STELLA projekto pažanga Lietuvoje

Pirmojo etapo (1–18 mėn.) apžvalga

Per pirmuosius aštuoniolika mėnesių STELLA projekto įgyvendinimo laikotarpio AgriFood Lithuania DIH (AFL) atliko pagrindinį darbą Lietuvoje – išbandė, kaip pažangios kenkėjų stebėsenos technologijos gali veikti realiomis ūkininkavimo sąlygomis. Šis etapas tapo tvirtu pagrindu tolesniam technologijų diegimui ir duomenų analizės tobulinimui, jungiant mokslinius tyrimus, skaitmeninius įrankius ir kasdienę žemės ūkio praktiką.

Bandomoji veikla buvo sutelkta pietų Lietuvoje, „Valuckų ūkyje“, viename stambiausių bulvių augintojų šalyje, kur kasmet bulvės auginamos apie 500 hektarų plote. AFL čia sukūrė duomenų rinkimo ir analizės infrastruktūrą, sujungiančią lauko stebėseną, meteorologinius duomenis ir vizualinius stebėjimus.

Technologijos dirvožemyje – stebėsenos sprendimų diegimas

2024 m. pavasarį AFL įrengė keturias automatizuotas vabzdžių gaudykles, skirtas kenkėjų populiacijų aktyvumui fiksuoti, o dviejose iš jų integravo meteorologines s

toteles, matuojančias temperatūrą, drėgmę, vėjo kryptį ir kritulius. Be to, 12 laukų (2–19 ha) buvo stebimi palydovinių duomenų pagrindu, siekiant sukurti bendrą laukų būklės vaizdą ir sujungti jį su vietiniais matavimais.

2025 m. vegetacijos sezono rezultatai atskleidė aiškų dėsningumą: amarų (Aphididae) aktyvumas pradėjo reikštis ankstyvame bulvių augimo tarpsnyje, tačiau dėl neįprastai lietingos ir vėsios vasaros Bulvių lapų susisukimo viruso (PLRV) plitimas buvo ribotas. Šis kontrastas tarp biologinės rizikos ir meteorologinių sąlygų tapo vertingu šaltiniu tobulinant ankstyvojo perspėjimo metodikas ir nustatant tikslesnius stebėsenos laikotarpius.

Ūkininkų įtrauktis ir abipusė nauda

Bendradarbiavimas su „Valuckų ūkiu“ tapo ne tik technologiniu, bet ir žmogišku projektu. AFL komanda kartu su ūkio agronomais sprendė įrangos įrengimo, priežiūros ir duomenų perdavimo klausimus, periodiškai lankė laukus ir aptarė pirminius rezultatus.

Tokie tiesioginiai kontaktai leido įvertinti, kaip inovacijos veikia kasdieniame ūkininkavimo ritme – nuo kenkėjų fiksavimo iki sprendimų, kada purkšti, o kada palaukti. Ūkis teikė vertingas įžvalgas apie įrangos patikimumą ir realų jos poveikį planuojant apsaugos darbus.

Žinių sklaida ir bendradarbiavimas

AFL aktyviai dalijosi patirtimi ir pasiekimais nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu. Projektas pristatytas renginyje „Metų ūkis 2024“ Vilkaviškyje, kuriame dalyvavo per 100 regiono ūkininkų, ir tarptautinėje dirbtuvėje „Pest Detection Tools feat. Lithuanian Pilot“ (2025 m. birželį), kur susirinko daugiau nei 50 žemės ūkio inovacijų ekspertų.

Tokie renginiai tapo svarbia platforma diskusijoms tarp mokslininkų, ūkininkų ir politikos formuotojų apie tai, kaip duomenų analizė ir išmaniosios technologijos gali tapti kasdieniu ūkininkavimo įrankiu.

Iššūkiai ir pamokos

Pirmasis etapas (M1–M18) parodė, kad net pažangiausios technologijos priklauso nuo gamtos. Lietinga 2025 m. vasara kartais trikdė įrangos darbą, todėl buvo svarbu sukurti duomenų sinchronizacijos procedūras tarp palydovinių ir vietinių šaltinių.

Vis dėlto šie iššūkiai išryškino pagrindinę projekto stiprybę – gebėjimą greitai prisitaikyti ir mokytis iš lauko duomenų. AFL komanda akcentavo, kad ūkininkų įsitraukimas ir atvirumas naujovėms yra ne mažiau svarbūs nei pati technologija.

