Farmtopia – ne utopija! Ūkininkai turi šansą sumažinti netikėtumo faktorių savo laukuose
Vis dar manote, kad žemės ūkis yra nenuspėjama veikla, kurią stipriai lemia orai arba augalų ir gyvulių ligos? Nustebsite, bet skaitmeninės technologijos leidžia vis tiksliau prognozuoti vegetaciją, dirvos pokyčius ir derlių. Europos Horizonto programos finansuojamas projektas „Farmtopia“ atveria precizinio ūkininkavimo galimybes netgi smulkiems ūkiams. 22 partneriai iš 12 šalių kartu kuria agroinovacijas ir sudaro galimybes jas realiai išbandyti nedideliems ūkiams. Tai leidžia atpiginti dirbtiniu intelektu paremtus sprendimus tiek, kad juos galėtų naudoti ir smulkesni ūkiai. Tikimasi, kad tai leis 64 tūkstančiams Europos Sąjungos ūkių įdiegti modernias technologijas ir tapti draugiškesniais aplinkai, pelningesniais ir sėkmingesniais. „Farmtopia“ kuria ir diegia inovacijas alyvuogių, slyvų, avokadų, avių ir kitose žemės ūkio šakose. Lietuvai projekte atstovaujančios VšĮ AgriFood Lithuania DIH ir UAB Beta via inovuoja kanapių laukuose, bendradarbiaudamos su Šironijos ūkiu Molėtų rajone.
Lietuvai ES projekte atstovauja kanapės
Pramoninės kanapės tampa vis svarbesne žemės ūkio kultūra dėl savo tvarumo, pluošto savybių, dirvožemio gerinimo potencialo ir plataus panaudojimo bioekonomikoje. Tačiau jų auginimas reikalauja tikslios stebėsenos: nuo augimo dinamikos iki mikroelementų trūkumo, nuo drėgmės poreikio iki ligų prevencijos.
Būtent čia į pagalbą ateina nuotolinio stebėjimo technologijos ir dirbtinis intelektas. UAB Beta via kuria pažangią dirbtinio intelekto sistemą, skirtą pramoninių kanapių stebėsenai. Ši sistema apdoroja dronais surenkamus hiperspektrinius vaizdus, dirvožemio ir lapų mėginius, žemės jutiklių rodmenis.
Gautos išvados pateikiamos kaip interaktyvūs žemėlapiai, kurie atsinaujina realiu laiku ir leidžia laistyti ir tręšti tik ten, kur reikia, ir tiek, kiek reikia. Be to, ūkininkai gali tiksliai planuoti prevencines apsaugos priemones prieš ligų plitimą.
„Mūsų sistema ne tik matuoja, bet ir interpretuoja duomenis. Ūkininkas gauna ne tik vaizdą, bet ir veiksmų planą, paremtą tiksliu augalų ir dirvožemio vertinimu“, – teigia projekto technologijų vadovė Lietuvoje dr. Sonata Adomavičiūtė-Grabusovė.
Integruota su GIS žemėlapiais, ši technologija leidžia ūkininkams matyti bendrą laukų būklę. Tuo pačiu, ūkininkai gali vertinti ir kiekvieno augalo būklę 5 cm tikslumu. Taigi ūkininkavimas iš esmės tampa vis mažiau nuo likimo smūgių priklausomu tiksliuoju mokslu.
Ūkininkai gali drąsiai pereiti prie naujovių
UAB Beta via – ne naujokė precizinės žemdirbystės srityje. Jau daugiau nei dešimtmetį įmonė dirba su pažangiomis aplinkos stebėsenos ir agroinovacijų technologijomis, integruodama nuotolinio stebėjimo priemones, jutiklių tinklus, GIS sistemas ir dirbtinio intelekto algoritmus į praktinius sprendimus ūkininkams.
Vienas iš sėkmingiausių įmonės sukurtų produktų – kompleksinė tiksliosios žemdirbystės sistema „AgroSmart ūkiams 2.1“.
Įmonė aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, bendradarbiauja su moksliniais institutais, ūkininkų bendruomenėmis ir verslo partneriais visoje Europoje, kas leidžia kurti inovatyvias, praktiškai pritaikomas ir plačiam žemdirbių ratui prieinamas technologijas.
Ūkininkai, kurie nori išbandyti projekto „Farmtopia“ agroinovacijas, gali susisiekti su VšĮ AgriFood Lithuania DIH arba UAB Beta via.
Projektą „Farmtopia“ finansuoja Europos Sąjunga.
Farmtopia – ne utopija! Net ir maži ūkiai Lietuvoje naudojasi „Starlink“
Europos Horizonto programos projektas „Farmtopia“ sudaro galimybes smulkiems Lietuvos ūkiams išbandyti pačias pažangiausias technologijas. Apie tai – pokalbis su Šironijos ūkio savininku Andriumi Šironu. „Farmtopia“ projekto partneris – Šironijos ūkis Molėtų rajone. Tai – smulkus šeimos ūkis, kuriuo rūpinasi jau antra Šironų šeimos karta. Atkurtas senojoje prosenelių sodyboje, iki 2019 m. ūkis užsiėmė pienininkyste, tačiau ilgainiui perėjo prie augalininkystės, edukacijų ir paslaugų. Kalbamės su ūkininku Andriumi Šironu.
– Taigi kuo jūs užsiimate „Šironijoje“?
– Mūsų pagrindinė kultūra yra pluoštinės kanapės. Gaminame kanapių arbatą, sviestą, aliejų ir kitus produktus. Ilgainiui nusprendėme savo žiniomis, kraštovaizdžiu ir įspūdžiais dalintis su visuomene ir kviesti svečius į edukacijas, degustacijas ar pažintinį ūkio lankymą. Atvykę žmonės susipažįsta su visu pluoštinių kanapių gyvybės ciklu – nuo sėklos ir žemės ūkio technikos iki aliejaus ir arbatos gamybos procesų bei galutinių produktų. Mūsų smulkus ūkio dydis leidžia svečiams pamatyti ir lengvai suvokti procesus, pasimėgauti betarpišku bendravimu ir šalia kultūrinių laukų esančia natūralia gamta.
– O kuo pasinaudojote projekte „Farmtopia“ bendradarbiaudami su agroinovacijas kuriančiais mokslininkais?
– Pasinaudojome naujoviškais dirvožemio drėgnumo stebėjimais ir spektrografinėmis augalų nuotraukomis. Taip pat išbandžiau augalų biologinius preparatus, skirtus pagerinti augimo sąlygas. Dalyvavimas „Farmtopia“ projekte prisidėjo prie mūsų ūkio – atviro ir besidominčio inovacijomis bei mokslu – įvaizdžio. Dalyvaujant projekte buvo įdomu išbandyti garsųjį palydovinį Elono Musko „Starlink“, nes tam, kad visokie jutikliai, davikliai ir duomenų siuntimo įranga veiktų, būtinas geras ryšys. Juk mūsų ūkis nutolęs nuo miestų ir tankaus technologijų tinklo.
– Ar be Europos Sąjungos paramos galėtumėte išbandyti daugelį šių naujovių?
