EIT Food week | Agrifuture 2025: įgūdžiai tvarioms maisto inovacijoms

AgriFuture 2025: Įgūdžiai tvarioms maisto inovacijoms
Data: 2025 10 20 – 28, Finalinė sesija 2025.10.28
Vieta: Kauno kolegija
Kalba: Lietuvių

Tai EIT Food ir AgriFood Lithuania DIH organizuojami mokymai, skirti studentams, norintiems įgyti praktinių žinių ir įgūdžių tvarių maisto inovacijų srityje. Mokymai padės geriau suprasti agromaisto sektoriaus iššūkius, perspektyvas ir karjeros galimybes bei skatins jaunus žmones prisidėti prie sektoriaus transformacijos.
Mokymų tikslai:
• Didinti studentų supratimą ir suteikti praktinių žinių apie verslo kūrimą agromaisto sektoriuje.
• Ugdyti gebėjimą analizuoti problemas ir ieškoti inovatyvių sprendimų.
• Skatinti studentus rinktis karjerą agromaisto sektoriuje ir įsilieti į šią ekosistemą.

Dalyviai susipažins su baltymų įvairovės ir naujų produktų inovacijomis, žiedinės bioekonomikos sprendimais, klimato neutralumo strategijomis, skaitmeniniais įrankiais verslui.
Mokymų metu studentai kurs grupinius projektus, analizuos realius agromaisto iššūkius ir ieškos kūrybiškų sprendimų. Baigiamajame seminare, kuris vyks spalio 28 d., dalyviai pristatys savo parengtas prezentacijas bei išklausys verslo atstovų pranešimų.
Šie mokymai - tai puiki galimybė sustiprinti žinias, praplėsti akiratį ir pasiruošti ateities karjerai tvaraus agromaisto sektoriuje.
Mokymai organizuojami kartu su EIT Food - didžiausia pasaulyje maisto inovacijų bendruomene - ir Kauno kolegija. Ačiū partneriams už bendradarbiavimą ir palaikymą!

REGISTRUOKITĖS ČIA

by Agrifood

Technologijos ir inovacijos, keičiančios žemės ūkio ir maisto pramonę

Š. m. rugsėjo 30 d. – spalio 1 d. Briuselyje ir Levene (Belgija) įvyko baigiamasis tarptautinės iniciatyvos HighFive renginys „Smart food factory“. HighFive tikslas – išbandyti aukštųjų technologijų inovacijas žemės ūkio maisto produktų pramonėje ir keistis geriausia praktika bei skirtingais metodais.

Renginys užbaigė trejų metų ciklą, kurio metu buvo įgyvendinama HighFive iniciatyva. Jos bendras biudžetas siekė 11,6 mln. Eur, iš kurių 8,2 mln. Eur sudaro Europos Sąjungos (ES) lėšos. Projekto metu buvo suburti 33 partneriai, įskaitant 15 klasterių ir 18 mažų bei vidutinių įmonių (MVĮ), o jo veiklos buvo vykdomas 9 šalyse. Projekto įgyvendinimo metu net 45 MVĮ investavo į skaitmenines inovacijas, o 27 skaitmeniniai sprendimai buvo įgyvendinti arba yra parengti rinkai. Šiame junginyje dalyvavo ir Lietuvos įmonės bei klasteriai, o Lietuvos atstovų dalyvavimas įvyko Agrifood Lithuania dėka.

Baigiamajame projekto renginyje buvo pristatyti 25 inovacijomis ir naujausiais technologiniais sprendimais paremti ir įgyvendinti projektai, apimantys dirbtinio intelekto, nanotechnologijų, robotikos, spektrografinės įrangos ir kt. įrankių panaudojimą, tam, kad maisto produkcija būtų pagaminama sunaudojant kuo mažiau gamtos išteklių, didinant gamybos efektyvumą projektų metu sukurtomis naujomis rinkų stebėsenos ir prognozavimo priemonėmis.

