Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Iš Lietuvos į ES: agrarinio apmaudo aidai Europos širdyje

Žiemojančiuose Lietuvos laukuose kilusi audra persikėlė ir į sostinę. Tai ne tik tamsūs debesys, keliantys grėsmę būsimam derliui, bet ir augantis nepasitenkinimas, kuris užgimė Europos žemės ūkio lygumų širdyje. Visgi pastaruoju metu Lietuvoje suaktyvėję ūkininkų protestai – daugiau nei vietinis pasipiktinimas. Susiduriame su akivaizdžiu Europos agrarinio nerimo simptomu, signalizuojančiu apie ūkininkų bendruomenę šiandien kamuojančius rimtus iššūkius.

Kodėl Lietuvos ūkininkų apmaudo šaknys gilėja?

Europos komisaras Janusz Wojciechowski, atidarydamas „Agromaisto dienas 2023“ (angl. „Agri-Food Days 2023“) Briuselyje, pabrėžė, kad kiekvienais metais prarandame vis daugiau ūkių, kurie nebeišsilaiko. Statistika išties gana liūdna. 2020 metais ES iš viso buvo 9,1 mln. ūkių, t. y. net 37 proc. mažiau nei 2005 metais. Vadinasi, 5,3 mln. ūkių tiesiog nebeliko.

Šiuo metu Lietuvoje vyksta precedento neturintis taikus ir labai vieningas ūkininkų protestas. Kaip ir daugelyje ES šalių, jie išėjo į gatves. Tiksliau, išriedėjo – ūkininkų traktoriai, kaimo pragyvenimo simbolis, tapo ir paties protesto emblema. Priežasčių protestuoti ne viena ir konkretūs rūpesčiai, slegiantys žemę dirbančių žmonių pečius, skiriasi. Tačiau mažos žemės ūkio produktų supirkimo kainos, didelės veiklos sąnaudos, negailestingas rinkos nepastovumas bei kriziniai laikotarpiai – pandemijos padariniai ir pašonėje tebevykstantis karas – daugelį ūkininkų vienodai stumia į nesaugią padėtį.

Prie ūkininkams tenkančių iššūkių gausos ir įvairovės, puikiai atspindinčių daugialypį žemės ūkio vaidmenį socialinėje ir ekonominėje ES sistemoje, dar sugrįšiu. Kol kas susitelkime į faktą, kad ūkininkų apmaudo šaknys vis gilėja. Tiek nacionalinė, tiek Briuselio koridoriuose kuriama žemės ūkio politika dažnai yra jų nepasitenkinimo pagrindas. Čia norisi pabrėžti, kad 1962 metais pradėta įgyvendinti ES bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) – tai partnerystė tarp žemės ūkio ir visuomenės bei Europos ir jos ūkininkų. Šia politika siekiama juos remti ir gerinti žemės ūkio produktyvumą, užtikrinant stabilų įperkamo maisto tiekimą.

Tarp politikos keliamų tikslų – apsaugoti valstybių narių ūkininkus, kad jie galėtų protingai pragyventi, padėti kovoti su klimato kaita ir tausiai valdyti gamtos išteklius, išlaikyti kaimo vietoves ir kraštovaizdį visoje ES, palaikyti kaimo ekonomiką gyvą skatinant darbo vietų kūrimą žemės ūkyje, maisto pramonėje ir susijusiuose sektoriuose.

Nors BŽŪP yra ES integracijos kertinis akmuo, ji turi kritikų. Subsidijų paskirstymas, biurokratinės painiavos ir suvokiamas politikavimo bei praktikos atotrūkis – pasikartojančios temos ūkininkų nusivylimo priežasčių sąraše.

Ūkininkų protesto Vilniuje akimirka

Europos ūkininkai – ne vien maisto tiekimo grandinės stuburas

Pastaraisiais metais, ypač nuo 2019-ųjų (arba Žaliojo kurso patvirtinimo), ES išaugo ūkininkų protestai, pasižymintys dideliu organizuotumu ir gausiomis dalyvių gretomis. Reikšmingos demonstracijos vyko tokiose šalyse kaip Nyderlandai, Vokietija, Prancūzija, Lenkija, Ispanija ar Italija.

Šiuos protestus lėmė daugybė tarpusavyje susijusių problemų. Ekonominis spaudimas, pavyzdžiui, žemos produkcijos kainos ir nesąžininga konkurencija, taip pat iššūkiai, susiję su žemės ūkio politika, ypač dėl BŽŪP sudėtingumo ir nelygybės. Aplinkosaugos taisyklės, neabejotinai labai svarbios klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo akivaizdoje, visgi ir klaidina reikalavimų labirinte. Ūkininkai, Europos kaimų gyvybiškumo sergėtojai, dažnai „pakimba“ tarp aplinkos tvarumo nuostatų ir žemės ūkio gamybos realijų.

Neseniai Nyderlanduose įvykę protestai, paskatinti azoto emisijų mažinimo priemonių, iliustruoja šią įtampą – subtilią pusiausvyrą tarp gamtos išsaugojimo ir pragyvenimo šaltinių puoselėjimo. Ginčijamasi dėl aplinkosaugos reglamentų, kuriais siekiama sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir skatinti tvarumą. Ūkininkai tvirtina, kad dažnai neatsižvelgiama į praktinius ūkininkavimo aspektus ir ekonominį gyvybingumą.

Be to, protestuose atsikartojo raginimas gerbti ir iš naujo įvertinti žemės ūkio vaidmenį visuomenėje, pabrėžiant būtinybę užmegzti įtraukų dialogą tarp politikos formuotojų, visuomenės ir ūkininkų bendruomenės. Svarbiausias tikslas – visapusiškai spręsti daugialypius šiuolaikinio žemės ūkio iššūkius ir užtikrinti tvarią bei klestinčią ateitį visoms suinteresuotosioms šalims.

Pripažinti nepakeičiamą ūkininkų vaidmenį mažų mažiausiai labai svarbu. Jie ne tik maisto tiekimo grandinės stuburas, bet ir mūsų kraštų bei tradicijų saugotojai. Jų triūsas ir atsidavimas – pagrindas, ant kurio pastatytas aprūpinimas maistu, todėl ūkininkų gerovė yra ir visos visuomenės sveikatos sinonimas.

Protestai nėra tik šauksmas dėl ekonominės pagalbos ar politikos reformos. Jais reikalaujama pripažinimo ir pagarbos. Ūkininkai nėra vien maisto gamintojai – jie ir kultūros paveldo saugotojai, inovacijų pradininkai, aplinkosaugos gynėjai. Tačiau visuomenės nusistatymas, kad toks daugialypis vaidmuo dažnai neatitinka lūkesčių, skatina atskirties jausmą.

Sprendimas – ateitį formuojanti ir bendruomenės realijomis grįsta politika

Atsakas į agrarinį nerimą nėra paprastas. Tam reikia kompleksinio požiūrio, kuris pripažįsta ūkininkų bendruomenės rūpesčius ir kartu sprendžia platesnius tvarumo, ekonominio gyvybingumo ir socialinio teisingumo iššūkius. Svarbiausia – konstruktyvus dialogas, įtraukiantis visas suinteresuotąsias šalis. Politikos formuotojai, ūkininkai, pramonės veikėjai ir pilietinė visuomenė turi susivienyti, kad sukurtų politiką, kuri būtų ne tik teisinga ir žvelgianti į ateitį, bet ir pagrįsta ūkininkų gyvenimo realijomis.

Investicijos į kaimo infrastruktūrą, parama tvariai praktikai, sąžiningos prekybos sąlygos ir tikras bendradarbiavimas su žemės ūkio sektoriumi yra tik dalis žingsnių, galinčių nutiesti kelią. ES įsipareigojimas užtikrinti aprūpinimą maistu, kaimo plėtrą ir aplinkos tvarumą – politikos pagrindas, kuriuo remiantis galima imtis šių veiksmų. Žinoma, kelias nebūtų lengvas ir pareikalautų bendrų pastangų, bendros vizijos ir elementaraus noro prisitaikyti bei diegti naujoves.

