo vietovių infrastruktūrai apžiūrėti ir stebėti.
  • Energijos valdymas, pvz., bepiločių orlaivių naudojimas atsinaujinančios energijos sistemoms, pvz., vėjo turbinoms ir saulės kolektoriams (“agrivoltaics”), stebėti ir optimizuoti.
  • Vandens infrastruktūros valdymas, pvz., dronų naudojimas vandens ištekliams, įskaitant užtvankas, rezervuarus ir drėkinimo sistemas, tikrinti ir stebėtii.
  • Visuomenės saugumas, pvz., bepiločių orlaivių naudojimas nusikaltimų prevencijai ir teisėsaugai, pagalbai ir reagavimui į nelaimes bei greitosios medicinos pagalbos paslaugoms.

 

Kas gali kreiptis?
ICAERUS ieško žemės ūkio maisto produktų gamintojų, aplinkos stebėseną vykdančių subjektų, kurie yra MVĮ arba kaimo bendruomenių/kooperatyvinių organizacijų, turinčių galiojantį PVM mokėtojo arba atitinkamą registro numerį reikalavimus atitinkančiose „Horizon Europe“ šalyse. Tai apima: Europos Sąjungos valstybes nares, jų atokiausius regionus ir užjūrio šalis bei teritorijas, susijusias su ES nare, taip pat „Horizon Europe“  asocijuotų šalių piliečius. Daugiau informacijos pateikiama pareiškėjo vadove, kurį galima rasti ICAERUS svetainėje.  

Paraiškų, tinkamų finansuoti, pavyzdžiai:

  • Pasėlių stebėjimas ir analizė naudojant dronus: dronų programinės ir aparatinės įrangos sprendimų taikymas rinkti ir analizuoti duomenis apie pasėlius, pvz., augimo greitį, derliaus įvertinimą ir kenkėjų paplitimą.
  • Tikslioji žemdirbystė su dronais: bepiločių orlaivių sistemų taikymas tiksliajam žemės ūkiui, pvz., dirvožemio drėgmės fiksavimui, trąšų ir pesticidų įterpimui ir drėkinimo sistemos valdymui.
  • Miškų ir laukinės gamtos stebėjimas bepiločiais orlaiviais: dronų sistemų taikymas miško ir laukinės gamtos stebėjimui, įskaitant buveinių žemėlapių sudarymą, gyvūnų sekimą ir miško būklės ir gaisrų vertinimą ir prevenciją.
  • Nelaimių valdymas ir rizikos mažinimas naudojant bepiločius orlaivius: nelaimių valdymui taikyti bepiločių orlaivių sistemas, pvz., paieškos ir gelbėjimo misijoms, medicinos reikmenų pristatymui ir situacijos suvokimui nelaimingų atsitikimų ar gelbėjimo operacijose.
  • Aplinkos stebėjimas naudojant dronus: bepiločių orlaivių sistemų taikymas aplinkos stebėjimui, pvz., vandens kokybei nustatyti, oro taršai matuoti ir žemės naudojimo pokyčiams sekti.
  • Ryšio palaikymas kaime per bepiločius orlaivius: bepiločių orlaivių sprendimų taikymas kaimo bendruomenės ryšiui užtikrinti, pvz., interneto prieigai arba ryšiui stichinių nelaimių metu suteikti.

 

Pareiškėjai raginami teikti pasiūlymus, pagrįstus jų pačių idėjomis, susijusiomis su ICAERUS “PULL” atvirų kvietimų tematika, tačiau tam, kad pasiūlymai būtų tinkami, jie turi būti susiję su kaimo ir nutolusių vietovių iššūkiais.

Terminai 

Paraiškų teikimo pradžia – 2024 m. liepos 8 d., o pabaiga – 2024 m. spalio 16 d. Projektų įgyvendinimas bus suskirstytas į tris etapus: projektavimas, plėtra ir rinka, iš viso truks 12 mėnesių, nuo 2025 m. vasario.

Kaip aplikuoti?