– Pasakysiu atvirai, be Europos Sąjungos paramos sudėtinga įsivaizduoti, iš kokių resursų maži ūkiai galėtų investuoti į inovacijų diegimą, konkuruodami su tos pačios srities didžiaisiais gamintojais. Per tokius projektus kaip „Farmtopia“ galime pamatyti ir netgi patikrinti rinkos naujienas, potencialius sprendimus ir jų lemiamus ūkio pokyčius. Be ES finansavimo tai būtų per brangu tiek pinigų, tiek laiko prasme.
Sakoma, kad inovacijų pritaikymas ūkyje yra brangus malonumas. Bet aš paprieštaraučiau, nes inovacijos žemės ūkyje jau seniai nebėra malonumas. Tai – būtinybė. Todėl smulkiems ūkiams yra patrauklūs dalijimosi ar paslaugų ekonomikos pagrindais siūlomi inovacijų sprendimai. Tik tokiu būdu galime naudotis debesijos paslaugomis, agreguotais kitų ūkių duomenimis ar sprendiniais.
– Ką patartumėte panašiems į jūsų ūkiams, kurie nori išlikti šiandieniniame žemės ūkyje?
– Man labai padėjo, kai aiškiai išsigryninau mūsų ūkio specializaciją. Taip pat patarčiau turėti ilgalaikes vizijas ir planus, o tuomet pagal tai stebėti rinkos naujoves, partnerius, konkurentus ir jų taikomus sprendimus. Nereikia aklai kopijuoti inovacijų madų. Reikia tiesiog kritiškai įsivertinti, kurios naujovės ir kokiu būdu gali atnešti konkurencinį pranašumą gamyboje. Labai linkėčiau pasinaudoti kitų jau atliktais darbais ir neeikvoti savo resursų tyrimams. Juk mes – ne tyrimų centrai, o gamybiniai ūkiai. Tokie projektai kaip „Farmtopia“ ir tokios įmonės kaip UAB „Beta via“ tikrai gali būti geras startas planuojant inovacijas savo ūkyje.
– Ačiū už pokalbį ir sėkmės!
Projekte „Farmtopia“ 22 partneriai iš 12 šalių kartu kuria agroinovacijas ir sudaro galimybes jas realiai išbandyti nedideliems ūkiams. Tai leidžia atpiginti dirbtiniu intelektu paremtus sprendinius tiek, kad juos galėtų naudoti ir smulkesni ūkiai. Tikimasi, kad tai leis 64 tūkstančiams Europos Sąjungos ūkių įdiegti modernias technologijas ir tapti draugiškesniais aplinkai, pelningesniais ir sėkmingesniais.
Projektą „Farmtopia“ finansuoja Europos Sąjunga.
Farmtopia – ne utopija! Didelėmis inovacijomis jau gali pasinaudoti ir mažieji ūkiai
Skaitmeninės inovacijos žemės ūkyje jau seniai nebestebina. Traktoriai, kurių nebereikia vairuoti, agronomija, paremta iš palydovų gautais duomenimis, robotizuotas melžimas ar bepiločių orlaivių vykdomas tręšimas yra daugelio šalių kaimo kasdienybė. Didžiausias iššūkis – kaip brangias technologijas padaryti prieinamas mažiems ūkiams. Šį uždavinį sprendžia Europos Horizonto programos finansuojamas projektas „Farmtopia“.
Projektas „Farmtopia“ suvienijo 22 partnerius iš 12 šalių, kad agroinovacijos taptų pigesnės ir prieinamesnės smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Tikimasi, kad tai leis 64 tūkstančiams Europos Sąjungos ūkių įdiegti modernias technologijas ir tapti draugiškesniais aplinkai, pelningesniais ir sėkmingesniais. Projekto mokslininkai bendradarbiauja su 9 atrinktais smulkiais ūkiais, kur išbandomas agroinovacijų poreikis, prieinamumas ir pritaikomumas.
Vienas iš naujausių XXI amžiaus agronomijos išradimų – hiperspektriniai bepiločiai orlaiviai (dronai). Ši technologija leidžia greitai ir tiksliai stebėti dirvožemio bei augalų būklės pokyčius visame lauke, ne tik pavienėse mėginių ėmimo vietose. Kiekvienas pikselis tokiame vaizde turi šimtus spektrinių kanalų, todėl galima aptikti net labai subtilius augalų fiziologinius pokyčius. Naudojant hiperspektrinius dronus galima fiksuoti mikro- ir makroelementų koncentracijas, jų dinamiką, vandens kiekį, be perteklinių tyrimų. Juos jau gali išbandyti Lietuvos ūkininkai.
Prie dronų pritvirtintos hiperspektrinės kameros fiksuoja šimtus siaurų spektrinių juostų augaluose, leidžiančių aptikti net menkiausius fiziologinius pokyčius. Taip ūkininkai gali įvertinti fotosintezės efektyvumą, augalų streso lygį ar azoto trūkumą ir pastebėti ligų ar kenkėjų židinius, dar prieš pasirodant vizualiems simptomams,. Tai leidžia tiksliai taikyti augalų apsaugos priemones tik ten, kur reikia. Taip mąžta sąnaudos ir saugoma aplinka.
Hiperspektrinės kameros ypatingai pasitarnauja, kai svarbu ne tik stebėti pasėlius, optimizuoti tręšimą, purškimą ir laistymą, bet ir užkirsti kelią neigiamiems padariniams. Dronai gali greitai ir tiksliai surinkti duomenis iš didelių teritorijų, o dirbtinis intelektas išanalizuoja ir vizualizuoja rezultatus. Remiantis spektriniais žemėlapiais, galima tiksliai nustatyti, kur ir kiek reikia trąšų ar pesticidų, taip sumažinant sąnaudas ir poveikį aplinkai. Tokie sprendimai ypač vertingi kalvotose ar sunkiai pasiekiamose vietovėse, kur tradicinė technika neefektyvi.
Integravus hiperspektrinius duomenis su GIS sistemomis ir dirbtinio intelekto algoritmais, ūkininkai gali kurti interaktyvius žemėlapius, kurie atsinaujina realiu laiku ir atspindi ne tik tai, kas matoma paviršiuje, bet ir tai, kas vyksta dirvožemyje bei augaluose. Tokie žemėlapiai leidžia tiksliai planuoti darbus, prognozuoti derlių, stebėti dirvožemio pokyčius ir priimti sprendimus, pagrįstus faktais, o ne intuicija.
„Hiperspektrinė analizė leidžia mums matyti augalų būklę molekuliniu lygmeniu. Mūsų tikslas – sukurti sprendimą, kuris ne tik matuoja, bet ir pataria. Ūkininkas gauna ne tik vaizdą, bet ir veiksmų planą“, – teigia projekto Farmtopia technologijų vadovė dr. Sonata Adomavičiūtė-Grabusovė.
Integravus hiperspektrinius duomenis su GIS sistemomis ir dirbtinio intelekto algoritmais, ūkininkai gali kurti interaktyvius žemėlapius, kurie atsinaujina realiu laiku ir atspindi ne tik tai, kas matoma paviršiuje, bet ir tai, kas vyksta dirvožemyje bei augaluose. Tokie žemėlapiai leidžia tiksliai planuoti darbus, prognozuoti derlių, stebėti dirvožemio pokyčius ir priimti sprendimus, pagrįstus faktais, o ne intuicija.