Tolesni žingsniai

Ateinančiu laikotarpiu AFL planuoja išplėsti stebėsenos apimtis ir integruoti papildomas duomenų analizės priemonės, leisiančias dar tiksliau prognozuoti kenkėjų rizikas. Toliau bus stiprinamas ryšys tarp mokslo, technologijų ir žemės ūkio praktikos – siekiant, kad skaitmeniniai sprendimai taptų įprasta ūkininkavimo dalimi, o ne išimtimi.

by Agrifood

Synergy Days 2025: stiprėjantys ryšiai ir naujos galimybės

Šių metų Synergy Days 2025 Roterdame subūrė pirmaujančius Europos inovatorius, politikos formuotojus, klasterius ir skaitmeninės transformacijos ekspertus agro-maisto bei bioekonomikos sektoriuose. Agrifood Lithuania DIH komandai tai buvo įkvepianti dviejų dienų kelionė, kupina prasmingų pokalbių, žinių mainų ir susitikimų su partneriais iš šešių projektų, kuriuose aktyviai dalyvaujame: HIGHFIVE, SIXFOLD, 4Growth, ARGONAUT, VALERECO ir Farmtopia.

Diskutuojant dirbtuvėse, klausantis pranešimų, pristatant sprendimus ar kalbantis neformaliai, visur skambėjo ta pati žinutė: Europos skaitmeninė ir tvarumo transformacija tampa realybe tada, kai bendradarbiavimas virsta konkrečiais veiksmais.

HIGHFIVE: tikrieji MVĮ poreikiai – pirmoje vietoje

Susitikimas su HIGHFIVE bendruomene dar kartą priminė, kuo šis projektas ypatingas jo žmogiškumu paremtu požiūriu į skaitmeninę transformaciją. HIGHFIVE skatina inovatorius pradėti nuo problemos, o ne nuo įrankio, padedant maisto pramonės MVĮ rasti sprendimus, pritaikytus realiems iššūkiams. Energijos taupymo, kokybės stebėsenos ir kitų technologinių sprendimų sėkmės istorijos rodo, ką galima pasiekti glaudžiai bendradarbiaujant klasteriams ir technologijų tiekėjams. Mums tai buvo ne tik šiltas susitikimas su pažįstamais partneriais, bet ir priminimas apie bendrą misiją – kurti išmanesnę, tvaresnę ir stipresnę maisto pramonę.

SIXFOLD: kaip bandomuosius projektus paversti ilgalaike realybe

Sesijoje, kurią vedė koordinatorius Markus Ojala, SIXFOLD pristatė ambicingą viziją dėl duomenimis grįsto, atsparaus ir mažai poveikį aplinkai darančio maisto perdirbimo. Bendrų dirbtuvių su HIGHFIVE ir SS4AF metu iškilo svarbus klausimas: kaip paversti technologinius bandymus kasdiene praktika? Diskusijos apie fotoniką, duomenų naudojimą ir kokybės stebėseną atskleidė, kokią didelę vertę kuria tarpdisciplinis bendradarbiavimas. Agrifood Lithuania dalyvavimas šiame projekte dar kartą patvirtino mūsų siekį padėti maisto įmonėms diegti inovacijas, kurios kuria efektyvesnę, skaidresnę ir ateičiai pasirengusią gamybą.

4Growth: kaip duomenų erdvės ir sąveika keičia sektoriaus ateitį

4Growth projektas akcentavo, kaip bendros duomenų erdvės, sąveikumas ir koordinuotos skaitmeninės priemonės gali formuoti agro-maisto ir miškininkystės ateitį. Nuo mūsų Vizualizacijos platformos demonstracijų iki dalyvavimo dirbtuvėse apie robotiką, dirbtinį intelektą ir duomenų erdves – kartu ieškojome būdų, kaip įveikti vadinamąją „mirties slėnio“ problemą tarp mokslinių tyrimų ir realaus taikymo. Dalyvavimas 4Growth projekte leidžia mums būti Europos duomenimis grindžiamos transformacijos centre – stiprinant inovacijas, kurios yra mastelio, patikimos ir naudingos visai ekosistemai.