Norėdami pateikti paraišką, užsiregistruokite „Open Call Hub“! Visą informaciją apie antrąjį “PULL” atvirą kvietimą ir kitus galimus kvietimus galite rasti ICAERUS svetainėje adresu icaerus.eu/open-calls/

Vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai, kurie įvertins kiekvienos paraiškos kokybę, įskaitant koncepciją ir galimybes, technologijų pasirengimą ir inovacijų plėtrą, poveikį ir panaudojimą, taip pat organizacinius pajėgumus ir išteklių paskirstymą. Visi vertinimo kriterijai bus pateikti “Open Call Kit” dokumentuose, esančiuose “Open Call Hub”. 

Oficiali ICAERUS atvirų kvietimų teikti paraiškas kalba - anglų. Kitomis kalbomis pateiktos paraiškos nebus vertinamos. Anglų kalba taip pat yra vienintelė oficiali kalba viso ICAERUS projekto vykdymo metu. Tai reiškia, kad visas prašomas turinys turi būti pateiktas anglų kalba, kad atitiktų reikalavimus.

Kontaktinė informacija

Visą informaciją, susijusią su ICAERUS atviraisiais kvietimais, rasite ICAERUS atvirųjų kvietimų centro puslapyje opencallhub.eu esančiame DUK skyriuje arba susisiekite su mumis el. paštu icaerus@opencallhub.eu.


Dar viena EWA programos pradžia Lietuvoje: šiemet varžysis labai stiprios inovatorės

Moterų vaidmuo itin reikšmingas agromaisto inovacijoms ir tvariam vystymuisi, bet galimybių joms pademonstruoti lyderystę šiame sektoriuje vis dar per mažai. Pakeisti situaciją ir skatinti inovatyvių, verslių moterų potencialą būti ateitį keičiančių sprendimų priešakyje siekia „EIT Food“ programa „EWA – Empowering Women in Agrifood“ (liet. Moterų įgalinimas agromaisto sektoriuje). Šią savaitę Lietuvoje ji oficialiai startavo jau trečią kartą. Inovatorių laukia pusmetis darbo su patyrusiais mentoriais, siekiant asmeninio augimo, idėjų gryninimo ar startuolių stiprinimo. Geriausiųjų – ir piniginiai prizai.

Kaip niekada aukšta dalyvių paraiškų kartelė

„EIT Food“ veiklą palaiko ES įstaiga Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT). Didžiausios ir dinamiškiausios pasaulyje maisto inovacijų bendruomenės inicijuotą projektą mūsų šalyje tradiciškai koordinuoja klasteris ir skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“. Jo sėkmę ir svarbą atskleidžia augantis pareiškėjų skaičius – 2021 m. norą tapti EWA dalimi išreiškė dvi dešimtys moterų, šiemet pretendavo kone penkiasdešimt.

Maža to, dauguma paraiškų buvo itin stiprios. Dėl šios priežasties, anot „AgriFood Lithuania“ generalinės direktorės ir programos EWA Lietuvoje ambasadorės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės, kompetentingai išorės ekspertų ir „EIT Food“ atstovų komisijai teko nemenkas iššūkis atrinkti verčiausiųjų dešimtuką.

„AgriFood Lithuania“ generalinė direktorė, EWA Lietuvoje ambasadorė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė

„Toms, kurios pateko, linkiu išnaudoti gautą neeilinę progą maksimaliai ir neprarasti motyvacijos tolesniame etape: auginkite žinių, praktinės patirties, tikėjimo savimi ir turima ambicija bagažą. Ankstesnių metų patirtis rodo, kad kiekvienai, kuri skiria pakankamai pastangų, programa gali tapti lemtingu tramplinu į sėkmę net ir netapus prizininke“, – atidarymo renginyje naujas EWA globotines motyvavo K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

2024 m. EWA dalyvėmis šiemet tapo Agnė Vaitiekūnaitė, Viktorija Šiukščiūtė, Aistė Leonaitienė, Božena Lazovska, Inga Matulytė, Ugnė Dirdaitė, Paulina Jonutė, Greta Budreikė, Ingrida Kuprevičiūtė, Urtė Raubytė.

EWA 2024 dalyvės

Verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus atstovų mentorystė

Programos organizatoriai pakvietė atranką įveikusias moteris iš visos Lietuvos šventiškai startuoti sostinės „Pacų“ viešbutyje. Čia dalyvių laukė išsami informacija apie „EIT Food“ bendruomenę, galimybė susipažinti tarpusavyje ir su visą programą lydėsiančiais ekspertais, plačiau pristatyti savo idėjas. Po bendro susitikimo prasidėjo pirmosios aktyvios asmeninės konsultacijos su mentoriais.

