Lapkričio 26 Vilniuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, vyko skaitmeninių inovacijų centro ir klasterio AgriFood Lithuania drauge su partneriais organizuotas AgroMaisto Forumas 2025. Jau šeštus metus iš eilės vykstantis forumas šiemet sulaukė daugiau nei 400 svečių bei daugiau nei 60 kalbėtojų tiek iš Lietuvos, tiek iš visos Europos. Kaip ir kasmet, renginys subūrė svarbiausių sektoriui institucijų vadovus, sprendimų priėmėjus, verslo lyderius ir nevyriausybinių organizacijų atstovus į dieną, pilną išsamių diskusijų apie agromaisto sektoriaus ateitį.
Renginį atidarė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, savo sveikinimo kalboje pabrėžęs, jog į forumą dalyviai susirinko aptarti naujausių sektoriaus tendencijų bei ieškoti inovatyvių sprendimų, kaip ateityje gyvens žemdirbiai, kaip vystysis maisto pramonė ir kaip užtikrinsime saugią maisto ateitį visiems. Seimo Pirmininkas taip pat padėkos raštais pagerbė žemės ūkio ir maisto sektoriaus lyderius, kuriančius ir diegiančius inovacijas.
Už jaunimo skatinimą ūkininkauti, moterų verslumo skatinimą žemės ūkyje, inovacijų diegimą ir dalyvavimą įvairiose inovatyviose iniciatyvose bei aktyvų žemės ūkio ir kaimiškų vietovių verslumo garsinimą apdovanojimas įteiktas Aivaro ir Paulinos Jonučių pieno ūkiui.
Apdovanojimas už regeneracinės žemdirbystės standartų kūrimą, bioekonomikos skatinimą ir Baltijos regiono lyderystę kuriant inovacijas ekologiniuose ūkiuose įteiktas Niels Peter Pretzmann, Farmers Circle įkūrėjui.
Galiausiai, už aktyvų dalyvavimą tarptautiniuose pilotiniuose projektuose, inovacijų diegimo iniciatyvas Lietuvos maisto ir gėrimų sektoriuje bei glaudų bendradarbiavimą su agromaisto inovacijų ekosistema apdovanota įmonės „Birštono Mineraliniai Vandenys“ direktorė Aistė Miliūtė.
AgroMaisto Forumo programa ekosistemą nagrinėjo įvairiais pjūviais. Čia dalyviai galėjo dalyvauti pokalbiuose apie gyvąsias laboratorijas, socialines inovacijas ir baltymų transformaciją, anglies kreditus, investicijas ir daug kitų temų. Forumą pradėjo politinė diskusija apie Europos maisto saugumo stiprinimą per inovacijas, politikos priemones ir investicijas. Diskusijoje aiškiai nuskambėjo, kad ūkininkams šiandien svarbiausia – stabilumas, mažesnė biurokratija ir realiai prieinami sprendimai, mažinantys kaštus.
Ekspertai pabrėžė, jog geopolitinis spaudimas ir klimato kaitos rizikos dar labiau išryškina poreikį turėti paprastesnes ir aiškesnes taisykles, mažiau patikrų, daugiau lankstumo bei greitesnį inovacijų diegimą ūkiuose. Lietuvai svarbu užsitikrinti tvarią ES paramą 2028–2034 m. biudžete, stiprinti energijos efektyvumą, skatinti skaitmenizaciją ir investicijas į technologijas, kurios mažina rizikas ir didina derlingumą. Ūkininkams tai reiškia aiškų politinį signalą: maisto gamyba tampa strateginiu prioritetu Europoje, o artimiausiais metais taisyklės bei paramos priemonės bus orientuotos į praktinį palengvinimą, o ne papildomus reikalavimus.