„Hiperspektrinė analizė leidžia mums matyti augalų būklę molekuliniu lygmeniu. Mūsų tikslas – sukurti sprendimą, kuris ne tik matuoja, bet ir pataria. Ūkininkas gauna ne tik vaizdą, bet ir veiksmų planą“, – teigia projekto Farmtopia technologijų vadovė dr. Sonata Adomavičiūtė-Grabusovė.
Tikslusis ūkininkavimas su hiperspektriniais dronais – tai ne tik technologinis šuolis, bet ir nauja ūkininkavimo filosofija, kurioje kiekvienas augalas stebimas, kiekvienas resursas naudojamas atsakingai, o kiekvienas sprendimas – pagrįstas duomenimis.
Lietuvai projekte „Farmtopia“ atstovauja VšĮ AgriFood Lithuania DIH ir UAB Betavia. Ūkininkai, kurie nori išbandyti arba daugiau sužinoti apie naująją pasėlių būklės stebėjimo technologiją, paremtą hiperspektrinių dronų naudojimu, gali kreiptis į šias organizacijas..
„Farmtopia“ projektas gavo Europos Sąjungos „Horizon Europe“ mokslinių tyrimų ir inovacijų programos finansavimą.
Esame taupūs, bet vis dar švaistome maistą. Kodėl?
Europoje jau ne vienerius metus kalbame apie tvarumą, žiedinės ekonomikos įgalinimą ir sąmoningesnį vartojimą. Nors esame užsibrėžę aiškius tikslus aplinkosaugos srityje, statistika rodo, jog iki jų dar teks nemažai padirbėti.
Suvaldyti atliekų srautų augimą – sudėtinga užduotis
Per pastarąjį dešimtmetį, 2010-2022 m. bendras ES susidarančių atliekų kiekis didėjo. Gera žinia nebent ta, jog jis augo gerokai lėčiau nei augo ekonomika. Ši indikacija rodo, jog žaliojo kurso priemonės visgi turėjo poveikį tiek ekonominiams, tiek socialiniams procesams Europos visuomenėse. Įdomu tai, jog didžiausią atliekų susidarymo sumažėjimą visgi lėmė tokie veiksniai kaip COVID-19 pandemija ir klimato politikos priemonės, o ne konkretūs atliekų prevencijos veiksmai.
Europos aplinkos agentūra šiemet paskelbė naują apžvalgą „Išvengti atliekų Europoje – progresas ir iššūkiai, dėmesį skiriant maisto švaistymui“. Dokumentas atkreipia dėmesį, jog 2022 m. visoje Europos Sąjungoje vienam asmeniui teko maždaug 132 kilogramai maisto atliekų, t. y. šiek tiek daugiau nei 59 mln. tonų, o jų poveikis aplinkai ir ekonomikai neabejotinai yra didelis.
Tiesa, lietuviai maistą yra linkę tausoti labiau nei vidutiniai europiečiai. Naujausi duomenys rodo, jog vidutiniškai per metus Lietuvos namų ūkiuose vienam asmeniui tenka 74,5 kg maisto atliekų. Nors ženkliai mažiau, nei ES vidurkis, vis dar išmetame labai daug maisto. Tai konkreti sritis, kurioje inovacijos jau šiandien gali kurti tikrą pokytį.
Progresas yra, bet reikalinga jį spartinti
Šalys narės jau įgyvendina ne vieną iniciatyvą, kuriomis siekiama sumažinti maisto atliekų kiekius. Tarp jų ir įvairios informacinės kampanijos, geresni stebėsenos įrankiai, palankesnė teisinė bazė. Nesnaudžia ir pati bendrija. Siekdama spartesnės pažangos, ES yra finišo tiesiojoje siekiant priimti du privalomus maisto atliekų mažinimo tikslus, kuriuos ES valstybės narės turi pasiekti iki 2030 m. Šie tikslai apima siekį 10 proc. sumažinti maisto atliekų kiekį perdirbimo ir gamybos procesuose ir 30 proc. sumažinti maisto atliekų kiekį vienam gyventojui mažmeninės prekybos ir vartotojų lygmeniu.
Maisto atliekos sudaro apie 16 proc. visų ES maisto sistemos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Europos Komisijos duomenimis, ekonominiai nuostoliai dėl išmetamo maisto kasmet siekia 132 mlrd. eurų. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat pažymi, jog be didžiulio finansinio nuostolio, maisto švaistymas taip pat reiškia ir prarandamus visus jo gamybai reikalingus išteklius: dirvožemį, vandenį ir energiją.
Dėmesys nuo pirmo žingsnio
Dar 2020 m. Jungtinės Tautos paskelbė skaičiavimus, jog maždaug 13% viso pasaulio maisto yra prarandama maisto grandinės dalyje nuo derliaus nuėmimo iki prekyvietės. Europos Komisijos duomenimis, apie 30 % Europoje užaugintų vaisių ir daržovių paskirstymo metu (t. y. ūkiuose, didmeninės prekybos įmonėse, prekybos centruose) yra išimami iš rinkos vien dėl to, kad neatitinka kosmetikos rinkodaros standartų - yra per maži, deformuoti ar turi spalvos trūkumų, - ir yra perdirbami, naudojami gyvūnų pašarams arba išmetami.
Būtent šioje srityje gali pasitarnauti inovatyvus požiūris ir modernios technologijos, padedančios valdyti ir planuoti derliaus procesus. Naujausi technologiniai sprendimai jau šiandien gali padėti, pavyzdžiui, daržovių augintojams efektyviau stebėti augalus, fiksuoti galimas ligas, identifikuoti kenkėjus ar pasikeitusias aplinkos sąlygas, matuoti ir vertinti daržovių formą, spalvą, sunokimo lygį.
Sprendimas – inovacijos
Šia kryptimi veikia ir tarptautinės iniciatyvos ZeroW 46 partnerių komanda iš 16 Europos šalių. Partneriai kryptingai dirba siekiant padėti šiandienos maisto sistemoms transformuotis perpus sumažinant maisto praradimus ir švaistymą iki 2030 m. ir siekiant beveik nulinių tikslų iki 2050. Šis vizionieriškas požiūris plėtojamas ir mūsų šalies maisto ekosistemoje, kuriai naujus sprendimus pristato keturių partnerių komanda: Agrifood Lithuania DIH, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija, Lietuvos daržovių augintojų asociacija ir technologinių sprendimų įmonė Beta Via.
Lietuvoje veikiančioje Sisteminių inovacijų gyvojoje laboratorijoje plėtojamas sprendimas, skirtas vienai plačiausiai vartojamų daržovių pasaulyje – pomidorams – stebėti. Pasaulyje kasmet suvartojama apie 190 milijonų tonų pomidorų, todėl efektyvus jų auginimas yra ypač reikšmingas. Partneriai mūsų šalyje plėtoja pažangią stebėsenos sistemą, padedančią ūkininkams planuoti derlių ir optimizuoti darbus naudojant kompiuterinę regą ir dirbtinį intelektą, o ūkiams – pasirengti efektyviai priimti naujus sprendimus ir integruoti juos į savo ūkių veiklą.