Ekspertų sąstatas suformuotas pagal tai, kokių įgūdžių ir žinių pageidavo įgyti į programą patekusios dalyvės. Visi dešimt profesionalų – plataus profilio savo sričių lyderiai, nusiteikę dalytis visa turima kompetencija ir praktiškomis gairėmis, reikalingomis novatoriškas idėjas realizuoti siekiančioms moterims.

Mentorių gretoms atstovaus „Kauno grūdų“ administracijos direktorė Jelena Ramanauskienė, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė praktikė, „Neuromarketingo ir dirbtinio intelekto“ laboratorijos Kalifornijoje ir Vilniuje bendraįkūrėjė ir vadovė Eglė Vaičiūkynaitė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) vyresnioji mokslo darbuotoja, „Biofitos“ direktorė dr. Aistė Balčiūnaitienė, „Varėnos pienelio“ direktorė Jolanta Kuzminienė, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos lektorė Inga Juozapavičienė, „Vikonda grupei“ priklausančios „Sibenos“ direktorė Gintarė Alčiauskienė. Taip pat „Lietuvos inovacijų centro“ EIC programos menedžeris Ignas Šlapkauskas, „Kauno grūdų“ verslo vystymo ir inovacijų tarnybos vadovas Justas Stanys, „Vikedos“ komercijos direktorius Algirdas Augustinas ir „Švenčionių vaistažolių“, „Acorus Calamus“ generalinis direktorius, „Vision DEM4“ laboratorijos mokslinių tyrimų ir plėtros skyriaus vadovas, Vilniaus universiteto lektorius Elmantas Pocevičius.

Šešis mėnesius EWA dalyvės su minėtų ekspertų pagalba vystys turimas verslo idėjas, o lapkritį nueitą kelią pristatys „Agromaisto forume 2024“. Trys, pademonstravusios veržliausią progresą, išsidalys gausų 18 tūkst. Eur piniginių prizų fondą, kuris padės sėkmingai plėtoti jauną verslą. Prizą trečiajai vietai šiemet įsteigė programos partneriai „Kauno grūdai“.

EWA 2024 atidarymo akimirka

Ūkininkaujate? Tapkite įrankio agromaisto tvarumui ir socialiniam poveikiui testuotoju

Projektas „Skaitmeniniai sprendimai tvaresnei, įtraukesnei ir labiau susietai žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinei“, arba SOULFOOD, siekia mažinti maisto nuostolius, didinti agromaisto tvarumą ir gerinti produktų paskirstymą pažeidžiamoms grupėms per novatoriškas technologijas. Sukurta skaitmeninė priemonė padės valdyti maisto nuostolius ir panaudoti juos, pasitelkiant visuomenines iniciatyvas. Lietuvos agromaisto gamintojai, norintys ją išbandyti, nuo birželio 11 iki 26 d. gali teikti paraiškas.

Perėjimas prie tvaresnių gamybos ir vartojimo modelių maisto sektoriuje yra vienas iš socialinių iššūkių, kuriuos reikia spręsti siekiant užtikrinti, kad Europa pasiektų tikslą iki 2030 m. 50 proc. sumažinti maisto atliekų kiekį. 2020 m. 8,6 % ES gyventojų ir daugiau nei vienas iš penkių žmonių, kuriems gresia skurdas (21,7 %), negalėjo sau leisti kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško patiekalo. Tuo pačiu maisto nuostoliai – vis dar labai opi Europos agromaisto sektoriaus problema.

Įrankio privalumai aktualūs kiekvienam ūkininkui

Įrankį testuosiantys ūkininkai turės galimybę sumažinti ne tik savo maisto atliekų, bet ir susijusių CO2 emisijų, vandens kiekį, išbandyti tvaresnes ir efektyvesnes gamybos praktikas. Skirtingų veiklų (nuo inventorizacijos iki paskirstymo) skaitmenizavimas vienoje platformoje – dar viena esminė nauda. Naujos vietinių gamintojų ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimo galimybės atvers perspektyvų, siekiant verslų augimo ir socialinio poveikio.