ARGONAUT: žiedinės bioekonomikos skaitmenizavimo keliu

Su ARGONAUT projektu į pirmą planą iškilo žiediškumo tema – diskusijos apie dirbtinį intelektą, blockchain technologijas ir skaitmeninius produktų pasus parodė, koks svarbus skaidrumas ir duomenų valdymas bioekonomikos vertės grandinėse. Sesijose su EFRA ir bi0space nagrinėjome du svarbius klausimus: kaip sukurti veikiančius verslo modelius DI pagrįstoms platformoms? Ir kaip sumažinti skaitmeninių produktų pasų diegimo barjerus? Šios įžvalgos pabrėžė, kad skaitmeninės žiedinės ekonomikos pažanga remiasi pasitikėjimu, sąveika ir kolektyviniu valdymu.

VALERECO: ankštiniai augalai, Living Labs ir agroekologijos ateitis

VALERECO pademonstravo, kaip Living Labs metodai gali skatinti agroekologines inovacijas ir kurti įvairovę puoselėjančias ankštinių augalų sistemas. Dirbtuvės, organizuotos kartu su Hungry Ecocities ir BIOFIN-EU, atskleidė praktinių eksperimentų bei tarpsektorinio bendradarbiavimo galią. „Agrifood Lithuania“ dalyvavimas VALERECO projekte reiškia indėlį į realius pokyčius: tvaresnes ankštinių sistemų plėtros galimybes, didesnę biologinę įvairovę ir stipresnį ūkininkų inovatyvumą.

Farmtopia: atvirumas, etika ir ūkininkui draugiškos technologijos

Farmtopia stendas ir dirbtuvės pristatė, kaip atvirojo kodo įrankiai, pakartotinai naudojami programinės įrangos komponentai ir realūs pilotai transformuoja skaitmeninį ūkininkavimą. Projektas daug dėmesio skyrė etikai, žmogaus teisėms ir technologijų prieinamumui – temoms, kurios ypač svarbios kuriant tvarius sprendimus smulkiesiems ūkininkams. Mums dalyvavimas Farmtopia projekte reiškia skaitmeninės įtraukties stiprinimą ir technologijų, kurios tarnauja realiems ūkininkų poreikiams, kūrimą.

Kartu tampame stipresni: pagrindinės įžvalgos iš Synergy Days 2025

Visuose projektuose atsikartojo viena mintis: inovacijos auga ten, kur klesti bendradarbiavimas. Nesvarbu, ar kalbėjome apie DI žiedinei ekonomikai, duomenų erdves miškininkystei, fotoniką maisto pramonei ar atvirąsias technologijas ūkininkams – visur jautėme tą pačią kryptį: Europa juda į priekį tuomet, kai sprendimai kuriami kartu, o ne atskirai.

„Agrifood Lithuania“ komandai Synergy Days 2025 buvo ne tik renginys. Tai buvo šventė bendrų vertybių, sutampančių tikslų ir gyvybingo inovacijų tinklo, kuris ir toliau peržengia galimybių ribas agro-maisto ir bioekonomikos sektoriuose. Į Lietuvą grįžtome įkvėpti, motyvuoti ir didžiuodamiesi galėdami prisidėti prie šešių ambicingų Europos iniciatyvų, darančių tikrą poveikį žalesnei ir išmanesnei ateičiai.

by Agrifood

EIT Food week | Agrifuture 2025: įgūdžiai tvarioms maisto inovacijoms

AgriFuture 2025: Įgūdžiai tvarioms maisto inovacijoms
Data: 2025 10 20 – 28, Finalinė sesija 2025.10.28
Vieta: Kauno kolegija
Kalba: Lietuvių

Tai EIT Food ir AgriFood Lithuania DIH organizuojami mokymai, skirti studentams, norintiems įgyti praktinių žinių ir įgūdžių tvarių maisto inovacijų srityje. Mokymai padės geriau suprasti agromaisto sektoriaus iššūkius, perspektyvas ir karjeros galimybes bei skatins jaunus žmones prisidėti prie sektoriaus transformacijos.
Mokymų tikslai:
• Didinti studentų supratimą ir suteikti praktinių žinių apie verslo kūrimą agromaisto sektoriuje.
• Ugdyti gebėjimą analizuoti problemas ir ieškoti inovatyvių sprendimų.
• Skatinti studentus rinktis karjerą agromaisto sektoriuje ir įsilieti į šią ekosistemą.

