Europoje jau ne vienerius metus kalbame apie tvarumą, žiedinės ekonomikos įgalinimą ir sąmoningesnį vartojimą. Nors esame užsibrėžę aiškius tikslus aplinkosaugos srityje, statistika rodo, jog iki jų dar teks nemažai padirbėti.
Suvaldyti atliekų srautų augimą – sudėtinga užduotis
Per pastarąjį dešimtmetį, 2010-2022 m. bendras ES susidarančių atliekų kiekis didėjo. Gera žinia nebent ta, jog jis augo gerokai lėčiau nei augo ekonomika. Ši indikacija rodo, jog žaliojo kurso priemonės visgi turėjo poveikį tiek ekonominiams, tiek socialiniams procesams Europos visuomenėse. Įdomu tai, jog didžiausią atliekų susidarymo sumažėjimą visgi lėmė tokie veiksniai kaip COVID-19 pandemija ir klimato politikos priemonės, o ne konkretūs atliekų prevencijos veiksmai.
Europos aplinkos agentūra šiemet paskelbė naują apžvalgą „Išvengti atliekų Europoje – progresas ir iššūkiai, dėmesį skiriant maisto švaistymui“. Dokumentas atkreipia dėmesį, jog 2022 m. visoje Europos Sąjungoje vienam asmeniui teko maždaug 132 kilogramai maisto atliekų, t. y. šiek tiek daugiau nei 59 mln. tonų, o jų poveikis aplinkai ir ekonomikai neabejotinai yra didelis.
Tiesa, lietuviai maistą yra linkę tausoti labiau nei vidutiniai europiečiai. Naujausi duomenys rodo, jog vidutiniškai per metus Lietuvos namų ūkiuose vienam asmeniui tenka 74,5 kg maisto atliekų. Nors ženkliai mažiau, nei ES vidurkis, vis dar išmetame labai daug maisto. Tai konkreti sritis, kurioje inovacijos jau šiandien gali kurti tikrą pokytį.
Progresas yra, bet reikalinga jį spartinti
Šalys narės jau įgyvendina ne vieną iniciatyvą, kuriomis siekiama sumažinti maisto atliekų kiekius. Tarp jų ir įvairios informacinės kampanijos, geresni stebėsenos įrankiai, palankesnė teisinė bazė. Nesnaudžia ir pati bendrija. Siekdama spartesnės pažangos, ES yra finišo tiesiojoje siekiant priimti du privalomus maisto atliekų mažinimo tikslus, kuriuos ES valstybės narės turi pasiekti iki 2030 m. Šie tikslai apima siekį 10 proc. sumažinti maisto atliekų kiekį perdirbimo ir gamybos procesuose ir 30 proc. sumažinti maisto atliekų kiekį vienam gyventojui mažmeninės prekybos ir vartotojų lygmeniu.
Maisto atliekos sudaro apie 16 proc. visų ES maisto sistemos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Europos Komisijos duomenimis, ekonominiai nuostoliai dėl išmetamo maisto kasmet siekia 132 mlrd. eurų. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat pažymi, jog be didžiulio finansinio nuostolio, maisto švaistymas taip pat reiškia ir prarandamus visus jo gamybai reikalingus išteklius: dirvožemį, vandenį ir energiją.
Dėmesys nuo pirmo žingsnio
Dar 2020 m. Jungtinės Tautos paskelbė skaičiavimus, jog maždaug 13% viso pasaulio maisto yra prarandama maisto grandinės dalyje nuo derliaus nuėmimo iki prekyvietės. Europos Komisijos duomenimis, apie 30 % Europoje užaugintų vaisių ir daržovių paskirstymo metu (t. y. ūkiuose, didmeninės prekybos įmonėse, prekybos centruose) yra išimami iš rinkos vien dėl to, kad neatitinka kosmetikos rinkodaros standartų – yra per maži, deformuoti ar turi spalvos trūkumų, – ir yra perdirbami, naudojami gyvūnų pašarams arba išmetami.