Agrarinio nerimo atgarsiai iš Lietuvos pasklis ir į tolimus ES kampelius. Todėl prisiminkime, kad Europos žemės ūkio sveikata neatsiejama nuo visuomenės, ekonomikos ir aplinkos sveikatos. Iššūkių, su kuriais susiduria ūkininkai, sprendimas – tai ne tik sektoriaus neramumų malšinimas. Kalbame apie pačių Europos klestėjimo ir tvarumo šaknų puoselėjimą. Lietuvos, o iš tikrųjų visos Europos laukai – ne tik dirbami plotai, bet ir sveiko gyvenimo horizontas, kuriame rūpestingai, supratingai ir su pagarba turi būti sėjamos tvarios ir įtraukios ateities sėklos. Pripažindami nepakeičiamą ūkininkų vaidmenį, kuriame tvarią ateitį visiems.


Vilniuje baigėsi pirmasis „Moterų agromaisto sektoriuje summit 2023“: sutarė, ko iš tiesų reikia subalansuotai ateičiai

Praėjusią savaitę „Talent Garden Vilnius“ pirmą kartą Lietuvoje vyko aukščiausiojo lygio susitikimas „Moterų agromaisto sektoriuje summit 2023“. 16 savo srities ekspertų ir per 100 dalyvių iš visos Europos, įskaitant šių metų „EIT Food“ programos „Empowering Women in Agrifood“ (EWA) nugalėtojas, susibūrė tam, kad per kritiškai svarbią lyčių lygybės prizmę paskatintų subalansuotą pramonės raidą. 

4-ąją programą EWA apibendrinusios finalinės konferencijos organizatoriai –  didžiausia pasaulyje maisto inovacijų bendruomenė „EIT Food“ ir jos centras Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH“. Renginio metu žemės ūkiu, maistu, technologijomis ir verslu besidominčios moterys turėjo progą gyvai arba internetu stebėti šiandien itin aktualias diskusijas – agromaisto bei susijusių sektorių profesionalai nagrinėjo, kokį teigiamą poveikį ateities verslui lemtų glaudesnis lyčių bendradarbiavimas.

Ant simbolinio EWA šlovės podiumo žengė 11 šiųmetės programos, puoselėjančios moterų verslumą ir lyderystę agromaisto sektoriuje, globotinių. Novatoriškų idėjų autorės ir startuolių įkūrėjos iš Lenkijos, Estijos, Ukrainos, Serbijos, Slovėnijos, Graikijos, Italijos, Portugalijos, Ispanijos, Turkijos ir Rumunijos pristatė savo verslo idėjas bei sėkmės istorijas.

Praktinėse dirbtuvėse renginio dalyvės tobulino įgūdžius ir keitėsi įžvalgomis apie pastaruoju metu agromaisto industriją slegiančius vis didesnius iššūkius. „Moterų agromaisto sektoriuje summit 2023“ taip pat tapo vertingų ryšių su potencialiais partneriais kūrimo platforma.

Atidarymo kalbose, pagrindiniuose pranešimuose ir panelinėse diskusijose tema „Balansas ateičiai: kodėl maisto sistemoms reikia lyčių lygybės ir ką tai iš tikrųjų reiškia?“ atsikartojo esminė žinutė. Subalansuotai pusiausvyrai, užtikrinančiai tvaresnį rytojų, bei pridėtinę vertę pasauliniu mastu teikiantiems rezultatams būtinas tarpdisciplininis požiūris ir bendrystė.

K. Šermukšnytė-Alešiūnienė: „Inovacijos – ne vien tai, kas sukuriama nuo nulio“

„EIT Food North-East“ direktorė Marja-Liisa Meurice priminė, kad moterų įgalinimas ir lyčių atotrūkio mažinimas agromaisto sistemoje nėra vien statistinių duomenų gerinimas. Tai moterų, jų šeimų ir kartu plačiosios visuomenės gerovės stiprinimas.

„Kiekviena esama ir būsima EWA alumnė, keliaujanti link įtraukesnės ir daugiau galimybių teikiančios ateities, tampa palaikančio tinklo maisto inovacijų srityje dalimi. Prie pokyčius lemiančios iniciatyvos nuo jos starto 2018-aisiais prisijungė daugiau nei 360 Europos moterų, todėl šiandieninis susitikimas liudija – „EIT Food“ bendruomenė tampa vis tvirtesnė. Su atsidavimu išvien dirbkime tam, kad visi svarbiausi agromaisto ekosistemos elementai – mokslas, ekonomika, socialinis ir įvairove grįstas tvarumas, žiediškumas – pagaliau įgytų reikiamą balansą“, – atidarymo kalboje ragino „EIT Food North-East“ direktorė.

„EIT Food North-East“ direktorė Marja-Liisa Meurice

Pasak klasterio ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ generalinės direktorės, EWA programos Lietuvoje globėjos Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės, ant nepajudinamų pamatų kuriama ekosistema teikia didesnę naudą ne tik atskiroms valstybėms narėms, bet ir visai žmonijai.

„Nepaisant to, kad agromaisto pramonė – mažiausiai skaitmenizuota ir konservatyviausia, joje mokslininkai įžvelgia didžiausią transformacijos potencialą. Taigi toms, kurios nori diegti inovacijas ir pakeisti žaidimo taisykles, tinkamiausios aplinkybės yra dabar ir čia. Nepamirškite, kad gebėjimas puoselėti tvirtą ekosistemą ir palaikyti pusiausvyrą slypi jūsų DNR. O inovatyvūs sprendimai – ne vien tai, kas sukuriama nuo nulio, bet ir esamos ekosistemos ar turimų priemonių panaudojimas kitaip“, – tardama sveikinimo žodį akcentavo ekspertė.

„AgriFood Lithuania DIH“ generalinė direktorė, EWA programos Lietuvoje globėja Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė

Moterų įgalinimui reikia holistiškai darnios maisto vertės grandinės

Agnieszka Wojdyr iš EK vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato (DG GROW) paminėjo, kad įtrauktį vertinančios organizacijos – šešis kartus inovatyvesnės ir veržlesnės bei aštuonis kartus dažniau pasiekia geresnių verslo rezultatų nei tos, kuriose kultūra ne tokia įvairialypė.

„Visgi įvairovės reikšmė apima kur kas plačiau nei vien finansinį augimą. Komisijos 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija – visuotinio įsipareigojimo rodyti kryptį lygybės perspektyvai patvirtinimas. Spręsdami lyčių skirtumų problemą ir skatindami įtrauktį, siekiame ne tik keisti organizacijų aplinką, bet ir prisidėti prie visuomenės raidos kuriant visiems vienodai teisingą pasaulį“, – pagrindiniame pranešime sakė politikos pareigūnė ir pabrėžė, kad kovoti su planetos iššūkiais investuojant į įvairovę dar niekada nebuvo taip svarbu.

Pagrindinėje panelinėje diskusijoje daugiausia dėmesio skirta įžvalgoms apie lyčių pusiausvyros tendencijas agromaisto sektoriuje ir pragmatiškiems uždaviniams, kaip įvairiais aspektais ją užtikrinti. Viena ryškiausių apibendrinančių išvadų – pastaraisiais metais identifikuojamas neišnaudotas moterų lyderių potencialas Europoje, kuriant inovacinę ir verslią ekosistemą.

Norėdami įgyvendinti tvarios pažangos tikslą, privalome išnaudoti šių talentų resursus, tačiau nepakanka suteikti moterims daugiau galių trūkumų turinčioje sistemoje. Agromaisto industrija neatsiejama nuo iššūkių ir galimybių, todėl tik bendromis jėgomis sprendžiant aktualias problemas ir holistiniu principu permąsčius maisto vertės grandinę įmanoma pagerinti moterų statusą joje: įskaitant sprendimų priėmimą, visapusišką dalyvavimą darbo rinkoje ir ateitį formuojančių naujovių plėtrą.