Apibendrinant minimus projektus, galima išskirti šiuos aspektus:

1. Įgyvendinant projektus, sistemingai diegiami procesuose naudojami jutikliai, kompiuterinė įranga ir valdikliai, kad korekcijos vyktų vystant gamybą. Tai mažina rankinį darbą ir klaidų tikimybę, o sprendimų priėmimas remiasi operatyviais duomenimis.

2. Daugelyje iniciatyvų kuriamos gamybinio lygio skaitmeninės jungtys, kurios sujungia cecho, tiekimo ir finansinius duomenis, kad būtų uždarytas valdymo ciklas.

3. Dažniausiai matuojamas tvarumo poveikis. Projektai pateikia išmatuojamus energijos, vandens, atliekų ir CO₂ sumažinimo rodiklius.

4. Sprendimai transformuoja atsekamumą nuo pradinio iki galutinio taško ir perkelia kokybės kontrolę iš duomenų imčių į pilno srauto stebėseną, o to rezultatas yra greitesnės procesų korekcijos ir mažesnė užsakymų atšaukimų rizika.

5. Žiedinės vertės kūrimas ir resursų efektyvumas. Dalis projektų tiesiogiai kuria žiedines praktikas (vandens pakartotinis naudojimas, šalutinių nuotekų pakartotinis naudojimas), o dauguma – netiesiogiai, mažindami žaliavų praradimus.

6. Operatorių darbo palengvinimas ir žmogiškųjų klaidų mažinimas. Automatizuota analizė mažina mėginių ėmimą ir rankinius įrašus. Patogus ir aiškus duomenų atvaizdavimas leidžia greitai reaguoti, o sistemų tikslumas palaiko aukštesnę, pastovesnę kokybę.

Galima paminėti, kad bet kuris iš minėtų 25 projektų gali būti toliau vystomas ir plėtojamas, toliau taikant inovatyvius sprendimus, tam kad būtų sunaudojama kuo mažiau gamtos išteklių ir energijos, o gamybos efektyvumas ir kokybė toliau didėtų.

Antroji renginio dalis – apsilankymas imec nanolustų gamykloje Levene

Pačioje imec gamykloje pasitelkus nanotechnologijas yra gaminami plauko storio procesoriai, kurie, būdami 1 kv. centimetro dydžio, gali atlikti ne mažiau operacijų per sekundę nei šiuolaikiniai asmeniniai kompiuteriai. Į gamyklos įrangą yra investuota apie 5 mlrd. Eur, iš kurių dalis – valstybės lėšos, ES paramos lėšos ir privačios investicijos. Šiuo metu šalia esančios gamyklos vyksta dar vieno analogiško pastato statybos. Kadangi nanolustų gamybos metu negali būti jokios vibracijos, gamyklos plokštuminio pamato storis siekia 18 metrų. Įdomu tai, kad pačios gamyklos viduje, kur vyksta gamybiniai procesai, dulkių vienetų kiekis tenkantis vienam kvadratiniam metrui negali viršyti 100 vnt. Apžvalginiame koridoriuje dulkių skaičius negali viršyti 1000 vnt. vienam kv. metrui.

Trečioji renginio dalis – darbas tematinėse grupėse. Šiose aktyviai dalyvavo plati Lietuvos delegacija: LSMC Ekonomikos ir kaimo vystymo institutui atstovavo mokslo vadybininkas Jonas Pupius, BENCO – Marjus Saulis, Kėdainių konservų fabrikui – Mindaugas Antanaitis, Farmers Circle – Sigitas Pūkys, NaMŪK klasteriui – Vaidė Sakalauskienė, Agrifood Lithuania – Edita Karvelienė ir Adelė Janulionytė.

Didelės apimties kompleksinis tarptautinis HighFive projektas įgyvendino daugelį inovatyvių idėjų bei tapo kitų naujų idėjų ir bendradarbiavimo krypčių susikūrimo erdve, kurioje toliau bus vystomi žemės ūkio ir maisto pramonės inovatyvūs projektai.