Naudodamiesi platforma, produktų gamintojai taip pat sužinos vertingų įžvalgų apie tvarias praktikas ir dalyvaus edukacinėse veiklose – tai labai svarbu didinant informuotumą apie prarandamus maisto produktus. Programa intuityvi ir sukurta taip, kad naudotis būtų itin paprasta, be to, įrankis leis rengti ataskaitas ir analizes, tai yra priimti duomenis grįstus sprendimus, kurie pagerintų išteklių ir veiklos valdymą.

Platformoje gamintojai galės siūlyti paramą, nurodyti tokias detales kaip produkto pavadinimas, svoris, tūris ar gendamumas, o gavėjai ir vežėjai ją priimti. Apie kiekvieną pasikeitusią maisto dovanojimą būsena – patvirtinus, gabenant ar pristačius – ateis pranešimas į e. paštą. Tokių funkcijų derinys ne tik optimizuos vietos gamintojų veiklą, bet ir skatins jų socialinę atsakomybę bei indėlį bendruomenėms.

Kieno paraiškų laukiame?

Atsiliepti į kvietimą gali įmonės arba savarankiškai dirbantys asmenys, vykdantys ekonominę veiklą agromaisto sektoriuje, turintys iki 100 darbuotojų ir visus veiklai reikalingus administracinius leidimus. Reikalavimus atitinkantys kandidatai turi būti agromaisto produktų gamintojai vienoje iš kategorijų, atitinkančių NACE kodus: A1.1 ir A1.2, kurios apima ne daugiamečių ir daugiamečių augalų auginimą.

Registracijos vieta turi būti Lietuva. Galiausiai visiems pretendentams reikės pateikti dokumentus, įrodančius, kad fiziniai asmenys yra tinkamai įregistruoti valstybės ižde ir socialinio draudimo sistemoje, o juridiniai asmenys - kad yra tinkamai įsteigti ir įregistruoti atitinkamame viešajame registre.

Atrinkti dalyviais įsipareigoja visą testavimo laikotarpį naudotis skaitmeniniu įrankiu, laikytis projekto ir sutarties nuostatų, paskirti atsakingą asmenį, kuris SOULFOOD laikotarpiu palaikys nuolatinį ryšį su konsorciumu. Taip pat bus privalu pateikti iniciatyvos partnerių prašomą informaciją, siekiant užtikrinti atitiktį EK rekomendacijoms, susijusioms su tinkamu testuojamo sprendimu valdymu.

Lietuvoje galimybė testuoti pažangų įrankį bus pasiūlyta šešiems ūkininkams: pusė jų išbandys technologiją vasaros ir rudens sezonais, kiti trys – pavasarį. Kiekvienam bus skirta 1500 Eur išmoka reikalavimams įgyvendinti, mokėjimus atliekant dviem dalimis: 2024 m. lapkričio mėn. ir užbaigus projektą. Atviro kvietimo teikti paraiškas SOULFOOD oficiali kalba – lietuvių. Jei susidomėjote ir norėtumėte dalyvauti, susisiekite adresu edita@agrifood.lt. Primename, kad kvietimo terminas – birželio 26 d. Žemiau rasite dokumentus (anglų kalba), kuriuos reikės pateikti:


Valereco

VALERECO: sieks atskleisti ankštinių augalų naudą ir taip didinti agroekosistemų tvarumą

Šių metų birželio 17–18 d. Atėnuose oficialiai startavo VALERECO – naujas projektas, finansuojamas pagal „Europos horizonto“ programą ir vienijantis 15 partnerių iš 11 šalių konsorciumą. Tarp jų ir „AgriFood Lithuania DIH“. Susitikime pristatyti aktualūs su projekto tikslu susiję klausimai apie produktyvią, klimato neutralumo siekiančią ir aplinką tausojančią ūkininkavimo strategiją.

VALERECO siekia atkreipti dėmesį į dažnai nepastebimą ankštinių augalų naudą ir paskatinti jų integravimą į pasėlių sistemas, taip didinant aplinkosauginį tvarumą žemės ūkio sektoriuje. Pagrindinis tikslas – skatinti ankštinių kultūrų įsisavinimą ir diegimą žemės ūkyje, kiekybiškai įvertinant ir didinant ankštinių kultūrų teikiamų ekosisteminių paslaugų aplinkosauginę ir ekonominę vertę. 