K. Šermukšnytė-Alešiūnienė: „Šių metų forumas apibendrina ateities viziją agromaisto sektoriui“

Baigėsi didžiausias Baltijos šalyse tarptautinis „Agromaisto forumas 2023“ – šiemet išskirtinis dėl plačiausios koncepcijos ir siektino poveikio, gausiausios neeilinių pranešėjų delegacijos bei papildomų renginių. Ambicija aktualizuoti renginį visoms susijusioms industrijoms atsispindėjo programoje net keturiose Vilniaus rotušės salėse, kuriose įžvalgomis dalinosi per 60 Lietuvos ir užsienio ekspertų. Įsitraukti į reikšmingas diskusijas ir vertingą tinklaveiką gyvai pareiškė apie 250 forumo dalyvių, daugiau nei 2000 žmonių iš skirtingų šalių stebėjo tiesioginę renginio transliaciją. 

Sveikinimo kalbose – priminimas apie bendrų pastangų svarbą

Pirmą kartą jubiliejinį – penktąjį Agromaisto forumą – atidarė žemės ūkio eurokomisaras Janusz Wojciechowski. Savo kalboje svarbiausios sektoriaus politiką formuojančios institucijos atstovas išskyrė prioritetą aktyviais veiksmais palaikyti regioninių vietovių plėtrą ir čia įsikūrusių bendruomenių įgalinimą, užtikrinantį tvarų Europos Sąjungos augimą. Taip pat pasveikino tarpinstitucinį, tarpdisciplininį susitelkimą ieškoti novatoriškų sprendimų ateičiai – tiek Europos Komisijos, tiek tokių didžiausių tinklų kaip „EIT Food“ ir „Business at OECD“ požiūriu, partnerystės išlieka kertiniu veiksniu siekiant realių pokyčių.

Žemės ūkio eurokomisaras Janusz Wojciechowski

„Business at OECD“ Maisto ir žemės ūkio komiteto pirmininkas Metin Akman priminė, kad „Agromaisto forumas 2023“ atliepia praėjusiais metais startavusios pasaulinės iniciatyvos „Taika maistui“ (angl. „Peace for Food) misiją, kurios dėmesio centre – spręsti daugiasluoksnę maisto paklausą ir pasiūlą veikiančią krizę: „Bendromis pastangomis galime išmaitinti pasaulį, sukurti tvarias maisto tiekimo grandines ir užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą“, – sakė jis.

„Business at OECD“ Maisto ir žemės ūkio komiteto pirmininkas Metin Akman

„EIT Food“ generalinis direktorius dr. Andy Zinga atsigręžė į žemės ūkį kaip svarbiausią žmonijos išradimą, tapusį varomąja civilizacijų augimo jėga. Tokios pirmosios inovacijos kaip maisto džiovinimas, pasterizavimas, fermentavimas atvėrė naujus maršrutus mainams maistu – o tam reikalingas bendradarbiavimas ir pasitikėjimas. 

„Tuo grįsta ir šiandieninė misija siekti maisto sistemų atsparumo, kuriam kilęs pavojus dėl karų ir ekologinių katastrofų. Tvari maisto pramonė iš tiesų gali paskatinti teisingą pertvarką, tačiau jai reikia sisteminio požiūrio ir bendrų pastangų vystant projektus. Inovacijų plėtra visada šiek tiek susijusi su rizika, kad jos nepasiteisins – būtent pasitikėjimas tarp konsorciumų ir atviras pasikeitimas žiniomis suteikia galimybę mokytis, nebijoti klysti ir atrasti sprendimus, kurie daro tikrą poveikį“, – akcentavo dr. Andy Zynga.

„EIT Food“ generalinis direktorius dr. Andy Zynga

Pasak Lietuvos aplinkos viceministro Simono Gentvilo, žemės ūkis ir maisto sistemos – vieni pažeidžiamiausių, vertinant tiesiogines klimato kaitos eskstremumų pasekmes, tad agromaisto sektoriaus dalyviai yra tie, kurie pirmieji gali pasiūlyti, kaip spręsti kylančius iššūkius. Tarp jų ir maisto užtikrinimą vietovėse, kurios ateityje nebus tinkamos gyventi: dėl vietovių dykumėjimo, žalingų teršalų išmetimo ar nykstančios infrastruktūros. 

Lietuvos aplinkos viceministras Simonas Gentvilas

Atskleidė tikrąją renginio tematikos idėją

Vaisingoms „Agromaisto forumo 2023“ diskusijoms impulsą davė atidaromoji aukšto lygio diskusija, kurioje, be „EIT Food“ generalinio direktoriaus, dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, renginį kartu su partneriais organizuojančio klasterio ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania“ generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Taip pat EBPO Prekybos ir žemės ūkio direktorato direktoriaus pavaduotoja Julia Nielson ir Lietuvos žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.

Ieškodami tiesioginių ir netiesioginių būdų užtikrinti stabilumą pasaulyje, ekspertai iš esmės gvildeno maisto, taikos ir saugumo sąsajas. Per realius tvarios ūkininkavimo praktikos, tiekimo grandinės optimizavimo pavyzdžius buvo analizuojamos sektoriaus tendencijos ir akcentuota nacionalinės bei pasaulinės bendrystės svarba dalijantis žiniomis, ištekliais, gerąja patirtimi. Neapsieita be 2040 m. vizijos pamatų formavimo ir kritiško žvilgsnio į naujas galimas kliūtis, trukdysiančias siekti užsibrėžtų atsparaus rytojaus tikslų.

„Nepaisant oficialaus šių metų forumo pavadinimo, pagrindinė renginio tema buvo ateitis, o ji neįmanoma be bendrystės ir tinklų kūrimo. Nuoširdžiai tikiu, kad vis svarbesne tradicija tampančiame renginyje kasmet gimsta naujos vertingos partnerystės, visgi neturėtume pamiršti, kad reikia ne tik kalbėtis. Tik imdamiesi veiksmų galime pakeisti savo ir visuomenės mąstymą ir sukurti geresnę ateitį. Todėl po forumo planuojame parengti išsamų politinį dokumentą, kuriame bus užfiksuotos išsigrynintos praktinės rekomendacijos, kaip veikti toliau. Ir, žinoma, reiškiu padėką visiems, kurie šiemet padėjo žengti kaip niekada didelį žingsnį bendros ateities link: įžvalgių pranešimų autoriams ir dinamiškų diskusijų panelistams, atvirus klausimus uždavusiems klausytojams bei organizacinei komandai“, – sakė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

„AgriFood Lithuania“ generalinė difrektorė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė

„Agromaisto forumą 2023“ ir augantį bendrą įsipareigojimą gerinti situaciją planetoje įprasmino simbolinė iniciatyva – drauge su viena aktyviausių Europoje klimato kaitos iniciatyvų „Life Terra“ prieš renginį Pavilnyje pasodinta 300 beržų. Forumo išvakarėse taip pat įvyko oficialus „Business at OECD“ Maisto ir žemės ūkio komiteto posėdis – paprastai organizacijos būstinėje Paryžiuje posėdžiaujantys jo atstovai Lietuvoje susitiko pirmą sykį. Iki lapkričio 15 d. truko Europos klasterių bendradarbiavimo platformos inicijuojamos interaktyvios praktinės dirbtuvės „C2Lab“, kuriose skirtingų industrijų klasterių organizacijos, įmonės, mokslinių tyrimų organizacijos iš visos Europos būrėsi į konsorciumus ir vystė bendras verslo idėjas. 


Klasterių bendradarbystės laboratorijoje „C2Lab“ Vilniuje – naujos idėjos tvaresnei ateičiai

Lapkričio 14–15 d. Vilniuje Europos klasterių bendradarbiavimo platforma kartu su „AgriFood Lithuania“ surengė ketvirtąją klasterių bendradarbystės laboratoriją (toliau – „C2Lab“) . Dirbtuvės vyko tuo pačiu metu kaip ir „Agromaisto forumas 2023“ – didžiausias Baltijos regione agromaisto pramonės temoms skirtas renginys. „C2Lab“ padėjo užmegzti naujus partnerystės ryšius dalyviams iš Lietuvos, Latvijos, Vengrijos, Švedijos, Suomijos, Prancūzijos ir Ispanijos. Tarp išplėtotų idėjų – su skaitmeninių technologijų taikymu atsekamumui sektoriuje didinti, maisto atliekomis, agromaisto vertės grandinių tvarumu, tvaria energija, mediena ir baldais, bendradarbiavimu per tinklus susiję projektai.

