Įžvalgos iš 4Growth tyrimų programos – Lietuva | 2026 m. balandis

 

Visoje Europoje žemės ir miškų ūkis vis sparčiau tampa duomenimis grįstas sektorius. Savo tyrimuose 4Growth projektas analizuoja, kaip skaitmeninės technologijos vystosi septyniose observatorijose. Remiantis pirmųjų dviejų apklausos bangų, kurias surinko „Agrifood Lithuania“, rezultatais, šiame pranešime apžvelgiama, kaip Lietuvos operatoriai renka, saugo ir dalijasi duomenimis – ir ką tai atskleidžia apie jų skaitmeninę transformaciją.

Lietuva kontekste: ūkininkai, miškininkai ir skaitmeninės inovacijos

Turėdama daugiau nei 38 % miškais padengto žemės ploto ir vyraujančią smulkaus, mišraus ūkininkavimo struktūrą, Lietuva pasižymi augančiu efektyvių skaitmeninių duomenų sprendimų poreikiu.

4Growth apklausos duomenys rodo, kad dauguma Lietuvos respondentų yra gamintojai – ūkininkai ir miškininkai. Apklausos imtis atspindi šalies žemės ūkio struktūrą: 39,8 % sudaro ariamoji žemdirbystė, 20,8 % – gyvulininkystė, o 17,3 % – mišrios veiklos. Miškų ūkio veikla, apimanti atkūrimą, kirtimą, miškų inventorizaciją ir priešgaisrinę apsaugą, sudaro mažesnę dalį.

Lietuvos žemės ūkis ir besiplėtojanti skaitmeninė infrastruktūra atveria palankias galimybes skaitmenizacijai. Platesnė šalies skaitmeninė ekosistema, įskaitant „fintech“, skatina duomenimis grįstų paslaugų plėtrą žemės ir miškų ūkio sektoriuje – nuo ūkio lygio finansinių informacijos suvestinių iki mokėjimų automatizavimo ir duomenimis paremto kreditų vertinimo.

Kokius duomenis renka Lietuvos žemės ir miškų ūkio operatoriai?

4Growth tyrimas rodo, kad Lietuvos dalyviai duomenis renka įvairiais būdais. Finansiniai ir operaciniai duomenys pirmauja ir sudaro 19,9 % visų atsakymų – gerokai viršydami Europos vidurkį (11,1 %). Toliau seka pasėlių ir derliaus duomenys (16,9 %), o dirvožemio bei oro ir aplinkos duomenys sudaro po 11,8 %. Gyvulių duomenys sudaro 10,3 %, o kenkėjų ir ligų stebėsena – 11,1 %, atspindėdama subalansuotą dėmesį pagrindiniams ūkio valdymo aspektams.

Išskirtinis Lietuvos bruožas – didelis dėmesys finansinių ir operacinių duomenų rinkimui. Tai rodo, kad šalies operatoriai jau dabar ypatingą svarbą teikia ekonominės ir operacinės veiklos stebėsenai.

Duomenų dalijimasis: nuo atsargumo link atviresnių modelių

Duomenų dalijimosi praktika tarp Lietuvos žemės ir miškų ūkio operatorių atskleidžia ryškų kontrastą. Lyginant su kitomis 4Growth apklaustomis šalimis, daugiau nei pusė respondentų (50,7 %) nurodo nesidalijantys savo duomenimis – tai antras pagal dydį rodiklis tarp visų apklaustų šalių. Dar 32,4 % dalijasi duomenimis ribotai.

Tuo pačiu metu 16,9 % respondentų nurodo atvirą dalijimąsi duomenimis – tai santykinai aukštesnis rodiklis nei tokiose šalyse kaip Suomija (8,2 %) ar Lenkija (5,3 %).

Šis kontrastas rodo fragmentuotą duomenų ekosistemą: daugeliui smulkių operatorių vis dar trūksta paskatų ar infrastruktūros dalytis duomenimis, o auganti mažesnė dalyvių grupė – dažniausiai įsitraukusi į kooperatyvus ar skaitmeninių paslaugų platformas – veikia atviresnėse, labiau integruotose sistemose.

Tai išryškina aiškią galimybę integruotiems skaitmeniniams sprendimams. Platformos, susiejančios mokėjimus su duomenų ataskaitų teikimu, gali sudaryti prielaidas įprastam operacinių ir finansinių duomenų dalijimuisi ūkininkams, padedant pereiti nuo izoliuoto naudojimo prie labiau sujungtų duomenų ekosistemų.

