Š. m. rugsėjo 30 d. – spalio 1 d. Briuselyje ir Levene (Belgija) įvyko baigiamasis tarptautinės iniciatyvos HighFive renginys „Smart food factory“. HighFive tikslas – išbandyti aukštųjų technologijų inovacijas žemės ūkio maisto produktų pramonėje ir keistis geriausia praktika bei skirtingais metodais.
Renginys užbaigė trejų metų ciklą, kurio metu buvo įgyvendinama HighFive iniciatyva. Jos bendras biudžetas siekė 11,6 mln. Eur, iš kurių 8,2 mln. Eur sudaro Europos Sąjungos (ES) lėšos. Projekto metu buvo suburti 33 partneriai, įskaitant 15 klasterių ir 18 mažų bei vidutinių įmonių (MVĮ), o jo veiklos buvo vykdomas 9 šalyse. Projekto įgyvendinimo metu net 45 MVĮ investavo į skaitmenines inovacijas, o 27 skaitmeniniai sprendimai buvo įgyvendinti arba yra parengti rinkai. Šiame junginyje dalyvavo ir Lietuvos įmonės bei klasteriai, o Lietuvos atstovų dalyvavimas įvyko Agrifood Lithuania dėka.
Baigiamajame projekto renginyje buvo pristatyti 25 inovacijomis ir naujausiais technologiniais sprendimais paremti ir įgyvendinti projektai, apimantys dirbtinio intelekto, nanotechnologijų, robotikos, spektrografinės įrangos ir kt. įrankių panaudojimą, tam, kad maisto produkcija būtų pagaminama sunaudojant kuo mažiau gamtos išteklių, didinant gamybos efektyvumą projektų metu sukurtomis naujomis rinkų stebėsenos ir prognozavimo priemonėmis.
Apibendrinant minimus projektus, galima išskirti šiuos aspektus:
1. Įgyvendinant projektus, sistemingai diegiami procesuose naudojami jutikliai, kompiuterinė įranga ir valdikliai, kad korekcijos vyktų vystant gamybą. Tai mažina rankinį darbą ir klaidų tikimybę, o sprendimų priėmimas remiasi operatyviais duomenimis.
2. Daugelyje iniciatyvų kuriamos gamybinio lygio skaitmeninės jungtys, kurios sujungia cecho, tiekimo ir finansinius duomenis, kad būtų uždarytas valdymo ciklas.
3. Dažniausiai matuojamas tvarumo poveikis. Projektai pateikia išmatuojamus energijos, vandens, atliekų ir CO₂ sumažinimo rodiklius.
4. Sprendimai transformuoja atsekamumą nuo pradinio iki galutinio taško ir perkelia kokybės kontrolę iš duomenų imčių į pilno srauto stebėseną, o to rezultatas yra greitesnės procesų korekcijos ir mažesnė užsakymų atšaukimų rizika.
5. Žiedinės vertės kūrimas ir resursų efektyvumas. Dalis projektų tiesiogiai kuria žiedines praktikas (vandens pakartotinis naudojimas, šalutinių nuotekų pakartotinis naudojimas), o dauguma – netiesiogiai, mažindami žaliavų praradimus.
6. Operatorių darbo palengvinimas ir žmogiškųjų klaidų mažinimas. Automatizuota analizė mažina mėginių ėmimą ir rankinius įrašus. Patogus ir aiškus duomenų atvaizdavimas leidžia greitai reaguoti, o sistemų tikslumas palaiko aukštesnę, pastovesnę kokybę.
Galima paminėti, kad bet kuris iš minėtų 25 projektų gali būti toliau vystomas ir plėtojamas, toliau taikant inovatyvius sprendimus, tam kad būtų sunaudojama kuo mažiau gamtos išteklių ir energijos, o gamybos efektyvumas ir kokybė toliau didėtų.
Antroji renginio dalis – apsilankymas imec nanolustų gamykloje Levene
Pačioje imec gamykloje pasitelkus nanotechnologijas yra gaminami plauko storio procesoriai, kurie, būdami 1 kv. centimetro dydžio, gali atlikti ne mažiau operacijų per sekundę nei šiuolaikiniai asmeniniai kompiuteriai. Į gamyklos įrangą yra investuota apie 5 mlrd. Eur, iš kurių dalis – valstybės lėšos, ES paramos lėšos ir privačios investicijos. Šiuo metu šalia esančios gamyklos vyksta dar vieno analogiško pastato statybos. Kadangi nanolustų gamybos metu negali būti jokios vibracijos, gamyklos plokštuminio pamato storis siekia 18 metrų. Įdomu tai, kad pačios gamyklos viduje, kur vyksta gamybiniai procesai, dulkių vienetų kiekis tenkantis vienam kvadratiniam metrui negali viršyti 100 vnt. Apžvalginiame koridoriuje dulkių skaičius negali viršyti 1000 vnt. vienam kv. metrui.
Trečioji renginio dalis – darbas tematinėse grupėse. Šiose aktyviai dalyvavo plati Lietuvos delegacija: LSMC Ekonomikos ir kaimo vystymo institutui atstovavo mokslo vadybininkas Jonas Pupius, BENCO – Marjus Saulis, Kėdainių konservų fabrikui – Mindaugas Antanaitis, Farmers Circle – Sigitas Pūkys, NaMŪK klasteriui – Vaidė Sakalauskienė, Agrifood Lithuania – Edita Karvelienė ir Adelė Janulionytė.
Didelės apimties kompleksinis tarptautinis HighFive projektas įgyvendino daugelį inovatyvių idėjų bei tapo kitų naujų idėjų ir bendradarbiavimo krypčių susikūrimo erdve, kurioje toliau bus vystomi žemės ūkio ir maisto pramonės inovatyvūs projektai.
Tekstas parengtas pagal www.ekvi.lt publikaciją „Technologijos ir inovacijos, keičiančios žemės ūkio ir maisto pramonę“: https://www.ekvi.lt/naujiena/technologijos-ir-inovacijos-keiciancios-zemes-ukio-ir-maisto-pramone
