Būtent šiuo klausimu 2025 m. lapkričio 4 d. Vilniuje prasidėjo PRUDENT projekto kūrybinės dirbtuvės — praktinis susitikimas, kuriame buvo ieškoma naujų būdų padėti ūkiams pereiti prie tvaresnių sprendimų. Dirbtuvėse dalyvavo skirtingų sektorių atstovai: ūkininkai, konsultantai, mokslo bendruomenė, technologijų kūrėjai ir viešojo sektoriaus atstovai. Visi jie susirinko vienoje erdvėje kurti sprendimų, pritaikytų realiems Lietuvos žemės ūkio iššūkiams.

Tai buvo gilinimasis į tai, kaip elgsenos ekonomika, agronomija ir skaitmeniniai sprendimai gali veikti kartu, kad tvarumas ūkiuose būtų pasiekiamas paprasčiau ir praktiškiau.

Kaip gimsta elgsenos sprendimai ūkininkams

Vienas iš pagrindinių dirbtuvių tikslų buvo suprasti, kokie psichologiniai, informaciniai ir praktiniai barjerai trukdo įgyvendinti tvaresnes praktikas. Dalyviai savo patirtimi parodė, kad ūkininkų sprendimų aplinka yra sudėtinga: daug tarpusavyje nesusijusios informacijos, nemažai pareiginių reikalavimų, nuolat kintančios taisyklės ir ribotas laikas. Šioje aplinkoje žalieji postūmiai gali atlikti svarbų vaidmenį — padėti ūkininkui tinkamu momentu priimti tinkamą sprendimą.

Dirbtuvių metu buvo identifikuoti konkretūs barjerai ir situacijos, kuriose elgsenos intervencijos gali veikti efektyviausiai. Diskusijos parodė, kad iššūkis slypi ne technologijų stokoje, bet informacijos pateikimo būduose ir naudotojų patirtyje.

NMA įžvalgos: administracinių procesų pusė

Svarbi dirbtuvių dalis buvo viešojo sektoriaus įsitraukimas. Tomo Orlicko, NMA direktoriaus pavaduotojo, įžvalgos suteikė diskusijoms aiškesnio struktūrinio konteksto. Jo komentarai padėjo nustatyti, kur elgsenos sprendimai galėtų sumažinti administracinę naštą, supaprastinti informacijos teikimą ir aiškiau suformuoti ūkininkams reikalingus veiksmus. Tai leido rasti jungtį tarp mokslinių elgsenos teorijų ir realios administracinės sistemos, su kuria ūkininkai susiduria kasdien.

Skaitmeninių sprendimų vertinimas: ką galėtų pasiūlyti technologijos

Antrojoje dirbtuvių dalyje dėmesys buvo skirtas tam, kokie skaitmeniniai sprendimai — pristatyti projekto techninėje vizijoje — galėtų būti naudingi ūkininkams. Dalyviams buvo pateiktos trijų modulių koncepcijos:

  • komunikacijos platforma, skirta dalytis patirtimis ir mokytis vieniems iš kitų;
  • pranešimų ir priminimų sistema, teikianti aktualią informaciją tinkamu laiku;
  • dirbtinio intelekto asistentas, galintis paaiškinti taisykles, padėti suprasti reikalavimus ir pasiūlyti personalizuotas rekomendacijas.

Šioje sesijoje buvo renkama reali ūkininkų ir kitų dalyvių nuomonė: kokios funkcijos būtų naudingiausios, kaip turėtų atrodyti informacijos pateikimas, kokio tipo pagalba būtų suprantamiausia, o kuri nereikalinga. Gautas grįžtamasis ryšys padėjo aiškiau suprasti, kokios skaitmeninės funkcijos turi didžiausią potencialą būti pritaikytos realiame ūkyje. Dirbtuvės leido:

  • aiškiai identifikuoti elgsenos barjerus, su kuriais susiduria ūkininkai;
  • išgryninti galimus žaliuosius postūmius;
  • įvertinti būsimų skaitmeninių įrankių naudotojų lūkesčius;
  • suprasti, kokio tipo informacija ūkininkams yra reikalingiausia ir suprantamiausia;
  • aptarti administracinių procesų supaprastinimo galimybes kartu su NMA.

Ši informacija sudaro tvirtą pagrindą tolesniems projekto etapams. Remiantis dirbtuvių rezultatais, bus tobulinamos elgsenos intervencijos ir pradėtas skaitmeninių sprendimų prototipavimas. 2026 m. planuojama pradėti lauko ir natūralius experimentus, kurie padės įvertinti, kaip žalieji postūmiai ir skaitmeniniai įrankiai veikia realiame ūkyje.

AgriFood Lithuania ir toliau telks žemės ūkio, mokslo, technologijų ir viešojo sektoriaus bendruomenes, kad šie sprendimai būtų pagrįsti realiais poreikiais ir galėtų būti išbandyti praktikoje.