Pranešėjų gretose – EK ir patyrusių Lietuvos bei užsienio klasterių atstovai

„C2Lab“ atidarė Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė, atkreipusi dėmesį į Lietuvos inovacijų ekosistemos pasiekimus ir globalumo bei bendradarbiavimo trūkumą, kurį bandoma spręsti tokiais renginiais kaip šis. Ją papildė Giedrius Bagušinskas iš klasterio „SMART Food“ ir EK GROW generalinio direktorato atstovė Marta Batalla – abu ekspertai pabrėžė susitikimų su tinkamais žmonėmis svarbą būsimam bendradarbiavimui ir atvirumą diskusijose, kuriant verslą per klasterius.

CHORUS vyriausiasis mokslinis patarėjas Athanasios Konstandopoulos, pristatydamas agromaisto ekosistemos politikos sistemą ir iššūkius, padiktavo „C2Lab“ kryptį. ES strategija „Nuo lauko iki stalo“ suteikia plačias galimybes veikti sprendžiant visiems žinomus iššūkius: klimato kaitą, vandens stygių, dirvožemio nykimą, maisto kainų ir paklausos augimą, didėjantį atsparumą antibiotikams, zoonozinių ligų plitimą ir biologinės įvairovės nykimą.

Anot eksperto, turint reikiamų išteklių, dabar pats metas imtis naujų projektų, o šiandien mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sritys daugiausia susijusios su klimato kaitos požiūriu pažangiu žemės ūkiu, vandens tausojimu, dirvožemio sveikata, atspariomis maisto sistemomis, tvaria akvakultūra, tiksliąja žemdirbyste ir alternatyviais baltymais. Kaip esminę sistemą rengiant projektus A. Konstandopoulos pristatė „Resource NEXUS“, kurioje akcentuojamas tvarumas ir atsparumas: „Turime sukurti holistinį požiūrį į iššūkių sprendimą, sujungdami talentus, kultūrą, taisykles, išteklius ir technologijas. Be to, reikia ieškoti sinergijos įvairiose srityse: švietimo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslumo.“

Atliepdama potencialius idėjų finansavimo šaltinius, M. Batalla apžvelgė ES programas ir pabrėžė pagrindinius Europos prioritetus: žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bei atsparumo didinimą, kuriais grindžiamos visos finansavimo programos. ES tiesioginio valdymo programos, kuriomis ypač domisi klasteriai – „Europos horizontas“ (II ir III ramstis), Europos žemės ūkio fondas, Bendrosios rinkos programa, Aplinkos ir klimato kaitos programa (LIFE), Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT). Konkrečius kvietimus galima rasti ES finansavimo ir konkursų portale, Sanglaudos atvirų duomenų platformoje ir portalo „Your Europe“ skiltyje „Finansavimas“ (angl. „Access to EU Finance“). EK atstovė paragino dalyvius pasidomėti įvairiomis galimybėmis ir atkreipti dėmesį į kvietimų gaires, norint užsitikrinti paraiškos sėkmę.

Vystys išgrynintas idėjas ir sieks konkrečių rezultatų

Išsamiau apie programą „Europos horizontas“ kalbėjo Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų (toliau – NCP) grupės atstovė Aiga Jonele. Ji pagrindė faktą, kodėl ši programa naudinga visiems, ir priminė, kad NCP – valstybėse narėse įsitvirtinę tinklai, siekiantys mažinti stereotipus apie programą bei konsultuojantys administracinių procedūrų klausimais. Taip pat atkreipė dėmesį į vienkartinių išmokų sistemų galimybes, kurios padeda supaprastinti finansavimo schemą.

Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijos patarėja Viktorija Misėkaitė papildė apie „Europos horizonto“ vertę – paaiškino, kaip Europos regioninės plėtros fondo lėšos perkeliamos į programą, skatinant aktyvesnį dalyvavimą, išnaudojant MTEPI teikiamas galimybes bei taikant holistinį požiūrį į inovacijų skatinimą, taip užtikrinant tvaraus ir nenutrūkstamo finansavimo srauto kritinę masę.

Po įžvalgų dalyviai ėmėsi projektų idėjų generavimo – susibūrė į aštuonias grupes pagal įvairias temas, susijusias su agromaistu, mediena ir baldais, energija bei tinklais. Kiekvienai vadovavo projektų rengimo patirties turintis fasilitatorius, įkvėpęs diskusijoms, padėjęs grupės nariams rasti sinergiją ir išsikelti bendrus tikslus, kurie paklotų pamatus naujoms partnerystėms.

Grupės darbą pradėjo vėlyvą popietę ir tęsė lapkričio 15-osios rytą, o intensyvią dienotvarkę užbaigė plenarinėje sesijoje pristačiusios rezultatus. Dabar viskas priklauso nuo pačių dalyvių, kurie toliau plėtos pradinius pasiekimus ir stiprins naujai užsimezgusį bendradarbiavimą.

„C2Lab“ yra unikali galimybė susipažinti su žmonėmis ir pasisemti idėjų būsimiems projektams bei partnerystėms. Sukūrėme puikią idėją, kaip spręsti maisto švaistymo problemą, ir artimiausiomis savaitėmis bei mėnesiais tęsime susitikimus, vedančius prie konkrečių rezultatų. Tikiuosi, kad renginio formatas gyvuos ir toliau“, – sakė Armands Lejas-Krumins iš Latvijos maisto produktų kokybės klasterio.

„AgriFood Lithuania“ generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė apibendrino sakydama, kad agromaisto pramonėje, kurioje gausu besikeičiančių galimybių ir iššūkių, „C2Lab“ tapo bendradarbiavimo ir inovacijų pavyzdžiu.

„Vilniuje vykusiame „Agromaisto forume 2023“ ir šiose praktinėse dirbtuvėse sutelkėme dėmesį į paveikių iniciatyvų ir tarpvalstybinių vertės grandinių plėtrą. „C2Lab“ – ne šiaip susibūrimas. Čia ištobulintos koncepcijos paverčiamos įgyvendinamais planais ir atspindi pasiryžimą pasitelkiant bendrą klasterių, MVĮ, politikos formuotojų bei inovatorių patirtį iš esmės transformuoti agromaisto ekosistemą. Esame bendruomenė, kuri apibrėžia gaires, vedančias į stiprų, aplinką tausojantį, klestintį sektorių, taip akcentuodami esminę jo svarbą visuomenei ir ekonomikai. Išnaudokime galimybes ir pasiekime realių permainų – įgalinkime bendradarbystės potencialą užtikrinti aplinkosauginiu požiūriu sąmoningą bei novatorišką agromaisto ir kitų sričių ateitį“, – kalbėjo K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.


Europos klasterių aljanso prezidentu perrinktas A. Novo, viceprezidente tapo K. Šermukšnytė-Alešiūnienė

Šių metų spalį Europos klasterių aljanso generalinėje asamblėjoje Antonio Novo, Ispanijos klasterių asociacijos prezidentas ir „Aragono“ klasterio „IDiA“ vykdomasis direktorius, dar ketveriems metams perrinktas eiti aljanso prezidento pareigas. Naująja viceprezidente tapo klasterio ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania“, Lietuvos klasterių tinklo „KlasterLT“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. 2022 m. agromaisto sektoriaus ekspertė pelnė Europos metų klasterio koordinatorės vardą. 

Europos klasterių aljansas stiprina daugiau kaip 900 klasterių ryšius, skatina jų veiklą bei vaidmenį Europos inovacijų ekosistemoje. Be K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, aljanso direktorių valdybą papildė dar viena moteris – Montse Daban (Europos bioregionų taryba, angl. Council of European BioRegions, CEBR). Ji Europos klasterių aljansui atstovaus grupėje „EĮT draugai“ (angl. Friends of the EEN), siekiančioje stiprinti Europos klasterių aljanso ir Europos įmonių tinklo (angl. Enterprise Europe Network, EEN) ryšius.