Būtent šioje srityje gali pasitarnauti inovatyvus požiūris ir modernios technologijos, padedančios valdyti ir planuoti derliaus procesus. Naujausi technologiniai sprendimai jau šiandien gali padėti, pavyzdžiui, daržovių augintojams efektyviau stebėti augalus, fiksuoti galimas ligas, identifikuoti kenkėjus ar pasikeitusias aplinkos sąlygas, matuoti ir vertinti daržovių formą, spalvą, sunokimo lygį.
Sprendimas – inovacijos
Šia kryptimi veikia ir tarptautinės iniciatyvos ZeroW 46 partnerių komanda iš 16 Europos šalių. Partneriai kryptingai dirba siekiant padėti šiandienos maisto sistemoms transformuotis perpus sumažinant maisto praradimus ir švaistymą iki 2030 m. ir siekiant beveik nulinių tikslų iki 2050. Šis vizionieriškas požiūris plėtojamas ir mūsų šalies maisto ekosistemoje, kuriai naujus sprendimus pristato keturių partnerių komanda: Agrifood Lithuania DIH, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija, Lietuvos daržovių augintojų asociacija ir technologinių sprendimų įmonė Beta Via.
Lietuvoje veikiančioje Sisteminių inovacijų gyvojoje laboratorijoje plėtojamas sprendimas, skirtas vienai plačiausiai vartojamų daržovių pasaulyje – pomidorams – stebėti. Pasaulyje kasmet suvartojama apie 190 milijonų tonų pomidorų, todėl efektyvus jų auginimas yra ypač reikšmingas. Partneriai mūsų šalyje plėtoja pažangią stebėsenos sistemą, padedančią ūkininkams planuoti derlių ir optimizuoti darbus naudojant kompiuterinę regą ir dirbtinį intelektą, o ūkiams – pasirengti efektyviai priimti naujus sprendimus ir integruoti juos į savo ūkių veiklą.
Suskaičiuotos populiariausios pasaulyje daržovės
Kuriamoje sistemoje naudojamos kelios kameros pomidorų augalams fiksuoti, kurie vėliau apdorojami specializuota pagal užsakymą sukurta analizės programine įranga. Šioje programinėje įrangoje įdiegti mašininio mokymosi modeliai, skirti pomidorų vaisiams atpažinti ir suskaičiuoti, jų sunokimui ir svoriui įvertinti vien iš vaizdų.
Programinė įranga, remdamasi šia vizualine duomenų analize, prognozuoja būsimą pomidorų derlių. Ūkininkai gali naudotis šiomis įžvalgomis naudodamiesi interaktyvia internetine prietaisų švieslente, todėl gali priimti duomenimis pagrįstus sprendimus ir efektyviau valdyti derlių. Taigi sprendimai, galintys padėti efektyviau planuoti derlių, šiandien jau yra. Jų nestinga ne tik daržovių auginimo srityje, bet ir kitose agromaisto sektoriaus erdvėse.
Maisto švaistymo mažinimas – mūsų visų reikalas
Nors pažanga akivaizdi, sprendimus, kaip sumažinti maisto švaistymą, dar reikia ir efektyviai įgyvendinti, būti atviriems ir norėti pokyčių. Tam būtinas visų: ūkininkų, verslo, politikos formuotojų ir, svarbiausia, kiekvieno vartotojo – įsitraukimas. Technologijos jau šiandien siūlo sprendimus, kurie leidžia veikti tikslingai, efektyviai ir tvariai. Tačiau be sąmoningo požiūrio pokytis bus lėtas. Tik nuosekliai derindami inovacijas, švietimą ir atsakingą vartojimą galime pasiekti realią pažangą – ne tik skaičiais, bet ir gyvenimo kokybe bei pagarba aplinkai. Švaistyti mažiau reiškia rūpintis daugiau.