Dalyviai susipažins su baltymų įvairovės ir naujų produktų inovacijomis, žiedinės bioekonomikos sprendimais, klimato neutralumo strategijomis, skaitmeniniais įrankiais verslui.
Mokymų metu studentai kurs grupinius projektus, analizuos realius agromaisto iššūkius ir ieškos kūrybiškų sprendimų. Baigiamajame seminare, kuris vyks spalio 28 d., dalyviai pristatys savo parengtas prezentacijas bei išklausys verslo atstovų pranešimų.
Šie mokymai - tai puiki galimybė sustiprinti žinias, praplėsti akiratį ir pasiruošti ateities karjerai tvaraus agromaisto sektoriuje.
Mokymai organizuojami kartu su EIT Food - didžiausia pasaulyje maisto inovacijų bendruomene - ir Kauno kolegija. Ačiū partneriams už bendradarbiavimą ir palaikymą!

REGISTRUOKITĖS ČIA

by Agrifood

Technologijos ir inovacijos, keičiančios žemės ūkio ir maisto pramonę

Š. m. rugsėjo 30 d. – spalio 1 d. Briuselyje ir Levene (Belgija) įvyko baigiamasis tarptautinės iniciatyvos HighFive renginys „Smart food factory“. HighFive tikslas – išbandyti aukštųjų technologijų inovacijas žemės ūkio maisto produktų pramonėje ir keistis geriausia praktika bei skirtingais metodais.

Renginys užbaigė trejų metų ciklą, kurio metu buvo įgyvendinama HighFive iniciatyva. Jos bendras biudžetas siekė 11,6 mln. Eur, iš kurių 8,2 mln. Eur sudaro Europos Sąjungos (ES) lėšos. Projekto metu buvo suburti 33 partneriai, įskaitant 15 klasterių ir 18 mažų bei vidutinių įmonių (MVĮ), o jo veiklos buvo vykdomas 9 šalyse. Projekto įgyvendinimo metu net 45 MVĮ investavo į skaitmenines inovacijas, o 27 skaitmeniniai sprendimai buvo įgyvendinti arba yra parengti rinkai. Šiame junginyje dalyvavo ir Lietuvos įmonės bei klasteriai, o Lietuvos atstovų dalyvavimas įvyko Agrifood Lithuania dėka.

Baigiamajame projekto renginyje buvo pristatyti 25 inovacijomis ir naujausiais technologiniais sprendimais paremti ir įgyvendinti projektai, apimantys dirbtinio intelekto, nanotechnologijų, robotikos, spektrografinės įrangos ir kt. įrankių panaudojimą, tam, kad maisto produkcija būtų pagaminama sunaudojant kuo mažiau gamtos išteklių, didinant gamybos efektyvumą projektų metu sukurtomis naujomis rinkų stebėsenos ir prognozavimo priemonėmis.

Apibendrinant minimus projektus, galima išskirti šiuos aspektus:

1. Įgyvendinant projektus, sistemingai diegiami procesuose naudojami jutikliai, kompiuterinė įranga ir valdikliai, kad korekcijos vyktų vystant gamybą. Tai mažina rankinį darbą ir klaidų tikimybę, o sprendimų priėmimas remiasi operatyviais duomenimis.

2. Daugelyje iniciatyvų kuriamos gamybinio lygio skaitmeninės jungtys, kurios sujungia cecho, tiekimo ir finansinius duomenis, kad būtų uždarytas valdymo ciklas.

3. Dažniausiai matuojamas tvarumo poveikis. Projektai pateikia išmatuojamus energijos, vandens, atliekų ir CO₂ sumažinimo rodiklius.

4. Sprendimai transformuoja atsekamumą nuo pradinio iki galutinio taško ir perkelia kokybės kontrolę iš duomenų imčių į pilno srauto stebėseną, o to rezultatas yra greitesnės procesų korekcijos ir mažesnė užsakymų atšaukimų rizika.

5. Žiedinės vertės kūrimas ir resursų efektyvumas. Dalis projektų tiesiogiai kuria žiedines praktikas (vandens pakartotinis naudojimas, šalutinių nuotekų pakartotinis naudojimas), o dauguma – netiesiogiai, mažindami žaliavų praradimus.