Hervé Flochas (AFPC, Prancūzija) vėl buvo paskirtas viceprezidentu, o Daniel Cosnita (CLUSTERO, Rumunija) – sekretoriumi. Abu jie nuo pat Europos klasterių aljanso įkūrimo aktyviai prisidėjo prie organizacijos plėtros. Pakeitęs darbovietę, po kelerių metų iš atsakingai eitų viceprezidento pareigų atsistatydino Krzysztof Krystowski (Lenkijos klasterių asociacija).

Jungia stipriąsias puses, kuria sinergiją

Europos klasterių aljansas, atstovaujantis 22 nacionaliniams klasterių tinklams ir ambasadoriams iš visos Europos, vienija daugiau kaip 900 klasterių. Šie jungia 150 000 pirmaujančių žemyno įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir viešųjų institucijų. Aljanso strategiškai suburti klasteriai siekia skatinti konkurencingumą ir inovacijas kiekviename Europos taške. Organizacijos veiklai kryptį diktuoja vizija paversti pramonės branduolius pagrindiniu Europos inovacinės ekosistemos varikliu, užtikrinančiu ekonomikos plėtrą ir augimą bei gebėjimą konkuruoti.

Antonio Novo Guerrero

Teigiamas klasterizacijos poveikis

Europos Komisijos paskelbtoje 2021 m. ataskaitoje pabrėžiama, kad klasterių organizacijų kūrimasis glaudžiai susijęs su aukštais ekonominiais bei technologiniais rodikliais. Kalbant faktais, į Europos klasterius integruotos įmonės moka vidutiniškai 13,5 proc. didesnį darbo užmokestį nei tos, kurios klasteriams nepriklauso. Be to, COVID-19 pandemija atskleidė klasterių atsparumą ir spartų prisitaikymą prie naujų aplinkybių.

Balsas svarbiausiuose forumuose

Europos klasterių aljansas demonstruoja tvirtą poziciją esminiuose Europos forumuose ir aktyviai prisideda prie pramonės bei regionų politikų formavimo. Tai patvirtina dalyvavimas ES pramonės forume, kuriame aljansas bendrai kuruoja dvi darbo grupes: 2-ąją, remiančią pramonės pereinamojo laikotarpio raidos krypčių kūrimą, ir 4-ąją, kuri skatina tarptautines ir ekosistemų investicijas. Be to, Europos klasterių aljanso specialistai paskirti į kiekvieną iš 5-ių forumo darbo grupių, o tai pabrėžia visapusišką įsitraukimą.

Aljansas taip pat veikia keliose ekspertų grupėse, įskaitant Tarpregioninių investicijų į inovacijas ir Sumaniosios specializacijos strategijų, kuriose prisideda prie regioninių inovacijų ir sumaniosios specializacijos plėtros.

Be to, Europos bioregionų taryba atstovauja Europos klasterių aljansui Pasirengimo ekstremalioms sveikatai situacijoms ir atsako į jas institucijoje (angl. Health Emergency Preparedness and Response Authority, HERA), tuo atliepdama savo įsipareigojimą prisidėti prie sveikatos apsaugos parengties ekstremalioms situacijoms Europos mastu.

Turėdamas atstovų Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, aljansas teikia indėlį ekonominės, socialinės ir susijusios politikos srityse, siekdamas užtikrinti savo perspektyvų pramonei įtraukimą į Europos politikos formavimo procesą.

Klasterių vaidmens Europoje stiprinimas

Užimdamas reikšmingas pozicijas, Europos klasterių aljansas nenuilstamai gina klasterių tinklų vaidmenį ir aktualumą Europos lygmeniu, turi įtakos pramonės politikai ir demonstruoja, kaip klasteriai stiprina žemyno įmonių konkurencingumą – ypač daug dėmesio skirdamas Europos fondų lėšoms, skirtoms verslo inovacijų projektams ir pirmiausia Europos MVĮ, katalizuoti.

Naujoji Europos klasterių aljanso valdyba

Lietuvoje – itin platus klasterių tinklas

Naująja Europos klasterių aljanso viceprezidente išrinktos K. Šermukšnytės-Alešiūnienės vadovaujamas Lietuvos klasterių tinklas „KlasterLT“ oficialiai įkurtas 2020 m. gegužę, pasirašius asociacijos steigimo sutartį. Šiandien tinklas vienija apie 50 klasterių, jungiančių daugiau nei 800 įmonių ir mokslo institucijų.

„Lietuvos klasteriai yra gyvybiškai svarbūs mūsų ekonomikos augimui ir atsparumui. Pastaraisiais metais stebima efektyviai veikiančių ir tarpsektoriniu, tarptautiniu lygmeniu bendradarbiaujančių klasterių plėtra skatina šalies BVP augimą, inovacijas, konkurencingumą, skaitmenizaciją. Daugėja darbo vietų, stiprėja verslo tinklai, atliepiamas prioritetinių valstybės sumaniosios specializacijos tikslų įgyvendinimas, regionų plėtros siekis. Apibendrinant – šalies klasteriai yra ekonomikos variklis ir neatsiejama vertės kūrimo grandinių ekosistemos dalis, įgalinanti mūsų įmones veikiant kartu pasiekti gerokai ambicingesnių rezultatų“, – sako K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

 


Baigėsi „EIT Food“ agromaisto sektoriaus Iššūkių laboratorija – vietoj vienos komandos prizininkėmis šiemet tapo trys

Spalio 17–18 d. vyko „HACK AgriFood Iššūkių laboratorija’23“, kurioje studentai ir kiti užsiregistravę inovatoriai sprendė šiandien aktualiausius agromaisto sektoriaus iššūkius. Beveik 70 hakatono dalyvių ne tik pasiūlė sprendimų, lemiančių tvaresnę planetos ateitį, bet ir stiprino teorines tarpdiscipliniškas kompetencijas, lavino praktinius įgūdžius, bendradarbiavo su patyrusiais įvairių sričių mentoriais. Renginio kulminacija – teisėjų verdiktu paskutinę minutę nuspręsta įsteigti papildomų piniginių prizų.

Jau penkti metai, kaip „AgriFood Lithuania“ inicijuoja įvairius hakatonus ir idėjų dirbtuves – klasteris ir skaitmeninių inovacijų centras buvo pirmasis Baltijos šalyse, surengęs tokio tipo agromaisto sektoriaus hakatoną. Organizacijos direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė džiaugiasi kasmet stebėdama augančią renginio kokybę, kurią šiemet atspindėjo itin didelis aktyvumas: tiek dalyvių, tiek tapti komandų vadovais norą išreiškusių pagrindinių partnerių Vilniaus kolegijos dėstytojų. 

AgriFood Lithuania DIH" generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė atidaro renginį HACK AgriFood'23 Iššūkių Laboratorija"

„Gyvename startuolių aukso amžiaus laikais, tačiau norėtųsi, kad kuo daugiau ambicingų pradedančiųjų verslininkų ir gyvuotų sėkmingai. Tokie hakatonai – puiki mokykla, nes anksti padeda teisingus pamatus. Svarbiausia, būsimiesiems specialistams ilgainiui gali įžiebti kibirkštį siekti atitinkamos karjeros: moksle, versle, plataus spektro inovacijų kūrime“, – sakė agromaisto sektoriaus ekspertė. 

Iššūkių laboratorijos pagrindinį 2000 Eur prizą laimėjo komanda „7-Up“. Jos nariai Greta Česnavičiūtė, Ignas Valiukas, Ramunė Klumbytė-Abromaitienė, Silvija Beatričė Veličkaitė, Gabrielė Matuzaitė, Emilija Derškaitė pasirinko spręsti šalutinių gamybos produktų panaudos iššūkį ir pasiūlė Lietuvai tvarią idėją: produktą iš kavos tirščių ir kiaušinių lukštų kovai su invaziniais šliužais.

Komisijos sprendimu, paskatinamuosius prizus nuspręsta įteikti dar dviem komandoms. 1000 Eur atiteko komandai „Minionai“. Linas  Narmontas, Justė Ivanavičiūtė, Dominyka Jurkevičiūtė, Andrius Mikalauskas, Aleksandra Kasilovska, Gintarė Bendikaitė ir Ieva Andruškevičiūtė, pasirinkę anglies pėdsako atsekamumo maisto grandinėje iššūkį, išsprendė jį grybų panaudojimu sunkiai yrančioms atliekoms perdirbti.

