Lietuva gali tapti agromaisto sektoriaus skaitmenizacijos lydere Europoje, tačiau turi imtis aktyvių veiksmų ir ieškoti tinkamų modelių jau dabar, jei nenori likti besivejančiųjų vaidmenyje. Tokios mintys skambėjo praėjusią savaitę Lietuvos ekonomikos konferencijoje vykusioje skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ ir „EIT FOOD“ inicijuotoje diskusijoje. Jos metu ekspertai iš visos Europos bei valdžios atstovai aptarė žemės ūkio ir maisto sektoriaus perspektyvas Lietuvoje bei apžvelgė situaciją Senajame žemyne.

 

Tarptautinių ekspertų žvilgsnis: sektorius dramatiškai keisis

„Dabartinė žemės ūkio pramonė yra pažeista ir kuria ydingą ratą. Agro sektoriaus intensyvinimas kelia grėsmę produktyvumui, o tai reikalauja dar didesnio intensyvinimo. Jau šiandien sektorius susiduria su rimtais aplinkosauginiais, socialiniais bei ekonominiais iššūkiais. Naudojami ūkininkavimo metodai į aplinką paskleidžia 7 kartus daugiau azoto nei reikalautų tvari ekosistema. Stipriai mažėja darbo vietų skaičius, o dėl didelės taršos ir neturimos prieigos prie saugių maisto produktų susiduriama su visuomenės sveikatos iššūkiais. Tokia situacija ilgai tęstis nebegali, todėl į agromaisto sektorių turi ateiti labai rimti pokyčiai“, – pranešimo metu teigė „IFOAM Organics Europe“ vadovas Eduardo Cuoco.

Europoje vertinamo eksperto nuomone, susiformavęs ydingas ratas netrukus pasikeis. Bus vis aktyviau pereinama prie ekologiško ūkininkavimo, kuris siūlo aiškią alternatyvą pramoniniam žemės ūkiui bei atliepia visuomenės lūkesčius. Be to, organinis ūkininkavimas suteikia apčiuopiamą finansinę naudą ir kuria naujas galimybes ūkininkams. „Sėkmingai transformacijai yra reikalinga papildoma valstybių paskata siekiant pritraukti naujus lyderius į agromaisto verslą bei suteikti jiems įrankius, kurie galėtų užtikrinti optimalų verslo valdymą. Skaitmeniniai sprendimai yra svarbi to dalis, tačiau jie turėtų būti grindžiami ūkio, vertės grandinės ir vartotojų poreikiais bei vertinami ne tik pagal efektyvumą, bet ir pagal jų soc-ekonominį poveikį“, – įžvalgomis dalinosi ekspertas iš „IFOAM Organics Europe“.

Kiekvieno agromaisto ekosistemos veikėjo svarbą pabrėžė ir vėliau kalbėjusi konsorciumo „EIT FOOD“ vadovė bei „EIT Food CLC North-East“ direktorė Marja-Liisa Meurice. Jos teigimu, dabar yra puiki galimybė aktyvinti skaitmenizaciją, tačiau tam būtinas visų pusių – mokslo, politikų, vartotojų, verslo ir tyrimų centų – bendradarbiavimas. „Norėdami sukurti tvarią ekosistemą turime suprasti ateities poreikius ir pademonstruoti reikalingų skaitmeninių sprendimų vertę kiekvienai pusei. Pilotiniai ūkiai tam yra puikus sprendimas. Tai įrodo ir „EIT FOOD“ patirtis. Tačiau, anot ekspertės, visa tai pasiekiama tik veikiant kartu, o ne pavieniui. Be to, turime skirti didelį dėmesį visuomenės švietimui nuo mažų dienų ir parodyti žmonėms, kad žemės ūkio ir maisto sektorius yra nuostabi vieta, kuri gali pasiūlyti neįtikėtinas galimybes bei yra imli naujiems pažangiems sprendimams“, – mintimis dalijosi Marja-Liisa Meurice.

 

Laikas tartis dėl skaitmenizavimo modelių Lietuvoje

Skaitmeninės technologijos yra reikalingos kaip pagalbinis instrumentas agromaisto sektoriaus verslams. Agromaisto inovacijų dirbtuvių „ART21” įkūrėjas Augustas Alešiūnas teigia, kad pačių technologijų kaip tokių nereikia nei ūkininkams, nei maisto pramonei, tačiau jei bus matoma jų sukuriama pridėtinė vertė, jos bus perimamos ir naudojamos. Jo nuomone, nepaisant to, kad šiuo metu daug kalbama apie pažangias technologijas, masinio jų naudojimo žemės ūkio ir maisto sektoriuje vis dar nėra.