6. Operatorių darbo palengvinimas ir žmogiškųjų klaidų mažinimas. Automatizuota analizė mažina mėginių ėmimą ir rankinius įrašus. Patogus ir aiškus duomenų atvaizdavimas leidžia greitai reaguoti, o sistemų tikslumas palaiko aukštesnę, pastovesnę kokybę.

Galima paminėti, kad bet kuris iš minėtų 25 projektų gali būti toliau vystomas ir plėtojamas, toliau taikant inovatyvius sprendimus, tam kad būtų sunaudojama kuo mažiau gamtos išteklių ir energijos, o gamybos efektyvumas ir kokybė toliau didėtų.

Antroji renginio dalis – apsilankymas imec nanolustų gamykloje Levene

Pačioje imec gamykloje pasitelkus nanotechnologijas yra gaminami plauko storio procesoriai, kurie, būdami 1 kv. centimetro dydžio, gali atlikti ne mažiau operacijų per sekundę nei šiuolaikiniai asmeniniai kompiuteriai. Į gamyklos įrangą yra investuota apie 5 mlrd. Eur, iš kurių dalis – valstybės lėšos, ES paramos lėšos ir privačios investicijos. Šiuo metu šalia esančios gamyklos vyksta dar vieno analogiško pastato statybos. Kadangi nanolustų gamybos metu negali būti jokios vibracijos, gamyklos plokštuminio pamato storis siekia 18 metrų. Įdomu tai, kad pačios gamyklos viduje, kur vyksta gamybiniai procesai, dulkių vienetų kiekis tenkantis vienam kvadratiniam metrui negali viršyti 100 vnt. Apžvalginiame koridoriuje dulkių skaičius negali viršyti 1000 vnt. vienam kv. metrui.

Trečioji renginio dalis – darbas tematinėse grupėse. Šiose aktyviai dalyvavo plati Lietuvos delegacija: LSMC Ekonomikos ir kaimo vystymo institutui atstovavo mokslo vadybininkas Jonas Pupius, BENCO – Marjus Saulis, Kėdainių konservų fabrikui – Mindaugas Antanaitis, Farmers Circle – Sigitas Pūkys, NaMŪK klasteriui – Vaidė Sakalauskienė, Agrifood Lithuania – Edita Karvelienė ir Adelė Janulionytė.

Didelės apimties kompleksinis tarptautinis HighFive projektas įgyvendino daugelį inovatyvių idėjų bei tapo kitų naujų idėjų ir bendradarbiavimo krypčių susikūrimo erdve, kurioje toliau bus vystomi žemės ūkio ir maisto pramonės inovatyvūs projektai.

Tekstas parengtas pagal www.ekvi.lt publikaciją „Technologijos ir inovacijos, keičiančios žemės ūkio ir maisto pramonę“: https://www.ekvi.lt/naujiena/technologijos-ir-inovacijos-keiciancios-zemes-ukio-ir-maisto-pramone

by Agrifood

SOULFOOD: Skaitmeninės inovacijos tvaresnei ir įtraukesnei agromaisto grandinei

Finalinis renginys užbaigė tarpautinę iniciatyvą, kurios tikslas buvo kurti tvaresnę, įtraukesnę ir tampriau susietą agromaisto vertės grandinę. Per pastaruosius dvejus metus partneriai iš Ispanijos, Lietuvos, Rumunijos ir Graikijos bendradarbiavo kurdami skaitmeninę platformą, kuri sujungia vietos ūkininkus su socialinėmis iniciatyvomis ir padeda mažinti maisto švaistymą jo kilmės vietoje.

Tarptautinę iniciatyvą subūrė Taragonos provincijos taryba (Diputació de Tarragona), siekdama atsakyti į vieną svarbiausių šiuolaikinių iššūkių: kaip sujungti pirminius maisto gamintojus ir socialinius partnerius naudojant praktiškus, technologijomis grįstus sprendimus.