Suskaičiuotos populiariausios pasaulyje daržovės
Kuriamoje sistemoje naudojamos kelios kameros pomidorų augalams fiksuoti, kurie vėliau apdorojami specializuota pagal užsakymą sukurta analizės programine įranga. Šioje programinėje įrangoje įdiegti mašininio mokymosi modeliai, skirti pomidorų vaisiams atpažinti ir suskaičiuoti, jų sunokimui ir svoriui įvertinti vien iš vaizdų.
Programinė įranga, remdamasi šia vizualine duomenų analize, prognozuoja būsimą pomidorų derlių. Ūkininkai gali naudotis šiomis įžvalgomis naudodamiesi interaktyvia internetine prietaisų švieslente, todėl gali priimti duomenimis pagrįstus sprendimus ir efektyviau valdyti derlių. Taigi sprendimai, galintys padėti efektyviau planuoti derlių, šiandien jau yra. Jų nestinga ne tik daržovių auginimo srityje, bet ir kitose agromaisto sektoriaus erdvėse.
Maisto švaistymo mažinimas – mūsų visų reikalas
Nors pažanga akivaizdi, sprendimus, kaip sumažinti maisto švaistymą, dar reikia ir efektyviai įgyvendinti, būti atviriems ir norėti pokyčių. Tam būtinas visų: ūkininkų, verslo, politikos formuotojų ir, svarbiausia, kiekvieno vartotojo – įsitraukimas. Technologijos jau šiandien siūlo sprendimus, kurie leidžia veikti tikslingai, efektyviai ir tvariai. Tačiau be sąmoningo požiūrio pokytis bus lėtas. Tik nuosekliai derindami inovacijas, švietimą ir atsakingą vartojimą galime pasiekti realią pažangą – ne tik skaičiais, bet ir gyvenimo kokybe bei pagarba aplinkai. Švaistyti mažiau reiškia rūpintis daugiau.
Kai tradicijos susitinka su technologijomis: AgroMaisto forumas 2025
Lapkričio 26 Vilniuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, vyko skaitmeninių inovacijų centro ir klasterio AgriFood Lithuania drauge su partneriais organizuotas AgroMaisto Forumas 2025. Jau šeštus metus iš eilės vykstantis forumas šiemet sulaukė daugiau nei 400 svečių bei daugiau nei 60 kalbėtojų tiek iš Lietuvos, tiek iš visos Europos. Kaip ir kasmet, renginys subūrė svarbiausių sektoriui institucijų vadovus, sprendimų priėmėjus, verslo lyderius ir nevyriausybinių organizacijų atstovus į dieną, pilną išsamių diskusijų apie agromaisto sektoriaus ateitį.
Renginį atidarė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, savo sveikinimo kalboje pabrėžęs, jog į forumą dalyviai susirinko aptarti naujausių sektoriaus tendencijų bei ieškoti inovatyvių sprendimų, kaip ateityje gyvens žemdirbiai, kaip vystysis maisto pramonė ir kaip užtikrinsime saugią maisto ateitį visiems. Seimo Pirmininkas taip pat padėkos raštais pagerbė žemės ūkio ir maisto sektoriaus lyderius, kuriančius ir diegiančius inovacijas.
Už jaunimo skatinimą ūkininkauti, moterų verslumo skatinimą žemės ūkyje, inovacijų diegimą ir dalyvavimą įvairiose inovatyviose iniciatyvose bei aktyvų žemės ūkio ir kaimiškų vietovių verslumo garsinimą apdovanojimas įteiktas Aivaro ir Paulinos Jonučių pieno ūkiui.
Apdovanojimas už regeneracinės žemdirbystės standartų kūrimą, bioekonomikos skatinimą ir Baltijos regiono lyderystę kuriant inovacijas ekologiniuose ūkiuose įteiktas Niels Peter Pretzmann, Farmers Circle įkūrėjui.
Galiausiai, už aktyvų dalyvavimą tarptautiniuose pilotiniuose projektuose, inovacijų diegimo iniciatyvas Lietuvos maisto ir gėrimų sektoriuje bei glaudų bendradarbiavimą su agromaisto inovacijų ekosistema apdovanota įmonės „Birštono Mineraliniai Vandenys“ direktorė Aistė Miliūtė.
AgroMaisto Forumo programa ekosistemą nagrinėjo įvairiais pjūviais. Čia dalyviai galėjo dalyvauti pokalbiuose apie gyvąsias laboratorijas, socialines inovacijas ir baltymų transformaciją, anglies kreditus, investicijas ir daug kitų temų. Forumą pradėjo politinė diskusija apie Europos maisto saugumo stiprinimą per inovacijas, politikos priemones ir investicijas. Diskusijoje aiškiai nuskambėjo, kad ūkininkams šiandien svarbiausia – stabilumas, mažesnė biurokratija ir realiai prieinami sprendimai, mažinantys kaštus.
Ekspertai pabrėžė, jog geopolitinis spaudimas ir klimato kaitos rizikos dar labiau išryškina poreikį turėti paprastesnes ir aiškesnes taisykles, mažiau patikrų, daugiau lankstumo bei greitesnį inovacijų diegimą ūkiuose. Lietuvai svarbu užsitikrinti tvarią ES paramą 2028–2034 m. biudžete, stiprinti energijos efektyvumą, skatinti skaitmenizaciją ir investicijas į technologijas, kurios mažina rizikas ir didina derlingumą. Ūkininkams tai reiškia aiškų politinį signalą: maisto gamyba tampa strateginiu prioritetu Europoje, o artimiausiais metais taisyklės bei paramos priemonės bus orientuotos į praktinį palengvinimą, o ne papildomus reikalavimus.
Diskusijoje apie investicijų į žemės ūkį svarbą dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė akcentavo, jog vienas iš komiteto akiratyje esančių klausimų, kaip padėti žemės ūkio sektoriui kurti daugiau pridėtinės vertės:
„Norime, kad mūsų žemės ūkis būtų pasiruošęs priimti investicijas ir taptų labiau konkurencingas kitų Europos Sąjungos šalių kontekste. Siekiame, kad Lietuvoje daugiau perdirbinėtume produkcijos, o mažiau išvežtumėme žaliavos, nes, pavyzdžiui, grūdų gaminame kelis kartus daugiau, nei jų suvartojame, tad didžiąją dalį jų išvežame. Turime padėti pramonei gaminti iš jų produktus ir jau juos eksportuoti, taip sukuriant didesnę pridėtinę vertę.“
Ambiciją kurti didesnę pridėtinę vertė Lietuvoje formulavo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius: „Mūsų šalis turi stiprią žaliavų bazę ir profesionalius perdirbėjus, tačiau vis dar daug eksportuojame žaliavas. Tai reiškia, kad didelė pridėtinės vertės dalis sukuriama jau nebe Lietuvoje“, – sakė LPK prezidentas. Pasak jo, norint judėti į priekį, turėtume Lietuvoje gaminti daugiau galutinių produktų, investuoti į technologijas ir maisto inovacijas, užtikrinti konkurencingą elektros kainą pramonei, stiprinti regionus, kuriuose maisto pramonė kuria stabilias darbo vietas ir turėti aiškią, nuoseklią valstybės politiką visai agromaisto grandinei.
