Finalinis renginys užbaigė tarpautinę iniciatyvą, kurios tikslas buvo kurti tvaresnę, įtraukesnę ir tampriau susietą agromaisto vertės grandinę. Per pastaruosius dvejus metus partneriai iš Ispanijos, Lietuvos, Rumunijos ir Graikijos bendradarbiavo kurdami skaitmeninę platformą, kuri sujungia vietos ūkininkus su socialinėmis iniciatyvomis ir padeda mažinti maisto švaistymą jo kilmės vietoje.
Tarptautinę iniciatyvą subūrė Taragonos provincijos taryba (Diputació de Tarragona), siekdama atsakyti į vieną svarbiausių šiuolaikinių iššūkių: kaip sujungti pirminius maisto gamintojus ir socialinius partnerius naudojant praktiškus, technologijomis grįstus sprendimus.
Regioninė iniciatyva, turinti tarptautinę ambiciją
Renginio uždarymo metu Taragonos provincijos tarybos prezidentė Noemí Llauradó pabrėžė institucijos atsidavimą inovacijoms, grįstoms realiais poreikiais: „Kaip SOULFOOD projekto lyderiai, didžiuojamės šios iniciatyvos sėkme. Ji atspindi mūsų darbo principus – įsiklausyti į vietos suinteresuotų šalių nuomonę ir kartu kurti sprendimus.“
Reuso miesto tarybos narys, atsakingas už ekonomikos plėtrą, inovacijas ir žinias, bei REDESSA atstovas Josep Baiges išskyrė vietinį poveikį: „SOULFOOD, veikiantis Hub Foodtech & Nutrition platformoje, įrodė, kad technologiniai sprendimai gali padėti tiksliau ir efektyviau paskirstyti maistą – tiek Roser socialiniame centre Reuse, tiek už jo ribų.“
Nuo problemos – prie sprendimo
SOULFOOD sukurta skaitmeninė platforma, išbandyta su realiais ūkininkais, sprendžia esminį trūkumą Europos maisto sistemoje – efektyvių įrankių, jungiančių maisto perteklių su socialinėmis organizacijomis, stoką. Sprendimo testavimo laikotarpiu jau buvo išgelbėta ir socialinėms organizacijoms perduota daugiau kaip 11 tonų maisto, o tai įrodo tiek platformos veiksmingumą, tiek jos potencialą.
Prie testavimo prisidėjo ir Lietuvos ūkininkė bei tyrėja Audronė Ispiryan. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje dirbanti mokslininkė ir uogų augintoja dalijosi įžvalgomis: „Aukojant maistą, visa atsakomybė – transportas, sandėliavimas, darbas – tenka ūkininkams. Tai neatlygintinas darbas. Maisto dalinimo organizacijos galėtų veikti lanksčiau ir efektyviau, prisiimti daugiau atsakomybės ir siūlyti realią, ūkininkams pritaikytą pagalbą.“
Pamokos iš Lietuvos
Svarbų vaidmenį projekte atliko „AgriFood Lithuania DIH“, kuris glaudžiai bendradarbiavo su smulkiaisiais ūkininkais, padėjo testuoti skaitmeninį įrankį ir prisidėjo prie komunikacijos veiklų. Projekto vadovė Vilma Akelaitienė apibendrino:
„Viso projekto metu dirbome tiesiogiai su ūkininkais – stengėmės suprasti jų situaciją ir kartu ieškojome, kaip technologija gali jiems padėti. Matėme aiškų disbalansą: iš ūkininkų tikimasi, kad jie vieni pasirūpins viskuo – nuo transporto iki sandėliavimo – negaudami jokios paramos. Derliaus sezonas labai trumpas, todėl kiekviena minutė yra svarbi. Be finansavimo ar infrastruktūros, net ir norintys ūkininkai dažnai negali įsitraukti. Tokie projektai kaip SOULFOOD – ir visa aplink juos kuriama ekosistema – padeda keisti šią situaciją.“
SOULFOOD iniciatyva taip pat buvo aktyviai pristatoma įvairiuose Lietuvos regionuose, tarp jų – Birštone, Anykščiuose. Susitikimuose su ūkininkais, politikos lyderiais, Maisto banko atstovais bei asociacijų vadovais buvo aptarti teisiniai aspektai, bendradarbiavimo iššūkiai ir lūkesčiai. Buvo analizuojama, kaip SOULFOOD platforma galėtų prisidėti prie šių problemų sprendimo.
Žvilgsnis į ateitį
SOULFOOD partneriai ir toliau ieško galimybių užtikrinti platformos tęstinumą. Baigiamajame renginyje daug dėmesio skirta ilgalaikei vizijai: kaip palaikyti ir plėsti šį skaitmeninį sprendimą, galbūt pasitelkiant naujas ES finansavimo programas, tokias kaip „Horizon Europe“.
Tuo pat metu vyko ir „Interreg Europe“ organizuota teminė apžvalga (Peer Review), skirta maisto nuostoliams agromaisto sektoriuje. Tai dar kartą parodė, kad SOULFOOD poveikis gerokai viršija bandomuosius regionus.
Nuoširdi padėka
Projekto komanda nuoširdžiai dėkoja visiems dalyvavusiems ūkininkams, Maisto bankui, nevyriausybinėms organizacijoms, savivaldybėms ir inovacijų centrams. Kaip vienas dalyvių pasakė: „Tai ne tik technologinis projektas – tai žingsnis link teisingesnio maisto paskirstymo ir didesnės socialinės įtraukties.“
Laukiame kito žingsnio – naujų iniciatyvų, kurios padės dar labiau mažinti maisto švaistymą ir skaitmenizuoti agromaisto sektorių.