500 Eur apdovanotas „Fantastiškas šešetas“. Bitė Kotryna Sakalauskaitė, Nazar Bondarenko, Darja Safonova, Kamilė Rybelytė, Matas Šimėnas ir Vilius Augustaitis šalutinių gamybos produktų panaudos iššūkį įveikė sukūrę pomidorų išspaudų kaip šalutinio maisto produkto naudojimo pašarui idėjos prototipą.

Dalinamės įspūdžiais, kuriuos vieningai išsakė 1-osios vietos laimėtojai – komanda „7-Up“.

Kas paskatino dalyvauti hakatone ir kaip gimė pasiūlyto sprendimo idėja?

Dalyvauti ragino dėstytojai, tačiau pagrindinis variklis buvo smalsumas. O priemonę iš kavos tirščių ir kiaušinių lukštų kovai su invaziniais šliužais nusprendėme kurti vienbalsiu komandos sutarimu ir iš daugybės idėjų atsisijojus, mūsų manymu, geriausią.

Kas buvo sunkiausia?

Laiko stoka, nes per pakankamai trumpą laiką norėjome sukurti labai gerą projektą. Taip pat duomenų sisteminimas, analizuojant daug įvairių šaltinių ir atrenkant aktualiausią informaciją. 

Kas paliko didžiausią įspūdį?
Tai, kad būdami skirtingos asmenybės suvienijome savo žinias ir smalsumą. Taip pat mėgavomės bendra renginio atmosfera, mentorių ir vadovų palaikymu bei geromis emocijomis,  kitų komandų idėjomis. Beje, visi kolegos dirbo labai draugiškai, o ne kaip varžovai.

Ką patartumėte žmonėms, kurie abejoja dėl dalyvavimo? Ar rekomenduojate dalyvauti kitiems?

Tikrai verta, nes nieko neprarasite, o išeisite su daugybe naujų žinių ir patirties. Asmeniškai mes, kurdami projektą, pasiilginome gyvenimą, nes daug juokėmės, todėl ir pralaimėjimas nebūtų nuliūdinęs. Taip pat džiaugiamės sustiprintais įgūdžiais dirbti komandoje ir užmezgę ryšį su naujais žmonėmis. O dėl rekomendacijos kitiems – svarbiausia nebijoti ir gavus galimybę visada ja pasinaudoti! 


Europai svarbiame projekte – tik lietuviai: sieks sumažinti bene daugiausia ŠESD paliekančio sektoriaus pėdsaką

Atliepdami Europos Komisijos prioritetą kurti klimato kaitai atsparią ateitį, 10 nacionalinių partnerių įgyvendins projektą „GFarm For LIFE“. Rugsėjo 20 d. oficialiame atidarymo renginyje „Senatorių pasaže“ sutapo dalyvių požiūriai dėl galimybės Lietuvai išsiskirti Europoje pasiekus projekto tikslų: sukūrus efektyvesnį ŠESD įvertinimą bei registrą žemės ūkio, miškininkystės ir kitos žemės naudojimo sektoriuje užtikrinantį modelį bei parengus nacionalinio anglies absorbentų sertifikavimo ir stebėjimo sistemos struktūrą.

Didžiausią neigiamą poveikį aplinkai daro energetikos pramonė, visgi žemės ūkio, miškininkystės ir kitos žemės naudojimo sektoriui tenka 20–24 proc. viso pasaulyje išmetamų teršalų kiekio. Tas pats sektorius, apimantis visą šalies teritoriją ir visus žemės ūkio naudmenų plotus, yra gyvybiškai svarbus klimato kaitos švelninimui, nes absorbuoja ŠESD per dirvožemį, biomasę ir medieną.

Būtent šio proceso našumą Lietuvoje sustiprinti padės „GFarm for LIFE“ partnerių užsibrėžti strateginiai tikslai. Tikimasi, kad projekto sėkmė taps gerąja praktika, ieškant sprendimų tvaresniam žemės valdymui bei sektoriaus atsparumo formavimui Europos mastu.

„LIFE yra pagrindinė skėtinė ES programa, skatinanti aplinkos ir klimato apsaugos veiksmus. Lietuva lyderiauja klimato kaitos prioritete, nes esame partneriai net 27 iš 44 įgyvendinamų projektų. Visų jų kontekste „GFarm for LIFE“ tema, apimanti žemės ūkio iššūkių sprendimą – vienintelė tokia. Tai tikrai dideli pasiekimai, keliantys kartelę veikti dar ambicingiau ir verti pasididžiavimo jau turimu įdirbiu“, – sveikinimo kalboje sakė aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus ir akcentavo ministerijos dėmesį projektui kaip itin svarbiam tiek lokaliai, tiek globaliai.

„GFarm for LIFE“ koordinavimo darbais rūpinsis klasteris ir skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“. Projekto partneriai – UAB ART21, UAB „Dojus AGRO“, UAB „Litagra“, UAB „Melda“ ir UAB „Strategy LABS“, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija.

„Neretai tarptautiniuose projektuose dalyvaujame drauge su užsienio partneriais, visgi šis atvejis išskirtinis, nes visi dalyviai – iš Lietuvos. Taigi nacionalinis konsorciumas turės galimybę  prisidėti prie Europos politikos gairių formavimo. O tokių svarbių valdžios institucijų, akademikų, agromaisto, miškininkystės sektorių ir inovacijas juose skatinančių verslų įsitraukimas rodo, kad Europa mumis patikėjo ne veltui. Esu tikra, kad konstruktyvi partnerystė padės pasiekti pačių geriausių rezultatų“, – projekto perspektyvomis dalinosi „AgriFood Lithuania“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Susitikimo metu visos suinteresuotosios šalys sutarė, kad šis projektas – neeilinė proga Lietuvai. Valdžios institucijos, ne pelno siekiančios organizacijos, akademija ir verslas bendradarbiaudami siekia sukurti patikimą ŠESD kreditų sertifikavimo metodiką ir registravimo platformą, kuri galėtų būti pritaikoma visoje Europoje. Svarbiausia, kad partneriai į šią veiklą žiūri ne kaip į projektą, kuriame tik sukuriama metodika ir IT instrumentai, o kaip į ilgalaikę, esminį poveikį darančią nacionalinę partnerystę.

Beveik 2,7 mln. eurų biudžeto projektą palaiko ir dalinai finansuoja LR aplinkos ministerija, 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija. „GFarm for LIFE“ truks 3 metus.

 

 


Neeilinė proga moterims išvystyti verslo idėją agromaisto sektoriuje – verslumo dirbtuvės

ES tarp startuolių įkūrėjų moterys sudaro vos trečdalį, o agromaisto sektoriuje šis skaičius
dar mažesnis. Tad klasteris ir skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“ tęsia
iniciatyvą skatinti šalies moterų verslumą. Šįsyk verslo idėją turinčias ar startuolį
agromaisto sektoriuje vystančias lyderes kviečia į intensyvias kelių dienų dirbtuves. „EWA
Moterų verslumo įgalinimo stovykla Lietuvoje 2023“ – jau rugpjūčio 24–25 d. Birštone,
„Vytautas Mineral Spa“.

Pirmą kartą Lietuvoje organizuojamose verslumo dirbtuvėse moterys kartu su patyrusiais
mentoriais galės auginti savo verslo idėją. Renginį moderuos Neringa Romanovskaja –
daugiau kaip 20 metų patirtį sukaupusi tarptautinio lygio verslo procesų ekspertė-
konsultantė, kuri specializuojasi pardavimo proceso kūrime bei valdyme.

Iniciatyvos poreikį sufleruoja globali statistika

Tik 5 proc. lietuvių startuolių, besikreipiančių dėl papildomo investavimo į fondą, buvo
vadovaujami moterų – tokį kuklų skaičių pamini Daiva Rakauskaitė, į šalies startuolius
investuojančio Verslo angelų fondo partnerė.