Daiva Jakaitė, Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė, AgroMaisto Forume pristatė, kad ES institucijos pasiekė susitarimą dėl bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimo. Naujovės apima mažesnę administracinę naštą, retesnes patikras (ne dažniau kaip kartą per metus), supaprastintus ekologinių ūkių reikalavimus ir galimybę išlaikyti žemės dirbamumo statusą be papildomo arimo. Smulkiesiems ūkininkams parama didinama iki 3000 Eur, o verslo plėtros išmoka – iki 75 000 Eur. Susitarimas dar turi būti patvirtintas Europos Parlamente ir ES Taryboje, o naujos taisyklės įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.
Atsakymo į klausimą, kaip viešosios ir privačios investicijos gali pagreitinti inovacijų diegimą visais lygmenimis, taip pat ieškojo ir diskusijoje dalyvavęs „Kauno Grūdai“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius. Diskusijoje aptartas platus investicijų spektras: nuo pažangiausių technologijų, primenančių kosmines, iki jau laiko patikrintų:
„Kai kurios investicijos yra labai pažangios ir modernios. Mūsų įmonėje tikrai turime daugybę robotų, automatizavimo sprendimų ir programinių įrangų, kurios padeda sekti duomenis realiu laiku, tad kiekvieną sekundę žinome, kas ir kaip vyksta mūsų linijose. Šia prasme, galime sutikti, kad turime ir tam tikrų kosminių investicijų. Bet didelė dalis investicijų yra senos geros investicijos. Su kolegomis kaip tik ir diskutavome, kad tos senos geros investicijos neretai yra geriau už kažką naujo ir labai rizikingo. Svarbiausia ir mums, ir visam sektoriui išlikti pažangiems, stebėti, kas vyksta pasaulyje, domėtis tiek naujais dalykais, tiek ir tuo, ką galima šiek tiek patvarkyti jau egzistuojančiais sprendimais“ – skirtingų tipų investicijų svarbą akcentavo A. Pranckevičius.
AgroMaisto Forumo organizatorė Kristina Šermukšnytė apibendrino, jog kaip ir kasmet į Forumą susirinko svarbiausi agromaisto sektoriaus lyderiai: „Telkti ekosistemą, burti žmones bendriems pokalbiams, diskusijoms, naujoms pažintims, stiprinti Lietuvos agromaisto sektoriaus ryšius su užsienio partneriais ir yra AgriFood Lithuania kasmet organizuojamo renginio tikslas. Šių metų Forumas dar kartą patvirtino, jog svarbiausia – žmonės. Susitikti, kalbėtis, išgirsti skirtingas nuomones ir svarbiausia, nors ir nedideliais žingsneliais judėti į priekį, imtis veiksmų, spręsti iššūkius, kurti naujoves ir toliau kalbėtis.“
AgroMaisto Forumas 2025 dar kartą patvirtino, kad Lietuvos ir Europos agromaisto sektorius yra pasirengęs pokyčiams, o pažangių sprendimų paieška tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Renginys ne tik sustiprino sektoriaus dalyvių tarpusavio ryšius, bet ir paskatino naujas partnerystes, idėjas bei iniciatyvas, kurios, tikėtina, taps ateities proveržio pagrindu. Organizatoriai viliasi, kad forumo metu užsimezgusios diskusijos virs konkrečiais veiksmais, o AgroMaisto Forumas ir toliau išliks svarbia susitikimo ir krypties formavimo platforma visam sektoriui.
Renginio nuotraukos: NUORODA
Kas būtų, jei tvarumas ūkiuose prasidėtų ne nuo draudimų, o nuo mažų postūmių?
Būtent šiuo klausimu 2025 m. lapkričio 4 d. Vilniuje prasidėjo PRUDENT projekto kūrybinės dirbtuvės — praktinis susitikimas, kuriame buvo ieškoma naujų būdų padėti ūkiams pereiti prie tvaresnių sprendimų. Dirbtuvėse dalyvavo skirtingų sektorių atstovai: ūkininkai, konsultantai, mokslo bendruomenė, technologijų kūrėjai ir viešojo sektoriaus atstovai. Visi jie susirinko vienoje erdvėje kurti sprendimų, pritaikytų realiems Lietuvos žemės ūkio iššūkiams.
Tai buvo gilinimasis į tai, kaip elgsenos ekonomika, agronomija ir skaitmeniniai sprendimai gali veikti kartu, kad tvarumas ūkiuose būtų pasiekiamas paprasčiau ir praktiškiau.
Kaip gimsta elgsenos sprendimai ūkininkams
Vienas iš pagrindinių dirbtuvių tikslų buvo suprasti, kokie psichologiniai, informaciniai ir praktiniai barjerai trukdo įgyvendinti tvaresnes praktikas. Dalyviai savo patirtimi parodė, kad ūkininkų sprendimų aplinka yra sudėtinga: daug tarpusavyje nesusijusios informacijos, nemažai pareiginių reikalavimų, nuolat kintančios taisyklės ir ribotas laikas. Šioje aplinkoje žalieji postūmiai gali atlikti svarbų vaidmenį — padėti ūkininkui tinkamu momentu priimti tinkamą sprendimą.
Dirbtuvių metu buvo identifikuoti konkretūs barjerai ir situacijos, kuriose elgsenos intervencijos gali veikti efektyviausiai. Diskusijos parodė, kad iššūkis slypi ne technologijų stokoje, bet informacijos pateikimo būduose ir naudotojų patirtyje.
NMA įžvalgos: administracinių procesų pusė
Svarbi dirbtuvių dalis buvo viešojo sektoriaus įsitraukimas. Tomo Orlicko, NMA direktoriaus pavaduotojo, įžvalgos suteikė diskusijoms aiškesnio struktūrinio konteksto. Jo komentarai padėjo nustatyti, kur elgsenos sprendimai galėtų sumažinti administracinę naštą, supaprastinti informacijos teikimą ir aiškiau suformuoti ūkininkams reikalingus veiksmus. Tai leido rasti jungtį tarp mokslinių elgsenos teorijų ir realios administracinės sistemos, su kuria ūkininkai susiduria kasdien.
Skaitmeninių sprendimų vertinimas: ką galėtų pasiūlyti technologijos
Antrojoje dirbtuvių dalyje dėmesys buvo skirtas tam, kokie skaitmeniniai sprendimai — pristatyti projekto techninėje vizijoje — galėtų būti naudingi ūkininkams. Dalyviams buvo pateiktos trijų modulių koncepcijos:
- komunikacijos platforma, skirta dalytis patirtimis ir mokytis vieniems iš kitų;
- pranešimų ir priminimų sistema, teikianti aktualią informaciją tinkamu laiku;
- dirbtinio intelekto asistentas, galintis paaiškinti taisykles, padėti suprasti reikalavimus ir pasiūlyti personalizuotas rekomendacijas.