Regioninė iniciatyva, turinti tarptautinę ambiciją

Renginio uždarymo metu Taragonos provincijos tarybos prezidentė Noemí Llauradó pabrėžė institucijos atsidavimą inovacijoms, grįstoms realiais poreikiais: „Kaip SOULFOOD projekto lyderiai, didžiuojamės šios iniciatyvos sėkme. Ji atspindi mūsų darbo principus – įsiklausyti į vietos suinteresuotų šalių nuomonę ir kartu kurti sprendimus.“

Reuso miesto tarybos narys, atsakingas už ekonomikos plėtrą, inovacijas ir žinias, bei REDESSA atstovas Josep Baiges išskyrė vietinį poveikį: „SOULFOOD, veikiantis Hub Foodtech & Nutrition platformoje, įrodė, kad technologiniai sprendimai gali padėti tiksliau ir efektyviau paskirstyti maistą – tiek Roser socialiniame centre Reuse, tiek už jo ribų.“

Nuo problemos – prie sprendimo

SOULFOOD sukurta skaitmeninė platforma, išbandyta su realiais ūkininkais, sprendžia esminį trūkumą Europos maisto sistemoje – efektyvių įrankių, jungiančių maisto perteklių su socialinėmis organizacijomis, stoką. Sprendimo testavimo laikotarpiu jau buvo išgelbėta ir socialinėms organizacijoms perduota daugiau kaip 11 tonų maisto, o tai įrodo tiek platformos veiksmingumą, tiek jos potencialą.

Prie testavimo prisidėjo ir Lietuvos ūkininkė bei tyrėja Audronė Ispiryan. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje dirbanti mokslininkė ir uogų augintoja dalijosi įžvalgomis: „Aukojant maistą, visa atsakomybė – transportas, sandėliavimas, darbas – tenka ūkininkams. Tai neatlygintinas darbas. Maisto dalinimo organizacijos galėtų veikti lanksčiau ir efektyviau, prisiimti daugiau atsakomybės ir siūlyti realią, ūkininkams pritaikytą pagalbą.“

Pamokos iš Lietuvos

Svarbų vaidmenį projekte atliko „AgriFood Lithuania DIH“, kuris glaudžiai bendradarbiavo su smulkiaisiais ūkininkais, padėjo testuoti skaitmeninį įrankį ir prisidėjo prie komunikacijos veiklų. Projekto vadovė Vilma Akelaitienė apibendrino:

„Viso projekto metu dirbome tiesiogiai su ūkininkais – stengėmės suprasti jų situaciją ir kartu ieškojome, kaip technologija gali jiems padėti. Matėme aiškų disbalansą: iš ūkininkų tikimasi, kad jie vieni pasirūpins viskuo – nuo transporto iki sandėliavimo – negaudami jokios paramos. Derliaus sezonas labai trumpas, todėl kiekviena minutė yra svarbi. Be finansavimo ar infrastruktūros, net ir norintys ūkininkai dažnai negali įsitraukti. Tokie projektai kaip SOULFOOD – ir visa aplink juos kuriama ekosistema – padeda keisti šią situaciją.“

SOULFOOD iniciatyva taip pat buvo aktyviai pristatoma įvairiuose Lietuvos regionuose, tarp jų – Birštone, Anykščiuose. Susitikimuose su ūkininkais, politikos lyderiais, Maisto banko atstovais bei asociacijų vadovais buvo aptarti teisiniai aspektai, bendradarbiavimo iššūkiai ir lūkesčiai. Buvo analizuojama, kaip SOULFOOD platforma galėtų prisidėti prie šių problemų sprendimo.

Žvilgsnis į ateitį

SOULFOOD partneriai ir toliau ieško galimybių užtikrinti platformos tęstinumą. Baigiamajame renginyje daug dėmesio skirta ilgalaikei vizijai: kaip palaikyti ir plėsti šį skaitmeninį sprendimą, galbūt pasitelkiant naujas ES finansavimo programas, tokias kaip „Horizon Europe“.

Tuo pat metu vyko ir „Interreg Europe“ organizuota teminė apžvalga (Peer Review), skirta maisto nuostoliams agromaisto sektoriuje. Tai dar kartą parodė, kad SOULFOOD poveikis gerokai viršija bandomuosius regionus.

Nuoširdi padėka

Projekto komanda nuoširdžiai dėkoja visiems dalyvavusiems ūkininkams, Maisto bankui, nevyriausybinėms organizacijoms, savivaldybėms ir inovacijų centrams. Kaip vienas dalyvių pasakė: „Tai ne tik technologinis projektas – tai žingsnis link teisingesnio maisto paskirstymo ir didesnės socialinės įtraukties.“

Laukiame kito žingsnio – naujų iniciatyvų, kurios padės dar labiau mažinti maisto švaistymą ir skaitmenizuoti agromaisto sektorių.

by Agrifood