„AgriFood Lithuania DIH“ direktorė, unikalios tarptautinės programos EWA (skirtos skatinti
moterų verslumą ir lyderystę agromaisto sektoriuje) globėja Lietuvoje Kristina Šermukšnytė-
Alešiūnienė pasidalina įdomiu, oficialiais ES duomenimis grindžiamu faktu.

„Europos vyrams drąsos kandidatuoti į aukštą poziciją užtenka atitinkant keliamus
reikalavimus 30 proc., tuo tarpu moterys nesiryžta atitikdamos net 70 proc. Akivaizdu, jos
turi daugybę potencialo. Maža to, dabar galimybės startuoliams realizuoti savo idėjas,
įskaitant agromaisto srityje, kaip niekada plačios. Tad peršasi prielaida, kad neretai
asmeninių verslo vizijų realizavimui mums tiesiog pritrūksta pasitikėjimo savo jėgomis“, –
svarsto ji.

Ekspertė įsitikinusi, kad ne kas kita, o mokymuose įgyjamos žinios, palaikanti bendruomenė
šią statistiką padėtų keisti. Ir, žinoma, įkvėptų būsimąsias lyderes pagaliau ryžtis nuosavo
verslo kelionei.

Pakanka idėjos užuomazgos

Į verslumo stovyklą kviečiamos visos kūrybiškos moterys, puoselėjančios verslo idėją ar
startuolį agromaisto sektoriuje. Taip pat tos, kurios jau verslininkauja. Tik šiuo atveju svarbu,
kad startuolis būtų pradėtas vystyti ne vėliau nei prieš dvejus metus ir negavęs didesnės nei
30 tūkst. Eur investicijos iš išorinių šaltinių. Registracija į renginį jau pasiekiama adresu
https://www.agrifood.lt/ewa/, o paraiškų laukiama iki rugpjūčio 13 d.

Dalyvės po kelių dienų intensyvių kursų galės džiaugtis išgryninta verslo idėja, sukauptu žinių
bagažu ir rėmėjų įsteigtais prizais. Be to, visų laukia kvietimai dalyvauti „Moterų agromaisto
sektoriuje summit 2023“, kuris pirmą kartą vyks Lietuvoje, o jį organizuoti įgijo teisę
„AgriFood Lithuania“.

Minėtasis renginys – tarptautinės programos EWA apibendrinimas. Jame bus aptarti visų 11
šalių, kuriose vyko „EIT Food“ remiama iniciatyva, pasiekimai: Lenkijos, Estijos, Ukrainos,
Serbijos, Slovėnijos, Graikijos, Italijos, Portugalijos, Ispanijos, Turkijos, Rumunijos. Užsienio
bendruomenė taip pat išgirs geriausių „EWA Moterų verslumo įgalinimo stovyklos Lietuvoje
2023“ idėjų pristatymus.

Ilgalaikis organizatorių įdirbis

Puikių rezultatų visoje Europoje atnešusią programą EWA Lietuvoje dvejus metus iš eilės
koordinavęs klasteris ir skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“ padėjo patikėti
savo jėgomis 20 moterų. Jų gretose – ir EWA’22 dalyvė Paulina Gruodienė, sukūrusi per pusę
minutės paruošiamus analogų Lietuvoje neturinčius daržovių, vaisių ir uogų miltelių
mišinius.

Net ir netapusi viena iš finalininkių, sprendimą prisijungti prie moterų verslumo programos
agromaisto inovatorė vadina lemtingu: jei ne jis, vargu ar būtų pavykę tiek pasiekti.
Pasiryžusi dalyvauti su idėja, gimusia iš asmeninio poreikio gyventi sveikiau, šiandien su
verslo partnere P. Gruodienė užtikrintai augina atsakingą prekių ženklą „Fruttberry“.
„Mūsų produktus lietuviai jau pamilo. O maisto parodoje „Warsaw Food Expo 2023“
įžvelgėme perspektyvų ir didesnėse rinkose: sulaukėme ne tik daugybės eilinių užsienio
lankytojų, bet ir platintojų Europoje bei Azijoje dėmesio“, – džiaugiasi inovatyvios verslo
idėjos sumanytoja.

Moters sėkmės istorija – ne vienintelis pavyzdys, kaip turima vizija ir šiek tiek drąsos ją
realizuoti gali tapti verslu. Tarp EWA programos dalyvių sukurtų inovatyvių gaminių –
seitano pagrindo alternatyvus mėsos produktas, daug kolageno turintys ekologiniai sultinio
kubeliai iš šalutinių maisto produktų, 100 proc. suyrantis substratas, kuris leidžia auginti
augalus ekologiškai, bei daugelis kitų.


Lietuviai sukūrė agromaisto inovaciją: 100 proc. suyrantį substratą

Žemės ūkyje naudojami substratai – vienas didžiausių taršos veiksnių, sako specialistai. Netinkamai naudojamos trąšos sukelia neigiamą poveikį gamtai, gyvūnų ir žmonių sveikatai. Matydama ekosistemai keliamą žalą, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aistė Balčiūnaitienė kartu su komanda pristatė 100 proc. suyrantį, biologiškai skaidų substratą, skirtą auginti įvairiausius augalus. Platesniu šios inovacijos ištyrimu jau domisi Europos Sąjungos institucijos ir partneriai užsienyje.

Anot A. Balčiūnaitienės, Europos Sąjungos maisto inovacijų iniciatyvos „EIT Food“ moterų verslumo programos EWA dalyvės, pristatyta technologija ne tik greita, nenaudojanti didelių energetinių išteklių, bet ir turi milžinišką potencialą visame pasaulyje.

„Mūsų tikslas – kad žmonės valgytų pilnavertį maistą, o jo pagaminimas neturėtų jokio neigiamo poveikio gamtai. Deja, šiandien substratų rinka vis dar yra labai tarši, o su cheminėmis trąšomis auginamas derlius, nugulęs ant mūsų stalo, gali sukelti sveikatos sutrikimų – alergijas, kvėpimo takų ir kitas ligas. Todėl nusprendėme sukurti aplinką tausojantį produktą, kuris nutiestų pagrindus pokyčiams agromaisto srityje ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Šiuo metu laukiame atsakymo iš Europos Sąjungos inovacijų komisijos dėl projekto finansavimo ir produkto ištyrimo pasitelkiant naujausius mokslinius tyrimų metodus“, – dalinasi specialistė.

Inovacija šiuo metu dar tyrimų stadijoje, toliau ją vystant bus bendradarbiaujama su kolegomis Latvijoje, Bulgarijoje ir Portugalijoje. Visą 100 proc. suyrančio substrato kūrėjų komandą sudaro net aštuoni partneriai, tarp jų – LAMMC ir skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“.

Didesniam proveržiui reikia tarptautinių platformų

Pasak „AgriFood Lithuania“ direktorės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės, aplinką tausojantis substratas – tik vienas iš daugelio šalyje kuriamų maisto inovacijų pavyzdžių. Kai kurie lietuvių sprendimai jau pelnė ir tarptautinį pripažinimą.

„Lietuvoje šiandien vyresnio amžiaus žmonėms yra sukurtas funkcinis, svarbiausiais mineralais pripildytas maistas, vystomos naujos inovacijos, tokios kaip šilauogių priežiūra dronais ir panašiai. O prieš kelerius metus Andriaus Ratkevičiaus ir Simo Jarašiūno pristatytas natūralaus produktyvumo gėrimas „Brite“ gavo finansavimą iš užsienio investuotojų ir sėkmingai įžengė į tarptautinę rinką. Todėl nenuostabu, jog pagal naujausius duomenis esame lyderiai šioje srityje visame Baltijos regione“, – sako „AgriFood Lithuania“ vadovė.