Šioje sesijoje buvo renkama reali ūkininkų ir kitų dalyvių nuomonė: kokios funkcijos būtų naudingiausios, kaip turėtų atrodyti informacijos pateikimas, kokio tipo pagalba būtų suprantamiausia, o kuri nereikalinga. Gautas grįžtamasis ryšys padėjo aiškiau suprasti, kokios skaitmeninės funkcijos turi didžiausią potencialą būti pritaikytos realiame ūkyje. Dirbtuvės leido:
- aiškiai identifikuoti elgsenos barjerus, su kuriais susiduria ūkininkai;
- išgryninti galimus žaliuosius postūmius;
- įvertinti būsimų skaitmeninių įrankių naudotojų lūkesčius;
- suprasti, kokio tipo informacija ūkininkams yra reikalingiausia ir suprantamiausia;
- aptarti administracinių procesų supaprastinimo galimybes kartu su NMA.
Ši informacija sudaro tvirtą pagrindą tolesniems projekto etapams. Remiantis dirbtuvių rezultatais, bus tobulinamos elgsenos intervencijos ir pradėtas skaitmeninių sprendimų prototipavimas. 2026 m. planuojama pradėti lauko ir natūralius experimentus, kurie padės įvertinti, kaip žalieji postūmiai ir skaitmeniniai įrankiai veikia realiame ūkyje.
AgriFood Lithuania ir toliau telks žemės ūkio, mokslo, technologijų ir viešojo sektoriaus bendruomenes, kad šie sprendimai būtų pagrįsti realiais poreikiais ir galėtų būti išbandyti praktikoje.
STELLA projekto pažanga Lietuvoje
Pirmojo etapo (1–18 mėn.) apžvalga
Per pirmuosius aštuoniolika mėnesių STELLA projekto įgyvendinimo laikotarpio AgriFood Lithuania DIH (AFL) atliko pagrindinį darbą Lietuvoje – išbandė, kaip pažangios kenkėjų stebėsenos technologijos gali veikti realiomis ūkininkavimo sąlygomis. Šis etapas tapo tvirtu pagrindu tolesniam technologijų diegimui ir duomenų analizės tobulinimui, jungiant mokslinius tyrimus, skaitmeninius įrankius ir kasdienę žemės ūkio praktiką.
Bandomoji veikla buvo sutelkta pietų Lietuvoje, „Valuckų ūkyje“, viename stambiausių bulvių augintojų šalyje, kur kasmet bulvės auginamos apie 500 hektarų plote. AFL čia sukūrė duomenų rinkimo ir analizės infrastruktūrą, sujungiančią lauko stebėseną, meteorologinius duomenis ir vizualinius stebėjimus.
Technologijos dirvožemyje – stebėsenos sprendimų diegimas
2024 m. pavasarį AFL įrengė keturias automatizuotas vabzdžių gaudykles, skirtas kenkėjų populiacijų aktyvumui fiksuoti, o dviejose iš jų integravo meteorologines s
toteles, matuojančias temperatūrą, drėgmę, vėjo kryptį ir kritulius. Be to, 12 laukų (2–19 ha) buvo stebimi palydovinių duomenų pagrindu, siekiant sukurti bendrą laukų būklės vaizdą ir sujungti jį su vietiniais matavimais.
2025 m. vegetacijos sezono rezultatai atskleidė aiškų dėsningumą: amarų (Aphididae) aktyvumas pradėjo reikštis ankstyvame bulvių augimo tarpsnyje, tačiau dėl neįprastai lietingos ir vėsios vasaros Bulvių lapų susisukimo viruso (PLRV) plitimas buvo ribotas. Šis kontrastas tarp biologinės rizikos ir meteorologinių sąlygų tapo vertingu šaltiniu tobulinant ankstyvojo perspėjimo metodikas ir nustatant tikslesnius stebėsenos laikotarpius.
Ūkininkų įtrauktis ir abipusė nauda
Bendradarbiavimas su „Valuckų ūkiu“ tapo ne tik technologiniu, bet ir žmogišku projektu. AFL komanda kartu su ūkio agronomais sprendė įrangos įrengimo, priežiūros ir duomenų perdavimo klausimus, periodiškai lankė laukus ir aptarė pirminius rezultatus.
Tokie tiesioginiai kontaktai leido įvertinti, kaip inovacijos veikia kasdieniame ūkininkavimo ritme – nuo kenkėjų fiksavimo iki sprendimų, kada purkšti, o kada palaukti. Ūkis teikė vertingas įžvalgas apie įrangos patikimumą ir realų jos poveikį planuojant apsaugos darbus.
Žinių sklaida ir bendradarbiavimas
AFL aktyviai dalijosi patirtimi ir pasiekimais nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu. Projektas pristatytas renginyje „Metų ūkis 2024“ Vilkaviškyje, kuriame dalyvavo per 100 regiono ūkininkų, ir tarptautinėje dirbtuvėje „Pest Detection Tools feat. Lithuanian Pilot“ (2025 m. birželį), kur susirinko daugiau nei 50 žemės ūkio inovacijų ekspertų.
Tokie renginiai tapo svarbia platforma diskusijoms tarp mokslininkų, ūkininkų ir politikos formuotojų apie tai, kaip duomenų analizė ir išmaniosios technologijos gali tapti kasdieniu ūkininkavimo įrankiu.
Iššūkiai ir pamokos
Pirmasis etapas (M1–M18) parodė, kad net pažangiausios technologijos priklauso nuo gamtos. Lietinga 2025 m. vasara kartais trikdė įrangos darbą, todėl buvo svarbu sukurti duomenų sinchronizacijos procedūras tarp palydovinių ir vietinių šaltinių.
Vis dėlto šie iššūkiai išryškino pagrindinę projekto stiprybę – gebėjimą greitai prisitaikyti ir mokytis iš lauko duomenų. AFL komanda akcentavo, kad ūkininkų įsitraukimas ir atvirumas naujovėms yra ne mažiau svarbūs nei pati technologija.
Tolesni žingsniai
Ateinančiu laikotarpiu AFL planuoja išplėsti stebėsenos apimtis ir integruoti papildomas duomenų analizės priemonės, leisiančias dar tiksliau prognozuoti kenkėjų rizikas. Toliau bus stiprinamas ryšys tarp mokslo, technologijų ir žemės ūkio praktikos – siekiant, kad skaitmeniniai sprendimai taptų įprasta ūkininkavimo dalimi, o ne išimtimi.
Synergy Days 2025: stiprėjantys ryšiai ir naujos galimybės
Šių metų Synergy Days 2025 Roterdame subūrė pirmaujančius Europos inovatorius, politikos formuotojus, klasterius ir skaitmeninės transformacijos ekspertus agro-maisto bei bioekonomikos sektoriuose. Agrifood Lithuania DIH komandai tai buvo įkvepianti dviejų dienų kelionė, kupina prasmingų pokalbių, žinių mainų ir susitikimų su partneriais iš šešių projektų, kuriuose aktyviai dalyvaujame: HIGHFIVE, SIXFOLD, 4Growth, ARGONAUT, VALERECO ir Farmtopia.