Tekstas parengtas pagal www.ekvi.lt publikaciją „Technologijos ir inovacijos, keičiančios žemės ūkio ir maisto pramonę“: https://www.ekvi.lt/naujiena/technologijos-ir-inovacijos-keiciancios-zemes-ukio-ir-maisto-pramone

by Agrifood

SOULFOOD: Skaitmeninės inovacijos tvaresnei ir įtraukesnei agromaisto grandinei

Finalinis renginys užbaigė tarpautinę iniciatyvą, kurios tikslas buvo kurti tvaresnę, įtraukesnę ir tampriau susietą agromaisto vertės grandinę. Per pastaruosius dvejus metus partneriai iš Ispanijos, Lietuvos, Rumunijos ir Graikijos bendradarbiavo kurdami skaitmeninę platformą, kuri sujungia vietos ūkininkus su socialinėmis iniciatyvomis ir padeda mažinti maisto švaistymą jo kilmės vietoje.

Tarptautinę iniciatyvą subūrė Taragonos provincijos taryba (Diputació de Tarragona), siekdama atsakyti į vieną svarbiausių šiuolaikinių iššūkių: kaip sujungti pirminius maisto gamintojus ir socialinius partnerius naudojant praktiškus, technologijomis grįstus sprendimus.

Regioninė iniciatyva, turinti tarptautinę ambiciją

Renginio uždarymo metu Taragonos provincijos tarybos prezidentė Noemí Llauradó pabrėžė institucijos atsidavimą inovacijoms, grįstoms realiais poreikiais: „Kaip SOULFOOD projekto lyderiai, didžiuojamės šios iniciatyvos sėkme. Ji atspindi mūsų darbo principus – įsiklausyti į vietos suinteresuotų šalių nuomonę ir kartu kurti sprendimus.“

Reuso miesto tarybos narys, atsakingas už ekonomikos plėtrą, inovacijas ir žinias, bei REDESSA atstovas Josep Baiges išskyrė vietinį poveikį: „SOULFOOD, veikiantis Hub Foodtech & Nutrition platformoje, įrodė, kad technologiniai sprendimai gali padėti tiksliau ir efektyviau paskirstyti maistą – tiek Roser socialiniame centre Reuse, tiek už jo ribų.“

Nuo problemos – prie sprendimo

SOULFOOD sukurta skaitmeninė platforma, išbandyta su realiais ūkininkais, sprendžia esminį trūkumą Europos maisto sistemoje – efektyvių įrankių, jungiančių maisto perteklių su socialinėmis organizacijomis, stoką. Sprendimo testavimo laikotarpiu jau buvo išgelbėta ir socialinėms organizacijoms perduota daugiau kaip 11 tonų maisto, o tai įrodo tiek platformos veiksmingumą, tiek jos potencialą.

Prie testavimo prisidėjo ir Lietuvos ūkininkė bei tyrėja Audronė Ispiryan. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje dirbanti mokslininkė ir uogų augintoja dalijosi įžvalgomis: „Aukojant maistą, visa atsakomybė – transportas, sandėliavimas, darbas – tenka ūkininkams. Tai neatlygintinas darbas. Maisto dalinimo organizacijos galėtų veikti lanksčiau ir efektyviau, prisiimti daugiau atsakomybės ir siūlyti realią, ūkininkams pritaikytą pagalbą.“

Pamokos iš Lietuvos

Svarbų vaidmenį projekte atliko „AgriFood Lithuania DIH“, kuris glaudžiai bendradarbiavo su smulkiaisiais ūkininkais, padėjo testuoti skaitmeninį įrankį ir prisidėjo prie komunikacijos veiklų. Projekto vadovė Vilma Akelaitienė apibendrino:

„Viso projekto metu dirbome tiesiogiai su ūkininkais – stengėmės suprasti jų situaciją ir kartu ieškojome, kaip technologija gali jiems padėti. Matėme aiškų disbalansą: iš ūkininkų tikimasi, kad jie vieni pasirūpins viskuo – nuo transporto iki sandėliavimo – negaudami jokios paramos. Derliaus sezonas labai trumpas, todėl kiekviena minutė yra svarbi. Be finansavimo ar infrastruktūros, net ir norintys ūkininkai dažnai negali įsitraukti. Tokie projektai kaip SOULFOOD – ir visa aplink juos kuriama ekosistema – padeda keisti šią situaciją.“

SOULFOOD iniciatyva taip pat buvo aktyviai pristatoma įvairiuose Lietuvos regionuose, tarp jų – Birštone, Anykščiuose. Susitikimuose su ūkininkais, politikos lyderiais, Maisto banko atstovais bei asociacijų vadovais buvo aptarti teisiniai aspektai, bendradarbiavimo iššūkiai ir lūkesčiai. Buvo analizuojama, kaip SOULFOOD platforma galėtų prisidėti prie šių problemų sprendimo.

Žvilgsnis į ateitį

SOULFOOD partneriai ir toliau ieško galimybių užtikrinti platformos tęstinumą. Baigiamajame renginyje daug dėmesio skirta ilgalaikei vizijai: kaip palaikyti ir plėsti šį skaitmeninį sprendimą, galbūt pasitelkiant naujas ES finansavimo programas, tokias kaip „Horizon Europe“.

Tuo pat metu vyko ir „Interreg Europe“ organizuota teminė apžvalga (Peer Review), skirta maisto nuostoliams agromaisto sektoriuje. Tai dar kartą parodė, kad SOULFOOD poveikis gerokai viršija bandomuosius regionus.

Nuoširdi padėka

Projekto komanda nuoširdžiai dėkoja visiems dalyvavusiems ūkininkams, Maisto bankui, nevyriausybinėms organizacijoms, savivaldybėms ir inovacijų centrams. Kaip vienas dalyvių pasakė: „Tai ne tik technologinis projektas – tai žingsnis link teisingesnio maisto paskirstymo ir didesnės socialinės įtraukties.“

Laukiame kito žingsnio – naujų iniciatyvų, kurios padės dar labiau mažinti maisto švaistymą ir skaitmenizuoti agromaisto sektorių.

by Agrifood

Tarptautinės iniciatyvos STELLA dėmesys Lietuvai

Praėjusią savaitę tarptautinės iniciatyvos STELLA dėmesio centre atsidūrė Lietuva. Čia atvykę partneriai iš Austrijos „BOKU“ universiteto lankėsi „AgriFood Lithuania DIH“ įgyvendinamo bandomojo projekto laukuose, esančiuose Marijampolės apskrityje, Valuckų ūkyje. Tuo tarpu STELLA konsorciumo partneriai dalyvavo gebėjimų stiprinimo seminare, kuriame taip pat nagrinėtas Lietuvos įgyvendinamas bandomasis projektas.

Šis projektas, kurį Lietuvoje plėtojame su tarptautinių partnerių pagalba, yra skirtas skaitmeninėms strategijoms, sukurtoms valdyti skirtingus karantininius ir reguliuojamus nekarantininius kenkėjus, amarų platinamą susisukusių bulvių lapų virusą bulvių pasėliuose, bei kitas aktualias ligas. Veiksminga šio viruso kontrolė yra labai svarbi, nes jis kelia didelę grėsmę bulvių derliaus praradimui ir kokybei visoje Europoje.

