Pirmojo etapo (1–18 mėn.) apžvalga
Per pirmuosius aštuoniolika mėnesių STELLA projekto įgyvendinimo laikotarpio AgriFood Lithuania DIH (AFL) atliko pagrindinį darbą Lietuvoje – išbandė, kaip pažangios kenkėjų stebėsenos technologijos gali veikti realiomis ūkininkavimo sąlygomis. Šis etapas tapo tvirtu pagrindu tolesniam technologijų diegimui ir duomenų analizės tobulinimui, jungiant mokslinius tyrimus, skaitmeninius įrankius ir kasdienę žemės ūkio praktiką.
Bandomoji veikla buvo sutelkta pietų Lietuvoje, „Valuckų ūkyje“, viename stambiausių bulvių augintojų šalyje, kur kasmet bulvės auginamos apie 500 hektarų plote. AFL čia sukūrė duomenų rinkimo ir analizės infrastruktūrą, sujungiančią lauko stebėseną, meteorologinius duomenis ir vizualinius stebėjimus.
Technologijos dirvožemyje – stebėsenos sprendimų diegimas
2024 m. pavasarį AFL įrengė keturias automatizuotas vabzdžių gaudykles, skirtas kenkėjų populiacijų aktyvumui fiksuoti, o dviejose iš jų integravo meteorologines s
toteles, matuojančias temperatūrą, drėgmę, vėjo kryptį ir kritulius. Be to, 12 laukų (2–19 ha) buvo stebimi palydovinių duomenų pagrindu, siekiant sukurti bendrą laukų būklės vaizdą ir sujungti jį su vietiniais matavimais.
2025 m. vegetacijos sezono rezultatai atskleidė aiškų dėsningumą: amarų (Aphididae) aktyvumas pradėjo reikštis ankstyvame bulvių augimo tarpsnyje, tačiau dėl neįprastai lietingos ir vėsios vasaros Bulvių lapų susisukimo viruso (PLRV) plitimas buvo ribotas. Šis kontrastas tarp biologinės rizikos ir meteorologinių sąlygų tapo vertingu šaltiniu tobulinant ankstyvojo perspėjimo metodikas ir nustatant tikslesnius stebėsenos laikotarpius.
Ūkininkų įtrauktis ir abipusė nauda
Bendradarbiavimas su „Valuckų ūkiu“ tapo ne tik technologiniu, bet ir žmogišku projektu. AFL komanda kartu su ūkio agronomais sprendė įrangos įrengimo, priežiūros ir duomenų perdavimo klausimus, periodiškai lankė laukus ir aptarė pirminius rezultatus.
Tokie tiesioginiai kontaktai leido įvertinti, kaip inovacijos veikia kasdieniame ūkininkavimo ritme – nuo kenkėjų fiksavimo iki sprendimų, kada purkšti, o kada palaukti. Ūkis teikė vertingas įžvalgas apie įrangos patikimumą ir realų jos poveikį planuojant apsaugos darbus.
Žinių sklaida ir bendradarbiavimas
AFL aktyviai dalijosi patirtimi ir pasiekimais nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu. Projektas pristatytas renginyje „Metų ūkis 2024“ Vilkaviškyje, kuriame dalyvavo per 100 regiono ūkininkų, ir tarptautinėje dirbtuvėje „Pest Detection Tools feat. Lithuanian Pilot“ (2025 m. birželį), kur susirinko daugiau nei 50 žemės ūkio inovacijų ekspertų.
Tokie renginiai tapo svarbia platforma diskusijoms tarp mokslininkų, ūkininkų ir politikos formuotojų apie tai, kaip duomenų analizė ir išmaniosios technologijos gali tapti kasdieniu ūkininkavimo įrankiu.
Iššūkiai ir pamokos
Pirmasis etapas (M1–M18) parodė, kad net pažangiausios technologijos priklauso nuo gamtos. Lietinga 2025 m. vasara kartais trikdė įrangos darbą, todėl buvo svarbu sukurti duomenų sinchronizacijos procedūras tarp palydovinių ir vietinių šaltinių.
Vis dėlto šie iššūkiai išryškino pagrindinę projekto stiprybę – gebėjimą greitai prisitaikyti ir mokytis iš lauko duomenų. AFL komanda akcentavo, kad ūkininkų įsitraukimas ir atvirumas naujovėms yra ne mažiau svarbūs nei pati technologija.
Tolesni žingsniai
Ateinančiu laikotarpiu AFL planuoja išplėsti stebėsenos apimtis ir integruoti papildomas duomenų analizės priemonės, leisiančias dar tiksliau prognozuoti kenkėjų rizikas. Toliau bus stiprinamas ryšys tarp mokslo, technologijų ir žemės ūkio praktikos – siekiant, kad skaitmeniniai sprendimai taptų įprasta ūkininkavimo dalimi, o ne išimtimi.