Diskutuojant dirbtuvėse, klausantis pranešimų, pristatant sprendimus ar kalbantis neformaliai, visur skambėjo ta pati žinutė: Europos skaitmeninė ir tvarumo transformacija tampa realybe tada, kai bendradarbiavimas virsta konkrečiais veiksmais.
HIGHFIVE: tikrieji MVĮ poreikiai – pirmoje vietoje
Susitikimas su HIGHFIVE bendruomene dar kartą priminė, kuo šis projektas ypatingas jo žmogiškumu paremtu požiūriu į skaitmeninę transformaciją. HIGHFIVE skatina inovatorius pradėti nuo problemos, o ne nuo įrankio, padedant maisto pramonės MVĮ rasti sprendimus, pritaikytus realiems iššūkiams. Energijos taupymo, kokybės stebėsenos ir kitų technologinių sprendimų sėkmės istorijos rodo, ką galima pasiekti glaudžiai bendradarbiaujant klasteriams ir technologijų tiekėjams. Mums tai buvo ne tik šiltas susitikimas su pažįstamais partneriais, bet ir priminimas apie bendrą misiją – kurti išmanesnę, tvaresnę ir stipresnę maisto pramonę.
SIXFOLD: kaip bandomuosius projektus paversti ilgalaike realybe
Sesijoje, kurią vedė koordinatorius Markus Ojala, SIXFOLD pristatė ambicingą viziją dėl duomenimis grįsto, atsparaus ir mažai poveikį aplinkai darančio maisto perdirbimo. Bendrų dirbtuvių su HIGHFIVE ir SS4AF metu iškilo svarbus klausimas: kaip paversti technologinius bandymus kasdiene praktika? Diskusijos apie fotoniką, duomenų naudojimą ir kokybės stebėseną atskleidė, kokią didelę vertę kuria tarpdisciplinis bendradarbiavimas. Agrifood Lithuania dalyvavimas šiame projekte dar kartą patvirtino mūsų siekį padėti maisto įmonėms diegti inovacijas, kurios kuria efektyvesnę, skaidresnę ir ateičiai pasirengusią gamybą.
4Growth: kaip duomenų erdvės ir sąveika keičia sektoriaus ateitį
4Growth projektas akcentavo, kaip bendros duomenų erdvės, sąveikumas ir koordinuotos skaitmeninės priemonės gali formuoti agro-maisto ir miškininkystės ateitį. Nuo mūsų Vizualizacijos platformos demonstracijų iki dalyvavimo dirbtuvėse apie robotiką, dirbtinį intelektą ir duomenų erdves – kartu ieškojome būdų, kaip įveikti vadinamąją „mirties slėnio“ problemą tarp mokslinių tyrimų ir realaus taikymo. Dalyvavimas 4Growth projekte leidžia mums būti Europos duomenimis grindžiamos transformacijos centre – stiprinant inovacijas, kurios yra mastelio, patikimos ir naudingos visai ekosistemai.
ARGONAUT: žiedinės bioekonomikos skaitmenizavimo keliu
Su ARGONAUT projektu į pirmą planą iškilo žiediškumo tema – diskusijos apie dirbtinį intelektą, blockchain technologijas ir skaitmeninius produktų pasus parodė, koks svarbus skaidrumas ir duomenų valdymas bioekonomikos vertės grandinėse. Sesijose su EFRA ir bi0space nagrinėjome du svarbius klausimus: kaip sukurti veikiančius verslo modelius DI pagrįstoms platformoms? Ir kaip sumažinti skaitmeninių produktų pasų diegimo barjerus? Šios įžvalgos pabrėžė, kad skaitmeninės žiedinės ekonomikos pažanga remiasi pasitikėjimu, sąveika ir kolektyviniu valdymu.
VALERECO: ankštiniai augalai, Living Labs ir agroekologijos ateitis
VALERECO pademonstravo, kaip Living Labs metodai gali skatinti agroekologines inovacijas ir kurti įvairovę puoselėjančias ankštinių augalų sistemas. Dirbtuvės, organizuotos kartu su Hungry Ecocities ir BIOFIN-EU, atskleidė praktinių eksperimentų bei tarpsektorinio bendradarbiavimo galią. „Agrifood Lithuania“ dalyvavimas VALERECO projekte reiškia indėlį į realius pokyčius: tvaresnes ankštinių sistemų plėtros galimybes, didesnę biologinę įvairovę ir stipresnį ūkininkų inovatyvumą.
Farmtopia: atvirumas, etika ir ūkininkui draugiškos technologijos
Farmtopia stendas ir dirbtuvės pristatė, kaip atvirojo kodo įrankiai, pakartotinai naudojami programinės įrangos komponentai ir realūs pilotai transformuoja skaitmeninį ūkininkavimą. Projektas daug dėmesio skyrė etikai, žmogaus teisėms ir technologijų prieinamumui – temoms, kurios ypač svarbios kuriant tvarius sprendimus smulkiesiems ūkininkams. Mums dalyvavimas Farmtopia projekte reiškia skaitmeninės įtraukties stiprinimą ir technologijų, kurios tarnauja realiems ūkininkų poreikiams, kūrimą.
Kartu tampame stipresni: pagrindinės įžvalgos iš Synergy Days 2025
Visuose projektuose atsikartojo viena mintis: inovacijos auga ten, kur klesti bendradarbiavimas. Nesvarbu, ar kalbėjome apie DI žiedinei ekonomikai, duomenų erdves miškininkystei, fotoniką maisto pramonei ar atvirąsias technologijas ūkininkams – visur jautėme tą pačią kryptį: Europa juda į priekį tuomet, kai sprendimai kuriami kartu, o ne atskirai.
„Agrifood Lithuania“ komandai Synergy Days 2025 buvo ne tik renginys. Tai buvo šventė bendrų vertybių, sutampančių tikslų ir gyvybingo inovacijų tinklo, kuris ir toliau peržengia galimybių ribas agro-maisto ir bioekonomikos sektoriuose. Į Lietuvą grįžtome įkvėpti, motyvuoti ir didžiuodamiesi galėdami prisidėti prie šešių ambicingų Europos iniciatyvų, darančių tikrą poveikį žalesnei ir išmanesnei ateičiai.
EIT Food week | Agrifuture 2025: įgūdžiai tvarioms maisto inovacijoms
AgriFuture 2025: Įgūdžiai tvarioms maisto inovacijoms
Data: 2025 10 20 – 28, Finalinė sesija 2025.10.28
Vieta: Kauno kolegija
Kalba: Lietuvių
Tai EIT Food ir AgriFood Lithuania DIH organizuojami mokymai, skirti studentams, norintiems įgyti praktinių žinių ir įgūdžių tvarių maisto inovacijų srityje. Mokymai padės geriau suprasti agromaisto sektoriaus iššūkius, perspektyvas ir karjeros galimybes bei skatins jaunus žmones prisidėti prie sektoriaus transformacijos.
Mokymų tikslai:
• Didinti studentų supratimą ir suteikti praktinių žinių apie verslo kūrimą agromaisto sektoriuje.
• Ugdyti gebėjimą analizuoti problemas ir ieškoti inovatyvių sprendimų.