Projekte bus kuriamas skaitmeninis ankštinių augalų informacijos centras, sprendimų rėmimo sistema bei gebėjimų stiprinimo medžiaga, prieinama e. mokymosi platformoje. Taip norima ugdyti ūkininkų ir žemės ūkio konsultantų žinias bei gebėjimus įtraukti 8 pagrindinius ir 4 nepakankamai naudojamus ankštinius augalus į savo pasėlių schemas, kartu didinant informuotumą apie teigiamą ekologinį ir ekonominį jų poveikį.

„Gyvename biologinės įvairovės nykimo, klimato kaitos ir pavojaus maisto saugai laikais. Taip pat ankštiniams augalams šiuo metu daug dėmesio skiriama ES moksliniuose tyrimuose ir politikoje. Taigi sieksime įvertinti ankštinių augalų ir jų ekosistemų funkcijų vertę bei pasiūlyti realių, tvarių būdų, kaip įtraukti ankštinius augalus į įvairias pasėlių sistemas“, – sakė projekto koordinatorius prof. Ilias Travlos.

Kodėl ankštinių augalų ekosistemų paslaugos tokios svarbios?

Įtraukiant ankštinius augalus į pasėlių sistemas, kuriama pridėtinė nauda: gerėja dirvožemio kokybė, didėja biologinė įvairovė, mažėja sintetinių trąšų poreikis. Tačiau daugelis ūkininkų dažnai neįvertina šių privalumų arba apie juos nežino.

VALERECO pristatys ir įvertins ankštinių augalų teikiamą svarbą ES įvairiose pasėlių sistemose. Tarp jų – pagrindiniai augalai, naudojami maistui ar pašarams, taip pat papildomi augalai, pavyzdžiui, dengiamieji pasėliai ar gyvasis mulčias. 

Projekte bus vertinamos trys pagrindinės ankštinių augalų rūšys (sojos, žirniai, avinžirniai), penkios pagrindinės pašarinių augalų rūšys (vikiai, dobilai, baltieji dobilai, raudonieji dobilai, liucernos), viena antraeilė pašarinių augalų rūšis (sultenė) ir trys antraeilės grūdinių ankštinių augalų rūšys (lubinai, pupelės, lęšiai). Šie augalai yra ir vienmečiai, ir daugiamečiai bei gali būti auginami atskirai arba kartu su kitais pasėliais.

Veiklos grindžiamos kompleksišku požiūriu

VALERECO taikys įvairiapusį metodą, kurį glaustai galima apibendrinti taip: nustatytiįvertinti, skleisti ankštinių augalų ekosistemų paslaugas ES, siekiant suteikti žinių, išteklių ir novatoriškų sprendimų, kurie reikalingi veiksmingam ankštinių augalų kultyvavimui. 

Metodas pirmiausia apima identifikavimą – išsamią esamų ekosisteminių paslaugų analizę ir būdų, kaip įtraukti ankštinius augalus į naująją BŽŪP, paiešką. Taip pat valorizaciją – 9 gyvųjų laboratorijų įkūrimą 6 Europos šalyse, siekiant skatinti ankštinių augalų įsisavinimą per elgsenos planavimo strategijas, įtraukiamuosius bandymus ir techninių bei ekonominių sprendimų demonstravimą.

Galiausiai bus vykdoma sklaida – kuriamas skaitmeninio ankštinių augalų informacijos centras (angl. DLIH), sprendimų paramos sistema (angl. DSS) ir e. mokymosi platforma, kurie pagerins žinių perdavimą ir padės ūkininkams bei konsultantams priimti sprendimus.

Į bendrakūros veiklas ir parodomuosius renginius su tikslu pristatyti ankštiniais augalais grindžiamų diversifikuotų ūkininkavimo sistemų galimybes VALERECO teritorijose bus įtraukiamos įvairios suinteresuotosios šalys: ūkininkai, žemės ūkio konsultantai, mokslininkai, pramonės dalyviai, politikos formuotojai ir vartotojai.

Tam, kad gebėjimų stiprinimo medžiaga pasiektų plačią auditoriją ir galėtų būtų plečiama, projekte taip pat numatyta teikti politikos rekomendacijos ir glaudžiai bendradarbiauti su nacionaliniais ir tarptautiniais projektų tinklais bei organizacijomis.

