Europos Horizonto programos projektas „Farmtopia“ sudaro galimybes smulkiems Lietuvos ūkiams išbandyti pačias pažangiausias technologijas. Apie tai – pokalbis su Šironijos ūkio savininku Andriumi Šironu. „Farmtopia“ projekto partneris – Šironijos ūkis Molėtų rajone. Tai – smulkus šeimos ūkis, kuriuo rūpinasi jau antra Šironų šeimos karta. Atkurtas senojoje prosenelių sodyboje, iki 2019 m. ūkis užsiėmė pienininkyste, tačiau ilgainiui perėjo prie augalininkystės, edukacijų ir paslaugų. Kalbamės su ūkininku Andriumi Šironu.
– Taigi kuo jūs užsiimate „Šironijoje“?
– Mūsų pagrindinė kultūra yra pluoštinės kanapės. Gaminame kanapių arbatą, sviestą, aliejų ir kitus produktus. Ilgainiui nusprendėme savo žiniomis, kraštovaizdžiu ir įspūdžiais dalintis su visuomene ir kviesti svečius į edukacijas, degustacijas ar pažintinį ūkio lankymą. Atvykę žmonės susipažįsta su visu pluoštinių kanapių gyvybės ciklu – nuo sėklos ir žemės ūkio technikos iki aliejaus ir arbatos gamybos procesų bei galutinių produktų. Mūsų smulkus ūkio dydis leidžia svečiams pamatyti ir lengvai suvokti procesus, pasimėgauti betarpišku bendravimu ir šalia kultūrinių laukų esančia natūralia gamta.
– O kuo pasinaudojote projekte „Farmtopia“ bendradarbiaudami su agroinovacijas kuriančiais mokslininkais?
– Pasinaudojome naujoviškais dirvožemio drėgnumo stebėjimais ir spektrografinėmis augalų nuotraukomis. Taip pat išbandžiau augalų biologinius preparatus, skirtus pagerinti augimo sąlygas. Dalyvavimas „Farmtopia“ projekte prisidėjo prie mūsų ūkio – atviro ir besidominčio inovacijomis bei mokslu – įvaizdžio. Dalyvaujant projekte buvo įdomu išbandyti garsųjį palydovinį Elono Musko „Starlink“, nes tam, kad visokie jutikliai, davikliai ir duomenų siuntimo įranga veiktų, būtinas geras ryšys. Juk mūsų ūkis nutolęs nuo miestų ir tankaus technologijų tinklo.
– Ar be Europos Sąjungos paramos galėtumėte išbandyti daugelį šių naujovių?
– Pasakysiu atvirai, be Europos Sąjungos paramos sudėtinga įsivaizduoti, iš kokių resursų maži ūkiai galėtų investuoti į inovacijų diegimą, konkuruodami su tos pačios srities didžiaisiais gamintojais. Per tokius projektus kaip „Farmtopia“ galime pamatyti ir netgi patikrinti rinkos naujienas, potencialius sprendimus ir jų lemiamus ūkio pokyčius. Be ES finansavimo tai būtų per brangu tiek pinigų, tiek laiko prasme.
Sakoma, kad inovacijų pritaikymas ūkyje yra brangus malonumas. Bet aš paprieštaraučiau, nes inovacijos žemės ūkyje jau seniai nebėra malonumas. Tai – būtinybė. Todėl smulkiems ūkiams yra patrauklūs dalijimosi ar paslaugų ekonomikos pagrindais siūlomi inovacijų sprendimai. Tik tokiu būdu galime naudotis debesijos paslaugomis, agreguotais kitų ūkių duomenimis ar sprendiniais.
– Ką patartumėte panašiems į jūsų ūkiams, kurie nori išlikti šiandieniniame žemės ūkyje?
– Man labai padėjo, kai aiškiai išsigryninau mūsų ūkio specializaciją. Taip pat patarčiau turėti ilgalaikes vizijas ir planus, o tuomet pagal tai stebėti rinkos naujoves, partnerius, konkurentus ir jų taikomus sprendimus. Nereikia aklai kopijuoti inovacijų madų. Reikia tiesiog kritiškai įsivertinti, kurios naujovės ir kokiu būdu gali atnešti konkurencinį pranašumą gamyboje. Labai linkėčiau pasinaudoti kitų jau atliktais darbais ir neeikvoti savo resursų tyrimams. Juk mes – ne tyrimų centrai, o gamybiniai ūkiai. Tokie projektai kaip „Farmtopia“ ir tokios įmonės kaip UAB „Beta via“ tikrai gali būti geras startas planuojant inovacijas savo ūkyje.
– Ačiū už pokalbį ir sėkmės!
Projekte „Farmtopia“ 22 partneriai iš 12 šalių kartu kuria agroinovacijas ir sudaro galimybes jas realiai išbandyti nedideliems ūkiams. Tai leidžia atpiginti dirbtiniu intelektu paremtus sprendinius tiek, kad juos galėtų naudoti ir smulkesni ūkiai. Tikimasi, kad tai leis 64 tūkstančiams Europos Sąjungos ūkių įdiegti modernias technologijas ir tapti draugiškesniais aplinkai, pelningesniais ir sėkmingesniais.
Projektą „Farmtopia“ finansuoja Europos Sąjunga.