Vis dėlto, nors Lietuva dažnai vadinama agromaisto technologijų pirmeive, K. Šermukšnytė-Alešiūnienė sako, jog vien tik talento nepakanka. Jos teigimu, norint įtvirtinti lyderių pozicijas Europoje, reikalingas bendradarbiavimas tarptautiniu lygmeniu, o ypač – su Latvija ir Estija:

„Atsižvelgiant į tai, su kokiomis rinkomis konkuruojame, Baltijos šalių bendrystė užtikrintų stipresnį regiono balsą globaliu mastu. Juk mūsų kuriamos inovacijos papildo viena kitą, o ne konkuruoja. Šiemet pirmą kartą Baltijos regione vyksianti Europos Sąjungos maisto inovacijų iniciatyvos „EIT Food“ organizuojama metinė konferencija Lietuvos maisto inovacijų bendruomenei yra proga ne tik praplėsti žinias, aptarti agromaisto technologijų tendencijas, bet ir užmegzti naujas partnerystes. Tokiuose renginiuose verslo angelai ir didžiosios korporacijos aktyviai ieško naujų idėjų ir investavimo galimybių. Telieka tik patikėti savo potencialu, nes parako tirti, plėtoti ir diegti inovatyvias agromaisto technologijas mes tikrai turime.“

„EIT Food 2023” – penktus metus iš eilės organizuojama tarptautinė konferencija. Jos metu sprendžiami maisto sistemų pertvarkymo ir aktualiausi pasaulinių maisto iššūkių klausimai, tokie kaip maisto trūkumas, maisto apsauga, tiekimo ir vertės grandinių iššūkiai, klimato kaita bei žalioji transformacija.

Birželio 27-28 dienomis renginys pirmą kartą kelsis į Latvijos sostinę Rygą. Jame pranešimus skaitys gerai žinomų organizacijų – „Dannone“, „Good Food Institute“, Pasaulinio maisto saugumo instituto  atstovai ir kiti. Taip pat bus pristatyti 63 startuoliai, pakviesti prisijungti prie „EIT Food“ verslumo programų, tarp kurių pateko ir lietuviai – funkcinio maisto senjorams gamintojai „WeZoop“.

Daugiau informacijos: https://www.annualevent.eitfood.eu/

Šaltinis -  www.ukininkopatarejas.lt

 

Nuotr. – LAMMC vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aistė Balčiūnaitienė

Nuotr. -  "Agrifood Lithuania" direktorė Kristina Šermukšnytė- Alešiūnienė


Ekspertai: Lietuva norėdama tapti agromaisto technologijų lydere Europoje turi būti atvira partnerystėms užsienyje

Nors Lietuva turi daug potencialo agromaisto technologijų srityje, pavyzdžiui, šiandien šilauoges prižiūri dronai, o vyresnio amžiaus žmonėms jau yra sukurtas specialus funkcinis maistas, ekspertai sako, kad didesniam spurtui ir šalyje sukuriamų inovacijų komercializavimui reikia išėjimo į tarptautines rinkas.

Šiuo metu agromaisto sektorius sudaro 7,1 proc. Lietuvos BVP ir kuria aukštą pridėtinę vertę. Šalyje klesti eksperimentavimo bei testavimo erdvė (angl. Sandbox), kurioje vystomi novatoriški produktai, o jų pavydėti gali kitos Europos ir pasaulio valstybės, rašoma pranešime.

„Lietuvoje turime daug maisto inovacijų specialistų ir žinių potencialo, dažnai girdime, jog esame agromaisto technologių pirmeiviai. Tam pasitelkiame dirbtinį intelektą, palydovinio stebėjimo sistemas ir kitus šiuolaikinius įrankius. Tai leidžia mums kurti pažangius agromaisto sprendimus, juos testuoti ir tobulinti. Vienas tokių pavyzdžių – šilauogių ūkiuose naudojami dronai, kurie padeda stebėti jų auginimą. Ant drono sumontuota hiperspektrine kamera per minutę padaroma tūkstantis nuotraukų, padedančių nustatyti, ar šilauogių krūmams netrūksta maistinių medžiagų.

Jei pastebimas papildomas maistinių medžiagų poreikis, siunčiamas antžeminis robotas, kuris autonomiškai nukeliavęs ištiria dirvožemį ir nupurškia, kur reikia“, – lietuvių kartu su užsienio partneriais kurtas technologijas atskleidžia Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, „AgriFood Lithuania“ direktorė.

Visgi, anot jos, Lietuvos, o kartu ir Baltijos regiono potencialas dar labiau išaugtų, jeigu agromaisto technologijas aktyviai kuriantys, testuojantys ir tobulinantys specialistai patikėtų savo potencialu ir suvienytų jėgas su užsienio partneriais.

„Norėdami neužsilikti eksperimentiniame lygmenyje ir užsitvirtinti lyderių pozicijas agromaisto inovacijų srityje, turime į kolegas Latvijoje ir Estijoje žiūrėti ne kaip į konkurentus, o bendro tikslo siekiančius partnerius. Atsižvelgiant į pasaulinį kontekstą, su kokiomis rinkomis konkuruojame, regiono susivienijimas užtikrintų stipresnį balsą globaliu mastu – juk mūsų kuriamos inovacijos papildo viena kitą, o ne konkuruoja. Svarbu patikėti savo jėgomis, nes parako tirti, plėtoti ir diegti inovatyvias agromaisto technologijas mes tikrai turime“, – teigia „AgriFood Lithuania“ vadovė.

Organizacijos vadovė prideda, jog šiandien eksperimentavimo laiptelį šalyje jau sėkmingai peržengė keletas lietuvių sukurtų maisto inovacijų, sulaukusių pripažinimo Lietuvoje ir už jos ribų:

„Prieš keletą metų Andrius Ratkevičius ir Simas Jarašiūnas pristatė natūralaus produktyvumo gėrimą „Brite“, gavusį finansavimą iš užsienio investuotojų ir sėkmingai įžengusį į tarptautinę rinką. Taip pat neseniai Europos Sąjungos maisto inovacijų iniciatyvos „EIT Food“ EWA moterų verslumo programos dalyvė daktarė Aistė Balčiūnaitė kartu su komanda sukūrė 100 proc. suyrantį, biologiškai skaidų substratą, skirtą auginti įvairiausius augalus. Šiuo metu platesniu jo ištyrimu domisi Europos Sąjungos institucijos ir partneriai Latvijoje, Bulgarijoje bei Portugalijoje. Tai – puikus pavyzdys, kaip nuoseklus darbas ir naujų galimybių užsienyje paieška padeda „išplaukti“ į plačiuosius vandenis.“

Platforma pristatyti inovacijas

K. Šermukšnytė-Alešiūnienė atkreipia dėmesį, jog daugiausiai galimybių Lietuvos kūrėjams užmegzti naujas partnerystes, pristatyti savo idėjas bei rasti investuotojus – tarptautinėse konferencijose. Viena tokių – penktus metus iš eilės organizuojama „EIT Food 2023“ metinė konferencija.

„Šiemet renginys pirmą kartą persikelia į Baltijos regioną, kur susiburs agromaisto technologijų atstovai ir partneriai iš įvairių Europos šalių. Lietuvos maisto inovacijų bendruomenei tai yra proga ne tik praplėsti žinias, aptarti agromaisto technologijų tendencijas ir pasidalinti savo patirtimi bei įžvalgomis, bet ir pabendrauti su investuotojais. Renginyje verslo angelai ir didžiosios korporacijos aktyviai ieško naujų idėjų ir investavimo galimybių. Būtent čia prieš keletą metų „EIT Food“ programos „Rising Food Stars“ finansavimą gavo „Brite“ kūrėjai“, – teigia K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Metinio renginio metu bus sprendžiami maisto sistemų pertvarkymo ir aktualiausi pasaulinių maisto iššūkių klausimai, tokie kaip maisto trūkumas, maisto apsauga, tiekimo ir vertės grandinių iššūkiai, klimato kaita bei žalioji transformacija.

Konferencijoje pranešimus skaitys gerai žinomų organizacijų – „Dannone“, „Good Food Institute“, Pasaulinio maisto saugumo instituto ir kitų, atstovai. Taip pat bus pristatyti 63 startuoliai, pakviesti prisijungti prie „EIT Food“ verslumo programų, tarp kurių pateko ir lietuviai – funkcinio maisto senjorams gamintojai „WeZoop“.

Šaltinis: www.delfi.lt