Technologijų integracija: tvirtas pagrindas, erdvė augti

56 % visų 4Growth apklausos respondentų nurodo jau integravę skaitmenines technologijas į savo veiklą. Lietuvoje šis rodiklis yra šiek tiek mažesnis – 47,5 %, o technologijų diegimas daugiausia orientuotas į sprendimus, skirtus ūkio valdymui ir lauko duomenų rinkimui. Būtent lauko duomenų rinkimo priemonės dominuoja (47,6 %), o gerokai mažiau naudojamos tyrimų duomenų platformos (14,7 %), tiksliosios žemdirbystės ir miškų ūkio technologijos (12,7 %) bei daiktų interneto įrenginiai ir jutikliai (11,3 %).

Toks pasiskirstymas rodo stiprią orientaciją į operacinių duomenų rinkimą, tuo tarpu pažangesni ir tarpusavyje integruoti sprendimai dar tik stiprina savo pozicijas.

Lietuvoje šios technologijos dažniausiai naudojamos: stebėjimui ir priežiūrai (24,5 %), gamybos fazės gerinimui (21,6 %) ir planavimui ir valdymui (20,1 %). Sprendimų palaikymą, planavimą ir tiekimo grandinės optimizavimą papildo bendrą vaizdą.

 

Skaitmeninių sprendimų diegimo barjerai: kaštai ir ryšys

Nepaisant augančios skaitmenizacijos, keli veiksniai vis dar riboja platesnį technologijų taikymą. 4Growth apklausa rodo, kad 32 % Lietuvos respondentų susiduria su kliūtimis tolesnei skaitmeninių technologijų integracijai – tai šiek tiek mažiau nei Europos vidurkis (35 %) ir gerokai mažiau nei tokiose šalyse kaip Prancūzija (52,6 %) ar Ispanija (65,4 %).

Tarp Lietuvos operatorių, nurodančių kliūtis, dažniausiai minimos didelės technologijų sąnaudos, ribotas sistemų sąveikumas, ryšio trūkumai kaimo vietovėse bei skaitmeninių įgūdžių stygius, ypač tarp vyresnio amžiaus ar smulkesnių ūkių valdytojų.

Šios kliūtys ypač aktualios šalyje, kurioje 80,9 % žemės ūkio operatorių priskiriami smulkiosioms įmonėms, todėl dar labiau išryškėja prieinamų ir įperkamų skaitmeninių sprendimų svarba.

 

Duomenų saugojimas: infrastruktūros spraga

Žemės ir miškų ūkio duomenų saugojimo būdai daro tiesioginę įtaką jų tolesniam panaudojimui ir dalijimosi galimybėms. Lietuvoje 38,0 % respondentų kaip pagrindinį sprendimą naudoja vietinę (lokalią) saugyklą – tai atitinka Europos apklausos vidurkį ir pabrėžia išliekančią duomenų fragmentaciją sektoriuje.

Duomenų saugyklos yra antras pagal paplitimą pasirinkimas (27,5 %), po jų seka debesijos pagrindu veikiančios platformos (24,0 %). Hibridiniai sprendimai sudaro tik 6,5 %, o žemės ūkio informacijos valdymo sistemos (3,5 %) ir geografinės informacijos sistemos (0,5 %) išlieka menkai naudojamos.

Tęstinis pasikliovimas vietine saugykla, ypač tarp smulkesnių Lietuvos operatorių, rodo, kad didelė žemės ir miškų ūkio duomenų dalis išlieka fragmentuota ir sudėtingai integruojama.

 

Kaip atskleisti žemės ir miškų ūkio duomenų potencialą Lietuvoje?

Lietuvos žemės ir miškų ūkio operatoriai jau renka reikšmingus duomenų kiekius, ypač finansinę ir operacinę informaciją.

Vis dėlto išlieka svarbios spragos duomenų dalijimosi praktikoje, saugojimo infrastruktūroje ir sistemų sąveikume. Šių iššūkių sprendimas yra esminis žingsnis siekiant pilnai išnaudoti skaitmeninės žemdirbystės potencialą. Lietuvos skaitmeninė ekosistema gali prisidėti prie šio perėjimo, sudarydama sąlygas geresnei duomenų integracijai ir panaudojimui. Sujungus finansines sistemas su žemės ir miškų ūkio duomenų srautais, naujos skaitmeninės paslaugos galėtų padėti ūkininkams ir miško savininkams priimti pagrįstesnius sprendimus, lengviau gauti finansavimą ir prisitaikyti prie kintančių reguliavimo reikalavimų.

4Growth projektui tęsiantis, Lietuva išlieka svarbiu skaitmeninių inovacijų žemės ir miškų ūkyje Europoje atveju. 4Growth vizualizacijų platforma, kurioje galima tyrinėti apibendrintus apklausos rezultatus ir tarpvalstybinius palyginimus, suteikia dinamišką skaitmeninės adopcijos tendencijų vaizdą visose projekto observatorijose.

Parengė Adelė Janulionytė, AgriFood Lithuania. Redagavo Evenflow.