Diskusijoje apie investicijų į žemės ūkį svarbą dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė akcentavo, jog vienas iš komiteto akiratyje esančių klausimų, kaip padėti žemės ūkio sektoriui kurti daugiau pridėtinės vertės:
„Norime, kad mūsų žemės ūkis būtų pasiruošęs priimti investicijas ir taptų labiau konkurencingas kitų Europos Sąjungos šalių kontekste. Siekiame, kad Lietuvoje daugiau perdirbinėtume produkcijos, o mažiau išvežtumėme žaliavos, nes, pavyzdžiui, grūdų gaminame kelis kartus daugiau, nei jų suvartojame, tad didžiąją dalį jų išvežame. Turime padėti pramonei gaminti iš jų produktus ir jau juos eksportuoti, taip sukuriant didesnę pridėtinę vertę.“
Ambiciją kurti didesnę pridėtinę vertė Lietuvoje formulavo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius: „Mūsų šalis turi stiprią žaliavų bazę ir profesionalius perdirbėjus, tačiau vis dar daug eksportuojame žaliavas. Tai reiškia, kad didelė pridėtinės vertės dalis sukuriama jau nebe Lietuvoje“, – sakė LPK prezidentas. Pasak jo, norint judėti į priekį, turėtume Lietuvoje gaminti daugiau galutinių produktų, investuoti į technologijas ir maisto inovacijas, užtikrinti konkurencingą elektros kainą pramonei, stiprinti regionus, kuriuose maisto pramonė kuria stabilias darbo vietas ir turėti aiškią, nuoseklią valstybės politiką visai agromaisto grandinei.
Daiva Jakaitė, Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė, AgroMaisto Forume pristatė, kad ES institucijos pasiekė susitarimą dėl bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimo. Naujovės apima mažesnę administracinę naštą, retesnes patikras (ne dažniau kaip kartą per metus), supaprastintus ekologinių ūkių reikalavimus ir galimybę išlaikyti žemės dirbamumo statusą be papildomo arimo. Smulkiesiems ūkininkams parama didinama iki 3000 Eur, o verslo plėtros išmoka – iki 75 000 Eur. Susitarimas dar turi būti patvirtintas Europos Parlamente ir ES Taryboje, o naujos taisyklės įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.
Atsakymo į klausimą, kaip viešosios ir privačios investicijos gali pagreitinti inovacijų diegimą visais lygmenimis, taip pat ieškojo ir diskusijoje dalyvavęs „Kauno Grūdai“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius. Diskusijoje aptartas platus investicijų spektras: nuo pažangiausių technologijų, primenančių kosmines, iki jau laiko patikrintų:
„Kai kurios investicijos yra labai pažangios ir modernios. Mūsų įmonėje tikrai turime daugybę robotų, automatizavimo sprendimų ir programinių įrangų, kurios padeda sekti duomenis realiu laiku, tad kiekvieną sekundę žinome, kas ir kaip vyksta mūsų linijose. Šia prasme, galime sutikti, kad turime ir tam tikrų kosminių investicijų. Bet didelė dalis investicijų yra senos geros investicijos. Su kolegomis kaip tik ir diskutavome, kad tos senos geros investicijos neretai yra geriau už kažką naujo ir labai rizikingo. Svarbiausia ir mums, ir visam sektoriui išlikti pažangiems, stebėti, kas vyksta pasaulyje, domėtis tiek naujais dalykais, tiek ir tuo, ką galima šiek tiek patvarkyti jau egzistuojančiais sprendimais“ – skirtingų tipų investicijų svarbą akcentavo A. Pranckevičius.
AgroMaisto Forumo organizatorė Kristina Šermukšnytė apibendrino, jog kaip ir kasmet į Forumą susirinko svarbiausi agromaisto sektoriaus lyderiai: „Telkti ekosistemą, burti žmones bendriems pokalbiams, diskusijoms, naujoms pažintims, stiprinti Lietuvos agromaisto sektoriaus ryšius su užsienio partneriais ir yra AgriFood Lithuania kasmet organizuojamo renginio tikslas. Šių metų Forumas dar kartą patvirtino, jog svarbiausia – žmonės. Susitikti, kalbėtis, išgirsti skirtingas nuomones ir svarbiausia, nors ir nedideliais žingsneliais judėti į priekį, imtis veiksmų, spręsti iššūkius, kurti naujoves ir toliau kalbėtis.“
AgroMaisto Forumas 2025 dar kartą patvirtino, kad Lietuvos ir Europos agromaisto sektorius yra pasirengęs pokyčiams, o pažangių sprendimų paieška tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Renginys ne tik sustiprino sektoriaus dalyvių tarpusavio ryšius, bet ir paskatino naujas partnerystes, idėjas bei iniciatyvas, kurios, tikėtina, taps ateities proveržio pagrindu. Organizatoriai viliasi, kad forumo metu užsimezgusios diskusijos virs konkrečiais veiksmais, o AgroMaisto Forumas ir toliau išliks svarbia susitikimo ir krypties formavimo platforma visam sektoriui.
Renginio nuotraukos: NUORODA