Tam yra ne viena priežastis. Viena iš jų – didelė tokių technologijų kaina. „Todėl būtina galvoti apie modelius, kurie technologijų naudojimą padarytų rentabilų ir tam neprireiktų dešimtmečio, nes skaitmeninių technologijų sukuriama nauda tvarumo ir efektyvumo didinimui yra akivaizdi ir išmatuojama. Didžiulio tarptautinio projekto „IOF2020” metu buvo identifikuoti penki galimi modeliai, kurie siūlo ūkininkams patraukliausias galimybes technologijas naudoti investuojant ne į brangios technikos įsigijimą, bet į jos naudojimą nepatiriant didelio psichologinio, finansinio ir moralinio streso. Siūlyčiau Lietuvoje daugiau kalbėti ir tartis, kaip skatinti naujus verslo modelius, o ne daug kainuojančios technikos įsigijimą kiekvienam ūkiui, nes tai paprasčiausiai neįvyks“, – pristatęs galimus skaitmenizavimo skatinimo modelius sakė Augustas Alešiūnas.

 

Diskusijoje – dėmesys dialogo poreikiui tarp valdžios ir socialinių partnerių

Europos Sąjunga žemės ūkio ir maisto sektoriui yra iškėlusi labai ambicingus tikslus, kurių įgyvendinimas be skaitmeninių technologijų yra neįmanomas. Skaitmeninių inovacijų centro direktorės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, šiuo metu yra ruošiami svarbūs dokumentai, apibrėžiantys būsimas investavimo krytis, todėl dialogas tarp valdžios institucijų ir socialinių partnerių yra kaip niekada svarbus. Juk keliami reikalavimai ir tikslai yra skirti visai valstybei, o ne tik pavieniams verslams. Vieno iš stipriausių Europoje SIC vadovės nuomone, reikalingas bendras platus valstybės požiūris. Svarbu neapsiriboti vienu ar kitu pavieniu projektu ar ūkininkui suteikta galimybe nusipirkti atskirą skaitmeninį įrankį, nes nuo to skaitmeniniais mes netapsime. Be to, valstybei vertėtų pagalvoti ir priimti sprendimą parengti agromaisto sektoriaus skaitmenizacijos kelrodį, kuriame būtų labai aiškiai nurodyta, ką ir kokiomis priemonėmis mes norime pasiekti.

„Būtina galvoti, kaip suteikti agromaisto sektoriaus veikėjams galimybes pirkti sistemingas skaitmenines paslaugas, skatinti ūkininkų kooperaciją įsigyjant technologijas bei kurti pilotinius ūkius, kur technologijų kūrėjai galėtų išmėginti savo sprendimus, o ūkininkai – juos pamatyti ir įvertinti savo akimis. Galėtume steigti inovacijų parkus – verslas yra pasiruošęs į tai investuoti. Tereikia paskatinimo ar pritarimo iš valdžios. Mes kaip maža valstybė turime unikalią galimybę parodyti, kaip veikia technologijos ir yra įgyvendama trumpoji maisto grandinė. Tai kurtų apčiuopiamą pridėtinę vertę tiek sektoriaus veikėjams, tiek ir visai valstybei, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė.

Diskusijoje dalyvavusios Aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės nuomone, skaitmeninės technologijos užima vis svarbesnę vietą. Viceministrė pabrėžė, kad Vyriausybės programoje ir jos priemonių įgyvendinimo plane yra numatytas didelis dėmesys tvariam ūkininkavimui ir Žaliajam kursui. Be to, ministerija aktyviai rengia planus, kurie turėtų sumažinti trąšų naudojimą, skatinti tikslųjį ūkininkavimą ir apsaugoti paviršinius vandenis nuo užterštumo.

 

Svarbiausia strategija – maistas

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į tai, kad svarbiausia strategija yra maistas ir visuomenės aprūpinimas kokybišku maistu. Anot Seimo nario, šiandien dažnai kuriamas klaidingas neigiamas požiūris į žemės ūkį, o pažangių technologijų plėtra tai galėtų pakeisti.

Komiteto pirmininkas aiškiai dėstė mintis, pagrindžiančias agromaisto sektoriuje, kurio didelis potencialas Lietuvoje vis dar nėra išnaudojamas, egzistuojančias galimybes. Pirmiausia, V. Pranckietis išreiškė palaikymą visuomenės edukacijos plėtrai bei akcentavo praleidžiamas progas kurti aukštesnę pridėtinę vertę Lietuvoje. Vienas iš tokių pavyzdžių –  didelis pirminių žaliavų eksportas. Jei žaliavos būtų panaudojamos mūsų šalyje ir vėliau eksportuojamos kaip produktas, galėtume tikėtis žymiai didesnės grąžos į šalies biudžetą, patrauklesnio darbo užmokesčio, daugiau naujų darbo vietų ir pan.

Individualų dėmesį ūkininkui pabrėžė ir „EY“ konsultacijų paslaugų praktikos partneris Baltijos šalyse Linas Dičpetris. „Turime labai daug investuoti į ūkininkų informavimą, mokymą ir konsultavimą apie tai, kokias galimybes suteikia skaitmeninės technologijos ir kurie skaitmeniniai produktai jiems būtų reikalingi. Edukacija turėtų padėti, parodyti naudą ir neprimesti prievartos. Taip pat norėtųsi matyti integruotą viešojo ir privataus sektoriaus ėjimą drauge ir galvojimą apie galimas kliūtis. Neturime turėti vieno požiūrio, reikia lankstumo ir aiškios valstybės strategijos, kad žinotume, kur mes norime nueiti“, – diskusiją apibendrino Linas Dičpetris.