„Su į Lietuvą atvykusiais „BOKU” universiteto partneriais apsilankę ūkyje turėjome galimybę tiesiogiai bendrauti su ūkio savininkais ir agronomais, kurie galėjo aiškiai įvardinti praktikoje kylančias problemas, susijusias su kenkėjų stebėjimu ir augalų apsauga bei priemonių taikymu jų stebėjimui ir augalų susirgimų prevencijai bulvių auginime. Taip pat apžiūrėjome laukuose įrengtas amarų gaudykles, surinkome rezultatus, kuriuos toliau su komanda apdorosime ir vertinsime” – susitikimą su STELLA kolegomis komentavo „Agrifood Lithuania DIH” projektų vadovas Irmantas Čepulis.

STELLA konsorciumo partneriai taip pat gausiai dalyvavo nuotoliniame gebėjimų stiprinimo renginyje. Šis renginys pritraukė platų suinteresuotųjų šalių spektrą iš įvairių žemės ūkio srities organizacijų, akademinės bendruomenės, ūkininkų atstovų. Renginio dalyviai turėjo galimybę ne tik susipažinti su STELLA projektu, jo tikslais ir veiklomis, bet ir aptarti holistinę STELLA sistemą, kuriamas metodikas ir technologijas, kurios bus taikomos Lietuvoje bei Europoje ir kuriomis remsis šios tarptautinės iniciatyvos rėmuose rengiamos politikos rekomendacijos.

Šis seminaras buvo skirtas ne tik efektyviam pasikeitimui informacija, bet ir aktyviems veiksmams: juo projekto partneriai siekė padėti suinteresuotosioms šalims ugdyti gebėjimus ir pasirengimą diegti išmaniąsias technologijas kenkėjų kontrolės srityje.

Jei ir jus domina ši tema – sekite STELLA progresą socialiniuose tinkluose, nes šiemet rengsime dar ne vieną gebėjimų stiprinimo seminarą ir dalinsimės bandomųjų projektų rezultatais ne tik Lietuvos bulvių laukuose, bet ir kituose Europos regionuose.

by Agrifood

BIOSOL Farm: Žalioji energija ūkiuose – naujovės, parama ir politika!

Žemės ūkio vaidmuo energetikos transformacijoje tampa vis svarbesnis. Didėjančios elektros, trąšų ir kuro kainos rodo, kad ūkiams būtina siekti didesnio energetinio efektyvumo ir savarankiškumo. Atsižvelgiant į šiuos iššūkius ir galimybes, BIOSOL Farm organizuoja renginį „Žalioji energija ūkiuose – naujovės, parama ir politika“, kuris vyks kovo 5 d. Rietave.

Renginyje susitiks ūkininkai, politikos formuotojai, mokslininkai ir pramonės ekspertai, kurie aptars naujausias tendencijas, susijusias su žaliosios energijos diegimu žemės ūkyje. Dalyviai turės galimybę sužinoti apie technologines naujoves, finansavimo galimybes ir besikeičiančią teisinę aplinką.

Pagrindinės temos:

• Inovacijos, leidžiančios ūkiuose efektyviau gaminti ir naudoti energiją
• Finansavimo galimybės žaliosios energijos investicijoms
• Teisinės aplinkos pokyčiai, susiję su žemės ūkio energetika
• Praktiniai pavyzdžiai ir sėkmės istorijos vizitų į ūkius metu

BIOSOL Farm tarptautinio projekto ekspertai, politikos formuotojai ir ūkininkai, jau įdiegę atsinaujinančios energetikos sprendimus, pasidalins savo patirtimi. Renginys apims diskusijas, žinių mainus bei vizitus į ūkius, kuriuose jau pritaikyti inovatyvūs energijos sprendimai.

Šis renginys – tai puiki galimybė sužinoti apie naujausias žemės ūkio energetikos tendencijas, užmegzti ryšius su ekspertais ir atrasti būdus, kaip padidinti savo ūkio tvarumą bei atsparumą.

Renginio informacija:
Data: 2024 m. kovo 5 d.
Laikas: 10:00 val.
Vieta: Rietavo turizmo ir verslo informacijos centras, Parko g. 5, Rietavas
Trukmė: ~3 val. + vizitai į ūkius

Registracija

by Agrifood