Pirmaujančios Europos Sąjungoje maisto inovacijų iniciatyvos „EIT Food“ panelėje konferencijoje „Skaitmeninė jūra“ išskirtinis dėmesys buvo skiriamas tvarios akvakultūros iššūkiams ir naudai. Šią temą konferencijoje, vykusioje Klaipėdoje, iniciavusi „EIT Food“ organizacija tvarią akvakultūrą yra apsibrėžusi kaip vieną iš savo prioritetinių krypčių. Ši europinė iniciatyva siekia prisidėti prie Europos Žaliojo kurso įgyvendinimo derindama savo veiklą su strategija „Nuo ūkio iki stalo“ bei mėgindama pasiekti JT iškeltus darnaus vystymo tikslus iki 2030 m.
Technologijos didins akvakultūros tvarumą
Panelės pradžioje pranešimą pristatęs Suomijos gamtos išteklių instituto (Luke) vadovaujantis mokslininkas Jouni Vielma pabrėžė pažangių technologijų, kurios atvers galimybes didinti akvakultūros tvarumą, svarbą. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad skaitmeniniai sprendimai yra svarbūs visose vertės grandinėse nuo gamybos ar perdirbimo iki mažmeninės prekybos. Pasak mokslininko, kuris konferencijos metu pateikė ne vieną jau veikiantį pavyzdį, didelių globalių technologinių įmonių reikšmė maisto sektoriuje auga. J. Vielma teigė, kad lašišų pramonė yra akvakultūros technologijų variklis. Kita vertus, tyrėjas pabrėžė, kad yra būtini ir tokie sprendimai, kurie skatintų pažangių inovacijų plėtrą ir į kitas akvakultūros sritis.
Mokslininko mintims pritarė „Aqua Pharma Group“ operacijų vadovė Hanne Mertens, kuri teigė, kad lašišų pramonė pasikeitė, tapo tvaresnė bei pažangesnė. Vis dėlto, jos nuomone, šioje srityje iššūkių vis dar netrūksta. H. Mertens teigimu, inovatoriai turėtų sutelkti dėmesį į tai, kaip užkirsti kelią žuvų ligų plitimui, o joms susirgus taikyti tvarų ir efektyvų gydymą.
Akvakultūros produktų reikšmė auga
Mercedes Groba, „EIT Food“ organizacijoje atsakingos už inovacijų programas, teigimu, jūros produktų tiekimas Europoje yra ribotas, o paklausa didėja, tad Senasis žemynas yra priklausomas nuo importo. Pasak diskusiją moderavusios tarptautinės ekspertės, „EIT Food“ stengiasi prisidėti prie tvarios akvakultūros per inovacijas, švietimą, verslo kūrimo skatinimą ir komunikaciją.
Diskusijoje buvo pateikti iškalbingi skaičiai. Maždaug pusė šiandien žmonių mitybos grandinėje suvartojamos žuvies yra auginama žuvų ūkiuose, o per artimiausią penkmetį šis skaičius padidės iki 75 proc. Kaip teigia ekspertai, kuo daugiau vartojimui skirtų žuvų bus užauginama ūkiuose, tuo didesnė yra ligų plitimo rizika. Jei žuvų auginimo sąlygoms nebus skiriama pakankamai dėmesio, tai darys reikšmingą poveikį jų sveikatos būklei.
Šio fakto negalima ignoruoti, nes, kaip teigė Orhuso universiteto tyrėja Niki Alexi, akvakultūros reikšmė maisto sektoriuje augs. Tą rodo ne tik pastebimos tendencijos, bet ir apklausų duomenys. 2020 m. vykdytoje apklausoje net 30 proc. europiečių nurodė, kad jie nori didinti savo suvartojamą žuvies ir jūros gėrybių kiekį. Todėl, mokslininkės teigimu, dabartiniai iššūkiai privalo būti sprendžiami nedelsiant. Be to, būtina rasti būdus, kurie padėtų spręsti transportavimo problemas bei prailginti žuvų filė galiojimo laiką. Tai turi būti padaryta taip, kad nebūtų paveiktas kvapas, skonis, išvaizda bei neatsirastų pridėtinių medžiagų. Mokslininkės nuomone, būtina sumažinti produkcijos kiekį, pavirstantį atliekomis, nes šiandien net trečdalis vandens gėrybių lieka nepanaudotos.
Reikalingas bendradarbiavimas
Diskusijoje niekas neabejojo, kad reikiamiems tyrimams, kurie skatintų pažangą, reikalingas didesnis visų suinteresuotų pusių dėmesys. Vis dėlto, „Next Tuna GmbH“ bendrasteigėjas ir projektų vadovas Paul Sindilariu akcentavo, kad ne tyrimų ir inovacijų greitis yra problema, stabdanti progresą. Didžiausi iššūkiai, anot eksperto, yra teisiniai ir administraciniai barjerai, kurie blokuoja sparčią inovacijų plėtrą, nes tyrimų lygmenyje viskas vyksta puikiai. Anot jo, tik kartais atsiranda šiek tiek nesusikalbėjimo tarp mokslo ir verslo, nes tyrėjai pernelyg nutolsta nuo ūkių kasdienybės.
Kitą aspektą diskusijoje palietė „SuSea“ generalinis direktorius Mark Chryssolouris. Jo teigimu, globalūs ištekliai mažėja ir akvakultūra yra vienintelė išeitis, galinti užtikrinti tvarų apsirūpinimą maistu. Visgi, tam, kad tai vyktų efektyviai, yra būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas. Verslininkas atkreipė dėmesį į būtinybę edukuoti vartotojus bei neleisti jiems pasikliauti tik informacija socialinėje žiniasklaidoje, kuri dažnai gali būti klaidinanti. M. Chryssolouris nuomone, daug dėmesio vertėtų skirti vartotojų edukacijai tam, kad jie galėtų atsirinkti sveikesnius ir tvaresnius maisto produktus.