Partneriai:

  • Agricultural University of Athens
  • Burgundy School of Business
  • Delphy\University of Coimbra
  • Foodscale Hub
  • Institute of Field and Vegetable Crops
  • Leibniz University Hannover
  • Stichting Wageningen Research
  • Instituto Navarro de Tecnologias e Infraestructuras groalimentarias
  • AgriFood Lithuania DIH
  • University of Florence
  • University of Pisa
  • AgFutura Technologies
  • Scuola Superiore Sant'Anna
  • Helvetas

Projekto svetainė: https://valereco.eu/


IPMorama

Bendras IPMorama projekto tikslas – sukurti tvaresnę maisto gamybos sistemą. Tai bus pagrindinė varomoji jėga siekiant sumažinti pesticidų naudojimą tradicinėse žemės ūkio sistemose ir sudaryti sąlygas perspektyviai ekologinių sistemų plėtrai iki ketvirtadalio visos ES žemės ūkio produkcijos. Tai bus pasiekta sukūrus integruoto kenkėjų valdymo (IPM) metodų „praktinę ekosistemą“, skirtą kviečiams, bulvėms ir ankštiniams augalams (sojos, baltieji lubinai ir žirniai).


4growth

„4Growth“ tikslas – suprasti, kur, kaip ir kokiu mastu diegiamos skaitmeninės ir duomenų technologijos žemės ūkyje ir miškininkystėje. Tai bus daroma renkant duomenis per paskirstytas observatorijas visoje Europoje ir nustatant pagrindinius veiksnius arba apribojimus. Rezultatai bus pristatomi per „4Growth vizualizacijos platformą“ pasitelkiant pažangias rinkos duomenų vizualizacijas. Tai padės geriau suprasti, kas turi įtakos rinkoje, o tai savo ruožtu leis parengti prognozes, kurios padėtų formuoti politiką ir didinti tolesnį technologijų įsisavinimą.

Metodas

  • Observatorijos: vienas iš pagrindinių 4Growth metodo elementų yra duomenų rinkimas per paskirstytas observatorijas. 4Growth rinks ir analizuos duomenis per 7 observatorijas visoje Europoje.
  • Naujausia analizė: „4Growth“ atliks išsamią analizę, kad suprasti skaitmeninių technologijų išsivystymo ir diegimo lygį žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, visų pirma sutelkiant dėmesį į Europą.
  • Rinkos prognozavimas ir numatymas: išanalizavus technologinius, ekonominius, visuomeninius, reguliavimo ir gamtinius rodiklius, rinkos stebėjimo ir prognozavimo įrankis leis sprendimų priėmėjams stebėti skaitmenines žemės ūkio ir miškininkystės rinkas, taip pat numatyti būsimas skaitmeninių technologijų tendencijas.
  • 4Growth vizualizacijos platforma: Rezultatai bus demonstruojami naudojant platformą su pažangia rinkos duomenų vizualizacija.

Partneriai:

  • Agricultural University of Athens
  • AgriFood Lithuania DIH
  • Aristotle University of Thessaloniki
  • CTIFL
  • Evenflow
  • Foodscale Hub
  • Future Impacts
  • ILVO
  • INTIA
  • LE Europe
  • Vizzuality
  • VTT
  • Wageningen University & Research

Projekto svetainė: https://4growth-project.eu/


BioSolFarm

Atsižvelgiant į biomasės kiekį ir žemės naudojimą, žemės ūkis turi didelį potencialą prisidėti prie perėjimo prie žaliosios energijos. Nagrinėdamas inovatyvių technologinių sprendimų integravimą su ekonomiškai pelningais modeliais, šis projektas prisideda prie PO2 ir SO2 padidinto žaliųjų technologijų naudojimo, siekiant sumažinti taršos išmetimą į Baltijos jūrą.