• Skatinti studentus rinktis karjerą agromaisto sektoriuje ir įsilieti į šią ekosistemą.
Dalyviai susipažins su baltymų įvairovės ir naujų produktų inovacijomis, žiedinės bioekonomikos sprendimais, klimato neutralumo strategijomis, skaitmeniniais įrankiais verslui.
Mokymų metu studentai kurs grupinius projektus, analizuos realius agromaisto iššūkius ir ieškos kūrybiškų sprendimų. Baigiamajame seminare, kuris vyks spalio 28 d., dalyviai pristatys savo parengtas prezentacijas bei išklausys verslo atstovų pranešimų.
Šie mokymai - tai puiki galimybė sustiprinti žinias, praplėsti akiratį ir pasiruošti ateities karjerai tvaraus agromaisto sektoriuje.
Mokymai organizuojami kartu su EIT Food - didžiausia pasaulyje maisto inovacijų bendruomene - ir Kauno kolegija. Ačiū partneriams už bendradarbiavimą ir palaikymą!
Technologijos ir inovacijos, keičiančios žemės ūkio ir maisto pramonę
Š. m. rugsėjo 30 d. – spalio 1 d. Briuselyje ir Levene (Belgija) įvyko baigiamasis tarptautinės iniciatyvos HighFive renginys „Smart food factory“. HighFive tikslas – išbandyti aukštųjų technologijų inovacijas žemės ūkio maisto produktų pramonėje ir keistis geriausia praktika bei skirtingais metodais.
Renginys užbaigė trejų metų ciklą, kurio metu buvo įgyvendinama HighFive iniciatyva. Jos bendras biudžetas siekė 11,6 mln. Eur, iš kurių 8,2 mln. Eur sudaro Europos Sąjungos (ES) lėšos. Projekto metu buvo suburti 33 partneriai, įskaitant 15 klasterių ir 18 mažų bei vidutinių įmonių (MVĮ), o jo veiklos buvo vykdomas 9 šalyse. Projekto įgyvendinimo metu net 45 MVĮ investavo į skaitmenines inovacijas, o 27 skaitmeniniai sprendimai buvo įgyvendinti arba yra parengti rinkai. Šiame junginyje dalyvavo ir Lietuvos įmonės bei klasteriai, o Lietuvos atstovų dalyvavimas įvyko Agrifood Lithuania dėka.
Baigiamajame projekto renginyje buvo pristatyti 25 inovacijomis ir naujausiais technologiniais sprendimais paremti ir įgyvendinti projektai, apimantys dirbtinio intelekto, nanotechnologijų, robotikos, spektrografinės įrangos ir kt. įrankių panaudojimą, tam, kad maisto produkcija būtų pagaminama sunaudojant kuo mažiau gamtos išteklių, didinant gamybos efektyvumą projektų metu sukurtomis naujomis rinkų stebėsenos ir prognozavimo priemonėmis.
Apibendrinant minimus projektus, galima išskirti šiuos aspektus:
1. Įgyvendinant projektus, sistemingai diegiami procesuose naudojami jutikliai, kompiuterinė įranga ir valdikliai, kad korekcijos vyktų vystant gamybą. Tai mažina rankinį darbą ir klaidų tikimybę, o sprendimų priėmimas remiasi operatyviais duomenimis.
2. Daugelyje iniciatyvų kuriamos gamybinio lygio skaitmeninės jungtys, kurios sujungia cecho, tiekimo ir finansinius duomenis, kad būtų uždarytas valdymo ciklas.
3. Dažniausiai matuojamas tvarumo poveikis. Projektai pateikia išmatuojamus energijos, vandens, atliekų ir CO₂ sumažinimo rodiklius.
4. Sprendimai transformuoja atsekamumą nuo pradinio iki galutinio taško ir perkelia kokybės kontrolę iš duomenų imčių į pilno srauto stebėseną, o to rezultatas yra greitesnės procesų korekcijos ir mažesnė užsakymų atšaukimų rizika.
5. Žiedinės vertės kūrimas ir resursų efektyvumas. Dalis projektų tiesiogiai kuria žiedines praktikas (vandens pakartotinis naudojimas, šalutinių nuotekų pakartotinis naudojimas), o dauguma – netiesiogiai, mažindami žaliavų praradimus.
6. Operatorių darbo palengvinimas ir žmogiškųjų klaidų mažinimas. Automatizuota analizė mažina mėginių ėmimą ir rankinius įrašus. Patogus ir aiškus duomenų atvaizdavimas leidžia greitai reaguoti, o sistemų tikslumas palaiko aukštesnę, pastovesnę kokybę.
Galima paminėti, kad bet kuris iš minėtų 25 projektų gali būti toliau vystomas ir plėtojamas, toliau taikant inovatyvius sprendimus, tam kad būtų sunaudojama kuo mažiau gamtos išteklių ir energijos, o gamybos efektyvumas ir kokybė toliau didėtų.
Antroji renginio dalis – apsilankymas imec nanolustų gamykloje Levene
Pačioje imec gamykloje pasitelkus nanotechnologijas yra gaminami plauko storio procesoriai, kurie, būdami 1 kv. centimetro dydžio, gali atlikti ne mažiau operacijų per sekundę nei šiuolaikiniai asmeniniai kompiuteriai. Į gamyklos įrangą yra investuota apie 5 mlrd. Eur, iš kurių dalis – valstybės lėšos, ES paramos lėšos ir privačios investicijos. Šiuo metu šalia esančios gamyklos vyksta dar vieno analogiško pastato statybos. Kadangi nanolustų gamybos metu negali būti jokios vibracijos, gamyklos plokštuminio pamato storis siekia 18 metrų. Įdomu tai, kad pačios gamyklos viduje, kur vyksta gamybiniai procesai, dulkių vienetų kiekis tenkantis vienam kvadratiniam metrui negali viršyti 100 vnt. Apžvalginiame koridoriuje dulkių skaičius negali viršyti 1000 vnt. vienam kv. metrui.
Trečioji renginio dalis – darbas tematinėse grupėse. Šiose aktyviai dalyvavo plati Lietuvos delegacija: LSMC Ekonomikos ir kaimo vystymo institutui atstovavo mokslo vadybininkas Jonas Pupius, BENCO – Marjus Saulis, Kėdainių konservų fabrikui – Mindaugas Antanaitis, Farmers Circle – Sigitas Pūkys, NaMŪK klasteriui – Vaidė Sakalauskienė, Agrifood Lithuania – Edita Karvelienė ir Adelė Janulionytė.
Didelės apimties kompleksinis tarptautinis HighFive projektas įgyvendino daugelį inovatyvių idėjų bei tapo kitų naujų idėjų ir bendradarbiavimo krypčių susikūrimo erdve, kurioje toliau bus vystomi žemės ūkio ir maisto pramonės inovatyvūs projektai.
Tekstas parengtas pagal www.ekvi.lt publikaciją „Technologijos ir inovacijos, keičiančios žemės ūkio ir maisto pramonę“: https://www.ekvi.lt/naujiena/technologijos-ir-inovacijos-keiciancios-zemes-ukio-ir-maisto-pramone