Bendras žemės ūkio naudmenų plotas regione yra 37 Mha, o vidutinis trąšų sunaudojimas yra 177 kg/ha, kurį būtų galima pakeisti anaerobinio pūdymo (AD) fermentu. Integraciniai sprendimai taip pat prisidės prie žiedinės bioekonomikos ir efektyvesnės ekonomikos, naudojant biomasę pvz. biodujų gamyba, arba įrengiant saulės elementus. Biodujos ir saulės energija yra vienas kitą papildantys energijos šaltiniai, nes biodujos gaminamos ir tada, kai nešviečia saulė. Decentralizuota energijos sistema ir geresnis energijos saugojimas ūkių lygmeniu padidins energijos tiekimo ir maisto gamybos saugą, o tai šiandien yra iššūkis gyvulių ūkiams.

Ypatingas iššūkis yra tai, kad daugelis ūkių nėra pakankamai dideli, kad atitiktų AD technologijos reikalavimus, tačiau naudodamiesi įprastame projekte sukurtais sprendimais, ūkininkai galės diegti naujus verslo modelius, paremtus geriausia praktika, keistis žiniomis, bendradarbiauti ir kurti tinklus. kartu spręsti aplinkosaugos, ekonomikos ir energijos tiekimo iššūkius.

Partneriai:

  • Gdansko technologijos universitetas
  • AgriFood Lithuania DIH
  • Aplinkosauginės technologijos tinklas Mecklenburg-Vorpommern enviMV
  • Rietavo turizmo ir verslo informacijos centras
  • Pomeranijos žemės ūkio konsultavimo centras
  • Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija (Litmea)
  • Rostoko universitetas

Stella

STELLA siekia sukurti holistinę skaitmeninę sistemą (STELLA PSS), kuri padėtų anksti įspėti ir aptikti kenkėjus, naudojant šiuolaikines jutimo technologijas ir dirbtinį intelektą.

STELLA PSS bus bandomas trejus metus lauko, ūkio ir regiono lygiu šešiais bandomaisiais diegimais, apimančiais ariamuosius, sodų ir vynuogynų pasėlius, taip pat didelius, sunkiai pasiekiamus plotus (miškus). STELLA daugiausia dėmesio skiria aštuoniems skirtingiems kenkėjams ir ligoms, kurios plinta 4 Europos šalyse su skirtingomis klimato ir geologinėmis savybėmis bei Naujojoje Zelandijoje. STELLA vykdys kompetencijų stiprinimo veiklas, kad ūkininkai, agronomai ir suinteresuotosios šalys įgytų reikiamų įgūdžių naudotis STELLA sistema ir paskatintų juos taikyti ekologiškus pasėlių apsaugos metodus.

Politikos rekomendacijos, gautos naudojant STELLA PSS, bus skirtos politikos formuotojams ir sprendimus priimantiems asmenims, siekiantiems paremti Europos Komisijos tikslus mažinti pesticidų naudojimą, valdyti augalų kenkėjų protrūkius ir skatinti ES žemės ūkio ir miškininkystės skaitmeninimą. Bus sukurta tinklų strategija, skirta keistis idėjomis, panaudoti turimas žinias ir sudaryti sąlygas užmegzti ryšius su atitinkamomis organizacijomis, asmenimis, tinklais, projektais ir iniciatyvomis.

Partneriai:

  • Geoponiko Panepistimion Athinon
  • Universita Cattolica Del Sacro Cuore
  • Eigen Vermogen Van Het Instituutvoor Landbouw- En Visserijonderzoek
  • Universitaet Fuer Bodenkultur Wien
  • Green & Digital
  • Foodscale Hub Greece
  • Association De Coordination Technique Agricole - Les Instituts Techniques Agricoles
  • Horta SRL
  • Pessl Instruments Gmbh
  • Green Supply Chain DIH
  • Agrifood Lithuania DIH
  • Edencore Technologies
  • Institut Francais De La Vigne Et Du Vin
  • Lincoln Agritech Limited

Projekto svetainė: https://stella-pss.eu/


SOS-Food

Dabartinės nepaprastosios aplinkos sąlygomis maisto sistema turi tapti produktyvesnė, įtraukesnė, tvaresnė ir atsparesnė. SOSFood naudos duomenis ir dirbtiniu intelektu pagrįstas technologijas, kad sudarytų holistinį ir išsamų ES maisto sistemos vaizdą ir sukurs prognozavimo priemones, kurios sudarytų pagrindą visų maisto grandinės subjektų sprendimų priėmimui.

SOSFood sukurs konsoliduotą maisto duomenų erdvę, orientuotą į tvarumą ir sveikatą bei sprendimų priėmimo įrankius, pritaikytus kiekvienam grandinės lygiui, pagal šiuos veiksmus:

  • Sukurti kelių veikėjų tinklą, renkantį socialinius, politinius, teisinius, ekonominius, technologinius, maisto, sveikatos, aplinkos ir klimato duomenis, skatinant skaidrumą ir dalijimąsi duomenimis;
  • Sudaryti maisto sistemos scenarijų taikant daugiamatę strategiją, išnaudojant duomenų sąveiką su pažangia poveikio analize ir naujoviškomis dirbtinio intelekto technologijomis
  • Bendrai projektuoti sprendimus (sprendimų priėmimo įrankiai, atitinkantys kiekvieno vartotojo kontekstą ir prioritetus), juos validuoti atliekant praktinius atvejų tyrimus.

Partneriai:

  • Universidade de Vigo
  • Universidade de Santiago de Compostela
  • Stichting Radboud Universiteit
  • Universita Degli Studi di Ferrara
  • Universita Cattolica del Sacro Cuore
  • Universidade Nova de Lisaboa
  • Asociación DIH Datalife - HUB de innovación dixital Datalife
  • Agrifood Lithuania DIH
  • Smart Agro HUB anonymi etairia
  • Softeam
  • JIBE company BV
  • Contactica SL
  • Ignacio de las Cuevas SA
  • Vikonda grupė, UAB
  • YIOTIS anonimos emporiki & viomixaniki etaireia
  • Communaute Europeenne des Cooperatives de Consommateurs
  • Axencia galega de desenvolvemento rural

Projekto svetainė: https://www.sosfood-project.eu/


Sixfold

SIXFOLD vienija partnerius iš „Smart Sensors 4 Agri-food“ ir jos „Living Labs“ tinklų, siekiant aiškaus tikslo – skatinti naujovių eksperimentus tiesioginiuose maisto perdirbimo demonstratoriuose.

Dvigubas perėjimas yra žaliojo susitarimo ir strategijos „nuo ūkio iki šakutės“ pagrindas. Žemės ūkio maisto produktų sektorius atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant šiuos siekius. Giliųjų technologijų naujovių pobūdis taip pat rodo, kad reikia pereiti prie atsakingų reguliavimo sistemų. „Living Labs“ ieško daugiau eksperimentų įtraukdama visuomenės suinteresuotąsias šalis ir spręsdama inovacijų kliūtis, su kuriomis susiduria žemės ūkio maisto įmonės. SIXFOLD siekia palengvinti giliųjų technologijų diegimą žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, kurdamas tvirtą „Living Labs“ tinklą visoje ES. Šis tinklas rems dinamišką ir regioniniu mastu integruotą ekosistemą, klestinčią su žemės ūkio maisto pramonei svarbiomis giliųjų technologijų naujovėmis, tokiomis kaip dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis, robotai, biotechnologijos ir kt. visoje maisto sistemoje.

SIXFOLD remiasi esama sistema. Nepaisant to, pokalbių ir pažintinių vizitų metu atliekamas kruopštus esamos padėties įvertinimas, o įvertintos kliūtys inovacijoms šalinamos taikant specialiai pritaikytą bendro kūrimo procesą. Tai užtikrina maksimalų išorės ekspertų, reguliavimo institucijų ir platesnių visuomenės veikėjų dalyvavimą regioniniu ir Europos lygiu, o savo ruožtu sukuria išsamesnį ir patvirtintą veiksmų planą, pritaikytą realiems poreikiams. „Living Labs“ tinklas tokiu būdu palengvins žinių mainus, aktyviai įtraukdamas suinteresuotąsias šalis iš įvairių regionų ir užtikrindamas įtrauktį bei įvairovę. Be kitų tikslų, atnaujintos „Living Labs“ tinklo veiklos gairės bus sėkmingo perėjimo prie tvarių maisto sistemų visoje Europoje pagrindas.

Partneriai:

  • Agrifood Capital BV
  • Seinajoen Ammattikorkeakoulu OY
  • Agrifood Lithuania DIH
  • Flanders' Food
  • Fundacion Instituto Tecnologico De Galicia
  • Technische Hochschule Ostwestfalen-Lippe